Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-268-409/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-268-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65085-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
O. Č., F. Č.
Kaltinamasis
A. J.
Civilinis atsakovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-268-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65085-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 2.1.3.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja A. K.,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorui G. V.,nukentėjusiesiems O. Č., F. Č., jų atstovui advokatui S. A.,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui L. K.,civilinio atsakovo – AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas tuo, jog jis, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir turėdamas teisę dirbti (duomenys neskelbtini), pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo direkcijos Radviliškio lokomotyvų depo šilumvežio mašinisto pareiginius nuostatus, pagal kuriuos turėdamas pareigą visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei arba saugiam eismui, imtis priemonių traukiniui sustabdyti, bei būdamas atsakingas už eismo saugumą ir būdamas supažindintas su 2016-07-26 AB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. Į-648 „Dėl traukinio mašinisto veiksmų pastebėjus ant geležinkelio kelio ar šalia geležinkelio kelio esančią kliūtį“, nevisiškai tiksliai ir nevisiškai nuosekliai atliko pareigą, t. y. 2017-12-14 00:05 val. valdydamas šilumvežį „SIEMENS“ Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini) soties bei artėdamas prie pėsčiųjų tako, įrengto (duomenys neskelbtini), kuris jungia (duomenys neskelbtini) - „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas bėgiais 43 km/h greičiu ir turėdamas galimybę stebėti per jo važiuojamus bėgius einantį pėsčiųjų taką, jo nestebėjo, dėl ko laiku nepamatė pėsčiųjų taku einančio Š. Č. ir neįjungė garsinio pranešamojo signalo – kauklio, bei nesavalaikiai panaudojo staigųjį stabdymą, dėl ko Š. Č. neturėjo galimybės išgirsti atvažiuojančio šilumvežio ir sustoti, bei jį praleisti, to priežastimi, 2018-12-14 00.31 val. (duomenys neskelbtini) savo valdomu šilumvežiu „SIEMENS“ Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant pėsčiojo ir taip jį mirtinai traumavo, tokiu būdu nevykdė įsakymo „Dėl traukinio mašinisto veiksmų pastebėjus ant geležinkelio kelio ar šalia geležinkelio kelio esančią kliūtį“, 1.2 ir 1.3 punktuose reikalavimų, šiais veiksmais, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio ir saugumo taisykles, taip neatsargiai atėmė gyvybę Š. Č..

Apklaustas teisme kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. gruodžio 14 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tą naktį važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini), pravažiavus leidžiamą signalą, prietaisų skydelyje pasirodė raudonas – geltonas signalas, suprato, jog galimai bus stabdomas, tačiau jokio pranešimo nebuvo gavęs. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pradžią pastebėjo savo bėgiais priešais atvažiuojantį traukinį. Sunerimo, pradėjo stebėti atvykstančio traukinio judėjimo kryptį. Stebėjo šilumvežio greitį, kad jis nedidėtų, nes galėjo tekti stabdyti. Artėjant prie pėsčiųjų tako suveikė budrumo signalas – užsidegė lemputė. Gavus signalą, reikia mygtuką nuspausti ir palaikyti maždaug sekundę, kai lemputė užgesta, tada reikia atleisti budrumo mygtuką. Važiuojant link to tako stebėjo savo važiuojamą dalį. Dar prieš suveikiant budrumo signalui, iš priekio važiuojančio traukinio šviesos akino, persijungė blankiąsias šviesas, bevažiuojant, jau perjungus šviesas, labai sumažėjo matomumas į tolį. Bestebint kitą traukinį pamatė, kad šis keičia kryptį, tada pradėjo žiūrėti į skydelį, kada pradėti pakopinį stabdymą. Artėjant prie pėsčiųjų tako savo matomumo ribose nepastebėjo einančio nukentėjusiojo. Pėsčiąjį pastebėjo išnyrantį prieš pat jo valdomo lokomotyvo šviesas. Atstumas buvo labai mažas, nebebuvo laiko įjungti net garsinio signalo, iš karto nuspaudė staigųjį stabdymą, bet atstumas buvo per mažas ir kliudė pėsčiąjį. Įsakymo „Dėl traukinio mašinisto veiksmų pastebėjus ant geležinkelio kelio ar šalia geležinkelio kelio esančią kliūtį“ 1.2 punkto reikalavimus įvykdė, nes asmuo buvo ant bėgių, tai yra ant geležinkelio kelio, o ne šalia kelio, todėl staigiai stabdydamas įsakymo reikalavimus vykdė tiksliai. Priešpriešiais važiuojantis traukinys buvo jau persirikiavęs į kitus bėgius, su tuo traukiniu prasilenkė jau po susidūrimo su žmogumi. Važiuojantis traukinys kelia didelį triukšmą, be to, jo valdomas sąstatas buvo sudarytas iš tuščių cisternų, kurios labai garsiai bilda, neišgirsti atvažiuojančio traukinio neįmanoma. Važiavo 43 km/h greičiu, greičiau važiuoti negalėjo, nes lėtėjo, pamatęs kliūtį staigiai stabdė, sustojo už 200-300 metrų, sustojimo laikas buvo iki minutės. Važiuojant traukiniui, pėsčiųjų perėjoje būti negali. Paprastai, pamatę traukinį, pėstieji sustoja prie atitvaro ir palaukia, kol traukinys pravažiuos. Taisyklės reikalauja, kad iš tolo šalia kelio pamačius kliūtį reikia duoti garsinį signalą, kad pastebėtų, o nereaguojant reikia stabdyti, o kai kliūtis yra ant bėgių, reikia stabdyti. Šiuo atveju pėsčiąjį pamatė tik tuomet, kai jis išniro prieš pat jo lokomotyvo šviesas. Kauklio nebuvo įjungęs. Kai perjungė blankiąsias šviesas, iki perėjos buvo likę apie 300 metrų, iki tol važiavo su įjungtomis ryškiosiomis šviesomis, pėsčiasis tas šviesas turėjo matyti. Savo kaltės dėl pėsčiojo žūties nemato, geležinkelio pervaža yra padidinto pavojingumo zona ir patys žmonės turėtų pasisaugoti. Po įvykio matė nukentėjusįjį, jis buvo apsirengęs tamsiai, be jokių atšvaitų, buvo su ausinėmis. Ikiteisminio tyrimo metu po įvykio apklausiamas galėjo duoti netikslius parodymus, nes buvo patyręs stresą, negalėjo tiksliai nurodyti atstumų. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą viską prisiminė geriau, viskas susidėliojo. Ikiteisminio tyrimo metu daryto parodymų patikrinimo metu rodė kaip jam atrodė iš kabinos, tačiau tai darė stovėdamas ant žemės. Šilumvežio kabina iš vidaus yra filmuojama, teritorija irgi filmuojama, yra įrašymo kasetės, kurios įrašo visus mašinisto veiksmus. Tą kasetę grįžęs atiduoda šifruotojams. Po šio įvykio kasetę apžiūrėjo šifruotoja I., jos pavardės neatsimena. Jo kaltės dėl įvykio nėra.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, jog įvykio metu žuvo jos sūnus Š. Č.. Apie įvykį sužinojo 2017 m. gruodžio 14 d. rytą, tarp 5-6 val. ryto, apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato darbuotojai, kurie paaiškino, kad sūnus žuvo eidamas per geležinkelio perėją. Nežinojo, kad sūnus vaikščiodavo ta pėsčiųjų perėja. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno (duomenys neskelbtini). Ji visada sūnui sakydavo, kad nevaikščiotų naktimis, kad grįžęs jai paskambintų. Sūnus dirbo pamainomis, buvo trys pamainos. Įvykio metu po pamainos jis ėjo į namus. Turėjo dirbti iki 23 val., bet matyt užtruko darbe, todėl galėjo eiti apie pirmą valandą nakties. Ar jis tuo momentu naudojo ausinukus, nežino, namuose jis pasiklausydavo muzikos, o mašinoje būdavo be ausinukų, mieste, kai eidavo kartu su ja, jis ausinukų nesidėdavo. Dėl sūnaus mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, gedulingų pietų išlaidos, paminklo pastatymo išlaidos, o neturtinę žalą įvertina 5000 eurų, nes su sūnumi buvo labai artimi, sūnus kiekvieną savaitgalį grįždavo, padėdavo ūkiniuose darbuose. Neturtinę žalą įvertino 5000 eurų pasitarę, mano, kad tokia suma nors kažkiek galėtų padėti anūkams, kadangi dukra yra neįgali, augina dvynius, dukters vyras miręs. Žalą prašo priteisti, taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu teisme. Mano, kad dėl įvykio kaltas ir sūnaus neapsižiūrėjimas, tačiau mano, kad sūnus žuvo dėl traukinio mašinisto neapdairumo, jis galėjo žmogų pastebėti, nes sūnus ėjo ramiu žingsniu, jis nepuolė žudytis. Kaltinamasis nesąžiningas, jis kaitalioja parodymus.

