Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2887-199/2015 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei R. J. ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl teisės be bendraturčio sutikimo įregistruoti statinių kadastrinius matavimus; išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Č. ir atsakovė R. J. yra dviejų aukštų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0733 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus atsakingi asmenys 2011 m. spalio 23 d. surašė ieškovei A. Č. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111123-00160, o 2011 m. lapkričio 23 d. - reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111123-00165, kuriuo pareikalavo iš statytojos A. Č. ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. gyvenamojo namo sienų apšiltinimą, išorės apdailą ir langus atstatyti į padėtį, užfiksuotą 1986 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 19/8179. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-912-199/2013, ieškovei A. Č. pripažinta teisė be bendraturtės R. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Archbankas“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Tvarkymo darbų projektą. Kilus šalių ginčui dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir su tuo sujusiai būtinybei įregistruoti jau atliktus statinių kadastrinių matavimų pakeitimus, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės R. J. sutikimo įregistruoti patikslintus gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir priklausančių šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadastrinių matavimų duomenis; skirti atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1 500 Eur baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu pripažinus jai teisę be atsakovės R. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Archbankas“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) „Tvarkymo darbų projektą“, ieškovė gavo statybą leidžiantį dokumentą ir įteisino statybą. Atlikus statinių kadastrinius matavimus ir norint jų pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, reikalingas atsakovės kaip bendraturtės sutikimas, kurio atsakovė geranoriškai neduoda. Anot ieškovės, tokiais atsakovės veiksmais (neveikimu) yra pažeidžiamos ieškovės teisės, kadangi neįregistravus kadastrinių matavimų pakeitimų, negalima nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-406-199/2014 dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Atsakovė R. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nedavė sutikimo ieškovei įregistruoti pasikeitusius statinių kadastrinius duomenis, kadangi ieškovė neleido jai susipažinti su kadastrine byla. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jai teisę be bendraturtės A. Č. sutikimo įregistruoti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atliktus patikslintus kadastrinius matavimus.

Į bylą patraukta išvadą teikianti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė nelaikyti jos tokiu asmeniu, o šalių reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, redakcijai, ieškovei savavališkos statybos akte surašyti statybos darbai nelaikomi savavališkais, todėl Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2014 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. P1-4 „Dėl 2011 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111123-00165 panaikinimo“ reikalavimas buvo panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino:

1) pripažino ieškovei A. Č. teisę be bendraturtės R. J. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų Centro Kauno filiale nekilnojamojo turto kadastre pastatų: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus, pagal atliktus kadastrinius matavimus;

2) pripažino atsakovei R. J. teisę be bendraturtės A. Č. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų Centro Kauno filiale nekilnojamojo turto kadastre pastatų: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus pagal atliktus kadastrinius matavimus;

3) priteisė iš atsakovės R. J. ieškovės A. Č. naudai 47,70 Eur žyminio mokesčio ir 289,62 Eur už advokato teisinę pagalbą.

4) priteisė iš ieškovės A. Č. atsakovės R. J. naudai 86,88 Eur už advokatės teisinę pagalbą bei valstybei 47,70 Eur žyminio mokesčio, 263,45 Eur už antrinę teisinę pagalbą, 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad bylos šalys yra ginčo objekto bendraturtės. Statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-912-199/2013, ieškovei pripažinta teisė be bendraturtės R. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Archbankas“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbų projektą, kuriam pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Tokiu būdu, ieškovė įgyvendino savo teisę – gavo statybą leidžiantį dokumentą ir įteisino savavališką statybą, dėl ko Nekilnojamojo turto registre buvo panaikinta 2011 m. lapkričio 30 d. žyma dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkė R. K., remiantis 2011 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartimi Nr. KSG-2583, sudaryta tarp VĮ Registrų centro Kauno filialo ir atsakovės R. J., atliko gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbus. Po kadastrinių duomenų patikslinimo, 2012 m. vasario 22 d. sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuri suderinta su Kadastro tvarkytoju ir vienas jos egzempliorius įteiktas ieškovei, kitas atsakovei. Byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 78.1 punkto reikalavimams. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. KS2-22/2012 buvo atmestas atsakovės R. J. prašymas dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naujų kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo, kadangi tuo metu nebuvo panaikinta kadastrinė žyma dėl savavališkos statybos. Statybos inspekcijai panaikinus sprendimą dėl savavališkos statybos, teismas sprendė, kad neliko kliūčių įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai pagrindžia, kad šalys bandė baigti bylą taikos sutartimi, tačiau taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad nors ieškovė ir atsakovė viena kitai nedavė sutikimo kadastrinių pakeitimų įregistravimui, kartu neteikė prašymo Nekilnojamojo daikto kadastro tvarkytojui, tačiau abi šalys siekė to paties rezultato. Todėl ieškovės ir atsakovės materialinius reikalavimus pripažino pagrįstais.

