Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi teismas įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, A. M..

2. 2018 m. birželio 15 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens A. M. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. nutartis. Skunde nurodyta, kad šių nutarčių Vilniaus apygardos teismas apeliantui nesiuntė, todėl nutartys liko jam neįteiktos. Joks teisės aktas nenustato trečiajam asmeniui draudimo (ribojimo) ginčyti pirmos instancijos teismo priimtas nutartis bankroto byloje. Taip pat, teismas, įtraukęs apeliantą trečiuoju asmeniu byloje, turėjo bylos nagrinėjimą atidėti ir bylos nagrinėjimą pradėti iš pradžių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. O tais atvejais, kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kadangi 2018 m. birželio 15 d. atskiruoju skundu skundžiamos nutartys priimtos rašytinio proceso tvarka ir trečiajam asmeniui nebuvo įteiktos, septynių dienų apskundimo termino eiga prasidės tik tada, kai šios nutartys jam, kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, bus įteiktos CPK nustatyta tvarka.

6.2. CPK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Kadangi trečiasis asmuo A. M., kaip naujai į bylą įtrauktas asmuo, neišreiškė prašymo, kad byla būtų nagrinėjama toliau, teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti ir bylos nagrinėjimą pradėti iš pradžių.

6.3. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, išskyrus šioje normoje išvardintas išimtis, ir procesines pareigas, todėl apeliantas, kaip byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turėjo ir turi procesinę teisę apeliacine tvarka, pateikdamas atskirąjį skundą, ginčyti visas pirmos instancijos teismo priimtas nutartis bankroto byloje.

6.4. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas išaiškino, kad ĮBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą.

6.5. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), o taip pat nėra įstatymu įgaliotas keisti apeliacinio (atskirojo) skundo dalyko (reikalavimo), nes tai yra išimtinė apelianto teisė (CPK 338 str., 306 str. 1 d. 5 p., 302 str., 42 str. 1 d.). Trečiasis asmuo A. M. atskirajame skunde teigia, kad po 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties jam įstojus į bylą ir neišreiškus prašymo, kad byla būtų nagrinėjama toliau, teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, privalėjo bylos nagrinėjimą pradėti iš pradžių. Tačiau šio argumento pagrindu trečiasis asmuo nesuformuluoja jokio procesinio prašymo – atskirojo skundo reikalavimo, todėl išsamiau paminėtas teiginys nutartyje neanalizuojamas. Spendžiant atskirąjį skundą neaktualūs jame išdėstyti argumentai dėl rašytinio proceso tvarka priimtų pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo termino (CPK 35 str. 1 d.), nes apygardos teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens 2018 m. birželio 15 d. atskirąjį skundą nenurodė, kad skundas paduotas praleidus jame išvardintų teismo nutarčių apskundimo terminą. Atskirojo skundo argumentai dėl termino paduoti atskirąjį skundą taip pat neaptariami.

8. Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 47 str. 2 d.). Ši teisė nėra absoliuti, ji suteikia galimybę atlikti konkretų procesinį veiksmą, kuris vertintinas atsižvelgiant į konkrečią procesinę situaciją.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Taisyklė, kad į teismą gali kreiptis tik asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą, taikoma ir apeliaciniame procese. Apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantis asmuo, be kita ko, turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kitaip tariant, apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra palankus, nelaikomas teisiškai suinteresuotu asmeniu skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) pakeitimu ar panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2008). Ta pati taisyklė taikytina ir dalyvaujančiam byloje asmeniui, kurių teisių ir pareigų skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) neįtakoja.

11. Kaip aprašyta šios nutarties 4 punkte, Vilniaus apygardos teismas trečiojo asmens atskirąjį skundą dalyje dėl 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. kovo 12 d. nutarčių atsisakė priimti, nes jomis buvo atsisakyta priimti atsakovės I. M. procesinius dokumentus (atskiruosius skundus), o 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas leido vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios nutartys susijusios tik su atsakovės I. M. procesiniu bei materialiuoju teisiniu interesu ir negali pažeisti trečiojo asmens atitinkamų teisinių interesų. Tokia teismo išvada atitinka šios nutarties 9, 10 punktuose nurodytą kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (CPK 4 str.) ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti aptariamą atskirąjį skundą. Vien trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, kad jis yra suinteresuotas padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja byloje, nagrinėjamu atveju atsakovei I. M., laimėti bylą, nekeičia susiklosčiusios procesinės situacijos, juolab, kad atsakovė savo procesine teise paduoti atskiruosius skundus dėl šių nutarčių pasinaudojo.

12. 2018 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo A. M. byloje nėra pareiškęs savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų, todėl 2018 m. vasario 23 d. nutartis nėra susijusi su jo materialiosiomis teisėmis ar pareigomis. Tiesiogiai suinteresuotas asmuo atsakovė I. M. savo procesine teise į apeliaciją pasinaudojo – dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė. Trečiajam asmeniui nenurodžius kaip 2018 m. vasario 23 d. nutartis pažeidžia jo individualius materialiuosius teisinius interesus, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamos 2018 m. birželio 20 d. nutarties nepagrįstumo šioje dalyje.

13. 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas priėmė IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratoriaus MB „Renema“ prašymą pripažinti bankrutuojančios IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrotą tyčiniu ir nustatė 30 dienų terminą, per kurį kreditoriai ir suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o CPK ar ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis (ĮBĮ 10 str. 1 d.) nenumato dalyvaujančių byloje asmenų teisės paduoti dėl jos atskirąjį skundą. Nutartis neskundžiama (CPK 334 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens 2018 m. birželio 15 d. atskirąjį skundą ir šioje dalyje atsisakė priimti pagrįstai.

14. Spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Trečiojo asmens skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.