Nukentėjusysis F. Č. parodė, kad apie sūnaus Š. žūtį pranešė policijos pareigūnai. Kaip sūnus atsirado toje geležinkelio perėjoje, nežino. Su sūnumi santykiai buvo artimi. Dėl sūnaus mirties patyrė didžiulį stresą, kreipėsi į gydytojus, pastoviai vartoja vaistus, o iki sūnaus mirties sveikata buvo gera. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas L. B. parodė, kad apžiūrėjo 2017 m. gruodžio 14 d. nakties įvykio pėsčiųjų take per geležinkelį ties įmone „(duomenys neskelbtini)“, kai žuvo žmogus, vietą. Nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykę policijos patruliai, buvo geležinkelio apsaugos darbuotojas, traukinio mašinistas, stovėjo šilumvežis, atvažiavo žmonės išsivežti žuvusiojo kūną. Prisimena, kad skaičiavo, kokiu atstumu nuo pėsčiųjų tako stovėjo šilumvežis, tačiau atstumo nebeatsimena. Atrodo, jog lavono apžiūrėti lindo po traukiniu. Žuvęs jaunuolis buvo su gobtuvu, didelėmis ausinėmis, jos buvo ant galvos ar ant kaklo, gerai neprisimena, bet pamena, kad laido galas nebuvo įjungtas į jokį prietaisą, toliau mėtėsi kuprinė. Atrodo, jog rado du telefonus, vienas buvo kišenėje ar kuprinėje, o kitas šalia kūno. Apžiūrint įvykio vietą, šilumvežio mašinistas padėjo atsiskaičiuoti vagonus ir nustatyti įvykio vietą. Įvykio vietoje kažkas kalbėjo, kad jaunuolis neatsisukdamas ėjo pėsčiųjų taku ir jį partrenkė traukinys, kas apie tai sakė, neatsimena, galbūt kas nors iš patrulių. Traukinys stovėjo užvažiavęs ant pėsčiųjų tako. Yra vykęs į panašius įvykius geležinkelyje. Iš šio įvykio įsiminė didžiulės tamsios ausinės.

Liudytojas P. D. parodė, jog dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ traukinių eismo tvarkdariu. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) buvo traumuotas žmogus, aplinkybių nežino. Pranešimai pateikiami radijo ryšiu pagalbos skambučiais, kurie girdimi visuose tame ruože esančiuose traukiniuose. Įvykus kažkokiam įvykiui geležinkelyje, jis yra privalomai informuojamas ir iš karto imasi priemonių reguliuoti kitų traukinių eismą. Mašinistui davė nurodymą eiti patikrinti, ar žmogus gyvas, o ar mašinistas vėliau jam pateikė informaciją, neprisimena. Prisimena, jog šiuo atveju mašinistas panaudojo staigųjį stabdymą, ar iki kliūties, ar po to, neklausė. Kas jam pranešė, kad žmogus neberodo gyvybės ženklų, neprisimena. Jis skambino budėtojui, kad kviestų policiją, pristabdė eismą. Būdamas savo darbo vietoje mato geležinkelių eismo mikroschemą. Ar įvykio metu buvo duomenų, kad mašinistas A. J. buvo apakintas kito iš priekio atvažiuojančio garvežio, to pasakyti negali, mašinistas tokių duomenų nepranešė. Šilumvežiuose yra naudojami budrumo mygtukai, mygtukui pradėjus pypsėti, jį reikia nuspausti ir palaikyti. Paprastai mašinistai nuspaudžia mygtuką tikriausiai stebėdami kelią. Supypsėjus mygtukui mašinistas tikriausiai pažvelgia į mygtuką. Jeigu nebūtų mygtukas nuspaustas, įvyktų staigusis stabdymas. Apie staigųjį stabdymą jį privalo informuoti, tai turi padaryti po įvykio, nes pamačius kliūtį, privalo traukinį stabdyti. Įvykių geležinkelyje, kai traumuojami pėstieji, būna daug. Šis įvykis nebuvo kuo nors išskirtinis. Šiuo atveju du prekiniai traukiniai judėjo priešingomis kryptimis. Stebėdamas eismą mato, koks traukinys turi būti stabdomas, ir mašinistui nurodo stoti. Pats mašinistas apie būsimą stabdymą sužino prieš stabdymą. Budrumo mygtukas duoda signalą, skleidžia garsą, dega lemputė. Pagal instrukciją, atsitikus įvykiui ar panaudojus staigų stabdymą, mašinistas turi pranešti, kas atsitiko, dėl ko suveikė stabdymas, šiuo atveju pasakė, kad traumuotas žmogus, pasakė, kad panaudojo staigųjį stabdymą. Kokios buvo įvykio aplinkybės, mašinistas jo neturi informuoti, informuoja tik apie staigų stabdymą, kad traumuotas žmogus.

