Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, paskutinė faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Z. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Z. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme su baudžiamojo poveikio priemonėmis;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Z. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2) Apple 20W USB-C Power Adapter kaina – 20,66 Eur (be PVM);

3) apsauginio stiklo „Ideal by Epico Hero Tempered Glass Iphone 13 Pro Max“ kaina – 34,75 Eur (be PVM);

Iš viso mokėtina suma su PVM yra 1399,95 Eur (1 t., b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Z. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Z. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje paėmęs kitam asmeniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jos 2024 m. sausio 2 d. protokolas–pareiškimas, 2024 m. kovo 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji atpažino Z. B., kaip asmenį, kuris pavogė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. M. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Be to, Z. B. nusikalstamą veiką įrodo objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. sausio 17 d.–2024 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Z. B. 2024 m. sausio 2 d. apie 21.55 val. iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 13 Pro Max“, taip pagrobė svetimą, A. M. priklausantį 1300 Eur vertės turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto daikto verte, juolab ją patvirtina nukentėjusiosios pateikta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad Z. B. veikė tiesiogine tyčia.

Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Z. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertę.

Z. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Z. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šį nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. B. anksčiau devynis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (b. l. 82–86), daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu Z. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Pastebėtina, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis padarė kitą nusikalstamą veiką (2024 m. sausio 21 d.), dėl to buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendis. Z. B., būdamas laisvėje, taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 93–95). Pasak kaltinamojo, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį jis oficialiai nedirbo. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad Z. B. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Z. B. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamasis pasižada ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Z. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu Z. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, ir Z. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Šiuo atveju netaikomas bausmių apėmimo būdas, nes šiuo nuosprendžiu įrodyta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu įrodyta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos gretimoms (atitinkamai nesunkių ir apysunkių) nusikaltimų kategorijoms, be to, pagal nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes jos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju Z. B. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Z. B. taip pat nemažai kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo pakankamai pajamų gyvenimui. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Šioje byloje nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 56–57).

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobto daikto vertės, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajai patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl A. M. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš Z. B..

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. pažyma Nr. APD-2024-10024 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 241,67 Eur už Z. B. gynusios advokatės A. Aganauskienės darbo užmokestį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes Z. B. bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su juose esančiais vaizdo įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. B. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, ir Z. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į Z. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikotarpį.

Bausmės pradžią Z. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 17 d.

Iš Z. B. priteisti nukentėjusiajai A. M. 1300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su juose esančiais vaizdo įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš Z. B. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (Z. B. – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.