Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, įgaliotam atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2563-422/2016 G. K. skundo reikalavimą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo išskyrė į atskirą bylą ir perdavė Kauno apygardos teismui; priteisė G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė; priteisė iš G. K. į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtus 9,61 Eur.

Kauno apygardos teismui perduotą nagrinėti ginčo dalį dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) gydymo paslaugų G. K. grindė tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. jam kreipusis į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką G. K. dėl kojos traumos, į jo prašymus nebuvo reaguota, nuskausminamieji vaistai nepaskirti, taip pat neatliktas kojos rentgenas. Tvirtino, kad, nepaisant laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų rekomendacijos laikyti sugipsuotą koją ne mažiau kaip 2 mėnesius, 2015 m. spalio 22 d. su Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko leidimu pareiškėjo kojos gipsas buvo nuimtas, į jo nusiskundimus dėl skausmo iki 2015 m. lapkričio 11 d. (kuomet koja buvo sugipsuota pakartotinai) nebuvo reaguojama. Todėl prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl netinkamų gydymo paslaugų suteikimo (nesuteikimo).

Pažymėtina, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Šio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) Marijampolės pataisos namuose, turėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų priežiūros skyrių, prašydamas įvertinti Marijampolės pataisos namų jam galimai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Iš byloje pateiktos minėtos įstaigos 2016 m. rugsėjo 9 d. kontrolės ataskaitos matyti, kad ieškovo prašymu buvo patikrinta pacientui G. K. Marijampolės pataisos namuose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atitikimas teisės aktų reikalavimams (b. l. 70-72). Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju sąlyga dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos buvo išpildyta.

Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo grindė tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. susilaužė dešinės kojos kulną, tačiau Sveikatos priežiūros tarnyboje jam nebuvo padaryta rentgenograma, nepaskirtas gydymas, dėl jo ieškovas patyrė neturinę 10 000 Eur dydžio žalą, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų priežiūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. kontrolės ataskaita nustatyta, kad G. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu Marijampolės pataisos namų įstaigos asmens sveiktos priežiūros licencija Nr. 1820 suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas antrinės ambulatorinės asmens sveiktos priežiūros medicinos paslaugas; vidaus ligų, radiologijos (rentgenodiagnostikos), pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas – šeimos medicinos, slaugos paslaugas – bendrosios praktikos slaugos, bendruomenės slaugos. 2015 m. rugsėjo 8 d. G. K. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių, kur 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovui diagnozavus dešinio kulno lūžį, G. K. buvo nukreiptas stacionariniam gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios į Marijampolės PN grįžo 2015 m. rugsėjo 24 d. Sekančią dieną jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo išduoti ramentai, paskirtas lovos režimas, išduotas atleidimas nuo patikrinimų iki 2015 m. spalio 23 d. Marijampolės PN pareigūnams 2015 m. spalio 22 d. pastebėjus, kad ieškovas pro langą paėmė paketėlį, kurį užkišo už gipso longetės, nuteistajam dėl nemedicininių priežasčių buvo nuimta gipso longetė, o G. K. kategoriškai atsisakė, kad jam būtų uždėta nauja longetė. 2015 m. spalio 22 d. – 2015 m. lapkričio 21 d. G. K. gipso longetės nenešiojo ir kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytoją tik 2015 m. lapkričio 21 d. su prašymu uždėti naują gipso longetę, kurios anksčiau buvo atsisakęs. Pacientas jokių kitų prašymų nepateikė. Po 2 mėnesių, 2016 m. sausio 20 d. atlikus kontrolinę dešinės pėdos rentgeno nuotrauką, rastas pilnas dešinio kulnakaulio sugijimas. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi G. K. medicininius dokumentus, nustatė, jog medicininių dokumentų įrašuose nėra duomenų, kurie patvirtintų paciento kreipimosi faktą į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl dešinio kulno lūžio laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgdama į kontrolės metu nustatytas aplinkybės, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio „Paciento pareigos“ nuostatomis, numatančiomis, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikatą sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, be to, privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas, pareiškėjo skundą tyrusi institucija sprendė, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. – 2015 m. lapkričio 21 d. pacientui G. K. Marijampolės pataisos namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės tiktų reikalavimų. Minėtos ataskaitos pagrindu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu dėl pacientui G. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. – 2015 m. lapkričio 21 d. pacientui G. K. Marijampolės pataisos namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Nagrinėjamu atveju išrašai iš medicininių dokumentų tik patvirtina Atskaitoje nustatytas aplinkybes, kurios laikytinos pakankamomis konstatuoti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai (b. l. 29, 38-49, 52-57). Įrodymų, paneigiančių minėtoje Atskaitoje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, ieškovas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisino pagrindo. Be to, pažymėtina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir ieškovo neva patirtos žalos.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta darytina išvada, kad nenustačius visų privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškovo reikalavimą nėra pagrindo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Pirmosios instancijos teisme patirta 3,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistinos 3,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,10 Eur (tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.