Patenkinęs ieškinį ir priešieškinį, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės R. J. priešieškinis ir jai pripažinta teisė be bendraturtės ieškovės A. Č. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras Kauno filiale, nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus pagal atliktus kadastrinius matavimus ir priimti naują sprendimą – atsakovės R. J. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad šalys kartu vienu metu neteikė prašymo kadastro tvarkytojui dėl statinių kadastrinių matavimų įregistravimo. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai – advokato J. S. 2014 m. kovo 19 d. raštas Nr. 42, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 2-406-199/2014, A. Č. 2014 m. balandžio 16 d. ieškinio pareiškimas, VĮ Registrų centras Kauno filialo 2014 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 3.1.6 KAS-1291, advokato J. S. 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 96 ir taikos sutartis – patvirtina, kad ne ieškovė nedavė atsakovei sutikimo įregistruoti kadastrinius matavimus, o atsakovė nedavė tokio sutikimo ieškovei, dėl ko pastaroji privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nesant byloje įrodymų, kad ieškovė nedavė atsakovei sutikimo įregistruoti kadastrinius duomenis, nepagrįsta teismo išvada, kad kaltos dėl to abi šalys.

2. Nors teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nori įregistruoti naujus kadastrinių matavimų duomenis, tačiau neįvertino aplinkybės, kad 2014 m. gegužės 7 d pateikusi Registrų centrui prašymą dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, 2014 m. gegužės 13 d. šį prašymą atšaukė.

3. Nepagrįsta teismo išvada dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių. Nors teismas nurodė, kad šalys bandė bylą baigti taikiai, tačiau atsakovė savo atsiliepime visiškai nenurodė jokių argumentų dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutartį į bylą teikė ne atsakovė, o ieškovė.

4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovei R. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą, nes tokios išvados tinkamai neargumentavo. Apeliantės nuomone, atsakovė priešieškinį pateikė nesąžiningai ir per visą bylos nagrinėjimą sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pareikštas reikalavimas buvo visiškai nesusijęs su šios bylos dalyku. Be to, atsakovės reikalavimu į bylą buvo įtraukta institucija, teikianti išvadą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri pateikė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas visiškai nesusijęs su šios bylos dalyku. Ieškinys teismui buvo įteiktas 2014 m. balandžio 16 d., o priešieškinis - tik 2014 m. gruodžio 2 d., t. y. po 8 mėnesių, kas įrodo, jog bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas.

5. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pažymi, jog teismas dar 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti kaip atskiras priešieškinio reikalavimas. Todėl, netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikytina, jog priešieškinis yra tenkinamas tik iš dalies, o ne pilnai, dėl ko bylinėjimosi išlaidos priteistos neteisingai.

6. Apeliantės nuomone, teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir leido įregistruoti ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimus. Pažymi, kad ieškovė neprašė pripažinti jai teisę be atsakovės R. J. įregistruoti aukščiau įvardintų statinių kadastrinių matavimų duomenis. Be to, teismas peržengė ir priešieškinio reikalavimo ribas, nes reikalavime pripažinti teisę R. J. įregistruoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenis be ieškovės A. Č. sutikimo, nebuvo įvardinti nei konkretūs statiniai, nei jų unikalūs numeriai. Dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo priešieškinis negalėjo būti tenkinamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė, neduodama sutikimo ieškovei įregistruoti kadastrinius matavimus, pažeidė ieškovės teises. Atsakovė pažymi, kad visi bendraturčiai turi būti tinkamai informuoti apie tai, kam jie suteikia sutikimus, nes tai gali turėti įtakos jų teisėms bei teisėtiems interesams, todėl būtent ieškovė, neleisdama atsakovei apžiūrėti patalpų, kuriomis ji disponuoja gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriose buvo atliktas remontas bei neleisdama įvertinti atliktų darbų lygio, pažeidė atsakovės teises.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Priešingai, ieškovė pripažino, kad atsakovė jai siūlė baigti ginčą taikiai, pateikdama ieškovei sutikimo formą ir nurodydama, kokius kadastrinius matavimus siekiama užregistruoti, tačiau ieškovė atsisakė po teismo posėdžio kartu vykti į Registrų centrą ir kartu pateikti prašymą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, nors būtent dėl to teismo posėdis ir buvo atidėtas. Taigi pati ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį abiem šalims priimtinomis sąlygomis ir bylą tęsė toliau. Atsakovei teikta pasirašyti taikos sutartis buvo tik perrašytas ieškinys, kuriuo, atsakovės nuomone, taikos nebuvo siekiama. Apeliantė nepagrįstai atsakovės teiktą teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog tokį prašymą atsakovė teikė, norėdama gauti atsakingos institucijos vertinimą bei norėdama įsitikinti pačios ieškovės reikalavimų pagrįstumu, o ne piktnaudžiaudama teise. Be to, atsakovės nuomone, kiekviena šalis turi teisę teikti teismui prašymus, kuriuos vertina teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai atsisakė skirti atsakovei baudą.

3. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas leisti registruoti kadastrinius matavimus tik jai vienai, nes sutartį dėl minėtų darbų sudarė ir išlaidas patyrė tik atsakovė, tačiau ieškovė šių išlaidų dalies neatlygino. Norėdama vienasmeniškai įregistruoti statinių kadastrinius matavimus, atimant tokią teisę iš atsakovės, ieškovė turėtų iš naujo užsakyti tokius darbus savo vardu.

4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio ir priešieškinio ribų peržengimo. Ieškinio pirmuoju reikalavimu buvo prašoma leisti ieškovei be R. J. sutikimo įregistruoti kartu su kitais statiniais ir ūkinio pastato 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Be to, priešieškinis byloje buvo pateiktas dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, todėl bylos nagrinėjimo eigoje buvo visiškai suprantama dėl kokių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų įregistravimo vyksta ginčas teisme. Atsakovės nuomone, be visų pastatų, statinių kadastrinių matavimų patikslinimo nebūtų įmanoma įregistruoti kadastrinių matavimų bylos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra dviejų aukštų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0733 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės (t. 2, b. l. 18-23). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius (toliau – Inspekcija) 2011 m. spalio 14 d. gavo atsakovės R. J. 2011 m. spalio 13 d. pranešimą (registracijos Nr. 3D-3263) dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimų metu nustatyta, kad gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmo aukšto išorės sienos apšiltintos ir aptaisytos medinėmis apdailos lentelėmis, pakeisti visi pirmo aukšto langai, namo viduje išardyta viena pertvara ir jo vietoje įrengtos stumdomos durys, išmontuotos durys, visos sienos aptaisytos gipso kartono plokštėmis, atlikta sienų vidaus apdaila. Už šiuos darbus Inspekcijos pareigūnai 2011 m. spalio 23 d. surašė ieškovei A. Č. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111123-00160, o 2011 m. lapkričio 23 d. - reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111123-00165, kuriuo iš statytojos A. Č. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nuardyti pastato sienų apšiltinimą, išorės apdailą ir langus atstatyti į padėtį, užfiksuotą 1986 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 19/8179. Inspekcija 2012 m. gegužės 16 d. gavo A. Č. prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2012 m. birželio 11 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. A. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kad būtų pratęstas reikalavimo įvykdymo terminas iki 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-912-199/2013, tenkino ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį ir pripažino ieškovei teisę be bendraturtės (atsakovės) R. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Archbankas“ parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbų projektą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, redakcijai, savavališkos statybos akte nurodyti statybos darbai nelaikomi savavališkais, dėl ko Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2014 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. Pl-4 „Dėl 2011 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111123-00165 panaikinimo“ reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo panaikintas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau ir Įstatymo) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, <...> (Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

Aptartas teisinis nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo, tikslinimo ir pan. reglamentavimas lemia, kad dėl nekilnojamojo turto, kuris asmenims priklauso dalinės nuosavybės teise, turi būti bendraturčių susitarimas (bendras prašymas arba atskiri prašymai tam pačiam nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui) dėl daikto pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kurios 2011 m. gruodžio 7 d. užsakymu (sutartimi) buvo paruošta ginčo statinių kadastrinių matavimų bylą, bandė nekilnojamojo daikto pakeitimus įregistruoti, tačiau to negalėjo padaryti dėl ieškovės veiksmų (jos atžvilgiu įregistruotos nekilnojamojo turto kadastro žymos „savavališkos statybos aktas“(t. 1, b. l. 8, 126). Išnykus minėtam pagrindui, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastrinių duomenų pakeitimus (t. 1, b. l. 31), o atsakovė nurodė priežastis, dėl kurių tokį sutikimą atsisakė duoti (t. 1, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas, remdamasi bylos rašytiniais įrodymais, pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės parengta sutikimo forma, kurios ieškovė nepasirašė, ieškovės atstovo 2014 m. gegužės 15 d. pareiškimas VĮ Registrų centras, kuriame nurodyta, kad ieškovė negali duoti sutikimo kadastrinių duomenų pakeitimui, šalių nepasirašyta taikos sutartis patvirtina aplinkybę, kad dėl tokių veiksmų kaltos abi šalys (t. 1, b. l. 43, 123, 128-129). Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria, dėl ko atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad vien tik atsakovės nesąžiningi veiksmai lėmė nagrinėjamą ginčą teisme ir jo trukmę.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas išėjo už ieškinio ribų ir viršijo ieškinio reikalavimus. Pastebėtina, kad prašymas leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimus buvo suformuluotas ieškovės ieškinyje (t. 1., b. l. 4). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas statinys įregistruotas tik ieškovės vardu, jis neatsispindi ir naujai parengtoje kadastrinių matavimų byloje, atsakovė savo vardu šio statinio registracijos nereikalavo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei suteikta teisė be ieškovės sutikimo įregistruoti ūkio pastato, pažymėto plane 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pašalintina (t. 1, b. l. 47-77, 83, t. 2, b. l. 18-21).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl keisti ar naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į konstatuotas faktines bylos aplinkybes dėl šalių elgesio, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių elgesys aptariamo ginčo atveju nebuvo tinkamas, dėl ko atmestinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš teismo rezoliucinės dalies sprendimo dalį, kuria atsakovei R. J. pripažinta teisė be bendraturtės A. Č. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų Centro Kauno filiale nekilnojamojo turto kadastre ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus pagal atliktus kadastrinius matavimus.