- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-518-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01711-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Rimutė Markelevičienė
- Ieškovas
- Gintautui, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Atsakovas
- O. P., V. P., Z. K.
- Trečiasis asmuo
- V. P., notarėms V
- Advokatai
- Aleksandras Gončarkas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-518-425/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 30d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. P. bei prisijungusios prie skundo Z. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-828/2013 pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir G. P. ieškinį atsakovams O. P., V. P., Z. K., tretiesiems asmenims notarėms V. J., L. J., valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl pirkimo-pardavimo, dovanojimo, panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir G. P. prašė pripažinti negaliojančiomis 2007-06-06 sudarytą 2,96 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - padavimo sutartį, tarp G. P., atstovaujamo O. P., ir Z. K., 2008-07-18 šio žemės sklypo dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. K. ir V. P., 2008-07-23 šio žemės sklypo panaudos sutartį, sudarytą tarp V. P. ir O. P., taikyti restituciją, priteisti Z. K. iš O. P. 20 000 Lt, perleistą žemės sklypą natūra grąžinti savininkui G. P., panaikinti teisinę registraciją. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu prokurorė paaiškino, kad visi sandoriai yra apsimestiniai, nes perleistą žemės sklypą toliau valdo O. P., kuris ir buvo gavęs įgaliojimą jį parduoti. Sandoriai sudaryti tam, kad apeiti įstatyme numatytą draudimą atstovui sudaryti sandorį su pačiu savimi. Atstovas sandorį sudarė su savo sutuoktinės motina. Sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams. Žemės sklypas gali būti išreikalautas iš V. P., nes ji sklypą įgijo neatlygintinai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti teisinę registraciją nutraukė, o likusią ieškinio dalį tenkino, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2,96 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-padavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4322, 2007-06-06 sudarytą tarp G. P., atstovaujamo O. P. ir Z. K., šio žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4576, 2008-07-18 sudarytą tarp Z. K. ir V. P., šio žemės sklypo panaudos sutartį 2008-07-23 sudarytą tarp V. P. ir O. P., grąžino natūra 2,96 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo G. P. nuosavybėn, priteisė iš atsakovo O. P. 20 000 Lt atsakovei Z. K., priteisė iš atsakovų O. P., Z. K., V. P. po 209,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-30 iki 2007-12-12 ieškovas G. P. buvo suteikęs įgaliojimus atsakovui O. P. valdyti, naudoti bei disponuoti visu ieškovui priklausančiu turtu. 2007-06-06 pirkimo-padavimo sutartimi, sudaryta tarp G. P., atstovaujamo O. P. pagal minėtą įgaliojimą, ir įgaliotinio sutuoktinės motinos Z. K. už 20 000 Lt buvo perleistas G. P. priklausęs 2,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). G. P. kreipėsi į prokuratūrą dėl jo atžvilgiu padarytos galimai nusikalstamos veikos, užvaldant nurodytą žemės sklypą, tačiau 2012-02-29 nuosprendžiu atsakovas O. P. išteisintas dėl sukčiavimo G. P. atžvilgiu, kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 182 str. 2 d. numatytų požymių. Teismas pažymėjo, jog įstatymas draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais, taip pat ir ir artimais svainytės ryšiais susijusiais asmenimis. Ieškovas G. P. yra išreiškęs poziciją, jog ginčijami sandoriai, tame tarpe ir 2007-06-06 sutartis, prieštarauja jo interesams. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad sandoris prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.134 str. 1 d.), tiek atstovaujamojo interesams (CK 2.135 str. 1 d.), ir šiuo pagrindu pripažino jį niekiniu bei negaliojančiu. Kadangi šiuo sandoriu Z. K. nuosavybės teisės nebuvo perduotos, ir vėlesni dovanojimo bei panaudos sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismas juos taip pat pripažino niekiniais ir negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją: iš O. P. priteisė Z. K. 20 000 Lt sumą, o žemės sklypą grąžino ieškovui G. P., paskirstė procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas O. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų, Panevėžio apygardos prokuratūros ir G. P., ieškinį atmesti, iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus ieškinį pripažinti pagrįstu, apeliantas prašė pakeisti sprendimo dalį susijusią su restitucijos taikymu, nustatant, kad Z. K. 20 000 Lt pagal sutartį sumokėtus pinigus Z. K. privalo gražinti pinigus gavęs asmuo G. P.. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad viešasis interesas yra skirtas ginti imperatyvių įstatymo normų laikymąsi, prieštarauja viešojo intereso instituto esmei ir nėra pakankamas motyvas pradėti procesą prokuroro iniciatyva. Teismas sprendime nenurodė, kodėl privataus asmens G. P. interesas tapo viešu, nebuvo įrodytas pavojus visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl peržengti privačių santykių reguliavimo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Remdamasis šiais argumentais, apeliantas darė išvadą, kad procesas pradėtas tam nesant teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK įtvirtinto draudimo sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais taikymo taisykles. Apeliantas pažymėjo, kad su svainystės ryšiais susijusias asmenimis sandorius sudaryti draudžiama esant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytai aplinkybių visumai, t. y. aplinkybė, kad ginčijamą sandorį sudariusius asmenis sieja svainystės ryšiai, teismų praktikoje pripažįstama kaip viena iš aplinkybių, paneigiančių įstatymo įtvirtintą sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją. Konstatuojant, kad atstovas veikė prieš atstovaujamojo interesus, būtina nustatyti kitus objektyvius kriterijus, kurių šiuo atveju nėra. Teismas neįvertino aplinkybių, kad parduodamas G. P. priklausantį žemės sklypą atstovas įgyvendino atstovaujamojo valią, ką G. P. patvirtino ir baudžiamojoje byloje. 2007 m. birželio 11 d. pranešime G. P. patvirtino, kad gavo iš O. P. 20 000 Lt ir kad jokių pretenzijų jam neturi. Apeliantas nurodė kad ieškovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią ir tikslą parduoti sklypą, kurį J. P. įvykdė, todėl konstatuotina, jog O. P. ir G. P. santykiai buvo privalomo fiduciarinio pobūdžio, priešingai nei nurodė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad žemės sklypas buvo parduotas didesne nei rinkos kaina, ieškovo interesai ir imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeistos. Teismas, taikydamas restituciją, neatkreipė dėmesio, kad O. P. iš Z. K. gavęs 20 000 Lt, juos perdavė G. P., ką patvirtina 2007 m. birželio 11 d. pareiškimas. Taikant restituciją, teismas privalėjo 20 000 Lt priteisti ne iš O. P., bet iš šią sumą gavusio G. P., kadangi priešingu atveju, G. P. nepagrįstai praturtėtų.
Atsiliepimas
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu prašė atsakovo O. P. 2013-04-19 apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2013-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-828/2013. Ieškovas, vertindamas apelianto argumentą, kad byloje nebuvo viešojo intereso prokurorui kreiptis į teismą, pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėdamas civilinę bylą. Prokuroras privalo gerbti teisinės valstybės principus, pagrindines žmogaus teises ir laisves, būti žmogaus saugumo garantu ir teisėtų interesų gynėju, todėl ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą su byloje minėtu ieškiniui ir dalyvavo bylos procese. Ieškovas pabrėžė, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad artimaisiais giminaičiais yra laikomi ne tik susiję kraujo ryšiais asmenys, bet ir artimais svainystės ryšiais susiję asmenys. Šiuo atveju tai būtų apelianto sutuoktinės motina Z. K.. LR CK 2.134 str. 1 d. įtvirtintas draudimas yra imperatyvus, o jame vartojama sąvoka „negali" yra suvokiama kaip kategoriškas draudimas be pasirinkimo laisvės. Taigi, LR CK 2.134 str. l d. norma laikytina imperatyvia teisės norma. Sudarydamas 2007-06-06 pirkimo- pardavimo sutartį, apeliantas O. P. pažeidė imperatyvias ( LR CK 2.134 str. 1 d.) nuostatas. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir joje priimdamas sprendimą tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, tinkamai vadovavosi suformuota Aukščiausiojo teismo praktika ir nuo jos nenukrypo.
