Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. 2015-07-15 apie 21.42 val. Pakruojo rajone, kelio Šiauliai - Pakruojis 17 kilometre (apie 16 km 885 m), vairuodamas automobilį „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 131.1 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, būdamas neblaivus – kraujyje esant daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, važiuodamas nuo Pakruojo link Šiaulių miesto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių eismo aplinkybių laiku nelėtino greičio, važiavo didesniu nei 81 km/h greičiu ir viršijo leidžiamą maksimalų 70 km/h greitį, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleiviui J. V. dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tai buvo vasaros laike, praeitų metų liepos mėnuo, o dienos neatsimena. J. V. pas jį namuose padėjo statyti tvorą. Jis tą dieną namuose tai būdavo, tai nebūdavo, vis išvažiuodavo. Jis jam paliko išgerti. Žino, kad tą dieną važiavo į Šiaulius. Kai grįžo iš Šiaulių, nuvažiavo kartu su J. V. į kolonėlę ir nupirko jam degtinės butelį. Grįžęs namo, vieną „čierką“ išgėrė kartu su J. V.. Nežino už kiek laiko pas jį atvažiavo du nepažįstami vyrai, vienas išlipo ir pasiūlė malkų. Pasakė, kad jam reikia ne malkų, bet beržinių rąstų. Jis pasakė, kad rąstų turi. Beržiniai rąstai buvo reikalingi pirties remontui. Jis sakė, kad yra išgėręs ir negali vairuoti. Vienas iš atvažiavusių, tas, kuris siūlė malkų, sakė, kad jis vairuos ir kad atgal jį parverš jo draugas. Sakė, kad reikės važiuoti netoli, galėtų rąstus apžiūrėti. Sutiko. Nuvažiavo link Radviliškio. Važiuodamas pasiskambino savo dėdei, užsuko, pasiėmė daržovių ir nuvažiavo apžiūrėti malkų. Kadangi tiek laiko praėjo, tiksliai tos vietos nepasakys, kur nuvyko. J. V. ėjo su metru apsimatuoti medienos ir tuomet paslydo. Jie J. V. įsodino į mašiną ir važiavo link Šiaulių. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Netoli Degučių atsidūrė griovyje, įvyko avarija, ir nesuprato, dėl ko. Gal kiek didesniu greičiu važiavo, skubėjo, nes J. V. koją skaudėjo, jis priekyje turėjo degtinės butelį ir kartas nuo karto išgerdavo nuo skausmo. Prabudęs pamatė, kad vairuotojo nebėra. Pribėgo prie J. V. ir bandė jį traukti iš mašinos. Pribėgo prie durelių, jos buvo šiek tiek užspaustos, negalėjo atidaryti. Neatsimena, ar langą išdaužė ar jis jau buvo išdužęs, bandė per langą jį traukti. Paskui J. V. prašė surasti telefoną, kuris buvo mašinoje iškritęs. Įlipo į automobilį nuo vairuotojo pusės, pradėjo ieškoti telefono, surado telefoną, surinko jo žmonos telefono numerį ir jis pasiskambino žmonai. Vėl bandė J. V. ištraukti, neišėjo. Pamatė susirinkusius žmones, tarp jų iš matymo pažįstamą žmogų, jis paklausė, kas yra, jis pasakė, kad jam blogai, ir paprašė, kad jis nuvežtų jį iki ligoninės. Atvyko gaisrinė, privažiavo žmonių. Pagalvojo, kad kai atvyks „greitoji“, gal vietos nebus, ar kaip. Pagalvojo, gal laukti „greitosios“, tačiau susvyravo, pasidarė blogai, tai pažįstamas pasakė sėsti į mašiną, jis paveš. Nuvažiavo link Šiaulių. Bevažiuojant, ties Ginkūnais jam pasidarė geriau. Paprašė vežti jį pas sugyventinę, nes ji vis tiek dirba medicinoje, jam tik kraujas iš galvos bėgo. Pažįstamas jį nuvežė iki ten, sugyventinė jį įsileido, pažįstamas klausė, ar užlips, ar reikia padėti, pasakė, kad užlips. Sugyventinė jam sugirdė vaistų. Rytojaus dieną paprašė jos nueiti į ligoninę pas J. V. pasiklausti, kaip jo sveikata. Ji buvo nuėjusi, jam viską pasakė, paskui jis pats buvo nuėjęs. Kai buvo pas J. V., jis pasakė, kad buvo atėjęs tyrėjas, kad jam reikia ateiti į policiją. Kitą dieną jis pats nuvyko į policiją. Kai atvyko į policiją, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas kriminalistas, sako: „ką, prisivažinėjai?“ Sako: „kaip suprasti, prisivažinėjau?“ Jis dar taip į jį pasižiūrėjo, nustebo, kad neturi jokių sužalojimų. Kai kažkiek pasikėlė kepurė, pamatė, kad sužeista galva, sako: „va, galvą persiskėlei“. Nuėjo paskui pas tyrėją ir jam viską tą patį papasakojo. Pirmas tyrėjas jo apie J. V. sužalojimus, kaip jis susižalojo, jo net neklausė. Kai tyrimą perėmė kita tyrėja, pasakė, kad J. V. buvo paslydęs ir galėjo susižaloti. Jis tada iš karto nenustatė, lūžo jam ta koja ar ne, nėra daktaras. Automobilis, kuriuo važiavo, priklausė jo sugyventinei. Automobilį vairuodavo ir ji, ir jis. Tą dieną jam tuo automobiliu teko važiuoti, nes važiavo į Šiaulius dėl detalės. Tai automobilis „Mercedes“ E klasės. Prie jo namo atvažiavo automobilis, tiksliai negali pasakyti, koks, nes jį pasistatė tolėliau, už 300 metrų. Išlipęs vienas žmogus pasisakė, kad jie yra dviese. Jis pasakė, kad gali važiuoti jo mašina, o jį parveš draugas, nes jis pasisakė, kad yra išgėręs. Galbūt jie neturėjo pakankamai kuro, kad medienos apžiūrėti važiavo ne jų mašina. Gali būti, kad tą dieną Degučių kaime, ar kur nors aplinkui ,jie dar kam nors siūlė malkų. Jis neigia, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį. J. V. eismo įvykio metu buvo išgėręs, apklausiamas buvo po operacijos, gal tai turėjo įtakos jo parodymams, kad nepaminėjo trečio asmens, kuris vairavo, nes neatsiminė. Jis ant jo nepyksta, jie iki šiol bendrauja. Jis tiesiog nenori į teismus važiuoti, apklausiamas pasimeta. Jų santykiai draugiški. Tą dieną, iki įsėdimo į automobilį ,degtinės J. V. išgėrė daugiau, jis išgėrė tik truputį. Kada pradėjo gerti, tiksliai neprisimena. Antrą valandą jis važiavo į Šiaulius, po to grįžo ir baigė tverti tvorą. Galėjo grįžti gal antrą, gal trečią valandą. Gėrė ir pirtyje, ir lauke. Jis galėjo išgerti apie 150 gramų, J. V. – daugiau, nežino kiek. Kai važiavo automobiliu, J. dar gėrė, turėjo pasiėmęs 0,5 ar 0,7 l talpos butelį ir iš jo važiuodamas gėrė. Jis važiuodamas negėrė. Anksčiau viską geriau prisiminė. Jis J. V. buvo nupirkęs vieną butelį degtinės ir po to nuvažiavęs dar vieną nupirko. Kai atvyko medienos siūlytojai, jis pabijojo važiuoti, nes buvo išgėręs. Kiek promilių būtų „įpūtęs“, negali pasakyti. Ne vieną taurelę išgėrė, daugiau. Pirmas dienas po įvykio viską prisiminė normaliai, viską galėjo parodyti, tačiau nieko nebuvo daroma. Tas atvykęs asmuo, kuris sėdo prie vairo, buvo vardu P. ar A., dabar tiksliai neprisimena. Kas yra užrašyta jo pirminiuose parodymuose, tas tiesa. Tas asmuo buvo blaivus. Galbūt jis išsigando, kad sudaužė automobilį, todėl pasislėpė. Tą žmogų matė pirmą kartą ir neprisimena, kaip jis atrodė. Po įvykio tą žmogų buvo sutikęs Degučių kaime, jis morkas pardavinėjo. Jis tą netgi tyrėjui buvo sakęs, gal jis neužfiksavo. Jis jam buvo žadėjęs dėl sukelto eismo įvykio nuvykti į policiją. Kur jie važiavo, jam, tos vietos nelabai yra žinomos. Kiek atsiminė, tiek pasakojo apie tų malkų vietą. Pirmą kartą nesutiko važiuoti atlikti parodymų patikrinimą vietoje, nes buvo žiema, daug prisnigę, o po to greitai atsileido. Kitą kartą atsisakė, nes buvo praėję daug laiko nuo įvykio, pavasaris, ir galėjo nebeprisiminti. Dabar jau tiksliai nebegalėtų pasakyti, kur tos malkos buvo sukrautos. Apytiksliai galėtų nurodyti. Ikiteisminio tyrimo metu metrus nurodė apytiksliai. Jis tos medžių krūvos nematavo, kokio ji aukščio buvo, negali nurodyti, ją apžiūrėjo J. V., nes jis yra statybininkas, nusimano apie medieną. Gal malkų krūva buvo maždaug jam iki peties. Jam buvo reikalingi rąstai, o ne malkos. Kodėl apklausiamas medieną įvardijo kaip malkas, nežino. Iš pradžių jam pasiūlė pirkti malkas, gal todėl. Jeigu būtų atvežę beržines malkas, būtų pasakęs, kad vežtų į kiemą, nevažiuotų apžiūrėti, o čia reikėjo pažiūrėti, ar iš rąstų galima išpjauti taip, kaip reikia pirčiai. Gal ikiteisminiame tyrime jam klausimai buvo ne taip užduoti, kad rąstų pirčiai neminėjo, o tik malkas. Kai išvažiavo iš jo namų, buvo dar šviesu, galėjo būti nuo 17-tos iki 19-tos valandos. Kadangi buvo paimtas telefonas, nustatyti telefoniniai pokalbiai, iš jų galima laiką nustatyti tiksliau, kelintą valandą buvo pas dėdę. Jis tikslaus laiko, kada atvažiavo pas dėdę, negali pasakyti. Kelionė gal vyko 45 minutes. Pas dėdę užtruko 10-15 minučių. Bulvių pakasė dėdė, jis su dėde kasė kartu. Bulves susidėjo į bagažinę ir tada važiavo malkų. Iš dėdės iki malkų važiavo gal 10-15 minučių. Apžiūrėdami malkas, užtruko gal 10 minučių, nes J. V. paslydo. Tiksliai pasakyti, kada išvažiavo iš namų, negali. Galėjo būti, kad po valandos su viršum nuo išvykimo iš namų jau gryžinėjo. Galvoja, kad nuo išvykimo iš malkų buvimo vietos iki avarijos užtruko koks pusvalandis tikrai. Dar tai priklauso nuo greičio. Spėja, kad buvo važiuojama 90-100 km/h greičiu. Kai įvyko eismo įvykis, automobilio greičio tuo metu pasakyti negali. Jis nelaiko, kad jeigu vairuotojas važiavo 90 km/h ar 95 km/h greičiu, jis viršijo greitį. Jis pats nelabai yra linkęs viršyti greitį. Už greičio viršijimą nėra baustas, nors važiuoja labai dažnai. Kai įvyko eismo įvykis, buvo praradęs sąmonę. Kiek laiko automobilyje prabuvo be sąmonės, negali įvardyti. Kai atgavo sąmonę, jis pažiūrėjau į J. V., kuris pasakė, kad jam skauda koją, prašė traukti lauk iš mašinos. Jis iš karto puolė traukti draugo. Ten daug pribėgo žmonių., tarp jų buvo tas asmuo, kuris jį paskui parvežė. Jam sunku dabar prisiminti, kaip viskas vyko, nes ,atgavęs sąmonę , jis buvo šoko būsenos. Ten buvo ir daugiau žmonių, gal pusė kaimo subėgo. Jis buvo apsvaigęs ir nelabai į tuos veidus įsižiūrėjo. Kai atsigavęs pamatė J. V., jis sėdėjo. Ar jis buvo kruvinas, nepastebėjo. Dėl lūžio – jis nėra ekspertas ir jo nenustatė. Telefoną atrado gal po sėdyne priekyje, tiksliai neatsimena, kur rado. Po mašiną ieškojo visur, landžiojo, žiūrėjo. Telefonas J. V. turbūt nuo smūgio iškrito. Gal telefoną jis buvo ant panelės pasidėjęs. Tą žmogų, kuris jį parvežė, pamatė prie automobilio. Jis vežė jį į Šiaulius pas sugyventinę J. K.. Ji buvo namuose, jį apžiūrėjo, davė vaistų, kad užmigtų. Jis jai pasakė, kad tik mašiną sudaužė. Eismo įvykio metu jam buvo sužalota galva. Petys nebuvo sužalotas, ranką valdė. Jam dar kažkas truputį skaudėjo. Tiksliai negali pasakyti, kurį petį skaudėjo. Neatsimena, kaip įvyko pats eismo įvykis. Gali būti, kad vairuotojas lenkė kitą automobilį. Jo pirminiai parodymai teisingi. Tiksliau dėl išgerto alkoholio kiekio iki eismo įvykio nieko daugiau pasakyti negali. Kai padėjo J. V., ieškojo telefono, buvo automobilio priekyje, vairuotojo vietoje, landžiojo visur. Oro pagalvės buvo iššautos. Bandė J. V. ištraukti. Jam atrodo, kad jį traukti padėjo tas žmogus, kuris jį po to vežė namo. Saugos diržo nebuvo užsidėjęs, nes sėdėjo gale. Paprastai vairuodamas saugos diržą užsideda. Iš degalinės išvažiavo link Pakruojo pusės. Tuo metu automobilį vairavo tas trečias asmuo. Jie iš jo namų atvažiavo, J. V. buvo išlipęs, nusipirko „šnapso“ butelį ir jie išvažiavome link Pakruojo pusės. Važiavo apžiūrėti medienos. Automobilyje buvo trise, jis buvo ant galinės sėdynės. Iš jo gyvenamosios vietos pirma nuvažiavo į kolonėlę, po to nuvažiavo pas dėdę bulvių prisikasti, paskui tiktai važiavo malkų. Jis tiksliai negalėjo nurodyti valandų, kada išvažiavo, kada nuvažiavo kasti bulvių, nes paprastai žmogus nežiūri nuolat į laikrodį. Jo dėdė irgi gal nežiūrėjo į laikrodį ir dėl to negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada buvo atvykę. O jis užmiršo, kada, kas ir kaip vyko. Pažiūrėjo filmuotą medžiagą ir jis pradėjo prisiminti. Yra anksčiau baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Šį kartą automobilio jis nevairavo. Šį kartą iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo streso būsenos, žinojo, kad viskas su jo draugu bus gerai, atvažiuos „greitoji“ ir gaisrininkai. Jeigu tas žmogus nebūtų jo pavežęs, būtų sėdėjęs ten ir laukęs. Žinojo, kad atvyks policija ir automobilį transportuos. Kai kreipėsi į medikus, peties sužalojimo priežastimi nurodė, jog nukrito nuo kopėčių. Po eismo įvykio ranką valdė normaliai. Tada, kai kreipėsi į gydytojus, ranką valdė sunkiai, jam tebuvo galima ta ranka kelti ne daugiau kaip 3 kg. Po eismo įvykio jam petys truputį skaudėjo, bet nebuvo tokių sužalojimų, kad nevaldytų rankos. Nuo kopėčių nukrito 4-5 dienos po eismo įvykio. Nesutinka su medicinos eksperto išvada. Išvada padaryta vien iš medicininės kortelės, nuotraukų. Nebuvo ištirta automobilio galinė sėdynė. Jis petimi atsitrenkė į sėdynę, nes buvo neprisisegęs saugos diržo, sužalojimo nuo saugos diržo negalėjo patirti.