Liudytoja I. S. parodė, jog dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo dokumento šifravimo grupės specialiste, jos darbas šifruoti, peržiūrėti važiavimo registracijos kortelę, o vadovui nurodžius, parašyti pažymą. Šiuo atveju jos funkcija buvo parašyti pažymą. Kelionę peržiūrėjo ne ji, o kita specialistė, o kai gavo nurodymą rašyti pažymą, buvo laisva ir ją surašė. Toje pažymoje nurodė, kas mašinistas, kasetės numerį, traukinio numerį, kokiu ruožu važiavo, kokie veiksmai atlikti kelionės metu iki staigiojo stabdymo. Registracijos kasetę mašinistas įlipdamas į šilumvežį įstato į sistemą, o darbo pabaigoje ją išima. Neįdėjus tos registracijos kasetės, traukinio judėjimas neįmanomas. Stacionariu šifruotės įrenginiu nuskaitomi ir perkeliami važiavimo duomenys iš registracijos kasetės. Duomenys nuskaitomi, peržiūrimi ir perkeliami į archyvą. KLUB –U tai įrenginys, esantis lokomotyve, o įrenginys SUP-U - stacionarus šifruotės įrenginys. Tą registracijos kasetę pats mašinistas paima ir atiduoda atsakingam darbuotojui, kuris jas išduoda. Šiuo atveju kam jis perdavė tą kasetę, nežino. Tose kasetėse yra fiksuojami garsinio signalo panaudojimai, bet jeigu pažymoje to nėra parašyta, tai jie neužfiksuoti. Tose pažymose matomi laikrodžio parodymai, greičio parodymai, stabdymo, slėgio, budrumo mygtuko panaudojimas. Pažymoje dėl budrumo mygtuko niekada nerašoma, rašoma tik, kad buvo panaudotas staigusis stabdymas, traukos įjungimas, išjungimas, apie žibintus taip pat nenurodoma. Parašoma tik tai, kas nustatyta. Jeigu yra panaudotas staigus stabdymas, tai šifruotė saugoma archyve metus laiko. Kur jos surašyta pažyma buvo panaudota, jai nežinoma. Iškraipyti duomenų pažymoje neįmanoma. Niekas neprašė ką nors nuslėpti, neįrašyti. Rašant pažymą rašoma tai, kas matoma, periodą ima nuo staigiojo stabdymo iki visiško sustabdymo. Tuo metu mašinistas važiavo leistinu greičiu. Mašinisto veiksmų šifruotojas nevertina, tik fiksuoja staigų stabdymą. Mašinistas, išėmęs tą registracijos kasetę, joje pakeisti nieko negali.

Liudytojas S. G. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ instruktoriumi, pats dėl to įvykio jokių veiksmų neatliko. Dėl šio įvykio jam atrodo, kad A. J. visi veiksmai buvo teisingi. Jeigu kliūtis yra toliau negu traukino stabdymo kelias, mašinistas turi duoti garsinį signalą, jų yra du, nesvarbu kurį, jų garsas vienodas, tik skirtingas dažnis, jeigu kliūtis nesitraukia, reikia imtis veiksmų sustabdyti traukinį, o jeigu kliūtis arčiau, mašinistas turi tik stabdyti. Kuriuo momentu mašinistas pamatė kliūtį, pasakyti negali, pats sakė, kad priešais traukinį, tai jis turėjo tik stabdyti. Važiuojančio traukinio garsas girdėti maždaug 300-400 metrų atstumu. Pėstieji būti perėjoje, kai važiuoja traukiniai, negali, jie patys turi saugotis, patys turi žiūrėti, nes geležinkelis pavojinga zona. Kad mašinistai nesureaguotų į kliūtis, neteko girdėti. Pats mašinistas turi įvertinti galimybes sustoti. Tiek mašinisto kabina, tiek išorė yra fiksuojami vaizdo priemonėmis, tos filmuotos medžiagos nemato, bet jeigu reikia, tai direkcija duoda užduotį ją paimti, mašinistas jos pakoreguoti galimybių neturi. Budrumas miesto teritorijoje tikrinamas kas 20-30 sekundžių. Jeigu mašinistas nenuspaus budrumo mygtuko, automatiškai suveiks stabdžiai. Prie pėsčiųjų perėjos yra ženklai apsidairyti, sustoti, pėsčiasis privalo pats saugotis. Pėsčiųjų perėja yra geležinkelio kelio dalis.

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2017-12-14 nuo 00.57 val. iki 04.52 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu nustatyta, kad po 10 traukinio vagonu Nr. (duomenys neskelbtini) ant bėgių vidurio guli vyriškos lyties lavonas; prie lavono ir pas lavoną rasti daiktai sudėti į paketus; nuotraukų lentelėje Nr. 3 matosi, kad ant lavono galvos uždėtas bluzono gobtuvas ir šalia lavono kairės rankos pažasties - alkūnės srityje guli ausinės. (1 t., b. l. 14-18).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2018-01-08 nuo 15.05 val. iki 16.05 val. apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); perėja yra ties (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu; (duomenys neskelbtini) gatvė ir geležinkelio bėgiai eina lygiagrečiai; prasidedant perėjai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pirmiausia yra metaliniai atitvarai, ribojantys pėsčiųjų greitį ir judėjimo kryptį, šalia atitvaro yra informacinis ženklas su užrašu „Būk atsargus Geležinkelio perėja Sustok Apsižvalgyk Klausyk“; perėjos kairėje pusėje už 13 metrų stovi stulpas, ant kurio kabo šviestuvas, nukreiptas į perėją; perėja yra dviejų metrų pločio, betoninė, pakelta taip, kad skersai einantys geležinkelio bėgiai nėra iškilę; perėjus ketvirtą geležinkelio kelią pėsčiųjų tako pabaigoje vėl yra metaliniai atitvarai, ribojantys pėsčiųjų greitį ir judėjimo kryptį, šalia yra informacinis ženklas su užrašu „Būk atsargus Geležinkelio perėja Sustok Apsižvalgyk Klausyk“; visos perėjos ilgis arba atstumas tarp perėjos galuose esančių metalinių atitvarų yra 27 metrai; kitoje perėjos pusėje yra Ragainės gatvė; apžiūros metu fotografuota, sudarytas planas-schema. (1 t., b. l. 20-27).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. Č. mirtis įvyko nuo daugybinių galvos sužalojimų; Š. Č. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta; mirusiojo kūne svetimkūnių nerasta. (1 t., b. l. 80).