Atsakovė Z. K. atsiliepimu prisidėjo prie apeliacinio skundo ir prašė tenkinti O. P. apeliacinį skundą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują spendimą - atmesti ieškovų, Panevėžio apygardos prokuratūros, kuri gina viešąjį interesą ir G. P., ieškinį. Atsakovė nurodė visiškai sutinkanti su atsakovo O. P. apeliacinio skundo argumentais bei prisijungianti prie apeliacinio skundo. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nebuvo viešojo intereso, kurį gindamas prokuroras būtų turėjęs teisę pareikšti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino draudimą sudaryti sandorius su svainystės ryšiais susijusiais giminaičiais, neatsižvelgė į tai, kad tai tik viena iš sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovas G. P. buvo aiškiai išreiškęs savo valią ir tikslą, kurį O. P. įvykdė. Sudarytas pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir panaudos sandoriai yra teisėti ir galiojantys. LR CK 6.145 str. 1 d. numato, kad restitucija yra taikoma tais atvejais, kai asmuo turtą gavo neteisėtai ar per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį gautas turtas, pripažintas negaliojančiu, arba prievolės neįmanoma įvykdyti. Šioje byloje nėra nei vienos iš šių aplinkybių, todėl restitucijos taikymas yra negalimas.
Atsakovė V. P. atsiliepimu prašė tenkinti O. P. apeliacinį skundą ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują spendimą - atmesti ieškovų, Panevėžio apygardos prokuratūros, kuri gina viešąjį interesą ir G. P., ieškinį. Atsakovė nurodė visiškai sutinkanti su atsakovo O. P. apeliacinio skundo argumentais bei prisijungianti prie apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d.1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl privataus asmens G. P. interesas tapo viešu interesu, kurį turi ginti prokuroras, nes nebuvo įrodytas pavojus visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti prokuroro ieškinį, ginantį viešąjį interesą, nes nebuvo peržengtos privačių asmenų santykių reguliavimo ribos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118str. nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Prokuroro teisė kreiptis į teismą, ginant asmens interesus, yra išimtis ir visada sietina su viešojo intereso pažeidimu. Prokuroras civilinio proceso tvarka kreipiasi į teismą, kai nustato teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Prokuroras, nustatęs tam teisinį pagrindą, asmens interesus gina visais atvejais, kurie numatyti Civiliniame kodekse ar Civilinio proceso kodekse (pvz., CK 1.85, 2.10, 2. 114, 3.22, 3.32, 3.39, 3.182, 3.263, CPK 449, 454, 494, 538 ir kitais CK bei CPK numatytais atvejais), ir tik išimtinais atvejais, kai asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimas sutampa su viešojo intereso pažeidimu. Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne.
Nagrinėjamos bylos atveju prokurorui viešojo intereso gynimą suponavo faktas, kad valstybės įgaliotas asmuo - notaras, atliekantis jam nustatytas funkcijas, neužtikrino, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, kadangi ekspertinės įstaigos buvo nustatyta, kad G. P. 2007-05-30 sudarydamas įgaliojimą pasirašė būdamas neįprastoje būsenoje, o nurodyto įgaliojimo pagrindu buvo perleistas didelės vertės turtas. Įvertinus faktą, kad notaras tinkamai neužtikrino jam pavestos valstybės funkcijos taip patvirtinti sandorius, kad nekiltų jokių abejonių dėl sandorį sudariusios šalies valios išraiškos, kad nėra kitos kompetentingos institucijos nurodytus įgaliojimo trūkumus pašalinti, įvertinus kitas aplinkybes, pripažintinas pagrįstu viešojo intereso gynimas prokurorui pareiškus ieškinį nagrinėjamoje byloje kartu su ieškovu G. P..
CK 2.134str.1d. numato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
Apeliantas motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas CK 2.134str.1d. pažeidimą įvardijo kaip imperatyvų draudimą, kuris gali būti atstovo interesų pažeidimų pagrindas ir sukelia sandorio negaliojimo pasekmes, tačiau tokia išvada prieštarauja įstatymo nuostatoms bei teismų praktikos formuojamoms taisyklėms, kuriose įsakmiai nurodoma, kad toks atstovo atstovaujamojo vardu sudarytas sandoris su ... kitais artimaisiais giminaičiais gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu, t.y. įstatyme nenustatyta absoliučių draudimų sudaryti sandorių su asmenimis, kuriuos sieja svainystės ryšiai. Nustatant, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningomis sąlygomis, pažeidžiant atstovaujamojo interesus, nepakanka nustatyti, kad sandoris buvo sudarytas su atstovo O. P. uošviene, nes svainystės ryšiai tik viena iš sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu. Su tokia apeliacinio skundo argumentacija pilnai sutikti negalima. CK 6.38str.1d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. P. abejotinomis aplinkybėmis 2007-05-30 buvo suteikęs įgaliojimus atsakovui O. P. valdyti, naudoti bei disponuoti visu ieškovui priklausančiu turtu (t.1, b.l. 9). Pagal CK 3.130str.1d. giminystė siejama su kraujo ryšiu tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba bendro protėvio. Iš tikro, CK 2.134str.1d. numatytas draudimas sudaryti sandorius su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgaliotinis atsakovas O. P. neinformavo įgaliojimą išdavusio G. P., kad sudarys jam priklausančio žemės sklypo perleidimo sandorį su artimais svainystės ryšiais susijusiu asmeniu, t.y. savo sutuoktinės motina ir, kad su tokia situacija atstovaujamasis sutiko. Įprastai šeimose svainystės santykiai yra tokie pat artimi ir glaudūs kaip ir su artimais giminaičiais, todėl pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-06-06 ieškovo G. P. atstovo O. P. sudarytas žemės sklypo pardavimo-pirkimo sandoris su savo sutuoktinės motina Z. K. pažeidžia CK 2.134str.1d. numatytą imperatyvų draudimą ir ši aplinkybė bei vėliau sudaryti žemės sklypo perleidimo sandoriai yra pakankamas pagrindas sudarytą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80str. pagrindais.
dėl fiduciarinio atstovo ir atstovaujamojo santykių pobūdžio
Apeliacinio skundo motyvai, kad byloje nenustatyta, jog atstovas veikė prieš atstovaujamojo interesus, o teismas neįvertino aplinkybių, kad parduodamas G. P. priklausantį žemės sklypą atstovas O. P. įgyvendino atstovaujamojo valią, o 2007-06-11 pranešime patvirtino, kad gavo iš O. P. 20 000 Lt ir kad jokių pretenzijų jam neturi, nėra pakankamai pagrįsti, nes byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Pagal atstovavimo instituto prasmę, įgaliotinis privalo veikti išimtinai atstovaujamojo interesais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis su atstovaujamuoju G. P. buvo aptaręs už kokia sumą bus parduodamas 2,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 50A0-1001-0039, kurioje 2,96 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 18 000 Lt buvo nustatyta 2007-06-06 dienai, tačiau nurodyta ataskaita žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta tik kaip žemės ūkio paskirties žemės vertė (T.1, b.l. 170-177), o iš byloje esančio šio Žemės sklypo plano nustatyta, kad 2,93 ha žemės sklypas randasi dešinėje pusėje kelio (duomenys neskelbtini), prie pat šio kelio, žemės sklypo kraštinė palei nurodyta kelią yra 418,30 m. ilgio. Nurodytas kelias (duomenys neskelbtini) yra automagistralė VIA Baltica, todėl šalia šio kelio esančio ir ieškovui priklausančio žemės sklypo kaina yra kelis kartus didesnė. Tokia išvada apeliacinės instancijos teismas daro todėl, kad pakeitus šio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinės, statybų, rekreacinės, nurodyta sklypo lokalizacija šalia automagistralės VIA Baltica, sklypo konfigūracija, tai yra žemės sklypo kraštinė palei nurodytą kelią yra 418,30 m. ilgio, toks sklypas ekonomiškai yra tinkamesnis panaudoti kitokioms nei žemės ūkio reikmėms. Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas O. P. ne tik neaptarė su atstovaujamuoju ieškovu G. P. už kokią kainą tikslinga parduoti ginčo žemės sklypą, tačiau 2007-06-06 sutartimi parduodamas žemės sklypą Z. K. už 20 000 Lt, jis pardavė aiškiai per maža kaina, tuo esminiai pažeisdamas atstovaujamojo interesus gauti kiek įmanomai didesnę pinigų sumą. Nurodytos faktinės aplinkybės yra pakankamos pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sudaryti ir ieškovo ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.134str.4d.) bei pažeidžia atstovaujamojo G. P. interesus, todėl yra pakankamas pagrindus sudarytus sandorius pripažinti niekiniais CK 1.80str. pagrindu ir taikyti restituciją.
Apelianto teiginys, kad 2007-06-11 pranešime G. P. patvirtino, kad gavo iš O. P. 20 000 Lt ir kad jokių pretenzijų jam nėra pakankamas įrodymas pagrįsti tokio atsiskaitymo buvimą, kadangi 2007-06-11 pranešimo apie 20 000 Lt pinigų gavimą tekstas surašytas ne G. P., o pats G. P. neigia iš O. P. gavęs 20 000 Lt už parduotą žemės sklypą, baudžiamojoje byloje liudytojas V. V. patvirtino, kad „O. P. pasakė, kad G. P. pameluos, jog esant girtam atidavė 20 000 Lt už parduotą žemę, o G. P. galės įrodinėti, kad tų pinigų negavo“. Įvertinus virš aptartus įrodymus labiau tikėtina išvada, kad pagal 2007-06-11 pranešimą G. P. negavo iš O. P. 20 000 Lt (CPK 270str.4d.3p.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-26 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-36-529/2011 nustatyta, kad „iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-01-09 specialisto išvados Nr. 11-3330 matyti, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2007-06-11 pranešime G. P. vardu pasirašė G. P., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (tiriamojoje dalyje nurodyta, kad įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių panašumus ir skirtumus, nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Baudžiamosios bylos T.3, b.l. 64-65). Aptartais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pakankamai įrodymų išvadai, kad atsakovo O. P. pateiktas 2007-06-11 pranešimas apie perdavimą G. P. 20 000 Lt yra pasirašytas ieškovo G. P., todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas apeliantas O. P. neįrodė, kad perdavė ieškovui G. P. kokią nors, tame tarpe ir 20 000 Lt pinigų sumą (CPK 178str.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybės, kad 2007-06-06 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.134 str. 1 d.), tiek atstovaujamojo interesams (CK 2.135 str. 1 d.) visiškai pagrįstai šiuo pagrindu pripažino sandorį niekiniu bei negaliojančiu. Pirkimo-pardavimo sandoriu atsakovei Z. K. nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotos, atsakovės Z. K. negalima pripažinti sąžininga pirkėja, todėl tiek pats pirkimo-pardavimo sandoris, bei vėlesni žemės sklypo dovanojimo bei panaudos sandoriai pagrįstai pripažinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismas juos taip pat pripažino niekiniais ir negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ieškovo ginčijamus žemės sklypo pirkimo - pardavimo, dovanojimo ir panaudos sandorius, turėjo pareigą, sutinkamai su CK 1.80str.2d. taikyti restituciją, tai yra grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl visiškai teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo O. P. priteisė atsakovei Z. K. 20 000 Lt sumą, žemės sklypą grąžino ieškovui G. P..
Aptartais motyvais apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą (CPK 263str.1d.) pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.