- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- eI2-12664-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03462-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2024-05-29 sprendimą Nr. 24S132567 Rusijos piliečiui V. K. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, kuriam yra išduotas supaprastinto tranzito dokumentas (STD) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-19. Pareiškėjas 2024-06-11 buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką vykstant tranzitu. Departamentas 2024-05-29 priėmė sprendimą Nr. 24S132567 pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – Sprendimas). Nesutinka su Departamento 2024-05-29 sprendimu Nr. 24S132567, nes šiuo atveju visiškai nevertinama aplinkybė, kad ta pati Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalis nustato visą eilę alternatyvių aplinkybių tarp kurių yra ir „kelionės leidimas buvo panaikintas ar atšauktas“ ir „buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką“. Skundžiamu atveju pareiškėjas turi nepanaikintą galiojantį kelionės leidimą - supaprastinto tranzito dokumentą (STD) Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepanaikinus šio kelionės leidimo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą. Pareiškėjas dirba akcinėje bendrovėje „D“ vairuotoju ir visus pateiktus dokumentus gavo savo darbovietėje, kaip ir kiekvieną kartą, išvykstant į reisą. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra būtent akcinės bendrovės „“ transporto priemonė, puspriekabė (duomenys neskelbtini) ir jos dokumentai taip pat buvo gauti įmonėje. Puspriekabės neretai yra gaunamos su kroviniu keičiant tik vilkiką, todėl puspriekabė gali priklausyti ir kitai įmonei, tačiau įmonė „D“ buvo jos valdytoja krovinio gabenimo metu ir ją bei jos dokumentus pateikė vairuotojui V. K. Pagal savo darbo specifiką, pareiškėjas gauna darbo užduotį, transporto priemonę, krovinį ir kelionės maršrutą ir turi pristatyti krovinį laikantis nustatyto grafiko. Su automobilio bei puspriekabės dokumentais jo santykis yra tik tas, kad jis darbovietėje gauna šiuos dokumentus prieš išvykdamas, kaip būtinus kelionei vykdyti. Šių dokumentų jis nekuria ir juose nedaro jokių įrašų, tai oficialių institucijų išduoti dokumentai. Vienintelė vairuotojo pareiga tokių dokumentų atžvilgiu yra įsitikinti ar jie yra galiojantys, tai yra ar nėra pasibaigęs dokumentų galiojimo laikas, jei toks yra nurodomas dokumentuose. Apie tai, kad dokumentai gali būti netinkamos kokybės ar galimai netikri, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Sprendime nurodoma, kad „Asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, jam 2024-04-24 VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkarda surašė sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S107400. Pagrindas – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas; yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.“, tačiau nėra nurodomos jokios tai patvirtinančios aplinkybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo būti Lietuvoje ar į ją atvykti, jo tikslas – vykimas tranzitu ir tam jis turėjo supaprastinto tranzito dokumentą (STD) Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo dokumentu jis tik gali vykti tranzitu nustatytu maršrutu ir kelionė negali užtrukti ilgiau nei 24 valandas. Pareiškėjas turėjo visus dokumentus, kurie pateisino jo kelionės tikslą ir sąlygas. Teiginys, kad pareiškėjas „yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams“ yra niekuo nepagrįstas. Departamentas neatliko individualaus vertinimo, nevertino padarinių, kad asmuo vyksta tik tranzitu per Lietuvą iš Rusijos Federacijos į Rusijos Federaciją ir tai yra jo darbas – dirba krovininio automobilio vairuotoju, nėra jokios išvados apie keliamą grėsmę nei vienam iš trijų alternatyvių objektų, t. y. nenustatyta, kad asmuo keltų grėsmę. Skundžiamu atveju nėra nustatytos pareiškėjo tyčios jo veiksmuose, taip pat nėra net ir neatsargumo požymių. Pareiškėjas pateikė transporto priemonės ir puspriekabės registracijos dokumentus, kuriuos jam davė darbdavys, dokumentai atrodė kaip įprasti tokie dokumentai, buvo galiojantys ir pareiškėjas negalėjo numanyti ar suprasti, kad gali kilti klausimų dėl dokumentų kokybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas negali būti priskirtas tokiai kategorijai, kadangi jis nepagrindžia buvimo tikslo. Jei asmuo dirba vairuotoju ir jo tikslas gabenti krovinį, tai būtent pats krovinys ir jį lydintieji dokumentai – važtaraščiai, patvirtina buvimo tikslą, tačiau ne transporto priemonės dokumentai. Jei transporto priemonė turi trūkumų, ji gali būti neįleista į šalį, tačiau tai netrukdo asmeniui atvykti su reikalavimus atitinkančia transporto priemone. Pareiškėjas vyko su supaprastinto tranzito dokumentu ir tikslas buvo tranzitu vykti per Lietuvos Respubliką, tai yra pagrindinė Pareiškėjo darbinė funkcija gabenti krovinius iš Rusijos Federacijos į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvą, būtent tuo pagrindu ir buvo jam išduotas supaprastinto tranzito dokumentas. Pareiškėjas nenurodė kito vykimo tikslo, neatliko jokių veiksmų siekiant suklaidinti imigracinę sistemą ir turėjo visus reikiamus vykimui tranzitu dokumentus. Pareiškėjas niekada nesiekė būti ar gyventi Lietuvoje, neturi su ja absoliučiai jokių ryšių, o tik vyksta tranzitu. Vien tai, kad nėra nurodoma, kad asmeniui yra išduotas Supaprastinto tranzito dokumentas ir nėra patikrinta ši duomenų bazė, patvirtina, kad tranzitu vykstantiems asmenims ši teisės norma nėra taikoma. Vykimui supaprastintu tranzitu, taikomi skirtingi reikalavimai nei atvykimui į Lietuvos Respubliką, šias tvarkas nustato skirtingi teisės aktai, Departamentas šių aplinkybių neįvertino, neįsigilino į situaciją ir priėmė formalų sprendimą, net nevertindamas to, kad Sprendime visiškai nenurodoma kokiu pagrindu užsienietis norėjo kirsti valstybės sieną, kada buvo neįleistas. Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi išimtinai formaliu sprendimu ir nevertino realių faktinių aplinkybių. Sprendimas yra priimtas, netinkamai pritaikius materialiąją teisės normą, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2024-04-24 Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinė atliko pareiškėjo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), krovininiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), puspriekabei (duomenys neskelbtini), kurie buvo galimai suklastoti. Pareiškėjo atžvilgiu VSAT Pagėgių pasienio rinktinė 2024-04-24 priėmė sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 24M107400. Neįleidimo pagrindas – pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas; pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. 2024-04-30 pateikta Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus Informacinių technologijų sistemų administratoriaus dokumento apžiūros pažyma Nr. 13PR-6816 patvirtina, kad Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimai: Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas puspriekabei (duomenys neskelbtini), yra netikri. Departamentui patikrinus pareiškėjo duomenis, nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Duomenų apie jo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus konstatuota, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepaneigia ginčijamame sprendime nurodytos informacijos, kad pareiškėjo pateikti Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimai yra netikri / juose yra klastojimo požymių. Pareiškėjas VSAT sprendimu buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes jis pateikė galimai suklastotus transporto priemonės ir puspriekabės registracijos liudijimus, todėl, nagrinėjamu atveju, nesuklastoti transporto priemonės ir puspriekabės registracijos liudijimai būtų buvę vieni iš buvimo Lietuvoje sąlygas pagrindžiančių dokumentų. Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčio (Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių) nuostatos nenumatė, kad užsienietis, pateikęs buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, turėjo turėti tikslą pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis neketino gyventi Lietuvoje, per Lietuvą vyko tranzitu neturi reikšmės šių nuostatų taikymui. Departamentas pagal kompetenciją atliko individualų pareiškėjo vertinimą (nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas gyventi ar nacionalinė viza, pareiškėjas neturi ekonominių ar socialinių ryšių su Lietuvos Respublika). Tai, kad pareiškėjas vyksta tranzitu per Lietuvą yra faktinė aplinkybė o ne ginčijamo sprendimo padarinys. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (pareiškėjas, pateikdamas netikrus transporto priemonės ir puspriekabės registracijos liudijimus, bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje), todėl sprendimu neturėjo būti nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė viešai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui). Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 p. atveju, Kriterijų vertinimo tvarka nenumato, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti nepriimtas. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: pareiškėjas 2024-04-24 09.52 val. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų PKP į Lietuvos Respubliką atvyko krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (RUS registracija), puspriekabės (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pasienio tikrinimui pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022-02-04 iki 2032-02-04. Pareigūnams tikrinimo metu pareiškėjas pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), krovininiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), puspriekabei (duomenys neskelbtini), kurie buvo galimai suklastoti. Pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, jam 2024-04-24 VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkarda surašė sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S107400. Pagrindas – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas; yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Klastoti dokumentai išimti, surašytas dokumentų ir daiktų paėmimo protokolas.
Departamentas skundžiamu sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejiems metams, sprendimo pagrindu nurodęs UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį bei Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktį.
Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Kriterijų vertinimo tvarka, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – NAS taisyklės), VAĮ.
UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 punkte nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyti Kriterijų vertinimo tvarkoje. Kriterijų vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020-09-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020; 2021-03-31 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2813-525/2021), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ir (ar) panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad priimant sprendimus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui pateiktuose arba gautuose dokumentuose, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei nustatyti draudimo atvykti laikotarpiai (Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas). Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.
Įvertinus teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad UTPĮ nenumato imperatyvaus Migracijos departamento elgesio modelio, esant VSAT sprendimui dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną, bet suteikia diskreciją Migracijos departamentui, gavusiam VSAT teikimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti, ar jo elgesys atitiko UTPĮ numatytus kriterijus, ar konkrečiu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę ir pan. (žr., pvz., LVAT 2022-12-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4033-552/2022, 30 punktas).
Skundžiamame Migracijos departamento Sprendime, kuriuo nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpis, nurodyta, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikė klastojimo požymių turinčius dokumentus, taip pat nustatyta, kad asmens su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, atvykęs 2024-04-24 į Lietuvos Respubliką, pateikė asmens tapatybės dokumentą – pasą, supaprastinto tranzito dokumentą (STD) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025-12-19. Iš VSAT dokumentų ir Migracijos departamento Sprendimo nėra nustatyta, koks buvo pareiškėjo kelionės tikslas, tačiau iš pateikto pareiškėjo supaprastinto tranzito dokumento (STD) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-10 darbo sutarties, darytina išvada, kad pareiškėjo kelionės tikslas galimai buvo tranzitu vykti per Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjo darbinė funkcija yra gabenti krovinius iš Rusijos Federacijos į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvą.
Pareiškėjas VSAT pareigūnui pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), krovininiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), puspriekabei (duomenys neskelbtini), kurie buvo galimai suklastoti.
VSAT 2024-04-30 Dokumento apžiūros pažymoje pateiktas tokio pobūdžio dokumento kalstotės aprašymas: patikrinęs pateiktus tirti Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo spektriniu komparatoriumi (dokumentų tikrinimo ir tyrimo laboratorija) „VSC 6000“, esančiu Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte ir sulyginęs su pateiktais autentiškų dokumento pavyzdžiais Dokumentų tikrinimo centrinėje intranetinėje svetainėje (DTCIS) pažymiu, kad: Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimai: Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas puspriekabei (duomenys neskelbtini), pagaminti ne pagal tokio pavyzdžio autentiškų dokumentų gamybos reikalavimus. Dokumentai atspausdinti ne ant vertybinio, bet ant paprasto popieriaus, atspausdinti ne poligrafiniu plokščiosios spaudos būdų, bet spalviniu elektrografiniu spausdintuvų, dokumento numeris neturi iškiliosios spaudos ypatumų. Netikri giliaspaudės bei mikrotekstiniai elementai. Dokumente nėra reikiamų vandens ženklų, apsauginiai plaušeliai imituoti, nėra reikiamos papildomos ultravioletinės apsaugos elementų. Dokumente yra netikra optiškai kintanti apsauga (OVI ir OVD).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien dokumento, kuris turi klastojimo požymių, pateikimo faktas nėra pakankamas Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčio taikymui. Migracijos departamentas turi nustatyti, kad pareiškėjas pateikdamas dokumentą, kuris turi klastojimo požymių, turėjo tikslą pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas transporto priemonės ir puspriekabės registracijos dokumentais būtų siekęs pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo darbas Lietuvos Respublikoje. Taip pat byloje nėra paneigta, kad pareiškėjas neturėjo tikslo būti Lietuvoje ar į ją atvykti, jo tikslas – vykimas tranzitu ir tam jis turėjo supaprastinto tranzito dokumentą (STD) Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad supaprastinto tranzito dokumentas – specialusis tranzitą supaprastinantis leidimas, išduodamas vykti tranzitu daug kartų visomis sausumos transporto priemonėmis. Tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją su STD yra daugkartinis, bet kiekvieną kartą neturi viršyti 24 valandų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepaisant to, kad VSAT 2024-04-24 Atsisakyme leisti atvykti kertant sieną nurodyta, jog pareiškėjui atsisakoma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, Migracijos departamento Sprendime tik pažymima apie tokios informacijos (atsisakymo leisti atvykti priežasties) gavimą, tačiau pats Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos IX skirsniu, įtvirtinančiu nuostatas, reikšmingas priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Kadangi atsakovas, netinkamai taikydamas Įstatymo 133 straipsnį ir Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktą, nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti, nėra teisėta ir atsakovo Sprendimo antroji dalis dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.
Likusieji pareiškėjo ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-05-29 sprendimą Nr. 24S132567.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.