(duomenys neskelbtini) viršininko 2017-12-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialisto buvo pareikalauta nuskaityti 2017-12-14 ruožu (duomenys neskelbtini) važiavusio prekinio traukinio Nr. (duomenys neskelbtini), šilumvežis (duomenys neskelbtini), mašinistas A. J., šilumvežio vaizdo registratoriaus įrašą laiko tarpe nuo 0.25 val. iki 0.50 val. ir pateikti minėtą vaizdo įrašą. (1 t., b. l. 83-84).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018-12-18 E. K. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (1 t., b. l. 85-86).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2017-12-20 buvo apžiūrėtas pateiktasis vaizdo įrašas; vaizdo įrašo peržiūros metu nustatyta, kad įrašo dešinėje ekrano viršutinėje dalyje matyti laikmatis, nurodantis datą ir laiką – 14/12/2017, 00:31:59; tikėtina, kad vaizdo įrašymo įranga pritvirtinta prie šilumvežio; vaizdas spalvotas; šilumvežiui važiuojant matyti besikeičiantis vaizdas; laikmačiui fiksuojant 00:32:46 kairėje ekrano pusėje pasirodo tamsiai apsirengęs asmuo, kuris eina galima pėsčiųjų perėja iš kairės ekrano pusės į dešinę, t. y. link dešinėje pusėje esančios gatvės; šilumvežiui artėjant matyti, kad tamsiai apsirengęs asmuo yra su pilkos spalvos gaubtuvu ant galvos, ant pečių nešasi kuprinę: asmuo eina vienodu žingsniu link jam iš dešinės artėjančio šilumvežio; laikmačiui fiksuojant 00:32:55 šilumvežis kliudo asmenį; laikmačiui fiksuojant 00:33:15 šilumvežis sustoja, vaizdo įrašas nutrūksta. (1 t., b. l. 87-91).

(duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos 2018-02-08 raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyrius ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas buvo užklausti, ar šilumvežio mašinisto kabina yra filmuojama ir pareikalauta pateikti kabinos vaizdo įrašą. (1 t., b. l. 92, 93-94).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog vyriausiasis specialistas E. K. 2018-02-26 iš kompiuterio perkėlė į laikmeną „VERBATIM“ garso ir vaizdo įrašą su tyrimui naudinga informacija ir ją pateikė. (1 t., b. l. 96-98).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2018-04-04 buvo apžiūrėta laikmena su vaizdo ir garso įrašu; apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas pavadintas (duomenys neskelbtini) kabina 2017 12 14 003200 2017 12 14 004000; įjungus vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo kamera fiksuoja šilumvežio kabinos priekyje esantį valdymo pultą, filmuojama iš viršaus: ekrano dešiniajame viršutiniame kampe nurodoma nurodyta data 2017-12-14 ir laikas 00:32:01; ekrano kairiajame apatiniame kampe užrašyta (duomenys neskelbtini); kabinos viduje yra šilumvežio mašinistas, galimai A. J.; mašinistas yra priešais valdymo pultą su įvairiais mechanizmais ir mygtukais, ar jis stovi ar sėdi, nesimato; laikui rodant 00:32:10 pasigirsta garsinis signalas ir A. J. dešine ranka paspaudžia mygtuką Nr. 6 (budrumo mygtukas), po paspaudimo signalas dingsta; A. J. tuo metu yra prie valdymo pulto, jo veidams nukreiptas link priekinio stiklo; A. J. užsidėjęs regėjimo akinius; laikui rodant 00:32:22 A. J. uždeda dešinę ranką ant mygtuko Nr. 6; laikui rodant 00:32:27 pasigirsta garsinis signalas, A. J. dešinę ranką laiko ant mygtuko Nr. 6, o kaire ranka paspaudžia mygtuką, esantį priekyje; toliau A. J. dešinę ranką laiko ant mygtuko Nr. 6; laikui rodant 00:32:54 pasigirsta garsinis signalas, A. J. dešinę ranką uždeda ant mygtuko Nr. 6; laikui rodant 00:32:57 A. J. staiga kaire ranka griebia už valdymo svirties Nr. 2 (paskirtis – eigos, dinaminio stabdymo ir avarinio stabdymo), tą svirtį jis staigiu judesiu nustumia nuo savęs, tuo tarpu jo dešinė ranka padėta ant valdymo pulto; tuo metu per šilumvežio priekinį stiklą ant bėgių priešais šilumvežį pasimato žmogaus siluetas; laikui rodant 00:32:58 A. J. kaire ranka valdymo svirtį Nr. 2 staigiu judesiu patraukia ant savęs, tuo pat metu dešine ranka pagriebia valdymo svirtį Nr. 4 (šilumvežio stabdymas – paprasti stabdžiai) ir ją taip pat patraukia ant savęs; laikui rodant 00:32:59 A. J. dešine ranka ant savęs patraukia svirtį Nr. 3 (paskirtis – kombinuotas stabdymas – sąstato stabdymas, sąstato stabdžių atleidimas ir STOP padėtis – traukiant ant savęs staigusis stabdymas); laikui rodant 00:33:07 A. J. dešine ranka paspaudžia mygtukus Nr. 5 – pirma kauklį, paskui trimitą, spaudžiant tuos mygtukus atskiro garsinio signalo nesigirdi; laikui rodant 00:33:25 A. J. rankoje laiko ragelį, galimai racijos; laikui rodant 00:33:37 A. J. prieina prie kairio šoninio lango ir šaukia: „stok“, galimai pravažiuojančiam traukiniui: laikui rodant 00:33:42 per šilumvežio priekinį langą matosi, kad gretimais bėgiais, iš priekio pravažiuoja traukinys; laikui rodant 00:33:49 pasigirsta garsinis signalas, A. J. dešine ranka nuspaudžia mygtuką Nr. 6; laikui rodant 00:33 girdisi kaip A. J. radijo ryšiu praneša apie kontaktą su žmogumi; laikui rodant nuo 00:35:24 iki 00:39:33 A. J. kalbasi radijo ryšiu ir praneša apie įvykį; vaizdo įrašas sustoja laikui rodant 00:39:57. (1 t., b. l. 99-101).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2017-12-20 buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti žuvusiojo Š. Č. daiktai ir dokumentai: (duomenys neskelbtini) kortelė; vairuotojo pažymėjimas; „(duomenys neskelbtini)“ papildymo ir nuolaidų kortelė; (duomenys neskelbtini) kortelė; degalinės (duomenys neskelbtini) kortelė; (duomenys neskelbtini) sąskaitų numerių kortelė; 10 eurų kupiūra; juodos spalvos piniginė; mobilaus ryšio telefonas Samsung su PILDYK SIM kortele ir atminties kortele ir dėklu (telefono korpusas sulenktas, ekrano stiklas suskilęs, baterija deformuota, telefono dėkle yra Telia kortelės naudojimo instrukcija, ant galinio telefono dangtelio yra lipdukas su skaičiais 6733; mobilaus ryšio telefonas Nokia su SIM kortele, ant galinio telefono dangtelio lipdukas su skaičiais 6852, telefono korpusas apibraižytas; juodos spalvos dėklas su akiniais; ausinukas; juodos spalvos kuprinė; juodos spalvos pirštinė; sąsiuvinis su užrašais. (1 t., b. l. 107-124).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2017-12-14 (duomenys neskelbtini) vadovas S. B. pateikė penkis sidabro spalvos raktus su dviem žiedeliais. (1 t., b. l. 125-127).