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką , nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta, jis yra jo draugas, santykiai normalūs. Parodymus yra davęs, neatsimena savo ankstesnių parodymų apie įvykį, nes įvykio metu buvo gerokai išgėręs. Neatsimena paties įvykio. Prieš eismo įvykį iš ryto darbavosi prie tvoros pas A. K., tvėrė tvorą, gėrė degtinę, alų. Išgėrė daug: degtinės 0,7 l ir du „bambalius“ alaus. Truputį prie tvoros padėjo A. K.. Gėrė jis vienas. A. K. negėrė. Kas toliau buvo, neatsimena. Nepamena, ar įsėdo į automobilį. Prisimena, kad buvo prie kažkokių malkų ir ten lūžo koja. Kaip lūžo koja, neatsimena. Atsimena, kad buvo „greitoji“ atvažiavusi, suleido vaistų ir toliau nieko neprisimena. Kaip susižalojo, neprisimena. Kad būtų įvykusi avarija, neprisimena. Kaip buvo sužalota jo koja, neatsimena. Kaip atsisėdo į automobilį, neatsimena. Kaip važiavo, neatsimena. Supranta, kad yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Kitą butelį gėrimo pirko A.. Neatsimena, ar jis nuvažiavo, ar nuėjo nupirkti dar gėrimų, jis buvo namie, kartu su K. nebuvo. Antrą kartą nupirko 0,5 l degtinės. Tą butelį irgi gėrė vienas. Ar A. K. kartu gėrė, neatsimena. A. K. negėrė. Jis buvo blaivus. Atsimena, kad jis tada dar važiavo į miestą ir dėl to jis negalėjo būti girtas. Geriančio A. K. tą vakarą nematė. Neįsivaizduoja, ar būtų atsiminęs, jeigu automobilį būtų vairavęs kitas asmuo, o ne A. K.. Neatsimena, ar į kiemą buvo atvažiavęs kitas asmuo. Neįsivaizduoja, kaip susižalojo koją. Gal lipo, apžiūrėjo malkas ir paslydo. Sako, kad galėjo susižaloti prie malkų, bet kaip tai įvyko, neatsimena. Kada pajuto skausmą, neprisimena, gal tada, kai vežė į ligoninę. Į ligoninę pas jį A. K. buvo atvykęs, gal už dviejų dienų po įvykio. Tada su juo apie įvykį nekalbėjo. Nemano, kad jo vienas teiginys prieštarauja kitam. Malkos, kur galėjo susilaužyti koją, buvo miške, bet kur, neįsivaizduoja. Buvo tada ne vienas. Neatsimena, ar, susilaužęs koją, iki mašinos pats nuėjo. Gal nunešė ar atnešė, nebežino. Jam vaistų suleido, kai buvo ant „nasilkų“. Taip, įvykio vietoje. Kas įvyko iki tol, kol jį atnešė iki „nasilkų“, neatsimena, buvo vienas mašinoje. Sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Atsimena, kad buvo gaisrininkai ir jį traukė lauk. Tuo metu telefonu skambino, kalbėjo, koks įvykis įvyko. Kodėl neskambino iš karto po to, kai susilaužė koją prie malkų, nebeatsimena, nes jam „trūko plionkė“. A. K. jo neprašė sakyti, kad susižalojo prie malkų. .Prie malkų krūvos virto ir turbūt atsijungė. Neatsimena, kas buvo prieš pusantrų metų. Matyt, lipo ant tų malkų, neatsimena. Pretenzijų niekam neturi ir nieko nežino. Nebenori duoti parodymų, nes blogai jaučiasi. (Posėdžio pirmininkė pasiūlo iškviesti medikus, tačiau į tai nukentėjusysis nieko neatsako). Nesupranta, dėl ko A. K. turi jo atsiprašyti, nes jam jis nieko nepadarė. Po įvykio su A. K. bendravo mažai. Iki įvykio bendravo daugiau. Nežino, ką atsakyti, kodėl atšalo santykiai. Galėjo lipti ant malkų ir paslysti. Jam sunku į šį klausimą atsakyti, kur buvo tos malkos, kur jis galėjo paslysti. Lipo ant malkų, tik neatsimena tos vietos. Malkų krūva man buvo kažkur iki pečių. Malkų krūvos aukščio neatsimena. Malkos buvo sudėtos. Kokioje vietoje, nežino. Gal ir lipo ant malkų, gal ir nelipo. Gal norėjo patikrinti, kokios tai malkos, todėl ir lipo. Buvo „padauginęs“ ir nebeatsimena, kaip ten lipo.

Vaizdo įrašo laikas, kai buvo apstebėtas automobilis „Mercedes“ ir liudytojos O. J. nurodytas laikas (kai, jos teigimu, ji matė, kaip A. K. automobilyje sėdėjo du asmenys) nesutapo, tik tiek atsimena. Visame vaizdo įraše rodydavo laiką. Kiek atsimena, liudytoja nurodė laiką 21.15 val. Laiko gerai neatsimena, bet atrodo, įvykis buvo, kai jau buvo tamsu. Pagal vaizdo įrašą matosi, kad automobilio dvi lempos nuvažiuoja, kad jos nuvažiuoja ne tiesiai, o į šoną. Kai buvo ruošiamos užduotys ekspertams dėl J. V. sužalojimų iš medicininių dokumentų, dėl oro pagalvių, dar dirbo Pakruojo rajono policijos komisariate prie tos bylos. Dėl autotechninės ekspertizės neatsimena. Žino, kad viena ekspertizė buvo siunčiama į Šiaulius, kita į Vilnių. Kadangi tai buvo seniai, šimtu procentų patvirtinti, ar nukentėjusiojo klausė, kur jis susižalojo, negali. Surašytų klausimų nukentėjusiajam jis neturėjo. Klausimus uždavė, pasikonsultavęs su tuometine savo viršininke. Seniai nukentėjusįjį apklausė, ne viską pamena, ką jis nurodė, tačiau viską stengėsi užrašyti, ką jis pasakojo. Neprisimena, ar apie susižalojimo aplinkybes klausinėjo. Nukentėjusysis J. V. pirmoje apklausoje į daugumą klausimų atsakė „neatsimenu“. Antra apklausa vyko kitaip. Jis nepasakojo, kas vairavo automobilį. Jis neatsiminė, kas vairavo automobilį. Nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė labai miglotai. Daugiausia kartojo „neatsimenu“.

Liudytojas N. M. parodė, kad A. K. ir J. V. nepažįsta. Apie avariją nieko nežino. Važiavo automobiliu „Opel Vectra“, sidabrinės spalvos, kravanas, pro šalį po avarijos, matė sulamdytą mašiną. Buvo 2015 metų vasara, tiksliau datos nepamena. Praeitą vasarą buvo kariuomenėje, todėl ne praeitą vasarą. Važiavo iš Pavėzgių kaimo pro Degučius, degalinėje pirko submarinus, turėjo važiuoti prie Stačiūnų užtvankos, kur žvejojo draugai. Atvažiavo plentu. Pasuko į degalinę. Matė mašiną sudaužytą griovyje. Pačios avarijos nematė. Buvo sustoję gaisrinės, „greitosios“, policijos mašinos, žmonės vaikščiojo po laukus. Degalinėje iš smalsumo paklausė, kas čia nutiko, atsakė, kad nematė, nežino. Į vietą pasmalsauti nėjo. Po to išvažiavo. Sulamdytoje mašinoje sėdinčių žmonių nematė. Jis savo automobilyje buvo vienas. Laikas buvo į vakaro pusę. Dar nebuvo labai tamsu, laiko nežino.

Liudytojas D. V. parodė, kad A. K. ir J. V. nepažįsta, dirba Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Buvo iškvietimas į įvykio vietą. Buvo gautas iškvietimas, kad prie Degučių yra autoįvykis. Nuvykę į vietą, pamatė automobilį, matėsi, kad jis vertėsi, bet tuo metu jis stovėjo ant ratų javų lauke. Automobilio viduje buvo vienas žmogus. Tas žmogus buvo labiau keleivio pusėje, jo kojos buvo iškištos per keleivio duris, turbūt tos durys buvo atidarytos. Buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, jie padėjo iškelti nukentėjusįjį. Jis buvo neprispaustas, nieko su gelbėjimo įranga daryti nereikėjo. Jis nukentėjusiojo dar paklausė, ar jis vairavo, jis atsakė, kad ne. Paklausė, ar jis vienas važiavo. Jis atsakė: „jeigu nevairavau, tai reiškia, ne vienas“. Paklausė, ar dar kažkas yra, ar nėra, jis atsakė, kad nežino. Jie padėjo ant neštuvų jį iškelti ir įnešti į med. pagalbos automobilį. Paskui apieškojo lauką, kad nebūtų kur nors žmogus iškritęs, bet nerado, ir jų darbai buvo baigti. Toliau policija aiškinosi. Nukentėjusiajam vizualiai matėsi kojos trauma. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo blaivus ar girtas. Jis buvo sąmoningas, ko jo klausė, viską atsakė. Trauma buvo nemaža, ilgai jo neklausinėjo, bet kiek klausė, tiek atsakė. Jis atsakė, kad jis nevairavo. Kas vairavo, jis neklausė, jis klausė, kur yra kiti žmonės. Atsakė, kad nežino. Tiksliai dabar negali atsakyti, ar klausė, kiek asmenų buvo mašinoje. Tik žino, kad ne vienas buvo. Jeigu atsako, kad ne vienas, jie automatiškai aplinkui apieško. Kadangi asmeniui buvo akivaizdi trauma, daug laiko klausinėjimui nebuvo. Vizualiai matėsi kojos deformacija. Su tokia koja jis negalėjo paeiti. Bendraujant su nukentėjusiuoju, nepasakytų, kad jis nerišliai kalbėtų, painiotųsi. Jis klausimus suprato. Įvykio vietoje buvo moteris. Tai buvo žmona ar nukentėjusiojo draugė. Ji arba buvo, arba atsirado prie automobilio, kai jie jį kėlė. Ji dar nulydėjo iki greitosios pagalbos automobilio, bet ar kartu išvažiavo, negali pasakyti. Iš kažkieno pokalbio nugirdo, kad ji žmona ar draugė. Kas ją iškvietė, nežino. Laikas, kada atvyko į įvykio vietą, yra užfiksuojamas Bendrajame pagalbos centre. Apklausos protokole nurodytas tikslus atvykimo laikas.

Liudytoja J. K. parodė, kad J. V. pažįsta, nes matydavo kaime pas A. K., santykiai su juo normalūs. Apie įvykio aplinkybes žino tik tiek, kad vakare jai atvežė A. sužalotą. Ji dirba medicinoje, apžiūrėjo, davė vaistų, paguldė. Kadangi naktį jokių blogumų nebuvo, į ligoninę nevažiavo. Tik žino, kad tokia avarija įvyko. Ryte ji išėjo į darbą , jis liko pas ją bute. Kadangi vaistų poveikis slopinantis, buvo sutrenkta galva, nieko daug nekalbėjo, tik tiek, kad įvyko avarija ir J. koja lūžo. Kadangi pati dirba ligoninėje, ėjo aplankyti J., pasidomėti, gal jam ko reikia. Sužinojo, kad operacija bus daroma. Žino tik tiek, kad nuslydo į laukus. Kai praėjo vaistų poveikis, A. išvažiavo į policiją. Daugiau jie nekalbėjo. Ji dažnai automobilį palikdavo kaime, nes jį prižiūri ir tvarko A.. Ji pati mažai tuo automobiliu važiuoja. Jai tą automobilį kieme ir nelabai yra kur laikyti. A. turi darbo mašiną, tą mašiną naudodavo kur nors pavažiuoti, vaiką pavežti. Jai A. nepasakojo, keli jie važiavo. A. buvo perskelta galva virš antakio, kurioje pusėje, nepasakys. Netvarstė, tik apiplovė, patepė. Galvojo tik dėl galvos sutrenkimo. Kadangi naktį jis nevėmė, tai į ligoninę nevažiavo. Buvo prikelta iš miego, tamsu buvo, gerai nematė, kas A. parvežė. Mašina galbūt tamsiai melsva buvo, dar vyrukas išlipęs buvo. Kadangi jų namo durys su įdomiu užraktu, ilgas kodas, tai turi tokius žetonėlius įeiti, ji tam žmogui per langą išmetė žetonėlį, kad įeitų. Ji to žmogaus nepažintų. A. vienas iki buto užlipo. Jis sakė, kad jį parvežė draugas. Jis daugiau atrodė šoko būsenos, pritrenktas, o ne girtas. A. sakė, kad kartu važiavo ir J. V. ir yra ligoninėje sužeistas, kad kažkas su koja. J. V. aplankyti nuėjo kitą dieną. Su J. V. bendravo sunkiai, nes jam buvo suleista vaistų. Faktiškai tą kartą beveik nieko nekalbėjo, jis buvo mieguistas. Jis pasakė tik, kad buvo avarija, ir snaudė. Dar J. V. atėjo aplankyti po operacijos. Jis tada irgi beveik nieko nekalbėjo. Jam operavo koją, sakė, kad jam lūžo koja. Automobilio nėra atgavusi. Tikisi, kai automobilį atgausi, galės į metalo laužą priduoti. Susitars, kad už automobilį atlygintų. Pretenzijų dėl automobilio neturi. Automobilis pirktas už A. K. pinigus. Kaip jis susižalojo, A. K. nepasakojo. Matė daugiausia sužalotą galvą, ar buvo sužalojimų kitur, nežino, gal dar kur buvo susitrenkęs. Ji jam davė vaistų nuo skausmo. Ikiteisminio tyrimo metu ją du kartus apklausė, tada geriau prisiminė. Jai sakė, kad mašina vertėsi. Sakė, kad jis snaudė mašinoje ir nuo smūgio prabudo. Kai ėjo aplankyti nukentėjusiojo, suprato, kad sužalota koja – avarijos pasekmė. J. V. kalbėjo, kad avarija įvyko, kad koja lūžo. Atvažiavo policijos pareigūnas jo apklausti . Iš miego atsikėlusi ji alkoholio kvapo nuo A. neužuodė, jis daugiau sukrėstas atrodė. Ji tada irgi išsigandusi buvo. Suprato, kad A. automobilio nevairavo, kai jis pasakė, kad avarijos metu snaudė ir nuo smūgio pabudo.

