- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1-1278-408/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00853-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiajam I. L., kaltinamajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. R. 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą peiliu dūrė I. L. į kairės pusės šoną ties pažastimi, padarydamas durtinį-pjautinį dešinės pažasties sužalojimą su daliniu dešinio vidurinio nervo pažeidimu, kas komplikavosi sunkaus laipsnio dešinio vidurinio nervo neuropatija, tuo padarė I. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2014-09-08 kaimynui I. L. atvežė malkų ir jas išvertė prie bendro lauko tualeto. Apie 20.30 val. jis buvo lauke ir ėjo kiemu krapštydamas atlenkiamu peiliuku nagus, o kaimynas I. L. tuo metu už jo sandėliuko krovė malkas. Tai pamatęs jis paklausė, „kodėl prie mano sandėliuko krauni malkas, kraukis prie savo sandėliuko“. Kaimynas I. L. jam atsakė „ką tu banditas, čia tavo, kroviau ir krausiu“. Tai pasakęs, jis priėjo prie jo ir du kartus spyrė koja jam į dešinį petį. Nuo smūgio jis aukštielninkas nugriuvo ant nugaros. Kai I. L. antrą kartą priėjo prie jo, jis rankoje laikė atlenkiamą peiliuką, atlenkta geležte į priekį, kiek sulenktoje dešinėje rankoje per alkūnę. Kai I. L. priėjo trečią kartą prie jo ir norėjo dar kartą spirti, tai pats atsitrenkė į jo rankoje laikytą peiliuką. Jis I. L. nedūrė, kaimynas susižalojo pats.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs I. L. parodė, kad 2014-09-08, apie 20.30 val. namo kieme kaimynas A. R., būdamas neblaivus, pradėjo priekaištauti dėl kieme paliktų durų, atremtų į tvorą. Šias duris jis ketino sulaužyti dalimis į malkas. Kadangi jis pasakė, kad kiemas bendras, todėl A. R. supyko, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu, visai netikėtai A. R. smogė jam į dešinės rankos pažasties sritį. Kada kaltinamasis atitraukinėjo ranką, jis pamatė, kad jo rankoje buvo peilis, nes sublizgėjo peilio geležtė. Tuo metu smūgio vietoje pajuto karštį, o pažiūrėjęs pamatė krauju išteptus savo marškinėlius. Jis iš karto nubėgo į namus imtis priemonių kraujavimui sustabdyti. Kur nuėjo A. R. ir kur padėjo peilį, su kuriuo jam dūrė, jis nežino. Įvykio metu prieš Antaną fizinio smurto nenaudojo.
Akistatos metu su I. L. jis patvirtino savo parodymus (b.l. 93).
Liudytojas A. V. parodė, kad I. L. ir A. R. yra jo kaimynai, juos abu pažįsta. Gali pasakyti, kad kaimynas A. R. yra konfliktiškas kaimynas. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jis su kaimynu R. G. namo kieme iš automobilio krovė medžių šakas. Matė, kad namo kieme kaimynas I. L. irgi tvarkėsi, krovė malkas, taip pat į tvorą buvo atrėmęs medines duris, kurias jis dar padėjo jam atnešti. Duris buvo atrėmęs į namo tvorą, bet ne į A. R. sandėliuko duris. Matė kaip į namo kiemą iš namų rėkdamas atbėgo girtas kaimynas A. R.. Jis atbėgo rėkdamas kaimyno I. L. atžvilgiu, kad „ką čia krauni ir t. t.“, nors kaimynas tvarkėsi visai ne prie jo sandėlio. Jis pribėgo prie kaimyno I. L. ir jie susistumdė. Matė kaip I. L. gynėsi nuo įniršusio A. R.. Viskas truko labai trumpai. Grumtynių eigoje pamatė kaip I. L. staiga susiėmė už šono, iš kurio stipriai kraujavo. Tada I. L. pasakė, kad „gavau peilį“ ir stipriai kraujuodamas nubėgo į namus. A. R. nuėjo jam iš paskos, ir užsidarė pas save namuose.
Akistatos metu A. V. patvirtino savo parodymus (b.l. 92).
Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad I. L. ir A. R. yra jo kaimynai, juos abu pažįsta gerai. Kaimynas I. L. yra savotiškas, tačiau gyvena su šeima, dirba, stengiasi. Kaimynas A. R. yra labai konfliktiškas kaimynas, konfliktuoja su visais dėl visokių smulkmenų, be to, beveik pastoviai vartoja alkoholį. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžią, kuomet namo kieme buvo sužalotas kaimynas I. L., jis prisimena. Tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti 8 d., vakare jis kartu su kaimynu A. V. buvo namo kieme, kadangi jis buvo atvežęs visą mašiną medžio šakų. Kadangi jam jų nereikėjo, tai nusprendė atiduoti kaimynams. Pirmiausia pasiūlė kaimynui I. L., jam paskambino telefonu ir jis atėjo į namo kiemą. Kieme jis prie sandėliuko atvarė automobilį ir jis tas šakas krovėsi, tarp šakų dar buvo medinės durys, kurias jis irgi pasiėmė, matė, kad buvo atrėmęs į kiemo tvorą, bet ne į A. R. sandėliuką. Matomai pro buto langus A. R. pamatė, kad I. L. kraunasi šakas, gal vedamas pavydo, kad ne jam davė, gal šiaip būdamas piktas kaimyno atžvilgiu, jis staiga išbėgo į namo kiemą ir pribėgo tiesiai prie I. L.. Jį iš karto užsipuolė necenzūriniais žodžiais, kurių tiksliai nepamena ir jie tarpusavyje susistumdė, kadangi A. R. puolė I. L., pastarasis tik nuo jo gynėsi ir reikalavo jį atsitraukti. Viskas įvyko staiga ir trumpai, susistumdymo įkarštyje pamatė kaip I. L. susiėmė už šono, prie pažasties, už kurio tiksliai nepamena, atitraukęs ranką pamatė ir jis matė, kad ranka kruvina, o iš šono ties pažastimi stipriai kraujuoja. I. L. A. R. konflikto metu nesudavė nei vieno tiesioginio smūgio nei rankomis, nei kojomis, kadangi to net nebūtų spėjęs padaryti. Jų konfliktą matė ištisai, nuo jų atsitraukęs nebuvo, žvilgsnio nusukęs taip pat (b.l. 19).
Akistatos metu R. G. patvirtino savo parodymus (b.l. 96).
2014-09-08 apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11).
2014-09-09 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu įtariamasis A. R. parodė vietą, kur įvyko konfliktas, kurio metu buvo peiliu sužalotas kaimynas L. ir peilį, kuriuo sužalojo kaimyną (b.l. 78-82).
2014-09-09 apžiūros protokolu apžiūrėtas atlenkiamas peilis, rastas ir paimtas įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 83-86).
Iš 2015-03-03 specialisto išvados Nr. G2282/14(02) matyti, kad I. L. konstatuotas durtinis-pjautinis dešinės pusės sužalojimas su daliniu dešinio vidurinio nervo pažeidimu, kas komplikavosi sunkaus laipsnio dešinio vidurinio nervo neuropatija, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 35-36).
Iš 2015-03-23 specialistės Marijos Kolcovaitės parodymų matyti, kad vertinant I. L. sužalojimo lokalizaciją - tokie sužalojimai griūnant nepadaromi. Medicininiuose dokumentuose aprašytos žaizdos kanalas nueinantis link dešinės pažasties duobės dugno, pagal ką būtų galima spręsti, kad trauminis poveikis vyko iš apačios į viršų ir galimai statmenai arba kiek įstrižai pažasties duobės topografinės lokalizacijos atžvilgiu (b. l. 37).
Iš 2014-09-26 specialisto išvados Nr. G2272/14(02) matyti, kad A. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio peties srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 40).
Iš 2015-03-23 specialistės S. B. apklausos protokolo matyti, kad tikėtina, jog poodinė kraujosruva A. R. dešinio peties srityje galėjo gautis jam griūnant vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 41).
Iš testo alkoholiui nustatyti protokolo matyti, kad užfiksuotas A. R. girtumas 0,73 promilės (b.l. 52).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. R. paaiškinimo, jis nepripažįsta sužalojęs nukentėjusį I. L., nurodo, kad I. L. jį užpuolė ir konflikto metu pats susižalojo.
Iš specialisto išvados matyti, kad I. L. konstatuotas durtinis-pjautinis dešinės pusės sužalojimas su daliniu dešinio vidurinio nervo pažeidimu. Iš specialistės Marijos Kolcovaitės parodymų matyti, kad vertinant I. L. sužalojimo lokalizaciją - tokie sužalojimai griūnant nepadaromi. Medicininiuose dokumentuose aprašytos žaizdos kanalas nueinantis link dešinės pažasties duobės dugno, pagal ką būtų galima spręsti, kad trauminis poveikis vyko iš apačios į viršų ir galimai statmenai arba kiek įstrižai pažasties duobės topografinės lokalizacijos atžvilgiu. Iš to teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. Kaltinamasis A. R. peiliu durdamas I. L. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis A. R. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis tarpusavio konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė I. L. į kairės pusės šoną ties pažastimi, padarydamas durtinį-pjautinį dešinės pažasties sužalojimą su daliniu dešinio vidurinio nervo pažeidimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris jį užpuolė ir pats susižalojo į jo rankoje turėtą peilį, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta 2015-03-03 specialisto išvada Nr. G2282/14(02). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Teismas netiki kaltinamojo A. R. parodymais, kad I. L. pats išprovokavo konfliktą ir pats susižalojo į jo turėtą peilį, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Skiriant bausmę A. R. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.).
LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 118-119) 814,45 Eur Lt sumai už nukentėjusiojo I. L. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. R..
Nukentėjusysis I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 142).
Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.
Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis I. L. patyrė skausmą ir nepatogumus. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patiria ilgalaikius dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis I. L. nustatytinas 2000 Eur, priteisiant šią sumą iš A. R. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendžia:
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju I. L..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš A. R. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo I. L. naudai.
Priteisti iš A. R. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 814,45 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų 45 ct) I. L. gydymo išlaidų.
Daiktinį įrodymą – atlenkiamą peilį – saugomą Kauno m. Panemunės PK (kvitas B, serija BBB Nr. 0053570), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.