2017-12-19 geležinkelių transporto eismo įvykio akte Nr. LS(DIS)-132, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) vadovo M. Č. ir šio skyriaus specialistas L. P., nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl pašalinio asmens neleistinų veiksmų geležinkelyje: kirto geležinkelio bėgius ir nereagavo į garsinį signalą atvažiuojant traukiniui; pažeisti Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio reikalavimai: „Fiziniams asmenims draudžiama vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose“. (1 t., b. l. 139-151).

2016-07-26 AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. Į-648 „Dėl traukinio mašinisto veiksmų pastebėjus ant geležinkelio kelio ar šalia geležinkelio kelio esančią kliūtį“ 1.1 punkte nustatyta, kad, jeigu ant geležinkelio kelio yra žmogus ar gyvūnas, ar geležinkelio pervažoje automobilis, įvertinus traukinio ar geležinkelio riedmens faktinį važiavimo greitį bei vizualiai atstumą iki kliūties, kai traukinio ar geležinkelio riedmens stabdymo kelias (naudojant staigųjį stabdymą) yra trumpesnis nei atstumas iki kliūties - nedelsiant vieną kartą kaukliu įjungti garsinį pranešamąjį signalą, ir jeigu kliūtis nepasitraukia nuo geležinkelio kelio, iš karto stabdyti traukinį ar geležinkelio riedmenį staigiuoju stabdymu, pastatant traukinio stabdžių ir geležinkelio riedmens tiesioginio veikimo stabdžio valdiklius į staigiojo sustabdymo padėtis bei įjungti smėlio padavimą (jeigu tai numatyta riedmens konstrukcijoje) po aširačiais, ir iki traukinio ar geležinkelio riedmens sustojimo kaukliu signalizuoti pranešamuoju garsiniu signalu;

šio įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad, jeigu ant geležinkelio kelio yra žmogus, gyvūnas, geležinkelio pervažoje automobilis, ar kitokia kliūtis, įvertinus traukinio ar geležinkelio riedmens faktinį važiavimo greitį bei vizualiai atstumą iki kliūties, kai traukinio ar geležinkelio riedmens stabdymo kelias (naudojant staigųjį stabdymą) yra ilgesnis nei atstumas iki kliūties, - iš karto stabdyti traukinį ar geležinkelio riedmenį staigiuoju stabdymu, pastatant traukinio stabdžių ir geležinkelio riedmens tiesioginio veikimo stabdžio valdiklius į staigiojo stabdymo padėtis bei įjungti smėlio padavimą (jeigu tai numatyta riedmens konstrukcijoje) po aširačiais, ir iki traukinio ar geležinkelio riedmens sustojimo kaukliu signalizuoti pranešamuoju garsiniu signalu;

šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta, kad jeigu šalia geležinkelio kelio yra žmogus ar gyvūnas, ar link geležinkelio pervažos artėja automobilis - nedelsiant kaukliu signalizuoti garsiniu pranešamuoju signalu, ir jeigu atstumas iki kliūties yra didesnis kaip traukinio ar geležinkelio riedmens stabdymo kelias (naudojant staigųjį stabdymą) stebėti, ar kliūtis traukiasi (sustoja) saugiu atstumu nuo geležinkelio kelio. Jeigu potenciali kliūtis nereaguoja į garsinį pranešamąjį signalą ir artėja link geležinkelio bėgių, iš karto stabdyti traukinį ar geležinkelio riedmenį staigiuoju stabdymu, pastatant traukinio stabdžių ir geležinkelio riedmens tiesioginio veikimo stabdžio valdiklius į staigiojo stabdymo padėtis bei įjungti smėlio padavimą (jeigu tai numatyta riedmens konstrukcijoje) po aširačiais, ir iki traukinio ar geležinkelio riedmens sustojimo kaukliu signalizuoti pranešamuoju garsiniu signalu. (1 t., b. l. 161-162).

Su šiuo įsakymu A. J. yra supažindintas pasirašytinai. (1 t., b. l. 164).

AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo direkcijos (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo šilumvežio mašinisto nuostatų, patvirtintų AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo direkcijos (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo viršininko 2015-12-29 įsakymu Nr. I(LT-2)-337, 7.4 punkte nurodyta, kad mašinistas visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei arba saugiam eismui, imasi priemonių traukiniui sustabdyti; 9.1 punkte nurodyta, kad mašinistas pagal savo kompetenciją atako už eismo saugumą. (2 t., b. l. 1-4).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2018-01-23 buvo apžiūrėti AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. J. pokalbis po įvykio su atsakingu darbuotoju. (2 t., b. l. 38-40).

AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018-05-02 rašte Nr. 2(IF3)-331 nurodyta, kad pėsčiųjų perėja per geležinkelio kelius, esanti (duomenys neskelbtini) gatves, nekilnojamo turto registre yra įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) atvykimo išvykimo kelio Nr. 5 (unikalus Nr.4400-1023-6367) priklausinys „pėsčiųjų perėja 764a-764b“. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad geležinkelio pėsčiųjų perėja iš pėsčiųjų tako pusės paženklinta informaciniais stendais; geležinkelio pėsčiųjų perėjoje iš abiejų tako pusių kaip papildoma saugos priemonė, yra įrengti atitvarai ir labirintai, kurie pėsčiajam einant į pėsčiųjų perėją įpareigoja jį apsidairyti. (2 t., b. l. 47)

(duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo 2018-06-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus žuvusiojo Š. Č. turėtų telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų (sms) žinučių išklotines, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nesinaudojo telefonais, tai yra, išklotinėse nėra užfiksuota nė vieno skambučio ar sms pranešimo. (2 t., b. l. 69,70-71).