Liudytojas T. G. parodė , kad A. K. ir J. V. pažįsta. Su A. K. teko kažkada bendrauti dėl automobilio detalių, nes iš jo pirko. Jis turėjo senesnių mašinų detalių, buvo įdėtas skelbimas, tai paskambino, jam tiko kainos, tai pirko. Su J. V. niekas nesieja. Dėl įvykio buvo taip, kad važiavo kuro įsipilti į Degučių degalinę, nes ten kuras pigesnis, stovėjo ant sankryžos ir pamatė, kad mašina verčiasi. Praleido kitas mašinas ir nuvažiavo pasižiūrėti. Buvo vasara, grūdai dar nenukulti. Ne šią vasarą, praeitą, tai buvo. Galėjo būti apie dešimtą valandą vakaro. Važiavo iš Naisių į Degučius. Atstumas - apie 10 km. Stovėjo kelyje nuo Lygumų prieš sankryžą, praleidinėjo mašinas, laukė, kol pagrindiniu keliu pravažiuos mašinos. Atsisuko pažiūrėti, žiūri, kad mašina laukuose verčiasi. Mašina vertėsi kairėje pusėje, už radaro toliau, link Pakruojo. Toje vietoje buvo toks žemės laukas. Iš pradžių nematė, kokia mašina, tik paskui pamatė. Pasuko link tos autoįvykio vietos, sustojau ant keliuko į laukus, kur iš pagrindinio kelio yra gabaliukas asfalto išpiltas. Ėjo prie įvykio vietos. Sustojusių mašinų buvo. Dar iš kažkur buvo atsiradę žmonių, ir nemažai. Mašina buvo apsivertusi, garai rūko, vienas žmogus buvo ant priekinės keleivio sėdynės, vienas buvo gale išsitiesęs, o dar vienas, mažiausiai nukentėjęs, išlipo iš priekio, atidarė duris, sukosi, o paskui dingo. Jis pradarė dureles, paklausė „ar viskas gerai?“, šitas žmogus (parodo A. K.) šaukė „duokit man telefoną paskambinti žmonai“. Jis įlindo daugiau į mašinos priekį, ieškojo tarp sėdynių telefono. A. K. „ V. „ vadina, nes jo tokia yra pravardė, jis net jo pavardės nežino. Nuėjo prie kitos pusės mašinos, jis pasakė, kad trauktų jį lauk, paskui jis paskambins žmonai. Paskui „V.“ pasakė, kad jam bloga paliko, ėjo link jo mašinos, paprašė, kad vežtų į Šiaulius, į ligoninę. Nuvažiavo prie Ginkūnų, sako „vežk gal mane namo, nes žmona medikė“. Nuvežė pas žmoną. Vairavo automobilį „BMW X5“. Kai įvyko eismo įvykis, jis sankryžoje stovėjo. Toje sankryžoje, kitoje sankryžos pusėje, degalinė stovi dešinėje kelio pusėje. Pravažiavus sankryžą, iš karto degalinė stovi. Apsivertęs automobilis atvažiavo nuo Pakruojo pusės link jo. Jis atsisuko tuo momentu, kai ta mašina vertėsi su dulkių kamuoliais. Jo automobilis prieš sankryžą buvo vienintelis. Kai nuvyko, automobilis stovėjo ant ratų. Visose Degalinėse vaizdo kameros yra, tai ir Degučių degalinėje yra. Kodėl vaizdo įraše nesimato, kad, verčiantis automobiliui, stovi ties sankryža jo automobilis, jis nežino, kaip vaizdo kameroje tas vaizdas matosi. Jis vaizdo įrašo nematė, jo automobilis tikrai stovėjo prie sankryžos. Jis dar buvo ir degalinėje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „eidamas link automobilio, patyrusio eismo įvykį, pamatė, kad prasidarė vairuotojo durelės, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo nepažįstamas vyriškis apie 20 metų, tamsių plaukų, apie 1,70 m. ūgio, tačiau žymesnių požymių nurodyti negaliu, neatpažinčiau <...> Priėjęs prie automobilio jis atidarė galines (iš vairuotojo pusės) dureles, pro jas išlipo „V.“, tai yra A. K.“. Šie jo parodymai yra teisingi. Tvirtina, kad vairuotojo vietoje buvo dar vienas asmuo, kurį matė išlipant. Tas žmogus iš pradžių buvo, buvo būrys žmonių, o jis dingo. Jam tuo metu nebuvo galvoje tą žmogų įsiminti, kad to kažkada reikės. Jis ne ekspertas, nepasakys, kaip galėjo būti sužalotas keleivio vietoje sėdėjęs asmuo. Tas keleivio vietoje sėdintis asmuo keikėsi ir prašė greičiau jį iškelti iš mašinos. Jis prašė telefono, paskui paskambino žmonai. Ar atvažiavo jo žmona, nežino. Nematė, kaip atvažiavo gaisrinė, greitoji, policija. Neatkreipė dėmesio, ar J. V. buvo prisisegęs saugos diržą. Kai A. K. išlipo iš mašinos, iš galvos bėgo kraujas, buvo nubrozdinta, lyg kaktos srityje ar prie antakio.

Liudytojas R. Š. parodė, kad A. K. ir nukentėjusiojo J. V. nepažįsta, dirba ugniagesiu gelbėtoju Lygumų komandoje. Buvo gautas iškvietimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad Degučiuose įvyko avarija, galimai iš mašinos rūksta dūmai. Atvyko į vietą, rado automobilį, nebuvo jokių dūmų, liepsnų. Ta mašina stovėjo. Atjungė akumuliatorių, apžiūrėjo, kad nebūtų gaisro židinių. Laukė, kol atvažiavo „greitoji“. Neatsimena, ar pirmiau atvyko „greitoji“, ar ugniagesių komanda iš Pakruojo. Matė per keleivio priekinį langą, kad žmogus gulėjo priekinėje keleivio sėdynėje su deformuota koja. Jie negalėjo jo judinti. Laukė gelbėtojų antros komandos arba „greitosios“. Paskui tą žmogų įdėjo į neštuvus ir išvežė. Neatsimena, ar tas žmogus su kuo nors bendravo, kam nors skambino. Davė parodymus pas tyrėją. Tada geriau prisiminė. Jį tas žmogus keikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad skauda. Kai jį dėjo į neštuvus, matėsi, kad žmogus galbūt išgėręs, bet šiaip tuo metu nelabai šviesu bebuvo. Kai jie atvyko, automobilis stovėjo ant ratų ir automobilyje buvo vienas nukentėjusysis, o daugiau nieko nebuvo . Jie per raciją kalbėjo, kad yra nukentėjęs, medikus kvietė. Buvo kažkokia moteris, bet ji atvyko jau tada, kai buvo ir medikai, ir jų antroji komanda. Negirdėjo, ką ji kalbėjo. Jiems buvo duota komanda ieškoti galbūt esančių kitų žmonių. Apieškojo lauką. Nuvažiavusi mašina buvo dešinėje pusėje, važiuojant nuo Pakruojo pusės, prieš sankryžą, posūkį į Lygumus, kitoje pusėje nei radaras. Jie pirmieji atvyko į įvykio vietą. Aplinkui nebuvo nei vieno žmogaus, pašalinių asmenų nebuvo. Buvo tik žmogus, kuris buvo mašinoje. Jie bagažinę atidarė, akumuliatoriaus ieškojo, priėjo prie žmogaus, klausė, kaip kas yra, jis juos „nusiuntė“, jo porininkas pasiėmė žirkles, reikėjo akumuliatorių atjungti. Akumuliatorių rado po sėdyne. Paskui po kapotu pažiūrėjo, kad ten nebūtų degimo. Pranešė antrajai komandai, kad reikalinga pagalba ir laukė, - tokie buvo jų veiksmai. Pašalinių asmenų, išlipusių pasižiūrėti, sankryžoje stovinčių, nematė. Jie savo mašina įvažiavo į įvažiavimą, ten vienas toks kelias į laukus ir yra. Nenorėjo eismui trukdyti. Sustojusio automobilio, priėjusio žmogaus nematė. A. K. įvykio vietoje nematė, pirmą sykį jį pamatė per ankstesnį posėdį. Pagal viską, jie pirmi atvažiavo į įvykio vietą. Automobilis stovėjo ant ratų. Automobilio durelės buvo uždarytos, atidarytų durelių nebuvo. Akumuliatorius buvo po sėdyne. Keleivio pusės durelės atsidarė. Ant galinės sėdynės kraujo nematė. Vairuotojo pusės durelių neatidarė. Apžiūrinėti automobilio jiems nėra tikslo. Kai įkėlė nukentėjusįjį į med. pagalbos mašiną, gal ir buvo vairuotojo pusės durelės atidarytos, nebeprisimena. Atvykti į įvykio vietą turėjo per 10-15 minučių. Tyrėjui apklausoje pasakė, kad atvyko per maždaug 5 minutes, bet taip nebūna. Laiką reikėtų tikslinti Bendrajame pagalbos centre, ten gali nurodyti tiksliau. Kai atvyksta į vietą, Bendrajam pagalbos centrui praneša, kad atvyko, taip pat praneša, kai išvyksta. Kadangi, jiems atvykus, nieko aplinkui daugiau nebuvo, sprendžia, kad į įvykio vietą atvyko pirmi. Po kažkiek laiko nuo atvykimo priėjo daug žmonių. To laiko, kada jų priėjo, negali pasakyti. Priekinių durelių nei vienų nebuvo atidaręs.

Liudytojas S. J. parodė, kad A. K. ir nukentėjusiojo J. V. nepažįsta. Dirba greitosios pagalbos vairuotoju. Buvo vasara, prieblanda. Kai nuvažiavo, buvo ugniagesių gelbėtojų du ekipažai, policija. Nuvažiavo su felčere E. I.. Matė tik vieną sužeistąjį. Jis sėdėjo dešinėje pusėje, ne vairuotojo pusėje, iš ten jį ištraukė. Kiek atsimena, nukentėjusiajam buvo kojos lūžis. Įvykio vietoje prie to žmogaus buvo kažkokia moteris, aplinkui ten lakstė. Su nukentėjusiuoju bendravo darbiniais reikalais, klausė, ką skauda, įmobilizavo kaklą. Su nukentėjusiuoju mažai bendravo, daugiau bendravo felčerė, jam sunku pasakyti, ar buvo sąmoningas. Jo ir felčerės kabinos atskiros. Automobilis stovėjo ant ratų. Asmenį išvežė į Šiaulių ligoninę. Jie paklausė, kiek nukentėjusiųjų yra, ir viskas. Gelbėtojai atsakė, kad vienas. Kiek automobilyje buvo žmonių, nesiteirauja . Reikia manyti, kad kojos lūžis galėjo įvykti eismo įvykio metu. Nėra ekspertas, kad galėtų vertinti, ar jis galėjo eiti ir griūti. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyta, kad nukentėjęs sakė, kad jis nesupranta, kaip galėjo lūžti koja, tiksliau, jis sakė „nežinau, kaip ta koja nulūžo“. Jis taip sakė, kai gulėjo greitosios automobilyje. Nežino, kaip suprasti nukentėjusiojo pasakymą „nežinau“, ne jam spręsti, ar tai susiję su įvykiu, ar ne, apie ką jis galvojo.

Liudytojas A. L. parodė, kad A. K. ir nukentėjusiojo J. V. nepažįsta. Dirba ugniagesiu gelbėtoju Lygumų komandoje. Buvo gautas iškvietimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad Degučiuose įvyko avarija, galimai dega automobilis. Su R. Š. vyko į vietą. R. Š. yra vairuotojas. Kada nuvyko į įvykio vietą, laiko nepasakys. Kai nuvyko, bėgo žiūrėti, ar nėra prispaustų žmonių. Nukentėjusysis buvo keleivio pusėje, ne vairuotojo vietoje. Pažiūrėjo, kad jis sąmoningas, žiūrėjo, kad neužsidegtų automobilis, atjungė akumuliatorių. Patys transportuoti nelabai galėjo dėl galimų lūžių. Paskui atvažiavo ir Pakruojo gelbėtojų komanda. Nepamena, ar pirma atvyko Pakruojo priešgaisrinė komanda, ar „greitoji“. Kai visi suvažiavo, tada transportavo nukentėjusįjį. Jie jį perkėlė į „greitąją“. Dviese kelti nebūtų galėję, nes nežinojo, galbūt jam sprandas lūžęs. Kai jie atvyko, mašinų kaip ir nebuvo, o žmonių paskui pradėjo rinktis. Tiesiog neužkliuvo, kad ten būtų koks žmogus ėjęs ar kas. Paskui susirinko žmonių būrelis. Ėjo į miežius ar kviečius ieškoti vairuotojo. Jie ieškojo dar vieno žmogaus. Iš pradžių žiūrėjo po automobiliu, paskui apžiūrėjo avarijos vietą. Jie nukentėjusiojo gal ir klausė, kur vairuotojas, bet jis iš pradžių tik „koliojosi“. Galvojo, kad žmogus galbūt iškrito per langą, nes mašina tai vertėsi. Nieko nerado. Kažkokia moteris paskui buvo atvažiavusi, buvo prie nukentėjusiojo, kai atvažiavo. Negirdėjo, ką nukentėjęs tai moteriai pasakojo. Ieškojo kaip ir daugiau žmonių, nežinojo, kiek buvo žmonių. Neatsimena, ar klausė, kiek buvo žmonių. Jie turėjo įsitikinti, kad daugiau žmonių nėra. Mat taip negalėjo būti, kad tas žmogus buvo vienas, nes jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Nežino, kur jis susižalojo koją. Koja buvo iškišta per langą, buvo nulinkusi, matėsi, kad tai atviras lūžis, langas buvo atidarytas. Jeigu jis buvo be diržo, tai koja lūžo tikrai įvykio metu. Kur koja lūžo, tikrai negali pasakyti. Iš specialiųjų tarnybų atvyko pirmieji, kitų žmonių tikrai nematė. Automobilis stovėjo ant ratų. Matėsi, kad jis buvo vertęsis. Pirma jie priėjo prie keleivio, žiūrėjo, ar viskas tvarkoje, paskui ieškojo akumuliatoriaus – žiūrėjo arba į bagažinę, arba po galine sėdyne. Galines dureles atidarė, išėmė sėdynę. Nepastebėjo, ar ant galinės sėdynės buvo kraujo, to neatsimena. Gal ir galėjo būti, kad iškvietimą gavo apie 22 valandą. Tikslūs laikai užfiksuoti Bendrajame pagalbos centre. Kai išvyksta, per raciją praneša Bendrajam pagalbos centrui. Kai atvyksta, taip pat praneša Bendrajam pagalbos centrui, kad atvyko į vietą. Jis buvo su racija ir pranešė. nupasakoja, ką maždaug mato. Kadangi iki Degučių yra asfaltas, galėjo atvykti per 10 minučių maždaug. Žmonės netoli įvykio vietos susirinko vėliau, po to, kai jie atvyko.

Liudytoja O. J. parodė, kad su A. K. gyvena viename kaime, todėl jį pažįsta. J. V. žino iš matymo. Santykių su jais nėra jokių. Dirba UAB „V. A.“ priklausančioje degalinėje Degučių kaime, kitaip vadinamoje „3-4“. Kad įvyko avarija, žino, bet kada, neprisimena. Apie įvykį žino, kad galbūt buvo praeita vasara, jau naktis, jam buvo prasidėjusi naktinė pamaina, kuri prasideda 19.00 val., o baigiasi 7.00 val. Pačios avarijos nematė ir negirdėjo. Tą vakarą A. K. su tuo kitu vyru, tai yra J. V., degalinėje buvo. Jie apsipirko ir išvažiavo. Nepamena, ką jie pirko. Galėjo ir alkoholį pirkti. Gali būti, kad pirko degtinę. Prie jos langelio buvo nukentėjusysis (nepamena pavardės), o A. K. sėdėjo mašinoje. Mašina buvo šviesios spalvos, galbūt „Mercedes“, už vairo buvo A. K.. Kitų asmenų mašinoje nematė. Avarija įvyko galbūt apie dvyliktą valandą nakties, gerai nežino. Tuo metu buvo sandėlyje, dėliojosi prekes. Atvažiavo klientai piltis kuro ir ji pamatė tik lemputes, kad ten kažkas įvyko. Matė, kad buvo gaisrinės, policijos šviesos, žmonės klausinėjo, kas atsitiko, o ji nieko negalėjo pasakyti, nes tuo momentu (kai viskas įvyko) buvo sandėlyje, dėliojosi prekes. Degalinėje buvo viena, nes dirba po vieną. Pirkėjų buvo. Nei mėnesio, nei dienos, nei valandos nurodyti negali. Žino, kad buvo tas įvykis, tačiau ji apie patį įvykį sužinojo iš kalbų kaime. Kaime žmonės kalbėjo, kad A. K. su kažkuo padarė avariją, bet ji nematė. Žmonės nesakė, kas vairavo automobilį, tik sakė, kad buvo padaryta avarija. Eismo įvykis buvo nuo degalinės apie 1 km ar mažesniu atstumu. Ji iš degalinės matė lemputes. Degalinėje yra filmuojama. Nesidomėjo, ar koks vaizdo įrašas iš degalinės buvo pateiktas. Pirkti degtinės atėjo J. V.. Ar jis buvo blaivus, pasakyti negali, nes alkotesterio neturi. Jos, kaip pardavėjos, nuomone, jie buvo blaivūs. Nebuvo, kad alkoholio kvapas sklistų. Vairuotojas nebuvo išlipęs, sėdėjo automobilyje. Matėsi, kas už vairo, pažino. Trečio asmens ji nematė. Kai jie apsipirko, langelį uždarė ir nuėjo nuo prekystalio į sandėlį. Ar policija į įvykį greitai atvyko, nematė, nes matė tik momentą, kai degalinėje žmogus pylėsi kurą, ji atėjo ir pamatė, kad toje vietoje yra daug šviesų. Nei garso, nei vaizdo, kaip įvyko ir kada įvyko avarija, nematė ir negirdėjo .Kiek pamena, kai į degalinę atvažiavo pirkti alkoholio, trečio asmens automobilyje nebuvo. Alkoholį parduoda iki dešimtos. Gal ir galėjo trečio asmens automobilyje nepastebėti. Tuo metu nebuvo visai šviesu. Policijos pareigūnai pas ją buvo atvykę kitą dieną, tą patį vakarą jie jos neapklausė. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo apsipirkimo iki avarijos.

Liudytoja E. I. parodė, kad A. K. ir J. V. visai nepažįsta, jokių santykių su jais nėra. Dėl šio įvykio buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, kur ji dirba felčere. Buvo siųsti į šį įvykį. Tiksliai visko neatsimena. Buvo nurodymas iš dispečerinės,, jie nuvažiavo į nurodytą vietą. Pakruojo rajoną žino šiek tiek, labai nedaug, antras komandos narys labiau atsakingas dėl nuvežimo į vietą. Atsimena, kad buvo tamsus paros metas. Koks buvo metų laikas, negali pasakyti. Vyko su kolega S. J.. Kažkoks automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, jame rado nukentėjusį žmogų, atrodo, jam buvo kojos trauma. Nukentėjusįjį išsikėlė per keleivio dureles, lyg priekines. Teikė pagalbą ir transportavo į Šiaulių ligoninę. Jiems padėjo gelbėtojai. Daugiau sužeistųjų toje vietoje nebuvo. Paprastai, kai būna autoįvykis, jie klausia, ar dar kažkam reikalinga pagalba, bet čia buvo vienas pacientas. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jie bendravo, ką reikia, paklausė, užsirašė, surašė paciento duomenis. Ar klausė, keli jie važiavo, neatsimena. Neatsakys, ar klausė, ar tai jis vairavo, neatsimena. Jai atrodė, kad jo suvokimas tuo metu buvo normalus. Jie pildo medicininius dokumentus , dėl to ir klausinėja, kaip ir kiekvieno – vardas, pavardė, gimimo data, adresas. Preliminari jų nustatyta nukentėjusiajam preliminari diagnozė – kojos trauma, tiksliau buvo nustatoma ligoninėje. Atrodė, kad trauma buvo padaryta įvykio metu. Buvo skausmas, atrodo, kojos lūžis buvo. Traumą paprastai lydi judėjimo sutrikimas, skausmas. Nekilo abejonių, kad koja lūžo ne įvykio vietoje. Pacientą kėlė neštuvais. Kokia buvo paciento padėtis mašinoje, nepasakys, jis kažkaip sėdėjo pasisukęs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, tie parodymai yra teisingi. Greitoji medicinos pagalba tiksliai nustatyti, kur žmogus buvo sužalotas, negali. Greičiausiai tą nustatytų ekspertizė. Medicininiai dokumentai pildomi iš paciento žodžių , įvykio vietoje neturi rentgeno, specialisto. Iškvietus juos, surašoma greitosios pagalbos kvietimo kortelė. Seniau buvo išsamesnis dokumentas, nes buvo aprašoma žodžiais, o dabar yra sukurta, patvirtinta ministerijos greitosios pagalbos teikimo kortelės forma. 2015 m. vasarą tokia kortelės forma jau buvo. Tokia kortelė pildoma, pažymint tinkamus langelius, nurodant, koks buvo kraujospūdis, sąmonės būklė, skausmo ar sužalojimo lokalizacija. Nurodoma, kokia paciento sveikatos būklė prieš teikiant pagalbą ir suteikus pagalbą. Visoje Šiaulių apskrityje, skambinant ir kviečiant greitąją pagalbą, atsiliepia Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė, kuri valdo visos apskrities brigadas. Kortelė būtų saugoma Pakruojyje, Greitosios pagalbos skyriuje. Kortelės saugomos iki trejų metų.

Liudytoja J. V. parodė, kad J. V. yra buvęs vyras, o A. K. – kaimynas. Su A. K. bendrauja, nesipyksta. Ji gyvena vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) kaime, o jis – (duomenys neskelbtini) kaime, trijų kilometrų atstumu, artimesnių kaimynų nėra. Jai kartais reikalinga vyriška pagalba. Su J. V. pykstasi. Buvo vasara, liepos mėnuo, vakare jai paskambino J. V., paprašė atvykti, nes nutiko bėda. Atvažiavo prie Degučių kaimo, iš tolo matėsi specialiųjų tarnybų įjungti švyturėliai. Įvykio vieta buvo prie pagrindinio kelio, prie pagrindinės sankryžos, matėsi iš toli. Tuo metu buvo atvažiavusi gaisrinė, o mašina buvo laukuose, nuvažiavusi nuo kelio. Atvyko savo automobiliu. Reikėjo važiuoti tris kilometrus. Išlipo iš mašinos, perėjo per kelią, praėjo pro gaisrininkus, nuėjo link mašinos žiūrėti, kas ten yra, rado J. V. sėdintį keleivio pusėje, dejuojantį, šaukiantį, kad ištrauktų gaisrininkai, besikeikiantį. Gaisrininkai pasakė, kad, kol neatvažiuos greitoji, jie J. V. netrauks, nes bijo, kad nepadarytų blogiau, gal kartais stuburas pažeistas. Vėliau atvyko „greitoji“, gaisrininkai su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais ištraukė J. V., nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Benešant jį į automobilį, atvyko policija. Policininkai, į „greitąją“ įlipę, bandė dar paklausinėti J. V., kaip kas įvyko, tačiau jis visus tik keikė, nes buvo stipriai girtas. Policijos darbuotoja buvo padavusi J. V. alkotesterį, nors jos kolega pasakė, kam ji duoda jam pūsti, nes jį vis tiek galiausiai veš į ligoninę, o galiausiai, jis vis tiek sėdėjo keleivio pusėje. J. V. jai paskambino į mobilųjį telefoną. Kiek buvo valandų, nežino, mano, tada buvo prietema. Jis iš ligoninės išėjo, kai buvo jo gimtadienis. Smulkmenų pasakyti nebegali. J. V. pasakė, kad atvažiuotų prie Degučių. Kai atvyko, buvo gaisrinė, viena tikrai, ar buvo daugiau, negali pasakyti. Gaisrininkus matė du tikrai, o gal ir daugiau. Kieno automobilis buvo, kuriame sėdėjo J. V., nežino, tai ne jos nuosavybė. J. V. ir A. K. yra draugai, važinėdavo kartu. Gal ir yra mačiusi tuo automobiliu juos kartu važiuojant. Kai atvažiavo, automobilyje vienintelis žmogus buvo J. V., sėdėjo keleivio pusėje. Kitų asmenų be J. V. ir gaisrininkų, tada nematė. J. V. buvo visiškai girtas, tikrai keikėsi, J. V. kojos buvo per automobilio langą iškištos, viena koja tai tikrai, o gal ir abi. J. V. ligoninėje lankė, jo klausė apie įvykį, bet jis jai nieko nepasakojo, sakė, kad nieko neprisimena. Su J. V. išsituokė dėl jo gėrimo, smurtavimų, mat kai jis gerdavo, po didžiųjų gėrimų, kitą rytą jis nieko neprisimindavo. Jis nepasakė, kas vairavo automobilį. Kai jį įkėlė į greitosios pagalbos automobilį, jis atrodė labai girtas. Jis keikė ir gydytojus, jis neįvardino, kad jam kažką skauda, pyko, kad neištraukia iš automobilio. „Greitosios“ automobilyje dar jį bandė raminti. Gal jis kuo ir skundėsi, nepamena. Kai atvyko, savo automobilį pasistatė ties autobusų stotele, per kelią perėjus. J. V. sėdėjo labai mažoje erdvėje, susirietęs, kojos iškištos, jis buvo atsirėmęs į panelę, jis buvo susirangęs „V“ raidės forma,l rėkė, kad jį ištrauktų. Jai buvęs vyras paskambino, greičiausiai, dėl to, kad jam buvo blogai, pirmas numeris pas jį telefone buvo įvestas jos. Visiškai natūralus dalykas, kad J. V. po išgėrimo visiškai nieko nebeprisimena. Suprato, kad J. V. koja lūžusi, nes ji buvo nusisukusi. Tai matėsi įvykio vietoje, kad kažkas negerai su koja. Ar koja lūžo eismo įvykyje, nežino. Gydytojai nurodė, kad tai buitinė trauma, ji negali pasakyti, kur jis susižalojo ,ir kažin, ar jis pats prisimena, kur susižalojo. Nepamena, ar nukentėjusysis minėjo, įvykio metu ar ne įvykio metu jis susižalojo. Santykiai tarp kaltinamojo ir jos vyro buvo draugiški, tokie ir liko. J. V. pirmiausia su A. K. pasikalba, tik tada su ja. Jie bendrauja. Jai neatrodo, kad jų santykiai pablogėjo, jie dažnai būna kartu. Nežino, ar gali jų draugystę įvertinti kaip artimą, bet kad jie geria kartu, tai taip.

Liudytojas M. A. parodė, kad jis dirbo Operatyvinėje grupėje policijoje, gavo iškvietimą, vyko į įvykio vietą. Į įvykio vietą važiavo vienas. A. K. ir J. V. nepažįsta. Buvo vasara, šiltas oras, datos nepasakys. Buvo vakaras, prietema. Įvykio vieta – važiuojant nuo Pakruojo link Degučių, iki Degučių kaimo sankryžos kažkiek likus, kairėje pusėje, automobilis buvo rastas pievoje. Automobilyje buvo prispaustas vienas žmogus. Tuo pačiu metu, kaip ir jis, atvyko vienas iš gaisrinės ekipažų, policijos ekipažas iš Šiaulių jau buvo atvažiavęs. Prisijungė dar vienas ekipažas iš Šiaulių, padėjo forminant eismo įvykį, bet jie buvo tik keletą minučių, padėjo nustatyti girtumą ir išvažiavo. Rado vieną prispaustą žmogų, jam nustatytas girtumas, jis buvo išvežtas į ligoninę. Prie automobilio rado švarką, kuriame buvo automobilio dokumentai. Buvo šio automobilio (rasto avarijos vietoje) ir kito automobilio dokumentai. Buvo automobilio dokumentai moters vardu ir, A. K. vardu ar vairuotojo pažymėjimas, ar automobilio dokumentai. Avariją patyręs automobilis buvo „Mercedes Benz“, „c“ klasės. Automobilis buvo visiškai sugadintas, matėsi, kad jis vertėsi. Jį rado pastatytą ant ratų. Langų nebuvo arba jie buvo sudaužyti. Automobilyje buvusiam žmogui buvo lūžusi koja, jį vadavo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Žmogus sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Automobilyje sėdintį žmogų bandė kalbinti, jis nenurodė, kas vairavo, sakė „nepažįstu ir nežinau“. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Įvykio metu tam žmogui galėjo tokia trauma nutikt. Pradžioje buvo tik specialiosios tarnybos atvažiavusios, kad būtų pašalinių žmonių, tikrai nepamena, žmonės pradėjo rinktis paskui. Rado rūbą, kuriame buvo automobilių dokumentai ir A. K. vairuotojo pažymėjimas. Apžiūrėjo automobilio vidų. Nustatė kraujo pėdsakus, kurie buvo rasti ant vairo, ir keleivio pusėje, kur sėdėjo sužeistasis. Pagalvės buvo iššovusios. Ką rado reikšmingo medžiagai, viską surinko, ką paėmė, tiksliai negali pasakyti, viskas užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Matavo, braižė, yra autoįvykio schema. Buvo įtarimų, kad įvykio vietoje gali būti daugiau žmonių. Jis su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba įsijungė prožektorius, ieškojo ten buvusiuose rugiuose žmogaus. Automobilis vertėsi daug kartų, bijojo, kad koks žmogus nebūtų iškritęs, tačiau nerado. Yra užfiksavęs telefono numerį asmens, kuris jį sustabdė ir pasakė, kad yra nukentėję du žmonės. Jį sustabdė vairuotojas, kuris iškvietė „greitąją“, specialiąsias tarnybas, o jį jis sustabdė netoli Pakruojo, prie Poškėčių sankryžos, jam nuvažiuojant į įvykio vietą. Tas vairuotojas nurodė, kad vienas asmuo yra sužeistas, o antras vaikšto ant kelio, galbūt apimtas šoko arba neblaivus. Kadangi skubėjo, nepamena, ar pasiklausė vardo ir pavardės. Žmogus, kuris jį sustabdė, minėjo du asmenis. Apžiūrėdami aplinkui automobilį, šalia automobilio rado džemperį. Daugiau daiktų buvo rasta bagažinėje, tai buvo plastmasinė tara ar dar kažkas. Dar apžiūrint automobilį, šalia jo rasta galinė sėdynė, kurią išmetė gaisrininkai, kai atjunginėjo akumuliatorių. Galines vietas apžiūrėjo vizualiai. Galinė sėdynė buvo išplėšta, kadangi akumuliatorius tokiame automobilyje yra po galine sėdyne. Ant galinės sėdynės kraujo dėmių nepastebėjo. Jam buvo svarbu surinkti medžiagą, nes tai nemažas eismo įvykis, nežinojo, galbūt paskui bus žuvusių žmonių, tai viską apžiūrėjo. Apžiūrėdamas viską, dirbo su pirštinėmis. Dokumentus rado rasto džemperio kišenėse. Automobilio vadinamąjį pirštinių skyrelį apžiūrėjo. Nepamena, ką jame rado. Jeigu kas buvo, užrašė protokole. Nukentėjusiajam buvo lūžusi koja, negalėjo jos pajudinti. Jis nukentėjusiojo klausė, kas vairavo, jis nenurodė, daugiau į klausimus neatsakinėjo, jį paguldė ant neštuvų, sutvarstė ir išvažiavo, daugiau nespėjo paklausti. Mano, nukentėjusysis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Nemano, kad tokie sužalojimai galėjo būti patirti einant. Automobilis vertėsi ne vieną kartą, kad lūžo tik koja, tiesiog stebuklas. To vyro, kuris jį sustabdė ir papasakojo apie avarijos aplinkybes, jis neapklausė, kadangi išvažiavo į eismo įvykio vietą, tik gavo jo telefoną. Žmogus automobilio viduje nebuvo prispaustas, tačiau jį gelbėtojai traukė iš automobilio. Automobilyje buvo iššovusios pagalvės, sugadinimai buvo nufotografuoti, jų tiksliai nepamena, nes tai buvo ne vakar ir ne užvakar. Džemperį rado lauke ant žemės, šalia vairuotojo durelių. Ar galines sėdynes užfiksavo, nepamena. Galines sėdynes ne jis buvo išėmęs.

