Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 30 parų arešto bausme;

2) Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

3) Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) galutine subendrinta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme;

6) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį (10 epizodų) 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme;

10) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 29 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. balandžio 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes iš dalies pridėjus prie Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2020 m. liepos 1 d. paleistas iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (2021 m. balandžio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

L. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2021 m. spalio 26 d. R. R. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 15 d. sūnus G. M. pateikė pranešimą per portalą „epolicija.lt“ dėl padarytos žalos. Sūnus internetiniame portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę ir pervedė į L. D. priklausančią sąskaitą 183 Eur, tačiau prekės negavo. Kadangi sūnus yra nepilnametis, ji atstovaus jį ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 49).

Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Paysera“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi L. D., kuris nurodė kontaktinius duomenis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 99–110).

2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Omniva“ atsakyme į dokumentą nurodyta, kad siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntimo vieta (duomenys neskelbtini) paštomatas 2020 m. rugpjūčio 17 d. 7.28 val., siuntėjas – L. K., el. paštas (duomenys neskelbtini). Nurodyta pristatymo vieta Vilniaus PC Ozas paštomatas, atsiėmimo data 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11.35 val., gavėjas A. B., gavėjo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113).

2020 m. rugsėjo 16 d. vyriausiosios tyrėjos G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant įtariamojo L. D.telefoninių pokalbių išklotinių analizę, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 17:10:04, 17:30:31, 17:34:53, 17:46:26, 18:35:02, 21:04:38 SIM numeris (duomenys neskelbtini) skambino į SIM numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji L. K.. Taip pat minėti SIM numeriai tarpusavyje siuntė trumpąsias SMS žinutes bei skambino kitomis dienomis. Visi pokalbiai jungėsi prie bazinės stoties, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–124).

2020 m. rugsėjo 14 d. vyresniojo tyrėjo T. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus UAB „Paysera LT“ atsakymą, pastebėjus, kad nurodyta ne ta sąskaita ((duomenys neskelbtini)), susiskambinus su UAB „Paysera LT“ Finansinių nusikaltimų prevencijos jaunesniąja specialiste, duomenys buvo patikslinti ir nurodyta, kad UAB „Paysera LT“ sąskaita (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, tačiau pavedimas Nr. 346241901 buvo daromas 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau procedūra nebuvo užbaigta. Pavedimas Nr. 346241954 nebuvo daromas. Duomenys rašte buvo pateikti pagal pavedimą Nr. 346241901. Atliekant tyrimą buvo surašytas pavedimas UAB „Omniva LT“ dėl informacijos pateikimo apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad siunta išsiųsta 2020 m. rugpjūčio 19 d. 7.28 val., siuntėjas L. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), pristatymo vieta Vilnius, PC Ozas, atsiėmimo vieta 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11.35 val., gavėjas A. B., gavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo el. p. (duomenys neskelbtini). Taip pat rašte nurodyta, kad gavėjas apie atvykusį siuntinį buvo informuotas SMS žinute sistemoje nurodytu telefono numeriu, žinutė su vienkartiniu siuntos atsiėmimo kodu nebuvo persiųsta jokiu kitu telefono numeriu. Pagal siuntos numerio formatą mato, jog siuntos siuntimo mokestį sumokėjo siuntėjas, formuodamas siuntą „Omniva“ privačių klientų savitarnoje, tad gavėjas jokių mokėjimo operacijų prie paštomato neatliko. Atliekant tyrimą buvo patikrinta policijos duomenų bazė pagal asmenį L. D. ir nustatyta, kad pastarasis eilę kartų teistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 183 straipsnio 1 dalį. 2020 m. liepos 1 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad yra įtrauktas į Užimtumo tarnybą, kurioje pateikė savo duomenis: deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. L. D. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus įskaitą. Susiskambinus su Probacijos tarnybos specialiste, ši nurodė, kad vykdo L. D. intensyvią priežiūrą, pastarasis kiekvieną savaitę atvyksta į probacijos skyrių registruotis. Taip pat pastaroji nurodė, kad L. D. nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini). Taip pat specialistė nurodė, kad L. D. darbe patyrė traumą, jam buvo sužalota dešinė ranka, todėl vaikšto su gipsu (1 t., b. l. 125–127).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šių baudžiamojo įstatymo normų dispozicijose suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. D. byloje nurodytu metu ir vietose padarė nusikalstamas veikas, t. y. panaudojęs apgaulę, įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad L. D. bylai reikšmingu laiku iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą interneto svetainėje www.skelbiu.lt dėl parduodamo už 235 Eur mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 8“ 64GB 4G++ GOLD, IMEI (duomenys neskelbtini), paskambinęs L. K. ir sutaręs dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo–pardavimo sąlygų, panaudojęs apgaulę, t. y. iš elektroninio pašto į L. K. elektroninį paštą atsiuntęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą netikrą mokėjimo pavedimo kopiją, o nukentėjusioji L. K. dėl apgaulės minėtą mobiliojo ryšio telefoną per „Omniva“ paštomatą išsiuntė asmeniui (A. B.) į paštomatą, esantį Vilniuje, Ozo g. 18, kurį kaltinamasis pasiėmė iš paštomato, taip jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajai L. K. priklausantį 235 Eur vertės turtą.

Be to, L. D. bylai reikšmingu laiku panaudojęs apgaulę, t. y. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) į interneto svetainę www.skelbiu.lt patalpinęs melagingo turinio skelbimą apie tariamai parduodamą žaidimų kompiuterį „Nintendo Switch V2“ ir pagal skelbimą paskambinusiam G. M. nurodęs banko sąskaitą, į kurią nukentėjusysis pervedė 183 Eur už neva parduodamą žaidimų kompiuterį „Nintendo Switch V2“, neišsiuntė prekės nukentėjusiajam, taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajam G. M. priklausantį 183 Eur vertės turtą.

Tokias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, tai įrodo ir objektyvūs įrodymai – nukentėjusiųjų L. K. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų R. R. ir I. P. parodymai (teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų asmenų parodymais), taip pat L. K. ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pareiškimuose nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išrašuose užfiksuotos aplinkybės, kratos protokole užfiksuotos aplinkybės apie L. D. namuose surastus daiktus, kuriuos sugretinus su „Omniva“ pateiktais vaizdo įrašais, matyti, kad juose užfiksuotas būtent kaltinamasis L. D..

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad L. D. veiksmai atitinka sukčiavimo objektyviuosius požymius. L. D. veiksmai, kai jis vienu atveju imituodamas atliktą pavedimą gavo iš nukentėjusios L. K. mobiliojo ryšio telefoną, o kitu atveju imitavo prekės siuntimą kitam nukentėjusiajam G. M., dėl to šis persiuntė pinigus kaltinamajam, suklaidino nukentėjusiuosius. Kaltinamojo panaudota apgaulė prieš nukentėjusiuosius buvo esminė. L. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veiksmais panaudoja apgaulę prieš nukentėjusiuosius, numatė, kad dėl to jis nepagrįstai įgis svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad L. D. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje, nes abiem atvejais įgytas turtas viršija 3 MGL (150 Eur) vertę, tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur) vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis), t. y. iš L. K. įgytas 235 Eur vertės turtas, o iš G. M. – 183 Eur.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. D. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Atsižvelgtina į apgaule įgyto svetimo turto vertes.

L. D. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį G. M.), padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžių prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 134–137, 141–143). Kaltinamasis laikėsi tokios pozicijos ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi teigti, kad L. D. baudžiamojo proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne nuo baudžiamojo proceso pradžios ar tik dėl surinktų įrodymų, nėra pagrindo.

Kita vertus, teismas nepripažįsta šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl L. D. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. K.). Nors kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs aptariamą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-1-719/2020). Nagrinėjamu atveju L. D. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. birželio 3 d. apklausose neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 121–128). Pažymėtina, kad, 2021 m. birželio 3 d. atlikus kratą, buvo rasti daiktai (drabužiai, kuprinė), pagal kuriuos galima buvo identifikuoti, kad nusikalstamą veiką prieš L. K. padarė būtent L. D.. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik 2021 m. lapkričio 3 d. apklausos metu (2 t., b. l. 134–137). Taigi nėra abejonių, kad L. D. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. K.), tik tada, kai prieš jį buvo surinkta neabejotinų kaltės įrodymų. Toks L. D. prisipažinimas nelaikytinas savanorišku BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Dėl aptartų priežasčių teismas nenustato jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

L. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. jau buvo 11 kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), dauguma atvejų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Jis vieną nusikalstamą veiką (sukčiavimą prieš nukentėjusiąją L. K.) padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Be kita ko, kitą šiame nuosprendyje aptartą nusikalstamą veiką (sukčiavimą prieš nukentėjusįjį G. M.) jis padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai 2021 m. balandžio 6 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. L. D. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už sukčiavimus (3 t., b. l. 8–35). Kita vertus, teismas įvertina tai, kad šiuo metu L. D. dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį. Nenustatyta, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinamojo yra šiuo metu pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar bylų teisme. Jis po 2021 m. gegužės 14 d. nusikalstamos veikos padarymo nubaustas du kartus administracine tvarka – vieną kartą už neatsargų administracinio nusižengimo padarymą (eismo įvykio sukėlimą važiuojant dviračiu), o antrą kartą už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (važiavimą viešuoju transportu be bilieto). Duomenų apie L. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, L. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmes (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, L. D. turimas darbas, jo šeiminė padėtis, dabartiniu metu iš esmės laikymasis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių leidžia daryti išvadą, kad arešto bausmės paskyrimas (šios bausmės atidėjimas kaltinamajam negalimas, nes jis jau buvo nuteistas arešto bausme) būtų per griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įrodytas šioje byloje, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams. Tokios išvados nepaneigia tai, kad L. D. anksčiau teistas nemažai kartų, jam buvo skiriamos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau nusikalsdavo gana jauno amžiaus. Šiuo metu dėl trumpalaikio laisvės atėmimo paskyrimo (arešto) jis galimai prarastų darbą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui ir kartu leis kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Kita vertus, jei L. D. piktybiškai nesilaikys laisvės apribojimo bausmės, probacijos tarnyba su teikimu turės teisę kreiptis į teismą dėl šios bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Be to, pastebėtina, kad ir prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą byloje, baigiamosios kalbos metu prašė L. D. paskirti laisvės apribojimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Švelnesnės bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusiojo G. M. atstovė pagal įstatymą R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 183 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62). Civilinio ieškinio dydis atitinka L. D. apgaule iš G. M. įgyto turto vertę.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats L. D. teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo L. D..

Taip pat byloje nukentėjusioji L. K. 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 235 Eur žalos (1 t., b. l. 94), kurią patyrė dėl sukčiavimo, atlyginimo. Ši turtinė žala susijusi su netekto mobiliojo ryšio telefono verte. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jai buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 179), 2021 m. vasario 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad atgavo dėžutę su telefonu, todėl ieškinio nereikš (1 t., b. l. 174). Taigi L. K. atgavo mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertę buvo prašoma priteisti civiliniu ieškiniu. Civiliniame ieškinyje nenurodyta jokia kita prašoma priteisti turtinio ar neturtinio pobūdžio žala. Esant tokiai situacijai, nebėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajai minėtą pinigų sumą. Priešingu atveju tenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, būtų gauta dviguba nauda. Todėl L. K. civilinis ieškinys atmetamas.

L. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 144–146), ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) grąžinti 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą priduotus daiktus (batus, kepurę, kuprinę ir apatines kelnaites), kurie įdėti į paketą Nr. 468146 pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK002525, kaltinamajam L. D., o jam neišreiškus noro atsiimti nurodytus daiktus, sunaikinti šiuos daiktus sunaikinti kaip menkaverčius;

2) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, priteistinų procesų išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo prieš L. K.), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo prieš G. M.), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš L. D. priteisti nukentėjusiajam G. M. 183 Eur (šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Atmesti nukentėjusios L. K. civilinį ieškinį dėl 235 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) grąžinti 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą priduotus daiktus (batus, kepurę, kuprinę ir apatines kelnaites), kurie įdėti į paketą Nr. 468146 pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK002525, kaltinamajam L. D., o jam neišreiškus noro atsiimti nurodytus daiktus, šiuos daiktus sunaikinti kaip menkaverčius;

2) prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.