(duomenys neskelbtini) specialisto 2018-07-04 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad į klausimą, ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo buvo užsidėjęs ausines, atsakyti negalima, nes vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti ir nustatyti, ar tyrimą dominantis asmuo buvo užsidėjęs ausines ir, jei jis jas dėvėjo, tai kokioje padėtyje jos buvo dėvimos. (2 t., b. l. 76-77).

(duomenys neskelbtini) specialisto 2018-09-13 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl tyrimui pateiktų mobiliojo ryšio telefonų ekranų gedimo nustatyti, ar žuvusysis kontakto su traukiniu metu buvo įjungęs garso takelius ir koks buvo garso lygmuo, ar mobiliojo ryšio telefonai buvo įjungtomis ausinėmis, kokiomis programomis naudojosi, ar kontakto metu buvo įjungtas internetas, nėra galimybės nustatyti. (2 t., b. l. 81-84).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2018-03-29, dalyvaujant A. J., buvo apžiūrėta šilumvežio „Siemens“ valdymo pulto nuotrauka. Ją apžiūrint A. J. nurodė, kad mygtuko Nr. 1 paskirtis yra staigusis stabdymas, valdymo svirties Nr. 2 paskirtys yra eigos, dinaminio stabdymo ir avarinio stabdymo, valdymo svirties Nr. 3 paskirtis yra kombinuotas stabdymas, valdymo svirties Nr. 4 paskirtis yra tiesioginis šilumvežio stabdymas; dviejų valdymo mygtukų Nr. 5 paskirtis yra garsiniai signalai, valdymo mygtukas Nr. 6 yra budrumo mygtukas, jungiklis Nr. 7 atlieka papildomo smėliavimo funkciją. (2 t., b. l. 171-173).

Iš 2018-04-19 A. J., kaip specialiojo liudytojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. nurodė, jog žuvusįjį pamatė prieš 30-40 metrų ir signalizavo kaukliu, po to panaudojo staigųjį stabdymą. (2 t., b. l. 178-181).

Geležinkelio riedmenų saugaus naudojimo vadovo, patvirtinto 2013-07-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-733 4. 15 punkte nurodyta, kad tamsiu paros metu važiuodami priešiniai traukiniai turi įjungti blankią traukos riedmens švaito šviesą tokiu atstumu, kad nebūtų apakinta priešpriešinio traukinio lokomotyvo brigada; 4.17 punkte nurodyta, kad draudžiama priešiniams traukiniams, važiuojantiems stoties ar tarpstočio gretimais keliais, prasilenkti su išjungtais švaitais. Jeigu priešinio švaito šviesa apakina mašinistą, važiuojantį link draudžiamo signalo, mašinistas turi sustabdyti traukinį. (2 t., b. l. 92-98).

Iš 2018-08-16 Eksperimento, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti pėsčiojo matomumą iš šilumvežio kabinos, kauklio girdimumą, pėsčiajam klausantis labai garsiai muzikos ir šilumvežio matomumą pėsčiajam einant per pėsčiųjų taką, atlikimo protokolo matyti, kad pėsčiasis yra pastebimas iki šilumvežio bėgių, kuriais jis važiavo vidurio, likus vidutiniškai 110,133 m, kauklio signalą pėsčiasis išgirsta iki šilumvežio bėgių vidurio vidutiniškai 10,85 metro atstumu, šilumvežiui važiuojant su blankia švaito šviesa pėsčiasis žiūrėdamas tiesiai jo nemato, o šilumvežiui važiuojant ryškia švaito šviesa, pėsčiasis šilumvežį pamato likus 16.50 m iki šilumvežio bėgių; jei statistas pažiūri į atvažiuojantį šilumvežį, jį pamato dar prieš pradėdamas eiti pėsčiųjų taku. (2 t., b. l. 121-125).

(duomenys neskelbtini) dr. G. V. objektų tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad:

- žuvusysis Š. Č., eidamas pėsčiųjų perėja „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ 13 priedo „Pėsčiųjų ėjimo per perėjas taisyklių“ 6 punktą - „Perėjoje pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Prieš pradėdamas eiti pėsčiasis privalo įsitikinti, kad prie perėjos neartėja bėginė transporto priemonė“;

- 2017-12-14 dienos saugos sistemos KLUB-U diagraminės - kompiuterinės šifruotės pažymoje Nr. LS (LT2) – 2387 įrašų apie šilumvežio garsinių signalų panaudojimą nėra;

- saugos sistemos KLUB-U įranga nefiksuoja šilumvežio kontaktų su kliūtimis (taip pat su žmogumi), todėl tiriamojo įvykio diagraminėje - kompiuterinėje šifruotėje nėra ir neturi būti žymos apie kontaktą su kliūtimi;

- minėto traukinio stabdymo kelias iki visiško sustojimo, remiantis skirtingomis skaičiavimo metodikomis, sudaro nuo 172 iki 201,6 metrų, o stabdymo laikas sudaro 21-22 sekundes;

- norint išvengti kontakto su žmogumi, einančiu skersai per bėgius ramaus ėjimo tempu (5,7 km/val. greičiu), stabdyti reikia pradėti apytiksliai prieš 10 sekundžių (nestabdomo traukinio atžvilgiu) ir apytiksliai prieš 120 metrų, o pėsčiajam einant per bėgius greito ėjimo tempu 6,9 km/val., stabdyti reikia pradėti apytiksliai prieš 9 sekundes ir apytiksliai prieš 110 metrų. Minėti rezultatai gauti su prielaida, kad pėsčiasis turi spėti pereiti per bėgius ir pasitraukti iš traukinio gabarito lauko iki traukinys atvažiuos iki perėjos;

- mašinistas A. J., tiriamojoje situacijoje, įsakymo 1.3 punkte nurodytus veiksmus atliko, tačiau nevisiškai tiksliai ir nevisiškai nuosekliai. Mašinistas pėsčiąjį pastebėjo likus ne daugiau kaip 1 sekundei iki susidūrimo, ir per tą laiką suspėjo padaryti tik dalį iš 1.3 punkte nurodytų veiksmų, kitą dalį veiksmų atliko susidūrimo metu bei po susidūrimo. Kauklį ir trimitą mašinistas įjungė 8-9 sekundės po susidūrimo;