Liudytojas A. K. parodė, kad J. V. nepažįsta. Su A. K. santykiai yra normalūs. Jis pas jį atvažiuoja daržovių. Vasaros viduryje A. paskambino, paklausė, ar gali pakasti bulvių. Pas jį jie buvo atvažiavę trise šviesiu automobiliu „Mercedes“. Atvažiavo A. K., o kitų dviejų žmonių pavardžių nežino. Į lauką jie buvo atėję dviese, antrojo vardas buvo J.. Vienas žmogus liko mašinoje. Jie pasikasė bulvių ir išvyko. Jis liko laukuose, o jie išvažiavo. Kas atvairavo, nematė, ir kas išvairavo, taip pat nematė. Ar tas J. ir A. K. buvo blaivūs, nežino – kvapo nebuvo, nesvirduliavo. Buvo 2015 metų liepos mėnesio vidurys. Dienos nepamena. A. K. draugai jam pasirodė maždaug jo metų. Tą J. pirmą sykį tada matė. Apie tuos draugus nieko neklausinėjo. Kas į kokias vietas įsėdo automobilyje, nematė. Už keleto dienų iš A. K. sužinojo apie autoįvykį. Jam paskambino, jis sako „mašiną sudaužėm“, klausė, ar remontuojama, atsakė, kad jau ne. Kas vairavo, nesakė. Klausė, ar visi gyvi, sakė, kad viskas normalu, tik vienas, su kuriuo kartu buvo atėjęs bulvių, koją susilaužė. Kad A. K. būtų sėdėjęs prie vairo, nesakė, jis jo ir neklausė. Sakė, kad nulėkė nuo kelio ir tas žmogus įvykio metu koją susilaužė. Tie asmenys pas jį buvo atvažiavę dieną, buvo pilnai šviesu, buvo po pietų. Laiko nepasakys, ne anksčiau kaip 14.00 val. ir ne vėliau kaip 22.00 val. Jam paskambino A. K., klausė, ar bulvių turės. Jie atvyko po skambučio valandos bėgyje. Iki jo atvykti jam iš namų yra 20-30 km atstumas. Vyrai iš automobilio buvo visi trys išlipę, paskui vienas nuėjo į mašiną, o jis su jais dviem nuėjo į laukus. Su juo nuėjo J. ir A.. Jų būsena atrodė normali, jie nesvirduliavo, alkoholio kvapo neužuodė. Su J. tada pasikalbėti neteko. Vyrai pas jį užtruko 10-15 minučių, pasikasė bulvių. J. tada nebuvo sužalotas, tikrai to nesimatė. A. su juo kažką kalbėjo, kad turi užsukti į „miškų ūkį“ (ar urėdiją) dėl malkų. Suprato, kad žada užsukti į Aukštelkų urėdiją, nes ten jiems pakeliui. Sakė, kad dėl medienos, nežinojo, nei kur, nei pas ką. Kalba apie miškų ūkį buvo, kasant bulves.

Liudytojas M. G. parodė, kad A. K. ir nukentėjusiojo J. V. nepažįsta. Byloje buvau apklaustas dėl miško, medienos, ar jie tame miške vykdo bent kokią veiklą. Pats miškas priklauso G. Z. ir D. Z., o jis yra jų įgaliotas juo rūpintis, tvarko visus miškininkystės ir komercinius reikalus tame miške. Miškų yra 10 000 ha. Buvo iškviestas pagal kadastrinį numerį. Išeitų, kad miškas yra Pakruojo ir Radviliškio rajonų sankirtoje. Jeigu pasakytų kadastrinį numerį, patikrintų duomenų bazėje ir pasakytų konkrečiau, koks tai miškas. 2015 metų vasarą tuose miškuose veikla nebuvo vykdoma, malkų nepardavinėjo, medienos negamino. Jam buvo pateiktas kadastrinis numeris, tai buvo jo atstovaujamo asmens privati nuosavybė, buvo klausinėjama dėl medienos, ar nebuvo ji ten sandėliuojama, ar nevažiavo miškovežiai. Toje vietoje veiklos nevykdė, jokių leidimų nebuvo išsiėmę, tą ir atsakė ikiteisminio tyrimo metu. Apie avariją nieko negirdėjo. Pats savininkas veiklos miškuose nevykdo, jis žino daugiau nei pats savininkas. Visa aktyvi veikla miškuose vykdoma leidimo pagrindu. Gauni leidimą ir vykdai veiklą. Leidimus gauti tik jis turi teisę, todėl jis ir žino, kas miškuose vyksta. Jeigu kažkas ir vykdė, galėjo vykdyti nelegaliai, su juo nesuderinęs. Jų darbuotojai ar vairuotojai tame rajone nedirbo. Miško dingimo savo plotuose nepastebėjo. Ne jų miškų toje vietoje yra daug.

Liudytojas E. T. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Dirba ugniagesiu gelbėtoju Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Vyko į autoįvykį praeitų metų liepos mėnesį prie Degučių. Kai atvyko į įvykį, buvo apvirtęs automobilis, jame buvo nukentėjęs žmogus sulaužyta koja. Jie jį ištraukė iš to automobilio ir perdavė medikams. Vyko tarnybiniu automobiliu, važiavo pamainos vadas ir vairuotojas – D. V. ir M.. Datos tikrai nepamena, nes tų įvykių yra labai daug, kitas dalykas, tai buvo senokai. Buvo vasara, galėjo būti liepos mėnuo, buvo vakaras, prietema. Jie dar turėjo pereiti per laukus, peržiūrėti, tai kviečiai buvo dar nenukulti. Kai nuvyko, buvo Lygumų ugniagesių komanda ir vienas ar du policijos ekipažai. „Greitosios“ dar nebuvo. Automobilis stovėjo ant ratų, sužeistasis gulėjo (sėdėjo) keleivio vietoje ir dejavo, kad jam skauda. Jis sakė, kad jam koja skauda. Jo koja buvo ant kilimėlio, apačioje, bet bijo pameluoti. Jeigu jo pirminiai parodymai yra, kad nukentėjusysis buvo iškišęs koją per langą, tai galėjo taip būti, dabar neprisimena. Anksčiau geriau prisiminė. Jam sakė, kad prie nukentėjusiojo buvo jo žmona, o vardo ir pavardės nežino, nes tikrai neklausė. Mašinai pirmiausia atjungė akumuliatorių. Mašina buvo sudaužyta. Akumuliatorius buvo po sėdyne. Perdavėme medikams nukentėjusįjį, ėjo ieškoti, gal dar bus iškritusių iš automobilio žmonių. Automobilis buvo važiavęs per kviečius, tai ėjo apžiūrėti tuos laukus. Nieko nerado. Švietė prožektoriais. Nukentėjusįjį kartu su medikais ištraukė iš mašinos ir paguldė ant pernešimo lentos. Neatsimena, ar jiems atvykus, buvo uždarytos automobilio durelės. Žmogus mašinoje rėkė, kad jam skauda koją, ta koja buvo kažkiek persukta. Jis tos deformacijos nematė. Automobilis buvo aplamdytas, tai mano, kad tokioje mašinoje vis tiek kažkas turėjo atsitikti tam žmogui. Negalėjo jis ateiti, atsisėsti ir sakyti, kad jam koja lūžo. Nežino, ar prie automobilio be žmonos buvo daugiau žmonių, išskyrus ugniagesius. Neatsimena. Specialiųjų priemonių jie nenaudojo. Lygumų ugniagesių komanda jau buvo atvažiavusi, jau buvo atidarytos automobilio durelės.

Eksperto E. G. apklausa: viena išvada buvo duota 2015 m. gruodžio 11 d., kita – 2016 m. birželio 3 d. Tvirtina pateiktas išvadas. Pirmoje išvadoje nustatė kad automobilio nuvažiavimo nuo kelio greitis tuo momentu buvo didesnis nei 81 km/h, ar tvirtinate šią išvadą? (I tomas 97-100 bylos lapai), šią išvadą tvirtina. Buvo apskaičiuotas minimalus greitis ir duota tokia išvada. Tokią išvadą darydamas rėmėsi tuo, kaip automobilis judėjo link eismo įvykyje užfiksuotos padėties, kad už kelio važiuojamosios dalies yra užfiksuoti pėdsakai, nuotraukoje užfiksuota, kad pėdsakai yra ne tik už kelio važiuojamosios dalies, bet ir ant kelio asfaltuotos dalies. Byloje yra nuotrauka (5 nuotrauka), kur yra pažymėta, kad yra slydimo pėdsakai, jie yra ir ant kelio asfaltuotos dalies. Antroje išvadoje buvo apibendrinta, kaip automobilis judėjo link eismo įvykyje užfiksuotos padėties, kokie byloje yra duomenys dėl sužalojimų, kiti duomenys. Tuos duomenis apibendrinimus duota išvada, kad eismo įvykio metu A. K. buvo užsisegęs saugos diržą ir sėdėjo automobilio „Mercedes Benz E320“ vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį. Tai nustatant, buvo apžvelgta, kaip automobilis judėjo nuo kelio važiuojamosios dalies, paskui trečiame lape surašyta, kokie sužalojimai. Byloje nustatyta dėl kraujo tapatybės, kaip susidarė sužalojimai, judant. Byloje yra duomenys dėl kraujo dėmių, viskas apibendrinta ir duota išvada. Ikiteisminiame tyrime jiems skiriama užduotis ir jie duoda specialisto išvadą. Pagal turinį, dėstymą tyrimo eiga nesiskiria nei specialisto išvadoje, nei ekspertizės akte. Tiesiog tai teisiniai niuansai, pavadinimas kitoks. Ekspertizės akte įspėjimai persikelia į dokumento viršų, tyrimas atliekamas lygiai taip pat. Tyrimo eiga niekuo nesiskiria. Jeigu iš teismo gauna nutartį – rašo ekspertizės aktą, jeigu gauna užduotį iki ikiteisminio tyrimo įstaigos – rašo specialisto išvadą. Toks ir skirtumas. Jeigu teismas skirtų kompleksinę teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę, ir jeigu nebūtų naujų duomenų, remtųsi ta pačia medžiaga, tai būtų tas pats, kas ir šioje išvadoje. Jie liudytojų parodymus perskaito, bet jais nesivadovauja. Jie tyrimą atlieka, remdamiesi objektyviais duomenimis. Jis iš savo pozicijos vertina, kokie yra duomenys, apibūdinantys automobilio judėjimą, kolega vertina sužalojimus. Tyrimas atliekamas, remiantis objektyviais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima duoti konkrečią išvadą. Objektyvūs duomenys – įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys, automobilio sugadinimai, kas užfiksuota nuotraukose, transporto priemonės apžiūros protokolai. Kraujo mėginiai nuo vairo, oro pagalvių yra taip pat objektyvūs duomenys. Jeigu tuose įrašuose iš degalinės vaizdo kamerų kas matosi, tai matosi, bet jeigu nieko nesimato, pats vaizdo įrašas yra ne jo kompetencija. Yra informacinių technologijų specialistai. Jis neprisimena toje byloje, kaip buvo su vaizdo įrašais. Jeigu vaizdo įrašai buvo pateikti kartu su byla, jam atrodo, turėtų būti vaizdo įrašų apžiūros protokolai. Jeigu ten nenustatyta, kad kažkas matosi, tai kaip jis gali, būdamas eismo įvykio ekspertu, kažką konstatuoti. Būna klausimų, kurie nelabai tiksliai suformuluoti, jis atsako taip, kaip iš jo pozicijų priklauso teisingai atsakyti teisiniais terminais. Šis klausimas pateiktas toks, koks yra pateiktas, negali vertinti, ar teisingai suformuluotas. Į šį klausimą ir atsakyta, kad A. K. eismo įvykio metu buvo užsisegęs saugos diržą ir sėdėjo automobilio „Mercedes Benz E220“ vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį. Duomenys kurie patvirtina, kad A. K. vairavo transporto priemonę : buvo atsakyta, kur jis sėdėjo. Jeigu asmuo eismo įvykio metu sėdi vairuotojo vietoje, vadinasi, jis vairavo transporto priemonę. Ši išvada kategoriška. Išvadoje nurodyta, kad „tikėtina, kad per kairįjį šoną apsivertė ne mažiau kaip vieną kartą, todėl sužalojimų nebuvimas kitose kūno vietose rodo, kad“... . Atsakant „tikėtina“, omenyje turėta, kad tikėtina, jog vertėsi per kairįjį šoną. Tai sprendžiama pagal užfiksuotus duomenis ir pagal tai, kaip stovi automobilis. Apsivertė ne mažiau nei vieną kartą, gal netgi ir daugiau. Kategoriškai gali pasakyti, jog apsivertė ne mažiau kaip vieną kartą. Taip atsakyta, kas liečia patį automobilio judėjimo, važiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies, mechanizmą. Nėra duomenų, kad vertėsi per kitą šoną. Jeigu žmogus sėdi vairuotojo vietoje, jis vis tiek kairiu šonu daugiau trenkiasi į kairiojo šono automobilio dalis. Dėl sužalojimų reikėtų kolegos paklausti. Duomenys, kurie patvirtina, kad A. K. sėdėjo vairuotojo kėdėje yra :automobilio judėjimas ir kūno sužalojimai. Jis vertino duomenis, kokie pateikti byloje. Jie į įvykio vietą nevyksta. Aikštelėje mašina nebuvo apžiūrėta, išvados pateiktos iš bylos medžiagos. Jie kraujo pavyzdžių neima, tai atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Jis neturi teisės rinkti duomenų savo nuožiūra. Yra kompetetingi pareigūnai, kurie tą darbą daro ir jiems tai priklauso daryti. Jeigu būtų apžiūrėjęs transporto priemonę, jo išvada būtų tokia pat. Kitokių duomenų, apart sugadinimų, nėra. Reikia atsakyti į klausimą, koks yra pateiktas. Jam medžiagos pakako atsakyti į pateiktus klausimus. Tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas iš ekspertinių pozicijų pats tyrimo procesas yra lygiai toks pat.

