Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, sukčiavo, t. y. 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliuoju telefonu, internetinėje svetainėje „Facebook.com“ įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilio garso sistemą, nors iš anksto žinojo, kad realiai tokios prekės neparduos, nes jos neturi, o 2022 m. lapkričio 16 d. su G. N. sutaręs dėl automobilio garso sistemos pardavimo bei G. N. iš žmonos brolio V. A. banko sąskaitos pervedus 207 eurų į K. K. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“' banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įgijo 207 eurų pinigų sumą, tačiau automobilio garso sistemos G. N. nepristatė, tokiu būdu apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – G. N. priklausančius 207 eurus, tuo nukentėjusiajam G. N. padarydamas 207 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į programėlę „Facebook“ patalpino skelbimą, jog parduoda garso sistemą. Pamatė, jog G. domisi tokia garso sistema, kurią jis parduoda, todėl su juo susisiekė privačia žinute. Toliau bendravo apie garso sistemą, susitarė dėl garso sistemos kainos bei perdavimo. Susitarė, jog pinigus perves jam į sąskaitą, o jis aparatūrą perduos per paštomatą. Jis pinigus gavo, tačiau garso sistemos per paštomatą neperdavė, tik iš paštomato paėmė čekį, jog siunčia siuntą, o iš tikrųjų nieko nesiuntė, nes tos garso sistemos neturėjo. Jis iš nukentėjusiojo gavo 207 eurus. Labai gailis, jog šitaip pasielgė. Su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-696/2017, Nr. 2K-17-976/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. K. 2021 m. lapkričio 16 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, patalpino į internetinį portalą „Facebook“ skelbimą apie parduodamą automobilio garso sistemą, nors iš anksto žinojo, kad realiai tokios prekės neparduos, nes jos neturi, o 2022 m. lapkričio 16 d. su G. N. sutaręs dėl automobilio garso sistemos pardavimo bei G. N. iš žmonos brolio V. A. banko sąskaitos pervedus 207 eurus į K. K. vardu atidarytą AB „Šiaulių bankas“' banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), įgijo 207 eurų pinigų sumą, tačiau automobilio garso sistemos G. N. nepristatė, tokiu būdu apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - G. N. priklausančius 207 eurus. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis nurodė, jog 2021 m. lapkričio 16 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą turtą, patalpino į internetinį portalą „Facebook“ skelbimą apie automobilio garso sistemos pardavimą, bei susitarė su nukentėjusiuoju G. N. dėl šios garso sistemos pardavimo. G. N. nurodymu, V. A. 2021 m. lapkričio 16 d. į K. K. nurodytą AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią K. K., per du kartus pervedus 207 eurų, K. K. automobilio garso sistemos nukentėjusiajam neišsiuntė, pinigų negrąžino, tokiu apgaulės būdu K. K. savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą G. N. priklausantį 207 eurų, turtą. Jo kaltę taip pat įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. A. parodymai, nukentėjusiojo G. N. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai (nukentėjusiojo susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje su kaltinamuoju duomenys, AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija ir sąskaitos išrašu, UAB „Omniva LT“ pateikta informacija bei vaizdo įrašais iš paštomato, kuriuose užfiksuotas K. K. ir kita bylos medžiaga). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad K. K. suprato, jog įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo bus padaryta žala turto savininkui, ir to norėjo. Taigi K. K. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

K. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, tikslas apgaulės būdu svetimo turto užvaldymas, o paskatos – savanaudiškos. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę. Nusikalstamos veikos padarymo metu, nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. K. K. nusikalto nebūdamas anksčiau teistas, tačiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (t. 1, b. l. 158-160), 2023 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09990-22 (t. 2, b. l. 40-41); baustas administracine tvarka didžioji dauguma už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, duomenų apie paskirtos baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 1-23); vykdantis individualią veiklą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jog administracine tvarka paskirtų baudų nesumokėjęs, turtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino, turi pagrindo manyti, kad K. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskiriant griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis K. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 22 d. paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 133-135).

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

2023 m. sausio 13 d. nukentėjusysis G. N. pareiškė baudžiamojoje byloje 207,00 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. ieškinį pripažino visiškai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala G. N. atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo K. K. veiksmų, nes jis apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – G. N. priklausančius 207 eurus, tuo nukentėjusiajam G. N. padarydamas 207 eurų turtinę žalą. Civilinio ieškovo G. N. civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo K. K. 207,00 eurų turtinės žalos (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti 1 vnt. CD laikmenos, su vaizdo įrašais pateiktas UAB „Omniva LT“ iš paštomato, kuris yra voke prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 207,00 eurų (dviejų šimtų septynių eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 207,00 eurų (dviejų šimtų septynių eurų) turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškinti K. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. K. 207,00 eurus (du šimtus septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.