- jeigu įsakymo 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytus veiksmus mašinistas būtų atlikęs likus mažiau nei 1 sekundei iki susidūrimo, nėra pagrindo teigti, kad įvykio pasekmės būtų iš esmės kitokios. Taip pat iš byloje esančios medžiagos bei vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti priežasties, kodėl mašinistas pėsčiąjį pastebėjo tik likus ne daugiau kaip 1 sekundei iki susidūrimo, tai yra, kai pėsčiasis jau buvo ant bėgių kelio, prieš pat lokomotyvo priekį;

- techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo ta, kad eidamas per geležinkelio kelią (per bėgius) pėsčiasis pažeidė „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ 13 priedo „Pėsčiųjų ėjimo per perėjas taisyklių“ 6 punkto reikalavimus - „Perėjoje pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Prieš pradėdamas eiti pėsčiasis privalo įsitikinti, kad prie perėjos neartėja bėginė transporto priemonė“. Remiantis techninių aplinkybių tyrimo rezultatais matyti, jog faktas, kad mašinistas pėsčiąjį pastebėjo per vėlai, iš dalies galėjo būti sąlyga kilti įvykiui, kita vertus, vienareikšmiškai to teigti negalima, kadangi pėsčiojo pastebėjimo atveju (ir mašinistui laiku atlikus reikiamus veiksmus) galimi skirtingi tolesnės įvykių eigos scenarijai. Taip pat tiesioginių ir vienareikšmiškų mašinisto kaltės įrodymų (pavyzdžiui, užsiėmimo pašaliniais darbais ar pasišalinimo iš darbo vietos) vaizdo išraše nėra. Kodėl traukinio mašinistas A. J. per geležinkelio perėją einantį pėsčiąjį Š. Č. pastebėjo tik tada, kai šis jau buvo prieš pat lokomotyvo priekį, techniniu požiūriu paaiškinti galimybės nėra. (2 t., b. l. 132-159).

Specialistas G. V. teismo posėdyje patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, kad mašinistas pėsčiąjį pamatė labai vėlai, praktiškai prieš pat traukinio langą, kai jau nieko nebebuvo galima pakeisti. Tas įvykis mašinistui buvo labai netikėtas, mano, kad mašinistui tai sukėlė šoką ar stresą, kad netikėtai atsirado žmogus prieš traukinį. Mašinistas atliko veiksmus, kuriuos turi atlikti, tik gal šiek tiek chaotiškai. Mano, kad mašinistas dalinai galėjo būti akinamas kito priešais važiuojančio traukinio. Jo asmenine nuomone, traukinio mašinistas apakintas turėtų mažinti greitį, traukinio neturėtų stabdyti. Vaizdo kamera ir žmogus mato šiek tiek skirtingai, mašinisto kabinoje matymo laukas žmogaus yra vienoks, o kameros kitoks. Stebėjimo laukas iš vaizdo kameros ir mašinisto kabinos skiriasi, į plotį matyti daugiau turėtų kamera, nes ji prie pat lango, o mašinistas yra giliau lokomotyve, jam konstrukcijos leidžia matyti tiesiai ir šiek tiek riboja matomumą į šonus, bet kamera turi savo techninius trūkumus, filmavimo apšvietimas riboja tą įrašo kokybę, gali būti, kad žmogaus akis gali matyti geriau, bet žmogaus matymo laukas gali būti siauresnis. Tokių duomenų, kad mašinistas būtų nestebėjęs kelio, nėra. Lokomotyve yra įrengta budrumo sistema ir įrašo metu ta budrumo sistema buvo suveikusi ir mašinistas į ją atsiliepė, tas gal ir galėjo nukreipti mašinisto dėmesį, bet mašinistas privalėjo reaguoti į budrumo sistemą, jeigu jis nereaguotų, įsijungtų signalizacijos ir traukinys būtų stabdomas. Jeigu remtis vaizdo įrašu, tai žmogus buvo ant kelio, atstumas buvo gerokai mažesnis negu stabdymo kelias. Eismo įvykio priežastis yra tai, kad pėsčiasis nepraleido traukinio. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo nukentėjusiojo veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. J. veikoje nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, jog pažeisdamas teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neatsargiai atėmė gyvybę žuvusiajam Š. Č., tai yra, jis kaltinamas tuo, jog 2017-12-14 valdydamas šilumvežį „SIEMENS“ Nr. (duomenys neskelbtini), nevisiškai tiksliai ir nevisiškai nuosekliai atliko pareigą, artėdamas prie pėsčiųjų tako, įrengto (duomenys neskelbtini) gatves, važiuodamas bėgiais 43 km/h greičiu ir turėdamas galimybę stebėti per jo važiuojamus bėgius einantį pėsčiųjų taką, jo nestebėjo, dėl ko laiku nepamatė pėsčiųjų taku einančio Š. Č. ir neįjungė garsinio pranešamojo signalo – kauklio, nesavalaikiai panaudojo staigųjį stabdymą, dėl ko Š. Č. neturėjo galimybės išgirsti atvažiuojančio šilumvežio ir sustoti, bei jį praleisti, to priežastimi, 2018-12-14 00.31 val. 212 km 4 pk. 75 m. savo valdomu šilumvežiu „SIEMENS“ Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant pėsčiojo ir taip jį mirtinai traumavo, tokiu būdu nevykdė AB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo „Dėl traukinio mašinisto veiksmų pastebėjus ant geležinkelio kelio ar šalia geležinkelio kelio esančią kliūtį“, 1.2 ir 1.3 punktuose reikalavimų.

Kaltinamasis A. J. kaltinamas pažeidęs nurodyto įsakymo dviejų punktų – 1.2 ir 1.3 reikalavimus. Šiuose punktuose numatytos skirtingos situacijos ir skirtingi šilumvežio mašinisto veiksmai šiose situacijose. 1.2 punkte nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti mašinistas, kai kliūtis yra ant geležinkelio kelio, o 1.3 punkte nurodyta, kokius veiksmus mašinistas turi atlikti, kai kliūtis yra šalia geležinkelio kelio.

Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 7 dalyje geležinkelio kelias apibrėžtas kaip inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (antpilo sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai.