Eksperto J. S. apklausa. Jis vertino tik A. K. sužalojimus, J. V. kūno sužalojimus nustatinėjo kolega L. J.. Taip pat pateikė bendrą kompleksinę išvadą kartu su E. G.. A. K. sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatinėjamas pagal pateiktą Šiaulių centro poliklinikos asmens sveikatos istoriją. Buvo nustatyta, kad A. K. padaryta kraujosruva kairio peties priekiniame paviršiuje, kad šis sužalojimas padarytas, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi apytikriai prieš vieną ar dvi savaites iki 2015 m. liepos 23 d., nukentėjusiajam kreipiantis pas gydytoją į Šiaulių centro polikliniką. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. A. K. nebuvo atvykęs medicininei apžiūrai, tyrimas atliktas, vadovaujantis medicininiais dokumentais, tai yra, ligonio kortele, kurią pateikė policijos darbuotojai. Atsakydamas į klausimą – jūs nurodėte savo pirminėje išvadoje „spręsti klausimą, ar A. K. sėdėjo už automobilio vairo yra kompleksinės autotechninės teismo medicinos ekspertizės kompetencijoje“. Ar teisingai suprantu, kad jums reikalinga buvo ekspertizė? Atsakymas : ne ekspertizė reikalinga, o dalyvavimas ekspertizėje .Į šį klausimą atsakė kompleksinė autotechninė ekspertizė. Tai tik procesinis formalumas, kad paskirta užduotis, o ne priimta nutartis, nes tyrimo metodika yra tokia pati. Sąvokų skirtumas tarp „tyrimas“ ir „ekspertizė“ yra tik laiko atžvilgiu. Specialisto išvada duodama ikiteisminiame tyrime, o ekspertizė atliekama, kai paskiria teismas nutartimi. Tai procesinis dalykas.

Liudytoja N. P. parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta tiek, kiek sieja darbiniai santykiai, nes ji atliko ikiteisminį tyrimą, kur jis buvo įtariamasis. Nukentėjusiojo nepažįsta, apklausti jo neteko. Kai perėmė bylą, tiksliai nepasakys, ar 2015 m. gruodžio pabaigoje, ar 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, buvo nuspręsta, kad reikalinga daryti parodymų patikrinimą vietoje. Buvo susisiekta ir pakviestas įtariamasis su gynėju. Kiek pamena, įtariamasis atsisakė dalyvauti parodymų patikrinime vietoje, kadangi nurodė, kad netinkamas oras – šlapia, nepalankios oro sąlygos. Antrą kartą buvo siūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, bet nepamena, dėl kokių priežasčių įtariamasis atsisakė, jis taip pat nevyko į įvykio vietą. Kai atsisakė pirmą kartą, nurodydamas, kad atsisako dėl nepalankių oro sąlygų, sakė, kad parodymų patikrinime dalyvaus vėliau. Šis procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Kai pirmą sykį siūlė atlikti parodymų patikrinimą, buvo žiemos metas, šlapia, siūlė apsiauti tinkamus batus ir važiuoti, bet įtariamasis nevažiavo. Oro sąlygos nebuvo geros, bet yra dalyvavusi parodymų patikrinimuose ir dar prastesnėmis sąlygomis, ir miške, ir durpyne. Kiek atsimena, kaltinamasis parodymų patikrinimo vietą savo apklausose puikiai nurodė. Tai nebuvo labai toli, klampu, giliai miške. Nepamena tiksliai, ką sakė įtariamasis, ar ten blogas privažiavimas. Ikiteisminį tyrimą perėmė ji, nes Ž. B. pakeitė darbovietę, ji tuo metu pavadavo skyriaus viršininką ir pasiėmė šį tyrimą sau, nes kitos tyrėjos tuo metu turėjo atitinkamą kiekį ikiteisminių tyrimų, jos krūvis tuo metu buvo mažesnis. Kas nebuvo padaryta Ž. B., buvo jos atlikta tyrimo metu. Kadangi nebuvo atlikta tarnybinio patikrinimo ar kažko kito, kad tyrėjo veiksmai būtų įvertinti ,kaip pavėluoti, sprendžia, kad tyrimą ankstesnis tyrėjas atliko tinkamai. Kai buvo surašytos užduotys specialistams, klausimai ekspertams buvo pateikti tokie, į kokius klausimus paprastai ekspertai atsako. Kiek pamena, transporto priemonė buvo apžiūrėta ir ekspertai rėmėsi apžiūros aktais. Negali atsakyti, kodėl ekspertizės atlikime nedalyvavo A. K.. Jai atrodo, kad daugiau nėra pasitaikę, kad ekspertizės atlikime įtariamasis dalyvautų. Tokio klausimo ji nesprendė ir jis neprivalėjo dalyvauti. Įtariamajam nebūtina pranešti apie ekspertizės atlikimą. Ji nepamena aplinkybių, kodėl tie veiksmai nebuvo atlikti. Įtariamojo advokatas ikiteisminiame tyrime tikriausiai turi teisę užduoti klausimus ekspertams.. Kai buvo pateikta specialisto išvada, medicininė kortelė buvo grąžinta gydymo įstaigai dėl to, kad jie visada taip daro, grąžina tai įstaigai, iš kurios paima. Kad pirminiai liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime buvo perspausdinti, pastebėjo. Liudytojų pasirašyti perspausdintų parodymų nekvietė, nes jie po savo parodymais pasirašė apklausos protokoluose, jai nekilo abejonių dėl šių parodymų, nes skaitė ir surašytus, ir perspausdintus parodymus. Retai, bet pasitaiko, kad liudytojų parodymai perspausdinami, kad būtų paprasčiau parodymus perskaityti, jie buvo perspausdinti. Kai kaltinamajam siūlė dalyvauti parodymų patikrinime vietoje, kokios tiksliai buvo oro sąlygos, nepamena, ar snigo, ar lijo, siūlė važiuoti bet kokiomis sąlygomis ir jis nevažiavo. Nepamena, dėl ko jis atsisakė važiuoti į parodymų patikrinimą antrą sykį. Toks veiksmas, kaip parodymų patikrinimas vietoje, šioje byloje buvo reikalingas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Pakruojo r., kelio Šiauliai - Pakruojis 17 kilometre, požymiai, apžiūrėtas automobilis, išmatuoti reikiami atstumai. Po apžiūrų paimtas automobilis „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentai, A. K. vairuotojo pažymėjimas, mobilusis telefonas ir raktai (T. 1, b. l. 14-21, 25, 26-36). Automobilio dokumentai, A. K. vairuotojo pažymėjimas, mobilusis telefonas ir raktai grąžinti A. K. (T. 1, b. l. 37-51).

Registracijos liudijimo kopijoje nurodyta, kad automobilis „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. K. (T. 1, b. l. 69).

Įprastinėje transporto priemonių valdytojų CA privalomojo draudimo sutartyje nurodyta, kad automobilio „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB "Lietuvos draudimas" laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2016-06-21 (T. 1., b. l. 70-72).

Apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), požymiai, po apžiūros paimtos oro pagalvės (T. 1, b. l. 52-68).

Apžiūros protokole nurodyta kompaktuose esančių vaizdo įrašų apžiūra (T. 1, b. l. 82-83).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole, nurodyta, kad A. K. sutinkant davė lyginamuosius seilių pavyzdžius (T. 1, b. l. 84).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5548) IS1-6918 nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų oro pagalvių, paimtų 2015-08-10 papildomai apžiūrint automobilį "Mersedes-Benz E220", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 1-4 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas, ištirtų A. K. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000003 %. Ant pateiktų tirti dviejų oro pagalvių, paimtų 2015-08-10 papildomai apžiūrint automobilį Mersedes-Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 6-9 žmogaus kraujo ir seilių nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (T. 1, b. l. 88-90).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-179 (15) nurodyta, kad eismo situacijoje "Mersedes Benz E220" važiavimo greitis nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies momentu buvo didesnis nei 81 km/h (T. 1, b. l. 97-100).

Specialisto išvadoje Nr. G 1168/15 (04) nurodyta, kad J. V. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dešinės akies apatinio voko muštinė žaizda, nugaros ir kojų nubrozdinimai. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis ir stiklo šukėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai eismo įvykio metu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 104).

Specialisto išvadoje Nr. G 310/2016 (04) nurodyta, kad A. K. padaryta kraujosrūva kairio peties priekiniame paviršiuje. Rastas sužalojimas padarytas kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 110).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-62(16) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. K. buvo užsisegęs saugos diržą ir sėdėjo automobilio "Mersedes-Benz E220", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį (T. 1, b. l. 115-117).

Alkotesterio parodymuose nurodyta, kad 2015-07-15 apie 23:15 val. J. V. nustatytas 2,47 prom. girtumas (T. 1, b. l. 120).

Iš ekspertizės akto Nr. 11-70(17) matyti, kad duota išvada: A. K. nuvažiavimo nuo kelio metu ( eismo įvykio metu) galėjo segėti saugos diržą ir galėjo sėdėti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį, tačiau kategoriškai to teigti iš nustatytų sužalojimų negalima. Požymių, kurie kategoriškai patvirtintų, kad poodinė kraujosruva A. K. kairiajame petyje atsirado kontaktuojant su užsegtu saugos diržu nekonstatuotina, tačiau ši kraujosruva galėjo atsirasti nuo kontakto su užsegtu saugos diržu. Duomenų visumos nepakanka kategoriškai teigti, kad A. K. sėdėjo kairėje automobilio pusėje vairuotojo vietoje. Ant vairuotojo vietoje išsiskleidusių oro pagalvių rasti kraujo pėdsakai galėjo atsirasti tiek A. K. sėdint vairuotojo vietoje eismo įvykio metu, tiek jam įlipant į automobilį po eismo įvykio .Kategoriškai išvadai duoti, kad A. K. vairavo automobilį, byloje esančių duomenų nepakanka. Galimybės ,kad A. K. sužalojimas-poodinė kraujosruva kairiajame petyje-galėjo atsirasti, jam sėdint automobilio gale, kairėje pusėje, atmesti negalima (T.3, b.l.110-115).

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patraukti asmenys kalti dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.

Pirmoje apklausoje kaltinamasis A. K. nenurodė, kad nukentėjusysis J. V. susižalojo prie malkų, o vėlesnių apklausų metu jau teigė, kad nukentėjusysis susižalojo prie malkų krūvos, o ne eismo įvykio metu. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad J. V. ėjo su metru matuoti medienos ir tuomet paslydo. Jie J. V. įsodino į mašiną ir važiavo link Šiaulių. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Netoli Degučių atsidūrė griovyje, įvyko avarija, gal kiek didesniu greičiu važiavo, skubėjo, nes J. V. koją skaudėjo, J. V. priekyje turėjo degtinės butelį ir kartas nuo karto išgerdavo nuo skausmo. Pirmas tyrėjas jo apie J. V. sužalojimus, kaip jis susižalojo, jo net neklausė. Kai tyrimą perėmė kita tyrėja, pasakė, kad J. V. buvo paslydęs ir galėjo susižaloti. Jis tada iš karto nenustatė, lūžo jam ta koja ar ne, nėra daktaras.

Pats nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nieko neprisimena apie sužalojimo aplinkybes, nes buvo labai girtas (t.1., b.l..122-123,125-126,128-129). Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nepamena, ar įsėdo į automobilį. Kaip lūžo koja, neatsimena. Atsimena, kad buvo „greitoji“ atvažiavusi, suleido vaistų ir toliau nieko neprisimena. Kad būtų įvykusi avarija, neprisimena. Kaip atsisėdo į automobilį, kaip važiavo, neatsimena. Kada pajuto skausmą, neprisimena, gal tada, kai vežė į ligoninę. Į ligoninę pas jį A. K. buvo atvykęs, gal už dviejų dienų po įvykio. Tada su juo apie įvykį nekalbėjo. Malkos, kur galėjo susilaužyti koją, buvo miške, bet kur, neįsivaizduoja. Neatsimena, ar, susilaužęs koją, iki mašinos pats nuėjo, gal nunešė ar atnešė, nebežino. Jam vaistų suleido, kai buvo ant „nasilkų“ įvykio vietoje. Kas įvyko iki tol, kol jį atnešė iki „nasilkų“, neatsimena, buvo vienas mašinoje. Sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Atsimena, kad buvo gaisrininkai ir jį traukė lauk. Tuo metu telefonu skambino, kalbėjo, koks įvykis įvyko. Kodėl neskambino iš karto po to, kai susilaužė koją prie malkų, nebeatsimena, nes jam „trūko plionkė“. Po įvykio su A. K. bendravo mažai. Iki įvykio bendravo daugiau. Jam sunku į klausimą atsakyti, kur buvo tos malkos, kur jis galėjo paslysti. Malkų krūva jam buvo kažkur iki pečių, jos buvo sudėtos, kokioje vietoje, nežino. Gal ir lipo ant malkų, gal ir nelipo. Gal norėjo patikrinti, kokios tai malkos, todėl ir lipo. Buvo „padauginęs“ ir nebeatsimena, kaip ten lipo.

Tokius kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, kad J. V. nukentėjo ne autoįvykio metu, o matuodamas medieną, teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant įrodyti, kad J. V. jau buvo susižalojęs iki autoįvykio ir A. K. nėra dėl to kaltas. Nukentėjusiojo A. V. poziciją šioje byloje teismas vertina, atsižvelgdamas ir į tai, kad A. K. ir J. V. yra geri pažįstami, draugai, J. V. pas A. K. namuose padėjo statyti tvorą, jie kartu tą dieną girtavo, kartu važinėjo automobiliu , pirko gėrimus .Nukentėjęs J. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėjui nurodė, kad jis nieko neprisimena, vėliau parodymus keitė, prisiminė, kad galėjo susižaloti ir prie malkų. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. V. nurodė, kad galėjo susižaloti ir prie malkų ,jokių pretenzijų kaltinamajam A. K. neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė. Tokių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų , kad J. V. susižalojo prie malkų krūvos, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai , juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog J. V. nukentėjo autoįvykio metu, kuriais teismas ir remiasi. Ikiteisminio tyrimo metu byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, ar nukentėjusysis J. V. autoįvykio metu segėjo saugos diržą ar ne, apie tai parodymų nedavė nei kaltinamasis A. K., nei nukentėjęs J. V., nei apklausti liudytojai, todėl teismas netyrė aplinkybių, susijusių su paties nukentėjusiojo J. V. padarytu galimu KET pažeidimu, t. y. ar jo nesinaudojimas saugos diržu galėjo prisidėti prie tokių pasekmių ( sužalojimo) kilimo, ar ne . Liudytojas A. L., kuris pirmas atvyko į autoįvykio vietą patvirtino, kad jei J. V. buvo be diržo, tai koja lūžo tikrai įvykio metu. Tačiau, jei kaltinamasis A. K. nebūtų padaręs nurodytų KET pažeidimų, dėl kurių įvyko autoįvykis, automobilis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi , J. V. nebūtų nukentėjęs (ar buvo su saugos diržu, ar be jo). Taigi, šiuo atveju ne keleivio naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai (KET 60 ir 202 punktuose numatytų taisyklių nesilaikymas), o būtent kaltinamojo A. K.prieštaraujantis KET neatsargus elgesys –nesaugus, netinkamas automobilio valdymas, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir kito žmogaus sužalojimo priežastis. Eismo įvykis, susijęs su J. V. sužalojimu, nebūtų įvykęs, jei automobilis būtų valdomas, nepažeidus KET.

