- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-231-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos namų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms biudžetinei įstaigai Marijampolės pataisos namams (toliau – Marijampolės pataisos namai) ir biudžetinei įstaigai Laivės atėmimo vietų ligoninei (toliau Laisvės atėmimo vietų ligoninė), prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi priėmė D. G. ieškinį ir nutarė pripažinti, kad byloje ieškinys paduotas atsakovei Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Marijampolės pataisos namai.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Ieškovo teigimu, dėl sveikatos sutrikimo (lytinių organų karpučių) jis kreipėsi į Kybartų pataisos namų (dabar – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius) medikus, vėliau ne kartą vyko ir į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taip pat buvo konvojuotas į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Vilkaviškio ligoninę. Ieškovas pabrėžė raštu kreipęsis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių dėl to, kad ieškovui neskiriami jokie vaistai, tačiau atsakymo nesulaukė. Ieškovas nurodė kreipęsis ir į Seimo kontrolierių, iš kurio sulaukė atsakymo, kad jo skundas yra pagrįstas ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmai gali būti laikomi nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.
4. Ieškovas akcentavo, kad dėl savo ligos (lytinių organų karpučių) visokiais būdais stengėsi gauti medicinos pagalbą. Ieškovo tvirtinimu, nurodyta liga jis sirgo maždaug dvejus metus nuo 2017 m. vasaros, tačiau visą šį laiką ieškovas medikų buvo ignoruotas. Ieškovas pažymėjo, kad tik 2019 m. rugsėjo 10 d. jis buvo nuvežtas į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, kur nustatyta diagnozė – išorinių lytinių organų karpos, sukeltos žmogaus papilomos viruso, ir buvo paskirti vaistai, visai nepanašūs į tuos vaistus, kuriais ieškovas buvo gydytas ligi tol. Ieškovo teigimu, per VšĮ Vilkaviškio ligoninėje išrašyto vaistų recepto galiojimo terminą (iki 2019 m. spalio 10 d.) jis vaistų negavo.
5. Ieškovas pažymėjo, kad dėl netinkamo gydymo kentė fizines ir psichologines kančias, patyrė nepilnavertiškumo jausmą. Ieškovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikų veiksmai buvo žiaurus elgesys su juo, kankinimas.
6. Ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), tačiau Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
7. Marijampolės pataisos namai, kaip atsakovė ir kaip atsakovės Lietuvos valstybės atstovė, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmeti kaip nepagrįstą. Marijampolės pataisos namai, be kita ko, nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nebuvo numatyta galimybė nuteistiesiems ar suimtiesiems pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuje įsigyti vaistų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo D. G. ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas D. G. 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, prašydamas išduoti preparatą su veikliąja medžiaga Imikvimod. Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad apžiūrėjus ieškovą, apyvarpės srityje pastebėtos kelios mažos 1 mm skersmens karputės. Iš asmens sveikatos istorijos duomenų teismas nustatė, kad VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytoja dermatovenerologė 2019 m. rugsėjo 10 d. dėl ieškovo išrašė receptą tepalui Imikvimod. Ieškovas minėto tepalo negavo. 2019 m. spalio 21 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę prašydamas tepalo su veikliąja medžiaga Imikvimod, tačiau ieškovui buvo išaiškinta, kad aprūpinti šiuo preparatu Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi galimybių, buvo pasiūlyta pakartotinė dermatologo konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kad būtų pritaikytas kitas preparatas, ieškovas užregistruotas konsultacijai. 2019 m. spalio 24 d. ieškovas vėl pareikalavo preparato recepto ir gavo atsakymą, kad nėra recepto su Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekvizitais. 2020 m. sausio 20 d. ieškovas iškviestas dėl vykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dermatovenerologo, pulmonologo, oftalmologo konsultacijoms, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti sutikimą vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Reaguojant į Seimo kontrolieriaus raštą, 2020 m. vasario 13 d. ieškovas iškviestas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių būklės įvertinimui, tačiau paprašius parodyti apyvarpę, tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad karpučių nebėra, jos išnykusios savaime be gydymo.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 56-200 konstatavo, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pacientui D. G. nebuvo padaryta, todėl ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą Komisija atmetė.
11. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
12. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad nepasitvirtino ieškovo išdėstyti argumentai, jog teikiant jam medicinos paslaugas, buvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, kad laisvės atėmimo vietose ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
13. Iš byloje surinktų dokumentų turinio teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytoja dermatovenerologė ieškovui išrašė receptą tepalui Imikvimod, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninė šiuo preparatu ieškovo neaprūpino, nes neturėjo tam teisinių ir finansinių galimybių. Ieškovui buvo išaiškinta, kad aprūpinti šiuo tepalu nėra galimybės, nes to nenustato teisės aktai, reglamentuojantys tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tiek pataisos namų veiklą, todėl ieškovui buvo siūlomi kiti preparatai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškovas neįrodė, jog jam galėjo padėti tik tepalas Imikvimod, juolab kad karputės savaime išnyko.
14. Teismas pažymėjo, kad netinkamai suteiktų medicininių paslaugų faktą ieškovas įrodinėjo subjektyviais vertinimais ir savo pojūčiais, tačiau nepateikė įstatyme numatytų, leistinų įrodymų, leidžiančių daryti teismui pagrįstą išvadą, jog medicininės paslaugos ieškovui suteiktos netinkamai, kad laisvės atėmimo įstaigose dirbę gydytojai pažeidė maksimalaus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo reikalavimus.
15. Teismas akcentavo, kad pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kuriose numatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti daiktų sąrašai, nustato Teisingumo ministerija, taisyklės yra privalomos įstaigoms, kurių atžvilgiu jos priimtos. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, teismas pabrėžė, kad ieškovas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas pažeidė atsakovė, kokias konkrečiai teisės normomis nustatytas pareigas atliko netinkamai ar jų neatliko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti – priteisti iš Marijampolės pataisos namų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs D. G. skundą, padarė išvadą, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmai gali būti laikomi nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.
16.2. Dar 2017 m. vasarą ieškovas ant savo lytinio organo pastebėjo neaiškias dėmeles ir iš karto kreipėsi į pataisos namų gydytoją, kuris paskyrė vaistus Lorinden C, teigdamas, kad „nieko tokio ir greitai turėtų praeiti“, tačiau ieškovo sveikatos būklė ne gerėjo, o blogėjo.
16.3. Nė vienas iš ieškovui skirtų vaistų (Lorinden C, Lorinden D, „Dermovite“ ir t.t.) nėra tinkami lytinio organo karpoms gydyti.
16.4. Tik po dvejų metų kankinimosi ieškovas buvo nuvežtas į VšĮ Vilkaviškio ligoninę pas kvalifikuotus specialistus, kurie nustatė diagnozę ir skyrė vaistus, galinčius padėti pasveikti, tačiau pataisos namų medikai pasakė, kad ieškovas turi laukti, kadangi vaistai brangūs ir nėra galimybės jų nupirkti ieškovui.
16.5. Ieškovas dvejus metus buvo ignoruojamas, diskriminuojamas, kankinamas, žeminamas, patyrė didelę psichologinę skriaudą.
16.6. Ieškovas patyrė neturtinę žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi
Atsiliepimas
17. Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Marijampolės pataisos namai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
17.1. Teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes.
17.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepasitvirtino ieškovo argumentai, jog teikiant ieškovui medicinos paslaugas buvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, kad buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
17.3. Marijampolės pataisos namai savo veiksmais ieškovo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo.
18. Byloje nedalyvaujantis asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovo apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl ligoninės priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi teisinio suinteresuotumo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
21. Ieškovas (apeliantas), kreipdamasis į teismą, ieškinyje atsakove nurodė ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė Laisvės atėmimo vietų ligoninės nelaikyti atsakove. Nors toks pirmosios instancijos teismo veiksmas neatitinka CPK 13 straipsnyje įtvirtinto šalių dispozityvumo principo bei CPK 45 straipsnyje nustatytos netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarkos, tačiau šiuo atveju jis nesudaro CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas motyvuojamas tuo, kad ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde neprieštaravo pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad reikalavimai Laisvės atėmimo vietų ligoninės atžvilgiu dėl šios ligoninės gydytojų ieškovui taikyto gydymo nėra pareikšti, o byloje nedalyvaujantis asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, jog neturi teisinio intereso byloje. Vadinasi, Laisvės atėmimo vietų ligoninės neįtraukimas į bylą šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu.
22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinių teismų kompetencijai priskiriamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, tačiau susipažinus su apskųsto sprendimo turiniu bei bylos medžiaga nustatyta, kad toks įvardijimas nėra teisingas. Šioje byloje reikalavimai atlyginti neturtinę žalą yra pareikšti dėl dvejopo pobūdžio veiksmų: Marijampolės pataisos namų atsakomybė – dėl gydytojų ieškovui (apeliantui) taikyto netinkamo gydymo; Lietuvos valstybės atsakomybė – dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų (neveikimo), nesudarant galimybės ieškovui (apeliantui) gauti (įsigyti) VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojos išrašytų vaistų. Reikalavimų, pareikštų dėl tariamai pažeistų paciento teisių, atžvilgiu Marijampolės pataisos namai yra atsakovė, o reikalavimų dėl Lietuvos valstybės atsakomybės atžvilgiu Marijampolės pataisos namai yra Lietuvos valstybės atstovė.
24. CPK 27 straipsnio 8 punkte numatyta, kad civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo nagrinėja apygardos teismai. Tiek CPK 36 straipsnio 2 dalyje, tiek ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Aptariamu atveju vyraujantis teisinis santykis yra civilinis, kadangi byloje esminės analizuojamos aplinkybės yra susijusios su ieškovui (apeliantui) taikytu gydymu, o tokio pobūdžio žalos atlyginimo klausimų nagrinėjimas yra priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams.
25. Taigi, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl paciento teisių (ne)pažeidimo
26. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovės Marijampolės pataisos namų gydytojai ieškovui (apeliantui) taikė netinkamą gydymą. Ieškovas (apeliantas) teigia, kad 2017 m. vasarą ant savo lytinio organo pastebėjo neaiškias raudonas dėmeles ir tuoj pat kreipėsi į Marijampolės pataisos namų gydytoją. Ieškovo (apelianto) tvirtinimu, jis ne kartą lankėsi pas Marijampolės pataisos namų gydytoją, kuris kaskart jam paskirdavo vis kitus vaistus (Lorinden D, Lorinden C, Dermovite, Baneocin, Clotrimazolum GSK 10mg/g, Clonasol), bet vaistai nepadėjo, o ieškovo (apelianto) būklė net ėmė blogėti. Atsakovė Marijampolės pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo teiktos nekokybiškai ir (ar) atmestinai.
27. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.248 straipsniai, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 2 dalis).
28. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybės rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, tai yra užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, tai yra, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir joje nurodytą praktiką).
30. Komisijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. 56-200 pažymėta, kad, nagrinėdama D. G. skundą, Komisija kreipėsi į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistus, kurie pateikė atsakymus į Komisijos klausimus. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistai nurodė, kad ieškovui (apeliantui) gydyti 2017 m. skirti tepalai Lorinden D, Dermovite, Baneocin, Clotrimazolum (Closanasol) naudojami esant varpos galvutės ir apyvarpės uždegimui, jog ieškovui (apeliantui) šie vaistai paskirti pagrįstai, jie žalos sveikatai negalėjo sukelti. Be to, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistai nurodė, kad negydomos išorinių lytinių organų karpos nepadaro sveikatai žalos, nebent tik kelia diskomfortą lytiškai santykiaujant, tokios karpos 30 proc. atvejų savaime išnyksta, jei pacientas tam tikrą laiką lytiškai nesantykiauja, taip pat svarbu yra asmens ir lytinių organų higiena. Ieškovas (apeliantas) įrodymų, paneigiančių Komisijos pasitelktų sveikatos priežiūros specialistų išvadas apie tai, kad ieškovo sveikatai žala nebuvo padaryta, byloje nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje ieškovas (apeliantas) neįrodė, jog Marijampolės pataisos namų gydytojai, skirdami ieškovo gydymui vaistus, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (pavyzdžiui, paskyrė aiškiai netinkamus vaistus), taip pat neįrodė Marijampolės pataisos namų gydytojų neteisėto neveikimo nustatant diagnozę ir (ar) parenkant ieškovo (apelianto) gydymo taktiką. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos (nagrinėjamu atveju – gydytojų neteisėtų veiksmų teikiant gydymo paslaugas), nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei Marijampolės pataisos namams, kaip ieškovui (apeliantui) sveikatos priežiūros paslaugas teikusiai įstaigai.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės
32. Apeliaciniame skunde akcentuojama dėl valstybės institucijos (Marijampolės pataisos namų) veiksmų (neveikimo), nesiimant priemonių užtikrinti ieškovui (apeliantui) reikiamos medicininės pagalbos suteikimą. Ieškovo (apelianto) tvirtinimu, jam nebuvo sudarytos sąlygos įsigyti VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo išrašytų vaistų. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai aiškino, kad neteisėtų veiksmų, pasireiškusių vaistų ieškovui (apeliantui) nesuteikimu, jie neatliko.
33. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
34. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-1958-575/2021 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).
35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytoja dermatovenerologė 2019 m. rugsėjo 10 d. išrašė ieškovui (apeliantui) receptą vaistui Imikvimod.
36. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbą. Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 straipsnio 4 dalis).
37. Ieškovas (apeliantas) reikalavimą atsakovei Lietuvos valstybei grindžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. vasario 6 d. pažyma Nr. D-2019/1-1367. Šioje pažymoje akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o, įvertinus D. G. skundo argumentus, padaryta išvada, jog situacija, kai nuteistajam paskiriami konkretūs vaistai, tačiau dėl biurokratinių trukdžių jie nėra suteikiami (perkami) ir taip nėra užtikrinamas gydytojo paskirtas gydymas, pažeidžia ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir gali būti laikoma nežmonišku ar žeminančiu elgesiu.
38. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 41 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka. Įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, jei suimtasis ar nuteistasis yra mokus ir jo gydantis gydytojas patvirtina, kad prašomi vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės yra paskirtos ar rekomenduojamos (Aprašo 42 punktas). Vaistinių preparatų ir medicinos priemonių pirkimą už suimtojo ar nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas organizuoja vaistininkas arba įstaigos vadovo įsakymu paskirtas atsakingas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 43 punktas).
39. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti; lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Kai viešo konkurso būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąraše nėra vaistinio preparato arba tiekėjo tokiam vaistiniam preparatui tiekti, jo pirkimas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą (Aprašo 7 punktas).
40. Be to, pagal Aprašo 48 punktą vaistiniai preparatai, kuriais buvo neteisėtai disponuojama, taip pat atsiųsti pašto siuntose, sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, rastos suimtajam ar nuteistajam perduodamame siuntinyje ar smulkiajame pakete, nepriimami ir grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą (Aprašo 49 punktas).
41. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad laisvės atėmimo įstaigoje esantis asmuo negali pats tiesiogiai įsigyti vaistinių preparatų, taip pat vaistai negali būti perduodami nuteistojo artimųjų ar kitų asmenų, o vaistų įsigijimas galimas tik Aprašo nustatyta tvarka.
