- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-600-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14398-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. K., K. K.
- Pareiškėjas
- A. K., K. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir K. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., antstolė A. A., D. K., J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. skundu kreipėsi į antstolio S. U. (toliau – ir antstolis) kontorą, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. rugpjūčio 21 d. atsakymą į prašymą Nr. S- 21000883 bei įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai nuo jos asmeninės banko sąskaitos nurašytas lėšas skubos tvarka.
2. Skunde nurodė, kad antstolis areštavo pareiškėjos A. K. asmeninę banko sąskaitą, nors pareiškėja neturi skolinių įsipareigojimų nei skolininkui D. K., nei trečios eilės išieškotojui J. K.. Į vieną iš antstolio areštuotų banko sąskaitų yra gaunami vaikų pinigai ir piniginės lėšos, susijusios su asmeninio turto pardavimu. Piniginės lėšos nuo pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos buvo nurašytos nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., todėl kartu su prašymu buvo pateiktas banko sąskaitos išrašas už minėtą laikotarpį. Didesnio nei metų laikotarpio (nuo 2020-08-01 iki 2021-08-25) asmeninės banko sąskaitos išrašų reikalavimas yra nepagrįstas ir visiškai nesusijęs su nurašytomis piniginėmis lėšomis, todėl šis antstolio reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pritaikius areštą asmeninėms banko sąskaitoms buvo nurašyta 3 600 Eur suma, kuri buvo pervesta pagal preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, gavus UAB „Išmanusis investavimas“ sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo (minėtame sutikime nurodoma, kad kreditorė sutinka dėl jos naudai įkeisto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas), pardavimo pirkėjai L. B. (toliau – ir Pirkėja), laikantis Kreditorės sutikime nurodytų sąlygų (Turto pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatyta, kad 74 000 Eur turi būti pervesta į kreditorės sąskaitą, iš dalies įvykdant UAB „Linusta“ įsipareigojimus kreditorei pagal sudarytas paskolos sutartis); 3 600 Eur, kurią antstolis nurašė nuo pareiškėjos asmeninės banko sąskaitos šiai dienai pareiškėjai nepriklauso, kadangi turės būti pervesta UAB „Išmanusis finansavimas“ sudarius pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį arba grąžinta šią sumą sumokėjusiems asmenims, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta. Pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, jokių santaupų pareiškėja neturi, nors turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Antstolio areštuota sąskaita, į kurią pareiškėja gauna vaikų pinigus, tačiau ir jų panaudoti negali, nes yra uždėtas areštas. Antstolis galėjo išmokėti išieškotojui nuo skolininko sąskaitos nurašytas lėšas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo jų nurašymo, tačiau pareiškėjos prašymo netenkino, areštuotos ir nurašytos lėšos negrąžintos, nors nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus pareiškėja yra antstoliui pateikusi.
3. Antstolis 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-21000913 (toliau – Antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymas) netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė vykdomosios bylos Nr. 0031/18/00733 (toliau – ir vykdomoji byla) kopiją teismui. Antstolis nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad po turto pasidalijimo sutarties atsirado naujo turto: 2021 m. liepos 22 d. įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 vnt.) skolininko D. K. sutuoktinės A. K. vardu (Nekilnojamojo turto registro išrašuose nenurodyta, kad turtas priklauso A. K. asmeninės nuosavybės teise). Vykdomojoje byloje 2021 m. rugpjūčio 3 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, kuriuo paskirstytos piniginės lėšos, gautos už parduotą skolininko D. K. turtą. Visos piniginės lėšos paskirstytos pirmos eilės išieškotojams. Pareiškėjos skunde nurodytos lėšos, esančios sąskaitoje, yra pareiškėjos ir skolininko D. K. lėšos. Antstoliui patikrinus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustačius, kad pareiškėja sudarinėja turto pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos pinigai pervedami į pareiškėjos sąskaitą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. priimtas patvarkymas areštuoti pareiškėjos sąskaitas, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuo pareiškėjos sąskaitos nurašyta ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 3 532,73 Eur. Preliminariąja sutartimi parduodamas turtas įgytas pareiškėjos ir skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šios lėšos negali būti laikomos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis. Antstolis nesutinka su skundo argumentais, kad, „areštuota net ir sąskaita, į kurią gauna vaikų pinigus“, nes paprašius pateikti banko išrašą, kad būtų nustatyta pinigų kilmė, 2021 m. rugpjūčio 25 d. iš pareiškėjos pateikto banko išrašo nenustatyta jokių įplaukų, į kurias nebūtų galima nukreipti išieškojimo, nėra duomenų apie gaunamus vaiko pinigus, banko išraše matyti avansinis mokėjimas už parduodamą turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjai nėra paskirta socialinė parama šeimai, vykdomosiose bylose išieškotojams tenkančios lėšos, viršijančios 100 Eur, išieškotojams pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išieškotų lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos, todėl antstolis pinigines lėšas turėjo išmokėti iki 2021 m. rugsėjo 25 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. K., K. K., A. K., atstovaujančios A. K. bei S. Ž. K. ,skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos skundo teiginius, jog buvo areštuotos būtent pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios sąskaitos ir nurašytos lėšos, į kurias pagal imperatyvias CPK 739 straipsnio nuostatas negalima nukreipti išieškojimo. Antstoliui patikrinus valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustačius, kad pareiškėja sudarinėja turto pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos pinigai pervedami į pareiškėjos sąskaitą bei antstolių informacinės sistemos duomenimis nustačius, kad pareiškėjai nėra paskirta socialinė parama šeimai, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Sprendimų instrukcijos nuostatas pareiškėjai pateikus banko išrašą apie pinigų kilmę, pagal išrašo duomenis nenustatyta jokių įplaukų, į kurias nebūtų galima nukreipti išieškojimo, taip pat jokių duomenų apie gaunamus vaiko pinigus, priešingai, esant įrodymams apie atliktą avansinį mokėjimą už parduodamą turtą, pagal Sprendimų instrukcijos 98 punkto nuostatas, išieškotojams lėšos pervestinos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išieškotų lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Pareiškėja ir skolininkas antstoliui minėto susitarimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikė. Pareiškėja nėra suinteresuota kuo operatyviau nustatyti jos sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kas leistų greičiau nuimti apribojimus/suvaržymus jos daliai bendrame turte. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja ir skolininkas santuokos nėra nutraukę, pareiškėjos teikiami ieškiniai dėl separacijos nustatymo ir turto padalinimo paliekami nenagrinėti nepašalinus trūkumų arba laikomi nepaduotais dėl trūkumų, todėl toks pareiškėjos procesinis elgesys, teismo nuomone, taip pat rodo pareiškėjos nesuinteresuotumą kuo greičiau nustatyti jos sutuoktinio turto dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurios būtų galima vykdyti išieškojimą kreditorių (tarp kurių yra ir pati pareiškėja) naudai bei sudaro prielaidas tęsti apribojimus visai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. K. ir K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į duomenis, pateiktus antstoliui, nors jų įrodomoji reikšmė nėra paneigta ar nuginčyta. Sprendime yra visiškai ignoruojamas faktas, jog L. B. sumokėta 3 532,73 Eur suma yra avansas - t. y. dalis daikto kainos, sumokėtos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui. Piniginės lėšos, kurias nurašė antstolis, netapo ne tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau ir A. K. asmeninėmis lėšomis, nes jos priklauso ir turi būti grąžintos L. B..
6.2. Kita vertus, net jei teismas ar antstolis laikytų jog A. K. asmeninėje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos (3 532,73 Eur) yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokiu atveju pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją - „sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios“, todėl tik pusė šių lėšų gali būti pripažintos skolininko D. K. lėšomis. Dėl šios priežasties kyla klausimas, kokiu pagrindu antstolis ne tik areštavo, tačiau ir šias pinigines lėšas nurašė bei priėmė patvarkymą dėl jų paskirstymo, nesant teismo sprendimo dėl turto padalijimo, nei notarinio susitarimo dėl turto dalių nustatymo.
6.3. Pareiškėja yra pateikusi Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą dėl 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3618-1087/2022 panaikinimo ir ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo iš naujo, todėl teismo išvedžiojimai bei subjektyvus vertinimas, kuris yra visiškai nesusijęs su skundo dalyku, yra perteklinis bei akivaizdžiai parodantis ne skundo objektyvų įvertinimą, o subjektyvų A. K. veiksmų ir tariamo neveikimo vertinimą, kuris yra visiškai nesusijęs su pateikto skundo argumentais.
6.4. A. S. U., vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, nepasiūlė ir nepateikė sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto - piniginių lėšų pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, nors tokią pareigą turėjo. Tai yra esminis pažeidimas, lemiantis antstolio veiksmų neteisėtumą ir priimamų sprendimų nepagrįstumą.
Atsiliepimas
7. A. S. U. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos sąskaitoje buvusios piniginės lėšos yra jos asmeninės.
7.2. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. priimtas patvarkymas siūlant skolininkui D. K. su sutuoktine pasidalinti turtą. Tačiau skolininkas su sutuoktine antstoliui nepateikė susitarimo dėl turto pasidalijimo.
7.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos skundo teiginius, jog buvo areštuotos būtent pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios sąskaitos ir nurašytos lėšos, į kurias pagal imperatyvias CPK 739 straipsnio nuostatas negalima nukreipti išieškojimo.