Specialisto išvadoje Nr. G 1168/15 (04) nurodyta, kad J. V. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dešinės akies apatinio voko muštinė žaizda, nugaros ir kojų nubrozdinimai. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis ir stiklo šukėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai eismo įvykio metu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 104).

Liudytojas D. V. patvirtino, kad buvo gautas iškvietimas, kad prie Degučių yra autoįvykis. Nuvykę į vietą, pamatė automobilį, matėsi, kad jis vertėsi, bet tuo metu jis stovėjo ant ratų javų lauke. Automobilio viduje buvo vienas žmogus keleivio pusėje, jo kojos buvo iškištos per keleivio duris, turbūt tos durys buvo atidarytos. Buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, jie padėjo ant neštuvų jį iškelti ir įnešti į med. pagalbos automobilį , žmogus buvo neprispaustas . Nukentėjusiajam matėsi nemaža akivaizdi kojos trauma, vizualiai matėsi kojos deformacija, su tokia koja jis negalėjo paeiti, jis buvo sąmoningas, ko jo klausė, viską atsakė, sakė, kad jis nevairavo. Įvykio vietoje buvo moteris. Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad tyrė nagrinėjamą bylą. Po avarijos kitą dieną jis nuvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę apklausti nukentėjusiojo J. V., kuris sakė, kad nieko neprisimena. Kiek jis pasakė, tiek užrašė apklausos protokole. Nukentėjęs sakė, kad nepamena, kaip įsėdo į automobilį, kartojo, kad buvo daug išgėręs, neprisimena, kaip atsidūrė automobilyje, nematė, kas vairavo, nes buvo girtas. A. K. jam davė parodymus, kad jie kartu su J. V. gėrė alkoholį , begeriant, atvažiavo lyg tai J., lyg tai P., pasiūlė pirkti malkų, tada jie sėdo į A. K. žmonos (draugės) vardu registruotą automobilį „Mercedes“ ir nuvyko į mišką. Už vairo, kaip minėjo A. K., sėdo tas J. ar P.. Apžiūrėję tas malkas, jie kartu grįžo. A. minėjo, kad jis sėdėjo galinėje sėdynėje, o J. V. – keleivio pusėje. Jiems grįžtant, prie Degučių automobilis nuvažiavo nuo kelio. Po to jis sakė, kad , kai atgavo sąmonę, jau to vairuotojo nebebuvo, o jis iš karto ėjo pažiūrėti, kaip jaučiasi čia sėdintis asmuo, J. V.. Pastebėjo, kad jam koja lūžusi. Jis apžiūrėjęs ėjo ieškoti pagalbos. Sustojo juodas automobilis, jis įsėdo į tą automobilį, nes jautėsi blogai, kad jį nuvežtų į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Nukentėjusysis J. V. pirmoje apklausoje į daugumą klausimų atsakė „neatsimenu“. Antra apklausa vyko kitaip. Jis nepasakojo, kas vairavo automobilį, neatsiminė,. Nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė labai miglotai. Daugiausia kartojo „neatsimenu“. Liudytoja J. K. patvirtino, kad ji žino, jog įvyko avarija įvyko ir J. V. koja lūžo. Kadangi pati dirba ligoninėje, ėjo aplankyti J., sužinojo, kad bus daroma operacija .Jai A. K. sakė, kad kartu važiavo ir J. V. yra ligoninėje sužeistas, kad kažkas su koja. Ji aplankė ligoninėje J. V. kitą dieną, su J. V. bendravo sunkiai, jis pasakė tik, kad buvo avarija, ir snaudė. Kai ėjo aplankyti nukentėjusiojo, suprato, kad sužalota koja – avarijos pasekmė. J. V. kalbėjo, kad įvyko avarija įvyko, kad koja lūžo. Atvažiavo policijos pareigūnas jo apklausti . Liudytojas T. G. parodė, kad jis ne ekspertas, nepasakys, kaip galėjo būti sužalotas keleivio vietoje sėdėjęs asmuo. Tas keleivio vietoje sėdintis asmuo keikėsi ir prašė greičiau jį iškelti iš mašinos. Jis prašė telefono, paskui paskambino žmonai. Neatkreipė dėmesio, ar J. V. buvo prisisegęs saugos diržą. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad atvyko į autoavarijos vietą Degučių k, rado automobilį, stovėjo ant ratų ir automobilyje buvo vienas nukentėjusysis ,matė per keleivio priekinį langą, kad žmogus gulėjo priekinėje keleivio sėdynėje su deformuota koja, jie negalėjo jo judinti.. Paskui tą žmogų įdėjo į neštuvus ir išvežė. Jį tas žmogus keikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad skauda. Kai jį dėjo į neštuvus, matėsi, kad žmogus galbūt išgėręs. Buvo kažkokia moteris, bet ji atvyko jau tada, kai buvo ir medikai, ir jų antroji komanda. Liudytojas S. J. parodė, kad jis į avarijos vietą nuvažiavo su felčere E. I.. Automobilyje matė tik vieną sužeistąjį. Jis sėdėjo dešinėje pusėje, ne vairuotojo pusėje, iš ten jį ištraukė, nukentėjusiajam buvo kojos lūžis. Įvykio vietoje prie to žmogaus buvo kažkokia moteris. Su nukentėjusiuoju bendravo darbiniais reikalais, klausė, ką skauda, įmobilizavo kaklą. Asmenį išvežė į Šiaulių ligoninę. Mano, kad kojos lūžis galėjo įvykti eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyta, kad nukentėjęs sakė, kad jis nesupranta, kaip galėjo lūžti koja, tiksliau, jis sakė „nežinau, kaip ta koja nulūžo“. Jis taip sakė, kai gulėjo greitosios automobilyje. Liudytojas A. L. parodė, kad su R. Š. vyko į autoįvykio vietą. Kai nuvyko, bėgo žiūrėti, ar nėra prispaustų žmonių. Nukentėjusysis buvo keleivio pusėje, ne vairuotojo vietoje, jis buvo sąmoningas. Kai visi suvažiavo, tada transportavo nukentėjusįjį, perkėlė į „greitąją“. Jie nukentėjusiojo gal ir klausė, kur vairuotojas, bet jis iš pradžių tik „koliojosi“. Kažkokia moteris atvažiavo ir buvo prie nukentėjusiojo. Koja buvo iškišta per langą, buvo nulinkusi, matėsi, kad tai atviras lūžis, langas buvo atidarytas. Jeigu jis buvo be diržo, tai koja lūžo tikrai įvykio metu. Liudytoja E. I. patvirtino, kad ji ,kaip felčere, buvo siųsta į šį įvykį, vyko su kolega S. J.. Kažkoks automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, jame rado nukentėjusį žmogų, jam buvo kojos trauma. Nukentėjusįjį išsikėlė per keleivio dureles, teikė pagalbą ir transportavo į Šiaulių ligoninę. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jie bendravo, ką reikia, paklausė, užsirašė, surašė paciento duomenis,jo suvokimas tuo metu buvo normalus. Jie pildo medicininius dokumentus , dėl to ir klausinėja – vardas, pavardė, gimimo data, adresas. Preliminari jų nustatyta nukentėjusiajam diagnozė – kojos trauma, tiksliau buvo nustatoma ligoninėje. Atrodė, kad trauma buvo padaryta įvykio metu, buvo skausmas, kojos lūžis . Traumą paprastai lydi judėjimo sutrikimas, skausmas. Jai nekilo jokių abejonių, kad koja lūžo ne įvykio vietoje. Pacientą kėlė neštuvais. Greitoji medicinos pagalba tiksliai nustatyti, kur žmogus buvo sužalotas, negali. Greičiausiai tą nustatytų ekspertizė. Medicininiai dokumentai pildomi iš paciento žodžių , surašoma greitosios pagalbos kvietimo kortelė. Tokia kortelė pildoma, pažymint tinkamus langelius, nurodant, koks buvo kraujospūdis, sąmonės būklė, skausmo ar sužalojimo lokalizacija. Nurodoma, kokia paciento sveikatos būklė prieš teikiant pagalbą ir suteikus pagalbą. Liudytoja J. V. parodė, kad J. V. yra buvęs vyras, vakare jai paskambino J. V., paprašė atvykti, nes nutiko bėda. Atvažiavo prie Degučių kaimo, ,mašina buvo laukuose, nuvažiavusi nuo kelio. Mašinoje rado J. V. sėdintį keleivio pusėje, dejuojantį, šaukiantį, kad ištrauktų gaisrininkai, besikeikiantį, jis sėdėjo labai mažoje erdvėje, susirietęs, kojos iškištos, jis buvo atsirėmęs į panelę, jis buvo susirangęs „V“ raidės forma, rėkė, kad jį ištrauktų . Vėliau atvyko „greitoji“, gaisrininkai su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais ištraukė J. V., nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Benešant jį į automobilį, atvyko policija. Policininkai, į „greitąją“ įlipę, bandė dar paklausinėti J. V., kaip kas įvyko, tačiau jis visus tik keikė, nes buvo stipriai girtas. J. V. kojos buvo per automobilio langą iškištos, viena koja tai tikrai, o gal ir abi. J. V. ligoninėje lankė, jo klausė apie įvykį, bet jis jai nieko nepasakojo, sakė, kad nieko neprisimena. Ji suprato, kad J. V. koja lūžusi, nes ji buvo nusisukusi. Tai matėsi įvykio vietoje, kad kažkas negerai su koja. Nepamena, ar nukentėjusysis minėjo, įvykio metu ar ne įvykio metu jis susižalojo. Liudytojas M. A. parodė, kad vyko į įvykio vietą. Automobilyje buvo prispaustas vienas žmogus, jis buvo išvežtas į ligoninę. . Avariją patyręs automobilis buvo „Mercedes Benz“, „c“ klasės, jis buvo visiškai sugadintas, matėsi, kad jis vertėsi. Jį rado pastatytą ant ratų. Langų nebuvo arba jie buvo sudaužyti. Automobilyje buvusiam žmogui buvo lūžusi koja, jį vadavo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Žmogus sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje., jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Įvykio metu tam žmogui galėjo tokia trauma nutikti. Nukentėjusiajam buvo lūžusi koja, negalėjo jos pajudinti. Jis nukentėjusiojo klausė, kas vairavo, jis nenurodė, jį paguldė ant neštuvų, sutvarstė ir išvažiavo. Mano, nukentėjusysis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Nemano, kad tokie sužalojimai galėjo būti patirti einant. Automobilis vertėsi ne vieną kartą, kad lūžo tik koja, tiesiog stebuklas. Liudytojas A. K. patvirtino, kad iš A. K. sužinojo apie autoįvykį, jam paskambino, pasakė „mašiną sudaužėm“, klausė, ar remontuojama, atsakė, kad jau ne. Kas vairavo, nesakė. Klausė, ar visi gyvi, sakė, kad viskas normalu, tik vienas, su kuriuo kartu buvo atėjęs bulvių, koją susilaužė. Sakė, kad nulėkė nuo kelio ir tas žmogus įvykio metu koją susilaužė. Liudytojas E. T. parodė, kad vyko į autoįvykį , buvo apvirtęs automobilis, jame buvo nukentėjęs žmogus sulaužyta koja, sužeistasis gulėjo (sėdėjo) keleivio vietoje ir dejavo, kad jam skauda. Jis sakė, kad jam koja skauda, buvo iškišęs koją per langą. Nukentėjusįjį kartu su medikais ištraukė iš mašinos ir paguldė ant pernešimo lentos. Žmogus mašinoje rėkė, kad jam skauda koją, ta koja buvo kažkiek persukta. Automobilis buvo aplamdytas, tai mano, kad tokioje mašinoje vis tiek kažkas turėjo atsitikti tam žmogui. Negalėjo jis ateiti, atsisėsti ir sakyti, kad jam koja lūžo. Liudytoja J. Ž. parodė, kad ji dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytoja ortopede traumatologe, kai pacientas kreipiasi per Priėmimo skyrių, remiasi tuo, ką pasakoja pacientas. Jeigu kažką parašė, vadinasi, tai yra teisinga, o kur nukentėjo – surašyta iš nukentėjusiojo parodymų. Tai vadinasi ligos anamnezė. Tada pacientas pasakoja, kad nukentėjo tokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis. Tas aplinkybes nurodo paciento apžiūros lape. Jeigu pacientas būna nesąmoningas, remiasi greitosios pagalbos darbuotojų įrašais, liudininkų pasakymais, o jeigu jų nėra, tada sprendžia gydymo eigoje. Jie konstatuoja tai, ką mato. Kai aplinkybės yra neaiškios, dokumentacijoje apie tai pažymi. Jeigu pacientas nesąmoningas, tai irgi dokumentacijoje atsispindi. Visa, kas parašyta dokumentuose, yra tiesa. Pirmą kartą apžiūrėjus pacientą, nustatoma preliminari diagnozė, sprendžiama dėl tolimesnių gydymo veiksmų. Vėliau gali prisidėti papildomų diagnozių arba diagnozę galima šiek tiek koreguoti. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma, ar tai preliminari diagnozė, ar tai galutinė diagnozė. Paciento girtumas yra fiksuojamas objektyviais ir subjektyviais būdais. Ekspertas J. S. teisme patvirtino savo išvadas, nurodė, kad dėl J. V. sužalojimo remiasi išvadą, kurią surašė ekspertas L. J.. Šeštame punkte nurodyta, kad visumoje J. V. padaryti sužalojimai nėra būdinti griuviminei traumai. Ligos istorijos nurašytame tekste Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas užfiksavo, kad yra daugybiniai nugaros ir kojų odos nubrozdinimai stiklo šukėmis. Mano, kad ant malkų ar rąstų krūvos stiklo šukių nebūna. Iš gelbėtojo parodymų buvo matyti, kad jis buvo ištrauktas iš automobilio. Ant rąstų kupetos stiklo šukės neužfiksuotos. Jie vertino kompleksinį kūno sužalojimą, ne vien koją, buvo vertinami visi J. V. padaryti sužalojimai. Išvados antrame punkte nurodyta, kad J. V. padaryti sužalojimai – kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dešinės akies apatinio voko muštinė žaizda, nugaros ir kojų odos nubrozdinimai. Tai galėjo būti padaryta autoįvykio metu. Tiems klausimams, kurie buvo pateikti kompleksiniam tyrimui, buvo pateikta bylos medžiaga, ir ji buvo pakankama atsakyti į pateiktus klausimus.

Teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimas teisme paneigė kaltinamojo A. K. pateiktą versiją, kad nukentėjusysis J. V. susižalojo kažkur ant malkų krūvos. Remiantis aukščiau išvardintais įrodymais, teismas daro išvadą, kad J. V. nurodytas sužalojimas buvo padarytas autoįvykio, įvykusio 2015-07-15 metu, o ne miške.

