Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-13 · Civilinė byla Nr. 2S-129-210/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
2S-129-210/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-129-210/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01586-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2.;3.1.7.11.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12408-632/2019, kuria išspręstas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inter Credit“ ieškinį atsakovui T. B., trečiajam asmeniui UAB „Movidus transportas“ dėl 4 000 Eur skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.

2. Teisme 2019 m. lapkričio 12 d. gautas atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir atsakovui iš ieškovės priteisti 400 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi prašymą tenkino ir iš ieškovės UAB „Inter Credit“ atsakovui T. B. priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovei neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus prašymo posėdį atidėti dėl svarbių priežasčių, ji nesidomėjimo bylos eiga, nesant atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Bylos duomenys teismui patvirtino, kad atsakovas patyrė 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro susipažinimas su ieškiniu ir priedais (100 Eur), atsiliepimo paruošimas (200 Eur), atstovavimas teisme (100 Eur). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas advokato padėjėjas atvyko pasiruošęs bylos nagrinėjimui, tačiau be pateisinamų priežasčių neatvykus ieškovės atstovui posėdis vyko labai trumpai, ir vertino, jog 100 Eur suma už atsakovo atstovo dalyvavimą posėdyje, kurią atsakovas jau sumokėjo, yra priteistina. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju neturi nukentėti tinkamai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančios, siekiančios kuo greičiau baigti ginčą šalies interesai. Įvertinęs ieškovės procesinį elgesį, teismas pripažino, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo ir pasyvaus procesinio elgesio, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Inter Credit“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė įsitikusi, kad teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino ieškovės atstovo procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, skirdamas bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jo nederino su ieškovės atstovu ir neatsižvelgė į viešai skelbiamą ieškovės atstovo užimtumą kitose bylose, todėl priimdamas skundžiamą nutartį padarė nepagrįstas išvadas bei netinkamai vertino ieškovės atstovo procesinį elgesį.

5.2. Atsakovas 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 25 d. advokato padėjėjui pervedė 400 Eur už jo suteiktas teisines paslaugas, todėl advokato padėjėjas 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu turėjo visas galimybes pateikti prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas ne laiku, t. y. išsprendus bylą iš esmės ir sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą papildomą nutartį.

5.3. Teismas papildomą sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, neišklausęs ieškovės nuomonės dėl pareikšto prašymo, kai ieškovė reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas žodinio proceso tvarka.

5.4. Teismas už atstovavimą 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, posėdžio trukmė 5 minutės, priteisė 100 Eur. Be to, už susipažinimą su ieškiniu ir priedais teismas priteisė 100 Eur. Akivaizdu, kad nurodytos priteistos sumos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.2 punkte nustatytus maksimalius dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl priimto byloje papildomo sprendimo teisėtumo.

8. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi apeliantės UAB „Inter Credit“ ieškinį atsakovui T. B., trečiajam asmeniui UAB „Movidus transportas“ dėl 4 000 Eur skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, skirdamas bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jo nederino su ieškovės atstovu ir neatsižvelgė į viešai skelbiamą ieškovės atstovo užimtumą kitose bylose, todėl priimdamas skundžiamą nutartį padarė nepagrįstas išvadas bei netinkamai vertino ieškovės atstovo procesinį elgesį.

11. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taigi, apeliantės nurodomos jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės iš esmės yra 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dalykas. Šią nutartį apeliantė skundė, tačiau praleidus terminą atskirajam skundui paduoti teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino. Antra, teismas vertina tai, kad ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (tiek pati ieškovė, tiek jos atstovas advokato padėjėjas). Ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jos atstovas į 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl atskirojo skundo argumentai, kad atsižvelgiant į viešai skelbiamą ieškovės atstovo užimtumą kitose bylose teismas skirdamas bylos nagrinėjimo datą ir laiką jį privalėjo derinti su ieškovės atstovu, yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovės atstovas, gavęs teismo šaukimą į posėdį ir dėl užimtumo jame negalėdamas dalyvauti, apie tai privalėjo informuoti teismą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad teismas netinkamai vertino ieškovės atstovo procesinį elgesį bei priežastis.

12. Apeliantė įsitikinusi, kad dar 2019 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu, kuomet ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, atsakovo atstovas turėjo visas galimybes pateikti prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo 2019-11-12 prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas ne laiku.

13. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su termino pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus praleidimo, yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 pateiktas išaiškinimas, kuriame išaiškinta, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

14. Nagrinėjamu atveju, į teismo posėdį neatvykus ieškovei bei jos atstovui ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas ar jo atstovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo, todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturi būti taikomos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, jis turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą nutartį. To nepadarius suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliantė neteisi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir vertino atsakovo atstovo pateiktus dokumentus dėl patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Apeliantė tvirtina, kad teismas papildomą sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, neišklausęs ieškovės nuomonės dėl pareikšto prašymo.

17. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.

18. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

19. Taigi įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, ir esant CPK 277 straipsnio 3 dalyje nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas atsakovo atstovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nepranešdamas ieškovei, nepažeidė proceso teisės normų.

20. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu įvertintu po 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir susipažinimą su ieškiniu ir priedais, mano, kad nurodytos ir teismo priteistos sumos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.2 punkte nustatytus maksimalius dydžius.

21. Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad maksimalus advokato užmokesčio koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 0,1. Šiuo atveju taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2019 m. II ketvirtį – 1289,00 Eur. Vadinasi, maksimali suma už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą galėtų būti priteista 128,90 Eur (1289 Eur x 0,1). Šiuo atveju atsakovo atstovo prašoma priteisti po 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir susipažinimą su ieškiniu ir priedais yra daug mažesnė ir neviršija Rekomendacijų 8.19 p. nurodyto maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo priteista suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

22. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius