Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, kaltinamajam N. L., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui, kaltinamojo įstatyminei atstovei V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu, teistas 2019-01-11 Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2018 m. pavasarį, ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie banko Swedbank, AB pastato, esančio Žemaitijos g. 1A, Mažeikiuose, pareikalavo S. S. eiti už pastato, į nuošalią vietą, kur kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reikalavo S. S. pinigų, pagrasino S. S. sumušti, po ko tikrino S. S. kišenes ir paėmė 10 eurų, taip sukūręs grėsmingą, bauginančią situaciją, leidžiančią suprasti, jog prieš S. S. tuoj pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, atvirai pagrobė svetimą – Ž. S. priklausantį turtą – 10 eurų.

Kaltinamasis N. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 19 d., tiksliai laiko neprisimena, eidamas su E. J. Žemaitijos gatve, prie banko Swedbank pastato pamatė S. S.. (duomenys neskelbtini) su S.buvo klasiokai. Jis iš kitų pažįstamų girgėjo, kad Silvestras jį apkalbėdavo, pravardžiuodavo. Priėjęs prie S., jis paklausė ar jis nenori atsakyti už tuos žodžius. S.pats išsitraukė 10 eurų ir padavė jam. Jis dar pasiūlė eiti iki jo močiutės, jeigu nori daugiau. Jis mano, kad S. jo išsigando ir todėl iš kišenės išsitraukė bei jam padavė 10 eurų. Jis jautėsi stipresnis už S., šalia jo buvo dar jo draugas, todėl S., jo manymu, išsigando, kad gali būti sumuštas. S. tikriausiai jo bijojo iš seniau, nors jo nė karto nebuvo sumušęs. Priėjęs prie S., jis buvo pasakęs, kad gal suduos jam už tuos jo sakytus žodžius. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti, kad kalbėjo ir apie pinigus, t. y. reikalavo pinigų. Galėjo taip būti, kad jis prašė grąžinti skolą, nors Silvestras jam skolingas nebuvo. Kažką su S. kalbėjo ir E. J., nors iki tol jie nebuvo pažįstami. Gautus iš S. pinigus išleido kartu su draugu, buvo kavinėje, picą pirko, maisto produktus pirko. Šią nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai, neapgalvojęs, labai galisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. L. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nepilnametis nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad viskas įvyko pavasarį, datos nepamena. Jis su S. Š. sėdėjo prie Swedbanko ir prie jų priėjo N., kuris buvo su draugu Eriku, kurį jis pažįsta iš matymo. N. pakvietė eiti už kampo pasikalbėti. Ėjo kalbėtis su N.ir E. Kai nuėjo, N. klausė, ar jis turi pinigų, minėjo, kad jis jam skolingas. Jis nėra skolingas N.. Tada N. pasakė, kad pinigų neturi. N. jį apieškojo ir paėmė 10 eurų. Jie jam papurtė kišenes, kuriose buvo pinigai. Jis tada nesipriešino, nes jie buvo dviese, jų bijojo. N. kvietė eiti pasikalbėti du kartus - vieną kartą paprastai, o antrą kartą kvietė griežtai. Pinigus iš kišenės ištraukė pats N.. Kai N. paėmė pinigus, su E. nuėjo, o jis su S. nuėjo kitur. E. jam nedarė nieko, tik patarė N. duoti eurus. Eurai buvo monetomis, popierinių nebuvo (1 t., b. l. 50- 52).

Nukentėjusioji Ž. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sūnus S. S. atėjo į prekybos centrą ,,Maxima“ ir jai pasakė, kad jį persekioja buvęs klasiokas, kuris iš jo reikalauja pinigų. Vėliau po darbo grįžus į namus, sūnus jai pasakė, jog buvęs klasiokas pinigų reikalavo jau keturis kartus. Vieną kartą, tikslios datos sūnus neprisiminė, buvęs klasiokas Mažeikių mieste, prie Swedbanko pastato Žemaitijos gatvėje, reikalavo pinigų, o kai sūnus pasakė, kad neduos, jo buvęs klasiokas apkratęs sūnaus kelnių kišenes, rado ir iš sūnaus pagrobė 10 eurų. Šį įvykį matė kartu buvusi sūnaus draugė S. Š.. Sūnus jai teigia, kad jis buvusiam klasiokui neskolingas, todėl nežino, kodėl iš jo reikalauja pinigų. Sūnus Silvestras praėjusiais mokslo metais mokėsi Mažeikių Sodų vidurinėje mokykloje, kur kartu su juo vienerius metus mokėsi N. L.. Ji pati N. L. nepažįsta. Po 2018-11-14 įvykio, kai sūnus pats išsikvietė policiją, jis jai papasakojo apie tai, kad Mažeikuose, Žemaitijos gatvėje prie Swedbanko pastato N. L. jam grasino ir prašė duoti pinigų, bet sūnus atsakė, jog pinigų neturi. Tada N. L., patikrinęs sūnaus kišenes, rado ir paėmė 10 eurų. Pagrobti pinigai priklauso jai, nes tai ji sūnui duodavo pinigus, todėl jai nusikaltimu padaryta 10 eurų turtinė žala. S., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisingai parodė, kad jam 10 eurų atėmė 2018 metais, tada, kai sūnus mokėsi Alsėdžių S. N. gimnazijoje, iš kurios namo grįždavo tik penktadieniais vakare. Tuo metu S. su N. jau nebesimokė vienoje klasėje (1 t., b. l. 61-62; 63-64; 65- 66).

Nepilnametė liudytoja S. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad iš draugo S. S. atėmė pinigus. Tai įvyko pavasarį, prieš vasarą, tiksliai datos neprisimena. Ji sėdėjo ir laukė, kol S. grįš iš mokyklos. Atėjus S., pamatė, kad ateina N. su draugu. N. pasakė S. eiti pasikalbėti su juo. S. sakė, kad neis, bet nuėjo ir jam liepė atiduoti pinigus. Ji sėdėjo prie Swedbanko ant suoliuko, laukė S. N. pasakė S., einam pasikalbėti, antrą kartą N. pasakė griežtai ir S. nuėjo. S. papurtė kišenes ir paėmė visus pinigus. Ji tik matė, kad jie užėjo už kampo. S. po pinigų atėmimo grįžo pas ją. Taip jai pasakė S., pasakė, kad atėmė pinigus. Jiedu pabėgo, nes galvojo, kad juos dar gaudys, bet jų negaudė. S. sakė, kad iš jo paėmė 10 eurų. S. sakė, kad jis N. sakęs, jog neturi pinigų, bet N. patikrino kišenes ir pinigus rado. Ji pati nematė, kaip N. paėmė pinigus (1 t., b. l. 81- 82).

E. J., kurio atžvilgiu 2019-04-16 tyrimas nutrauktas (1 t., b. l. 15-16), ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad N. L. pažįsta du metus. Vasara, tiksliai datos nepamena, jis susitiko su N. ir su juo buvo prie Mažeikių mieste Žemaitės gatvėje esančio banko Swedbank pastato. N.pamatė kažkokį vaikiną, kuris jam buvo skolingas, todėl pasakė, kad eina paprašyti skolos. Priėjo jie abu prie berniuko, kuriam buvo 14-15 metų , su kuriuo buvo panelė. Jis suprato, kad N. tą berniuką pažįsta. N. tam berniukui pasakė „duok pinigų“. Jis nežino, ar N. prašė skolą grąžinti. Tiksliai nepamena, ką berniukas atsakė, bet atrodo atsakė, kad pinigų neturi. Tada N. tam berniukui pasakė, kad nemeluotų ir kad gaus mušti, jeigu neduos pinigų. Pamena, kad N. tikrino to berniuko kišenes. Kišenes N. tikrino per išorę apčiuopdamas jas, rankų į kišenes nekišo. Nepamena, ar N. pats ištraukė pinigus, ar tas berniukas pats pinigus padavė. Kiek buvo pinigų nežino, bet buvo metaliniai eurai. Visi pinigai liko pas N., nežino, kur N. padėjo pinigus (1 t., b. l. 93-94).

Iš byloje esančio pranešimo apie įvykį ROIK Nr. 0118000620884 matyti, kad 2018-11-14 12.37 val. S. S., skambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog gatvėje buvęs klasiokas N. L. sudavė jam ranka į kaklą (1 t., b. l. 30-31).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui 2018-11-21 pateikto protokolo – pareiškimo matyti, kad Ž. S. pranešė, jog sūnus S. S. jai pasakė, jog jo buvęs klasiokas N. L. prie Swedbanko pastato, esančio Žemaitijos gatvėje, iš jo reikalavo pinigų, o kai sūnus pasakė, kad neduos, N. L. iškratė kelnių kišenes ir iš Silvestro atėmė 10 eurų (1 t., b. l. 1-2).

Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos rašte nurodyta, kad N. L. (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., su S. S. (duomenys neskelbtini) N. L. mokėsi toje pačioje klasėje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. S. S. 2018 m. balandžio 19 d. išbrauktas iš mokinių sąrašų (1 t., b. l. 106).

Nepilnamečio N. L. atstovė pagal įstatymą V. A. teisimajame posėdyje paaiškino, kad jos sūnus N. L. labai gailisi padaręs nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Šiuo metu jis nuolat būna namuose, mokosi namuose. Nuo antradienio iki penktadienio jam vyksta pamokos. Ji su sūnumi nuolat kalba apie tai kas atsitiko, bendrauja, lankėsi pas psichologą. Ji tiki, kad sūnus padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio ir ateityje tikrai laikysis įstatymų, nenusikals.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Formuojamojoje teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pagrobti svetimą turtą.

Iš šios teisės normos dispozicijos seka, kad veiksmai, kuriais gali būti padaroma komentuojama nusikalstama veika, formuojami kaip alternatyvūs, t. y. bet kurio iš komentuojamo straipsnio dispozicijoje aptartų veiksmų – fizinio smurto, grasinimo tuoj pat jį panaudoti ar atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti, sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bauginančios situacijos sukūrimas, leidžiančios suprasti, kad galimai gali būti panaudotas fizinis smurtas, sudaro šio nusikaltimo sudėtį. Visi smurtinės vagystės atvejai, nors ir nėra užpuolimo, bet atimama galimybė priešintis, kvalifikuojami kaip plėšimas.

Įvertinęs aptartų baudžiamosios bylos ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog N. L. 2018 m. balandžio 19 d. prie banko ,,Swedbank“ pastato, esančio Žemaitijos g. 1A, Mažeikiuose, pagrasino sumušti ir būdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reikalavo S. S. pinigų, taip sukūręs grėsmingą, bauginančią situaciją, leidžiančią suprasti, jog prieš S. S. tuoj pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, pagrobė iš nukentėjusiojo 10 eurų. Abejoti tuo, jog savo veiksmais N. L., sukurdamas grėsmingą situaciją, liepęs nukentėjusiajam eiti į nuošalią vietą, už pastato, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tuo metu stovint šalia, sukėlė baimę, ir apribojo nukentėjusiajam galimybę papriešinti, kas atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ne tik kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, bet ir nukentėjusiojo S. S. nurodytos vertinamo įvykio aplinkybės. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad S. S. buvo išsigandęs galimai dėl to, kad N. L. bijojo, nes šis buvo galėjo nukentėjusįjį sumušti.

Šių duomenų kontekste sprendžiant N. L. kaltės klausimą įvertintina ir jo asmenybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių Sodų pagrindinės mokykloje, kur N. L. mokėsi kartu su S. S., jis būdavo nevaldomas, pamokų metu visiškai nesistengė dirbti, žaisdavo mobilaus ryšio telefonu, nevaldė emocijų, su bendraklasiais nebendravo, įžeidinėjo mokinius, mokytojus, į pastabas nereaguodavo, atsikalbinėjo. Dėl tokio jo elgesio bendraklasiai galėjo jaustis nesaugus. Būtent tokį N. L. pažinojo mokyklos bendruomenė, tame tarpe ir S. S., ką jis betarpiškai patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad bijojo būti sumuštas N. L., nes šis nebuvo vienas (N. L. buvo su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas). Tokiu būdu, įvertinus N. L. asmenybę bei jo mokykloje turėtą neigiamą įvaizdį, buvusi vertinamo įvykio metu, nukentėjusiojo baimė, dėl kurios jis N. L. neteisėtiems veiksmams iš esmės nesipriešino, yra visiškai pagrįsta. Be to, kaip jau buvo paminėta, ir pats N. L. patvirtino, kad S. S. vertinamo įvykio metu buvo išsigandęs, galimai galvojo, kad jis (N. L.) gali jį sumušti.

Abejonių tuo, jog aukščiau aprašyti N. L. veiksmai buvo atlikti tyčia, teismui taip pat nekyla. N. L., vesdamasis S. S. už banko Swedbank pastato, į nuošalią vietą (S. S. to nenorint), reikalaudamas S. S. pinigų, grasindamas sumušti nukentėjusįjį, paimdamas jo turėtus pinigus, būdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neabejotinai suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl N. L. skirtinos bausmės

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką N. L. padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis yra nepilnametis (BK 81 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis teismas skiria bausmes, numatyti BK 54 straipsnyje, o bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai nurodyti BK 91 straipsnyje. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnyje nurodyta, kad be BK 54 straipsnyje nurodytų bausmių skyrimo pagrindų teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

N. L. padarė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą apysunkę (BK 11 straipsnio 4 dalis), turtinę, baigtą nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, šios veikos metu buvo pagrobti pinigai 10 €.

Kaltinamojo N. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 91 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmių skyrimą nepilnamečiams ypatumus, nurodyta, kad nepilnamečiui be kitų šiame straipsnyje nurodytų bausmių gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką N. L. padarė būdamas neteistas. Bylos duomenimis, kaltinamasis praeityje jis buvo du kartus 2018-06-22 ir 2018-11-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, kurias padarė (2018-03-29 ir 2018-09-27) būdamas nepilnametis, BK 93 straipsnio pagrindu. 2019-01-11 teistas Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą 2018-09-19 - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ( 1 t., b. l.11-113, 114-117), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 137). N. L. veikos padarymo metu mokėsi, iš esmės kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) , turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su mama. 2019-01-29 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu N. L. skirta minimalios priežiūros priemonę – įpareigojimas lankyti specialistų - socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas (1 t., b. l. 135-136). 2017-06-26 jis lankėsi UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150). Duomenų apie jam taikytą priklausomybės ligų gydymą nėra. Duomenų apie naujai jo padarytus teisės pažeidimus nėra.

Nors N. L. inkriminuotą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau iki nagrinėjant bylą teisme sistemingai darė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl susiformavusių jo nuostatų nesilaikyti įstatymų, jo nusikalstami veiksmai buvo neatsakingo elgesio padariniai. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės būtų nepakankama priemonė įtakoti kaltinamojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors N. L. nusikaltimą įvykdė ne pirmą kartą, aptarti duomenys suteikia pagrindą manyti, jog jis dar gali pasitaisyti neskiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o jo izoliavimas nutrauktų esamus socialinius ryšius ir pozityvią socializaciją bei ugdymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad N. L. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi yra BK 92 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, nes po 2018 m. rugsėjo mėnesio N. L. daugiau teisės pažeidimų nepadarė.

Kaltinamajam N. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra. DVD kompaktinės plokštelės su nepilnamečių apklausų įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotini kartu su bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019-01-11 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant N. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti; uždrausti be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Palikti galioti N. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

CD kompaktines plokšteles su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.