Kaltinamasis A. K. neigia, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mersedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 131.1 punktuose numatytus reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleiviui J. V. dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis nurodė, kad automobilį autoįvykio metu vairavo kitas asmuo, kuris jam siūlė pirkti malkų ir dėl jo kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu niekas nenukentėjo ( nes J. V. koją susilaužė , matuodamas medieną), tik buvo sudaužytas automobilis. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jo automobilį vairavo visiškai jam nepažįstamas ir nenustatytas žmogus, kurį atvežė taip pat nenustatytas žmogus. Nepažįstamam žmogui, atvažiavusiam nenustatytu automobiliu siūlyti malkų, kaltinamasis perdavė vairuoti savo automobilį . Pagal kaltinamojo A. K. parodymus, išeitų, kad kaltinamojo automobilis išvažiavo pažiūrėti malkų, o nenustatytas automobilis išvažiavo ir vėl turėjo grįžti paimti nenustatyto asmens, dėl malkų pirkimo jie važinėjosi dviem automobiliais, nes antrasis nenustatytas automobilis vėl turėjo atvažiuoti, grįžti paimti nenustatyto vairuotojo. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta, kadangi jie yra nenuoseklūs, nevienodi, prieštaringi, nepagrįsti ir paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-62(16) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. K. buvo užsisegęs saugos diržą ir sėdėjo automobilio "Mersedes-Benz E220", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį (T. 1, b. l. 115-117).

Byloje yra ekspertizės aktas Nr. 11-70(17), kurio išvada yra, kad A. K. nuvažiavimo nuo kelio metu ( eismo įvykio metu) galėjo segėti saugos diržą ir galėjo sėdėti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį, tačiau kategoriškai to teigti iš nustatytų sužalojimų negalima. Duomenų visumos nepakanka kategoriškai teigti, kad A. K. sėdėjo kairėje automobilio pusėje vairuotojo vietoje, kad vairavo automobilį. (T.3, b.l.110-115).

Tačiau, net nesiremiant specialisto išvada Nr. 11Š-62(16) bei ekspertizės aktu 11-70(17), galima teigti, kad byloje yra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis A. K. vairavo automobilį eismo įvykio metu.

Ekspertas E. G. patvirtino savo duotą išvadą, kad eismo įvykio metu A. K. buvo užsisegęs saugos diržą ir sėdėjo automobilio „Mercedes Benz E320“ vairuotojo vietoje, vairuodamas minėtą automobilį. Tai nustatant, buvo apžvelgta, kaip automobilis judėjo nuo kelio važiuojamosios dalies, kokie sužalojimai. Jie liudytojų parodymus perskaito, bet jais nesivadovauja. Jie tyrimą atlieka, remdamiesi objektyviais duomenimis. Jis iš savo pozicijos vertina, kokie yra duomenys, apibūdinantys automobilio judėjimą, kolega vertina sužalojimus. Tyrimas atliekamas, remiantis objektyiais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima duoti konkrečią išvadą. Jeigu asmuo eismo įvykio metu sėdi vairuotojo vietoje, vadinasi, jis vairavo transporto priemonę. Ši išvada kategoriška. Kategoriškai gali pasakyti, jog apsivertė ne mažiau kaip vieną kartą. Jeigu žmogus sėdi vairuotojo vietoje, jis vis tiek kairiu šonu daugiau trenkiasi į kairiojo šono automobilio dalis. Duomenys, kurie patvirtina, kad A. K. sėdėjo vairuotojo kėdėje yra :automobilio judėjimas ir kūno sužalojimai.

Papildomai apklausiant A. K., jis parodė, kad po to, kai J. V. susižalojo koją jį už parankių nuvedė prie automobilio, įsodino J. į priekinę keleivio sėdynę. A. K. sėdo ant galinės sėdynės. Važiavo Degučių kaimo link. Važiavo keliu Pasvalys-Pakruojis-Šiauliai. Neprivažiavus Degučių kaimo, iš matymo pažįstamas žmogus, kuris buvo už vairo, lenkė priekyje buvusį automobilį ir nepajuto, kaip nuvažiavo automobilis nuo kelio. A. K. atsipeikėjo, suprato buvo praradęs sąmonę ir suprato, kad įvyko autoįvykis(t. 2, b. l. 91-92).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. parodė, kad jie J. V. įsodino į mašiną ir važiavo link Šiaulių. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Netoli Degučių atsidūrė griovyje, įvyko avarija, ir nesuprato, dėl ko. Gal kiek didesniu greičiu važiavo, skubėjo, nes J. V. koją skaudėjo, jis priekyje turėjo degtinės butelį ir kartas nuo karto išgerdavo nuo skausmo. Prabudęs pamatė, kad vairuotojo nebėra.

Kaltinamojo A. K. gynybinė versija remiasi liudytojo T. G. parodymais, kuris autoįvykio vietoje matė tariamą vairuotoją.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad po avarijos negali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje buvo ar mašinoje ar lauke, negali tiksliai pasakyti. Žino tai, kad atsigavęs puolė padėti savo draugui J. V., puolė prie keleivio pusėje esančių durelių, jos neatsidarė, iš karto puolė prie vairuotojo pusėje esančių durelių, durelės buvo atidarytos, pamatė J. V., jis buvo kruvinas , puolė jį traukti, kaip traukė nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo smūgio, atrodo, kad traukė už kojų ir dar padėjo asmuo, kurio nepažįsta, jis traukė J. V. už pečių iš nugaros pusės. J. V. pasakė - skauda koją, netrauk, pamena, kad sakė geriau netraukti, geriau palaukti, atvažiuos greitoji, gaisrinė. Jis padavė J. V. jo telefoną (kaip padavė jam telefoną - nepamena, nes viskas vyko labai greitai, iš kur jį paėmė negali pasakyti, gal jis pats pasakė kur telefonas yra). Padavus telefoną, J. V. paskambino žmonai Po to, kai padavė telefoną J. V., pradėjo eiti link kelio, jam pasidarė bloga, svaigo galva, matė dar žmonių, iš tų žmonių kažkas jį pagriebė už rankos.

Teisme A. K. parodė, kad prabudęs pamatė, kad vairuotojo nebėra. Pribėgo prie J. V. ir bandė jį traukti iš mašinos. Pribėgo prie durelių, jos buvo šiek tiek užspaustos, negalėjo atidaryti. Neatsimena, ar langą išdaužė ar jis jau buvo išdužęs, bandė per langą jį traukti. Paskui J. V. prašė surasti telefoną, kuris buvo mašinoje iškritęs. Įlipo į automobilį nuo vairuotojo pusės, pradėjo ieškoti telefono, surado telefoną, surinko jo žmonos telefono numerį ir jis pasiskambino žmonai. Vėl bandė J. V. ištraukti, neišėjo. Pamatė susirinkusius žmones, tarp jų iš matymo pažįstamą žmogų, jis paklausė, kas yra, jis pasakė, kad jam blogai, ir paprašė, kad jis nuvežtų jį iki ligoninės. Atvyko gaisrinė, privažiavo žmonių. Jam pasidarė blogai, tai pažįstamas pasakė sėsti į mašiną, jis paveš. Nuvažiavo link Šiaulių

Šie kaltinamojo parodymai kartu su kitais bylos duomenimis rodo, kad iš karto įvykio vietoje liudytojo T. G. nebuvo:

Kaltinamasis A. K. tariamojo vairuotojo po eismo įvykio jau nebematė – jo nebebuvo, ( tą patvirtino pats kaltinamasis) , todėl darytina išvada, kad, tariamojo vairuotojo negalėjo matyti ir tas liudytojas , kuris kaltinamąjį parvežė į namus, nes, pasak kaltinamojo jis asmenį, parvežusį jį į namus sutiko tik po to, kai kaltinamasis surado ir padavė nukentėjusiajam J. V. telefoną, kai J. V. paskambino žmonai, ir tik po to kaltinamasis eidamas link kelio, sutiko tą asmenį, kuris jį parvežė namo. Jeigu tai T. G. – tai apie tai, kad jis matė iš automobilio išlipantį tariamą vairuotoją – T. G. meluoja.

Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jį parvežusio asmens jis nepažinojo, o liudytojas T. G. parodė, kad pažinojo kaltinamąjį, dažnai būdavo Degučių kaime, žinojo net jo pravardę – kad tai V.. Tai rodo, kad kaltinamojo arba šio liudytojo parodymai klaidingi.

Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad jis stovėjo sankryžoje ir praleidinėjo automobilius tuo metu, kai pamatė eismo įvykį, – tačiau nei vieno sankryžoje stovinčio automobilio, kai įvyksta eismo įvykis – vaizdo įraše nėra užfiksuota.

Lauke prie automobilio prie vairuotojo durelių buvo rastas tamsios spalvos bliuzonas, kurio (kišenėje) buvo A. K. priklausantis vairuotojo pažymėjimas, tačiau liudytojas T. G., kuris, kaip jis nurodo, matė kaltinamąjį dar automobilyje, tačiau kaip jis nusivilko bliuzoną ir paliko jį šalia automobilio – nematė, apie šias aplinkybes parodymų nedavė.

Šie prieštaravimai leidžia teismui daryti išvadą, kad T. G., su kuriuo savo pažintį slėpė kaltinamasis A. K. , iš karto po autoavarijos įvykio vietoje nebuvo, nes jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims, be to liudytoją T. G. tik prieš bylą atiduodant į teismą nurodė pats kaltinamasis.

Liudytojo T. G. parodymuose neatitikimo kitiems bylos duomenims yra ir daugiau: iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pats kaltinamasis po įvykio atidarė automobilio keleivio ir vairuotojo dureles, tačiau liudytojas T. G. teigė priešingai, kad jis pirmasis pradarė dureles ir paklausė „ar viskas gerai?“, ir A. K. pradėjo šaukti „duokit man telefoną paskambinti žmonai“, o kaltinamojo telefonas rastas šalia automobilio numestame bliuzone.

Svarbūs prieštaravimai ir tariamo vairuotojo požymių nurodymuose: T. G. nurodė, kad vairuotojas apie 20 metų vaikinas, tačiau kaltinamasis A. K. nurodė, kad tariamam vairuotojui buvo 45, gal net ir daugiau, metų.

Liudytojas T. G. tvirtino, kad vairuotojo vietoje buvo dar vienas asmuo, kurį matė išlipant. Tas žmogus iš pradžių buvo, aplink buvo būrys žmonių, o jis dingo. Tačiau liudytojai R. Š. ir A. L., gelbėtojai, kurie pirmieji atvyko į autoįvykio vietą, patvirtino, kad aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus, pašalinių asmenų nebuvo. Nukentėjusysis buvo keleivio pusėje, ne vairuotojo vietoje. Paskui atvažiavo greitoji ir Pakruojo gelbėtojų komanda. Kai visi suvažiavo, tada transportavo nukentėjusįjį, perkėlė į „greitąją“. Kai jie atvyko, mašinų nebuvo, o žmonių paskui pradėjo rinktis, susirinko žmonių būrelis Tiesiog neužkliuvo, kad ten būtų koks žmogus ėjęs ar kas. Iš specialiųjų tarnybų atvyko pirmieji, kitų žmonių tikrai nematė. Žmonės netoli įvykio vietos susirinko vėliau, po to, kai jie atvyko.

Dėl automobilio priklausomybės. Automobilis priklauso kaltinamojo A. K. sugyventinei J. K., ir šiuo automobiliu nuolatos naudojosi kaltinamasis A. K.. Ji patvirtino, kad vakare jai atvežė A. K. sužalotą, žino, kad įvyko avarija, sakė, kad mašina vertėsi. A. K. jai sakė, kad įvyko avarija ir J. koja lūžo. Ji dažnai automobilį palikdavo kaime, nes jį prižiūri ir tvarko A. K.. Ji pati mažai tuo automobiliu važiuoja, nelabai yra kur jį laikyti. A. K. turi darbo mašiną, tą mašiną naudodavo kur nors pavažiuoti, vaiką pavežti. Automobilio nėra atgavusi. Tikisi, automobilį atgaus, galės į metalo laužą priduoti. Susitars, kad už automobilį atlygintų. Pretenzijų dėl automobilio neturi. Automobilis pirktas už A. K. pinigus.

Dėl automobilio apžiūros ir rastų pėdsakų: iš automobilio apžiūrų protokolų matyti, kad automobilio gale jokių kraujo pėdsakų nerasta , nors , kaip teigia A. K., jis sėdėjo automobilio gale ir autoįvykio metu buvo sužalotas , jam, kaip patvirtino ir jo sugyventinė J. K., kuri matė A. K. po autoįvykio, buvo perskelta galva virš antakio, buvo sužalota galva, bėgo kraujas, todėl darytina išvada, kad A. K. automobilio gale nesėdėjo. Ištyrus oro pagalvę, iš specialisto išvados Nr. 140-(5548) IS1-6918 matyti, kad ant oro pagalvių nerasta kito asmens biologinių pėdsakų, tik paties kaltinamojo A. K.. Darytina išvada, kad nebuvo kito tariamo vairuotojo, nes ,autoįvykio metu, automobiliui verčiantis, išsiskleidžiant oro pagalvėms, ant jų turėjo likti ( tariamo vairuotojo ) biologiniai pėdsakai.

Dėl tariamo trečio asmens, kuris vairavo automobilį autoįvykio metu. Iš nukentėjusiojo J. V. parodymų matyti, kad jis jokio trečio asmens automobilyje nematė, tai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusysis J. V. po autoįvykio buvo sąmoningas, orientuotas, sugebėjo paskambinti žmonai ir nurodyti kur randasi, ją pakvietė atvykti, bendravo su atvykusiais gelbėtojais ir medikais, su žmona ,tačiau trečiojo asmens nematė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. K. jau ne pirmą kartą pasišalina iš eismo įvykio vietos, tai matyti iš jo pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus. Administracine tvarka jis net 2 kartus baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, paskutinį kartą baustas 2014-08-28 už nepateikimą duomenų apie asmenį, kuris vairavo jam priklausantį automobilį ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė

Ekspertas E. G. patvirtino išvadą dėl automobilio greičio, jis išvadoje nustatė kad automobilio nuvažiavimo nuo kelio greitis tuo momentu buvo didesnis nei 81 km/h. Jis nurodė, kad buvo apskaičiuotas minimalus greitis ir duota tokia išvada. Tokią išvadą darydamas rėmėsi tuo, kaip automobilis judėjo link eismo įvykyje užfiksuotos padėties, kad už kelio važiuojamosios dalies yra užfiksuoti pėdsakai, nuotraukoje užfiksuota, kad pėdsakai yra ne tik už kelio važiuojamosios dalies, bet ir ant kelio asfaltuotos dalies. Byloje yra nuotrauka (5 nuotrauka), kur yra pažymėta, kad yra slydimo pėdsakai, jie yra ir ant kelio asfaltuotos dalies

Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pažeidė KET 9, 14, 127 ir 131.1 p. tai yra, būdamas neblaivus – kraujyje esant daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, važiuodamas nuo Pakruojo link Šiaulių miesto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių eismo aplinkybių laiku nelėtino greičio, važiavo didesniu nei 81 km/h greičiu ir viršijo leidžiamą maksimalų 70 km/h greitį, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleiviui J. V. dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas