Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. (VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė 2012 metų pradžioje) areštu 30 parų; pagal BK 178 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 178 str. 1 d. (VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė 2012 metų rugpjūčio mėnesį) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. balandžio 9 d.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos 2012 metų pradžioje įvykdytos vagystės metu, atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. V. bei L. M. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista 2486,85 Lt turtinei žalai atlyginti.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos 2012 metų rugpjūčio mėnesį įvykdytos vagystės metu, atlyginimo patenkintas ir iš V. V. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2642,22 Lt turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš V. V. bei L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista 1500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir L. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., 2012 metų pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Šiaulių rajone, kelyje Nr. 4004 Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė, ruože nuo 2,410 km iki 22,340 km ir kelyje Nr. 4009 Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai, ruože nuo 12,499 km iki 23,457 km, slapta pagrobė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 vnt. kelio ženklų atramų, 1 vnt. vertė 165,79 Lt, bendros 2486,85 Lt vertės, padarydami VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2486,85 Lt turtinę žalą.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., 2012 metų birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios poilsio bazės teritorijos slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 vnt. bazės teritoriją juosiančios tvoros segmentų, 1 vnt. vertė 100 Lt, bendros 1500 Lt vertės, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1500 Lt turtinę žalą.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, Šiaulių rajone, kelyje Nr. 155 Kuršėnai-Mažeikiai 2,74 kilometre esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, slapta pagrobė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 26 m metalinės tvoros ir 13 vnt. metalinės tvoros statramsčių, kurių bendra vertė 2094,54 Lt, bei 3 vnt. kelio ženklų ir 1 vnt. kelio ženklo atramą, kurių bendra vertė 547,68 Lt, viso tuo padarydamas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2642,22 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino V. V. kaltu dėl įvykdytų vagysčių ir teisingai kvalifikavo padarytas veikas pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, manydamas, jog yra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę nuteistajam V. V., pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, vieną nusikaltimą padarė būdamas neteistas, kitus du – būdamas teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos švelnios – laisvės apribojimo bausmės sąlygų nevykdė, todėl pastaroji 2012 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą (2 t., 153–159; 160–161 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinų bausmių, pagrįstai atsižvelgė į nustatytą V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, o taip pat į nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad du nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismas pagrįstai V. V., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), pagal BK 178 str. 1 d. skyrė laisvės atėmimo bausmes už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę, įvykdytą 2012 m. rugpjūčio mėn., o už VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę, įvykdytą 2012 metų pradžioje, švelnesnę – arešto bausmę, nes recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Taigi, savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl V. V. skirtinų bausmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė net vidurkio nesiekiančias BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų) ir atitinkamai mažesnę už BK 49 str. 3 d. numatytą vidurkį arešto bausmę (vidurkis 52 paros). Dėl to teigti, kad V. V. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, paskirta už tris nusikalstamas veikas, kuri net nesiekia bausmės vidurkio, įstatymu nustatyto už vieną nusikalstamą veiką, yra per griežtos, nėra pagrindo.

Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu už pasikėsinimą įvykdyti vagystę apeliantui paskirta švelni bausmė (laisvės apribojimas 8 mėnesiams), jam pozityvaus poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus ir darė grubius administracinius teisės pažeidimus, paskirtų administracinių nuobaudų neatliko (2 t., 46–49 b. l.), gyvenimo būdo nekeitė – nors yra jauno amžiaus, tačiau nedirba (Darbo biržoje registruotas tik nuo 2013-07-19), piktnaudžiauja alkoholiu. Savo skunde V. V. deklaruoja nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, teigia padaręs atitinkamas išvadas ir norintis pakeisti savo gyvenimą. Atsakant į tokius pareiškimus, kolegija pažymi, kad anksčiau apeliantas taip pat reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, savo elgesį teisino bloga finansine padėtimi, pajamų neturėjimu, smerkė savo elgesį ir žadėjo nepažeidinėti įstatymų, tačiau, kaip jau minėta, realiai gyvenimo būdo nepakeitė ir pozityvių išvadų nepadarė.

Visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį V. V. asmens ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryti ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti nusikaltimai nėra atsitiktiniai jo neigiami poelgiai, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Nepaisant apelianto skunde deklaruojamų pozityvių nuostatų ateities požiūriu, aptartos aplinkybės rodo, kad V. V. tikslingai renkasi savo elgesio variantą, todėl turi būti adekvačiai baudžiamas. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad V. V. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nenurodė argumentų, kodėl jam turėtų būti taikomas 64 str., net neaišku, kokiame teisės akte šis straipsnis reglamentuotas, todėl kolegija neturi jokios protingos galimybės plačiau pasisakyti šiuo klausimu. Visgi, galima manyti, kad nuteistasis V. V. skundu apeliuoja į BK 64¹ str. nuostatas, kuriomis Baudžiamasis įstatymas buvo papildytas Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija, numatančias galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis V. V. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl to. Nepaisant to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos aišku, kad V. V. baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas ir nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tai yra ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Be to, dėl V. V. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas. Esant tokioms aplinkybėms nėra būtinų BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų sumažinti nuteistajam V. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o vien tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu, nesuteikia pagrindo taikyti jam BK 64¹ str. 1 d. nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.