Žuvusysis Š. Č. įvykio metu ėjo pėsčiųjų perėja per geležinkelio kelią, todėl akivaizdu, jog jis buvo ant geležinkelio kelio, o ne šalia geležinkelio kelio, todėl kaltinamasis privalėjo vykdyti įsakymo 1.2 punkto reikalavimus. Kaltinamasis A. J., kaip matyti iš šilumvežio kabinos vaizdo įrašo, jo paties parodymų, šių reikalavimų laikėsi – stabdė traukinį staigiuoju stabdymu, po to įjungė garsinį signalą. Tai, jog kaltinamasis atliko įsakymo 1.2 punkte numatytus veiksmus, teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialistas G. V.. Kadangi žuvusysis Š. Č. buvo ne šalia geležinkelio kelio, kaltinamajam nekilo pareiga vykdyti minėto įsakymo 1.3 punkto reikalavimų. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. veiksmai atitiko specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimus.

Teismas laiko, jog niekuo nepagrįstas kaltinimas, kad kaltinamasis turėdamas galimybę stebėti pėsčiųjų taką jo nestebėjo ir dėl to laiku nepamatė einančio pėsčiojo. Iš šilumvežio kabinos vaizdo įrašo matyti, kad visą laiką mašinistas buvo savo vietoje, stebėjo mechanizmus, kelią, reagavo į budrumo mygtuko signalus, jokiais pašaliniais darbais neužsiėmė. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad pėsčiasis išnyra tik prieš pat traukinį, nors vaizdo kameros stebimas plotas yra didesnis negu mašinisto – vaizdo kamera sumontuota prie šilumvežio lango, o mašinistas yra giliau šilumvežio kabinoje ir tai riboja jo matomumą į šonus. Taip pat kaltinamasis A. J. nurodė, kad jo matomumą ribojo ir priešais atvažiuojančio traukinio šviesos, ir geležinkelio stoties šviesos šaltiniai, ir šis aiškinimas nėra paneigtas jokiais įrodymais. Todėl teigti, kad kaltinamasis A. J. nestebėjo pėsčiųjų tako ir dėl to nepamatė einančio žuvusiojo, nėra jokio pagrindo.

Kaltinime A. J. taip pat nurodyta, kad jis laiku neįjungė garsinio signalo – kauklio, dėl ko žuvusysis Š. Č. neturėjo galimybės išgirsti atvažiuojančio šilumvežio ir sustoti. Visų pirma, susidariusioje situacijoje, kai kliūtis yra ant geležinkelio kelio ir traukinio stabdymo kelias yra ilgesnis negu atstumas iki kliūties, kaltinamajam nekilo pareiga pirmiausia signalizuoti įspėjamuoju signalu. Be to, galima daryti tik prielaidą, kad žuvusysis galbūt galėjo išgirsti signalą ir sustoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žuvusysis nematė dviejų priešpriešiais važiuojančių traukinių, negirdėjo šilumvežių ir traukinių sąstatų važiuojant keliamo triukšmo, kyla abejonės ir dėl jo sugebėjimo išgirsti perspėjantįjį signalą.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento išvados, teismo nuomone, nepaneigia kaltinamojo A. J. parodymų ir nepatvirtina jo kaltės. Atliekant eksperimentą nebuvo atkurtos sąlygos, buvusios įvykio metu. Eksperimentas darytas kitu metų laiku negu įvykis, kai yra skirtingos meteorologinės sąlygos, į ką atsižvelgiant yra ir skirtingos matomumo sąlygos. Eksperimente dalyvavę statistai, važiavę šilumvežiu, neatliko jokių šilumvežio mašinisto pareigų – nevaldė traukinio, nereagavo į budrumo sistemos signalus, nestebėjo kito priešais atvažiuojančio traukinio judėjimo (eksperimento metu toks traukinys iš viso nevažiavo), iš anksto žinojo, kad turi pamatyti judantį pėsčiųjų perėja objektą ir į tai reaguoti. Taigi, nebuvo atkurta tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 197 straipsnis, todėl vadovautis atlikto eksperimento išvadomis nėra galimybių. Pažymėtina ir tai, kad pastebėjus pėsčiąjį tokiu atstumu, kuris buvo nustatytas eksperimento metu, šilumvežio mašinistas nebūtų sugebėjęs sustabdyti traukinio, nes, kaip nurodyta specialisto išvadoje ir teisme duotuose specialisto parodymuose, visiškai traukinio iki perėjos sustabdyti neįmanoma, nes faktinis staigiai stabdomo traukinio sustojimo kelias yra 172 metai, o eksperimento metu nustatyta, kad vidutiniškai pėsčiasis pamatomas 110 metrų atstumu.

Dėl visų šių aplinkybių, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. J. nepažeidė specialiųjų saugaus elgesio taisyklių reikalavimų, objektyvios galimybės anksčiau pastebėti pėsčiąjį ir sustabdyti traukinį neturėjo, todėl tarp jo veikos ir pėsčiojo mirties nėra priežastinio ryšio.

Specialisto G. V. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo ta, kad eidamas per geležinkelio kelią (per bėgius) pėsčiasis pažeidė „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ 13 priedo „Pėsčiųjų ėjimo per perėjas taisyklių“ 6 punkto reikalavimus, kad perėjoje pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, prieš pradėdamas eiti pėsčiasis privalo įsitikinti, kad prie perėjos neartėja bėginė transporto priemonė. Šią išvadą specialistas patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad pagrindinė eismo įvykio sąlyga yra tai, kad pėsčiasis nedavė kelio traukiniui. Perėja per geležinkelį yra atitverta atitvarais, yra įspėjamieji stendai, kad reikia būti atidiems, dairytis, klausytis. Akivaizdu, jog šiuos reikalavimus pėsčiasis ignoravo, todėl jo mirtį sąlygojo jo paties ypatingai neatsargus, prieštaraujantis taisyklėms elgesys. Teismas laiko, jog, jeigu pėsčiasis būtų laikęsis saugumo taisyklių, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas.

Nukentėjusieji O. Č. ir F. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 112-119). Kadangi kaltinamasis A. J. išteisinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Nukentėjusioji O. Č. prašė priteisti jai išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi kaltinamasis A. J. išteisinamas, šios išlaidos nukentėjusiajai nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai: žuvusiojo Š. Č. daiktai ir dokumentai, rasti įvykio vietos apžiūros metu, raktai, pateikti (duomenys neskelbtini) vadovo, ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugoti nukentėjusiajai O. Č., paliktini nukentėjusiajai O. Č.; kompaktinės plokštelės (5 vnt.), optinės duomenų laikmenos (2 vnt.) paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. J. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. J. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, požymių.

Kardomąją priemonę A. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų O. Č. ir F. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai O. Č. išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, nepriteisti.

Daiktinius įrodymus: žuvusiojo Š. Č. daiktus ir dokumentus, raktus palikti nukentėjusiajai O. Č.; kompaktines plokšteles (5 vnt.), optines duomenų laikmenas (2 vnt.) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Astra Karpytė