42. Į bylą pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. sausio 21 d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuteistasis D. G. paaiškino, jog su 2019 m. rugsėjo 10 d. išrašytu receptu kremui Imikvimod ir rašytiniu prašymu jau yra kreipęsis į pataisos namų direktorių dėl leidimo šį kremą, kurį nupirktų už savo lėšas, priimti iš nuteistojo artimųjų, tačiau pataisos namų direktorius leidimo nedavė, nes to nenumato teisės aktai. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 2019 m. spalio mėn. buvo kreiptasi į ligoninę aptarnaujančią vaistininkę, kuri paaiškino, jog preparatų su veikliąja medžiaga Imikvimod nėra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skelbiamo viešo medikamentų pirkimo konkurso sąrašuose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte, be to, nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. D. G. pakartotinai kreipėsi, reikalaudamas tepalo su veikliąja medžiaga Imikvimod, tačiau pacientui buvo išaiškinta, kad šiuo preparatu Laisvės atėmimo vietų ligoninė aprūpinti neturi galimybių, jog 2019 m. spalio 24 d. D. G. pareikalavo minėto vaisto recepto, bet buvo atsakyta, kad receptų su Laisvės atėmimo vietų ligoninės rekvizitais neturima, nes jų dar neparuošė ir neišdavė Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte taip pat nurodyta, kad 2020 m. sausio 20 d. buvo iškviestas D. G. dėl vykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau atsisakė pasirašyti sutikimą vykti, jog 2020 m. vasario 13 d., reaguojant į Seimo kontrolieriaus raštą, D. G. buvo iškviestas būklės įvertinimui, tačiau gydytojo paprašytas parodyti apyvarpę, tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad karputės išnyko savaime.
43. Ieškovas (apeliantas) teigė, kad po 2019 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymais dėl vaistų pagal išrašytą receptą suteikimo. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai nepateikė duomenų (pavyzdžiui, iš ieškovo (apelianto) gautų prašymų kopijų) apie ieškovo (apelianto) teiktų prašymų turinį. Byloje nėra duomenų, ar teikdamas prašymą Marijampolės pataisos namų direktoriui dėl jam išrašyto vaisto įsigijimo ieškovas (apeliantas) išreiškė norą įsigyti vaistą už savo lėšas, ar ieškovo (apelianto) prašyme Marijampolės pataisos namų direktoriui buvo nurodyti duomenys apie ieškovo (apelianto) asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas vaistų įsigijimui. Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, ar ieškovas (apeliantas) naudojosi Apraše numatyta tvarka, siekdamas įsigyti vaistų.
44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pataisos namų delsimas aprūpinti nuteistąjį vaistais gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas veikimas CK 6.271 straipsnio prasme, tačiau toks neveikimas įprastu atveju negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020). Aptariamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų Seimo kontrolieriaus išreikštą abejonę, kad konkrečių vaistų D. G. nepateikimas gali būti prilyginamas nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui. Šios nutarties 41 punkte konstatuota, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos neturi teisinio pagrindo sudaryti sąlygas nuteistiesiems patiems tiesiogiai ar per artimuosius asmenis įsigyti gydytojo paskirtų vaistų, tačiau atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai nepaneigė ieškovo (apelianto) iškeltų abejonių, jog nebuvo sudaryta galimybė ieškovui (apeliantui) įsigyti vaistus Aprašo nustatyta tvarka.
45. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pablogėjusia fizine ir psichine sveikata, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu, socialiniais įgūdžiais.
46. Kaip šioje nutartyje jau minėta, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinis ryšys – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovas (apeliantas) dėl savo ligos patyrė nemalonių išgyvenimų, tam tikrų nepatogumų. Byloje nustatyta, kad ieškovui (apeliantui) vaistai buvo išrašyti 2019 m. rugsėjo 10 d., o 2020 m. vasario 13 d. ieškovas jau buvo išgijęs. Iš Komisijos pasitelktų specialistų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovo sveikatos būklė buvo tokia, kuri gali būti pagydoma laikantis asmens higienos reikalavimų ir susilaikant nuo lytinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog ieškovo (apelianto) emocinė depresija, psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, pablogėjusi fizinė ir psichinė sveikata, visaverčio gyvenimo sutrikimas, nepatogumai būtų sukelti būtent dėl galimo Marijampolės pataisos namų delsimo sudaryti sąlygas ieškovui (apeliantui) įsigyti konkrečius jam išrašytus vaistus. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo (apelianto) prašomos atlyginti neturtinės žalos ir galimo atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos (Marijampolės pataisos namų) neteisėto neveikimo, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.