7.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nėra suinteresuota kuo operatyviau nustatyti jos sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir tuo pačiu greičiau nuimti apribojimus/suvaržymus jos daliai bendrame turte. Pareiškėja pati savo veiksmais apsunkina išieškojimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
9. Pareiškėja 2022 m. balandžio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 30 d. susitarimą Dėl 2020 m. lapkričio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pratęsimo; 2022 m. vasario 28 d. susitarimą Dėl 2020 m. lapkričio 5 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties antrojo pratęsimo ir prašo juos prijungti prie bylos.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog iškilo naujų įrodymų teikimo būtinybė. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2021 m. gegužės 30 d. susitarimas Dėl 2020 m. lapkričio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pratęsimo, atsirado ne po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o gerokai prieš tai, ir galėjo į bylą būti pateiktas teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Sutiktina, kad 2022 m. vasario 28 d. susitarimas Dėl 2020 m. lapkričio 5 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties antrojo pratęsimo sudarytas po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau apeliantė nenurodė, kaip prašomi prijungti dokumentai pagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumą priimant skundžiamą patvarkymą, todėl nauji įrodymai nepriimami ir nebus vertinami.
12. Nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje nuo 2018 m. gegužės 31 d. vykdomas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. vykdomasis raštas Nr. e2-61-894/2018 dėl 20 162,17 Eur (18 246,06 (skola) + 22,88 (palūkanos) + 1 893,23 (bylinėjimosi išlaidos)) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš D. K. (toliau ir – skolininkas) J. K. (toliau ir – išieškotojas) (vykdomoji byla Nr. 0034/18/00733, 3 t., b. l. 79–80).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2021 m. rugpjūčio 21 d. atsakymą į prašymą Nr. S- 21000883 bei įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai nuo jos asmeninės banko sąskaitos nurašytas lėšas skubos tvarka.
14. Pareiškėja skunde, atskirajame skunde yra nurodžiusi, kad antstolis areštavo pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą, nors ji neturi skolinių įsipareigojimų nei skolininkui D. K., nei trečios eilės išieškotojui J. K., be to į vieną iš antstolio areštuotų banko sąskaitų yra gaunami vaiko pinigai ir piniginės lėšos, susijusios su asmeninio turto pardavimu. Pareiškėja teigia, kad pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl tik pusė lėšų gali būti pripažintos skolininko D. K. lėšomis.
15. Vykdomosios bylos Nr. 0034/18/00733 duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, priėmė nurodymą Nr. S-21-34-22800 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos A. K. visų sąskaitų 26 000 Eur sumai (vykdomoji byla Nr. 0034/18/00733, 1 t., b. l. 57–58). Antstolis 2021 m. rugsėjo 9 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo nurodė, kad patikrinus VĮ Registrų centre ir nustačius, kad A. K. sudarinėja turto pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos pinigai pervedami į jos sąskaitą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. priimtas patvarkymas areštuoti A. K. sąskaitas. Nuo A. K. sąskaitos 2021 m. rugpjūčio 25 d. nurašyta ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 3 532,73 Eur.
16. Vykdomojoje byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 22 d. įregistruotas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)(3 vnt.). Turtas registruotas skolininko D. K. sutuoktinės A. K. vardu. VĮ Registrų centro išrašuose nenurodyta, kad turtas priklauso A. K. asmeninės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad 2020 m. lapkričio 5 d. preliminariąja sutartimi parduodamas turtas ((duomenys neskelbtini)) įgytas pareiškėjos ir skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šios lėšos negali būti laikomos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.92) straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės, kitaip tariant, galima išieškoti iš bet kurios bendrojo turto dalies, o vėliau, jeigu sutuoktiniai panorės atsidalinti savo dalis, galės būti atsižvelgta į išieškotas sumas.
18. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad antstolis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį nepasiūlė ir nepateikė sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto - piniginių lėšų, pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjai pirmosios instancijos teisme nesirėmė minėtu argumentu dėl turto dalies nustatymo ir šios aplinkybės neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atskirai pažymėtina, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0034/18/00733 esančio antstolio parengto, skolininkui ir jo sutuoktinei bei išieškotojui adresuoto 2021 m. rugpjūčio 11 d. Sutikimo Nr. S-2100837 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei nusistatyti turto dalį statiniams, kurie buvo išvardinti arešto akte, tačiau, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė antstoliui susitarimo dėl skolininko turto dalies nustatymo. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu sutuoktinių turto teisinis režimas nebuvo pasikeitęs. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nėra suinteresuota kuo operatyviau nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, bet tai yra pareiškėjos teisė, o ne pareiga.
19. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą, ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
20. Pareiškėjos teigimu, į vieną iš sąskaitų iš antstolio areštuotų banko sąskaitų yra gaunami vaiko pinigai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja antstoliui yra pateikusi banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (vykdomoji byla Nr. 0034/18/00733, 1 t., b. l. 33). Tačiau iš pareiškėjos pateikto banko išrašo nenustatyta jokių įplaukų, į kurias nebūtų galima nukreipti išieškojimo, nėra duomenų apie gaunamus vaiko pinigus, banko išraše matyti tik 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliktas avansinis mokėjimas už parduodamą turtą ((duomenys neskelbtini)) 3 532,73 Eur. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjai nėra paskirtos socialinės išmokos (vykdomoji byla Nr. 0034/18/00733, 1 t., b. l. 23).
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.