- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- ATP-26-135/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03543-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Š. už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 25 d. 17 val. 9 min (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW120“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis 1,72 promilių, ± 6 proc., neblaivumo (girtumo) laipsnis, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu G. Š. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, dėl kokių priežasčių tikrinimo metu galėjo būti nustatytas toks jos neblaivumas. Nurodo, kad iš vakaro buvo pavartota alkoholio, tačiau kitą dieną jautėsi gerai ir neįvertino fakto, jog gali viršyti leistiną alkoholio normą. Pažymi, kad vykdama 2013-11-25 su transporto priemone vartojo energetinius gėrimus, o ją sustabdę pareigūnai iš karto atliko tikrinimą ir nesiteiravo, kada ji buvo paskutinį kartą vartojusi alkoholį ar kitą skystį, ar buvo rūkiusi iki patikrinimo, ar ne, nors pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog praėjus 15 minučių nuo automobilio sustabdymo alkoholio ji nevartojo bei nerūkė. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė nurodyta neteisingai ir šabloniškai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai neteisingi ir šabloniški, su tomis pačiomis techninėmis klaidomis. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jog ją sustabdė ir, praėjus 15 min po sustabdymo, pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, juo ir nustatė 1,75 promilės neblaivumą. Atsižvelgdama į tai, G. Š. teigia, jog, jei sustabdymas įvyko 7.09 val., tai jos girtumo nustatymas turėjo būti atliktas 7.24 val., tačiau teismas šio prieštaringumo nevertino. Pažymi, kad tiek protokole, tiek alkoholio matuoklio duomenyse nurodytas laikas visiškai neatitinka pareigūnų nurodyto sustabdymo momento ir neblaivumo patikrinimo momento, tarp laikų yra skirtumas 10 val., tačiau teismas šių prieštaravimų nešalino. Apeliantė teigia, kad jos patikrinimas alkoholio matuokliu nevyko praėjus 15 minučių nuo sustabdymo ir, nors ji neginčija patikrinimo rezultatų, tai nereiškia, jog procedūros, fiksuojant neblaivumą, gali būti pažeidžiamos. Tvirtina, kad pareigūnai jai nesiūlė atlikti neblaivumo nustatymo testo ir klaidingai nurodė, jog ji atsisakiusi tą testą atlikti. Skunde apeliantė taip pat pažymi, kad pareigūnai neišaiškino jai jos teisių pakartotinai įvertinti neblaivumą, teisės nesutikti su tikrinimo rezultatais, teisės nustatytu laiku atlikti tikrinimą medicinos įstaigoje. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, labai reikšmingos, kadangi 1,75 promilės neblaivumas, įvertinus 6 proc. paklaidą (1,64 promilės) yra artimas lengvo neblaivumo ribai. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, jog, jei būtų tinkamai nustatytas jos neblaivumas, kuris galėjo ir turėjo būti mažesnis, būtų kita veikos kvalifikacija, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė atsisakydamas į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus ir pareigūnus, kurie fiksavo pažeidimą. Nurodo, kad nustatant pažeidimą buvo svarbu nustatyti ir laiką, kada buvo vartotas alkoholis, ir visus faktorius, kurie gali daryti įtaką matavimo prietaiso rezultatams, kadangi pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti abejonių nekeliantį neblaivumo laipsnį, nes tai svarbu kvalifikacijai, o atsiradusios abejonės turėtų būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. G. Š. kelia abejones, ar pareigūnai tinkamai laikėsi alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos, ar prietaisas yra tinkamai sertifikuotas, nes, jos nuomone, vien jau įrodomąją reikšmę turinčių duomenų fiksavimas oficialiuose dokumentuose liudija, kad jos neblaivumo nustatymas buvo atliekamas nesilaikant alkoholio matuoklio naudojimui keliamų reikalavimų, ir šio fakto nepaneigia pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl jų prieštaringumo su kitais jų pačių fiksuotais duomenimis. Apeliantė tvirtina, kad policijos pareigūnai, vadovaudamiesi protingumo kriterijumi, galėjo atlikti pakartotinį patikrinimą, nes jiems kyla pareiga surinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad teismui turėjo kilti abejonių, ar ji vairavo transporto priemonę neblaivi, ar alkoholio matuoklio parodymai nebuvo iškreipti pažeidus jo naudojimo instrukciją.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. Š. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis.
Policijos pareigūnų E. N. ir R. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2013-11-25, apie 7.09 val., kelyje A12, 62 km, buvo sustabdytas automobilis „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š., su ja bendraujant jie pajuto alkoholio kvapą, jos akys buvo paraudusios, kalba nerišli, pasiūlius atlikti neblaivumo nustatymą ji atsisakė. Po sustabdymo praėjus 15 minučių, o per šį laiką ji nevartojo alkoholinių gėrimų ir nerūkė, vairuotojai sutikus, alkoholio matuokliu buvo nustatytas neblaivumas, vairuotoja buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo (6, 7 b. l.). Alkoholio matuokliu ,,Alcotest“ Nr. 7510, kurio patikros aktas Nr. 1431273, buvo nustatytas 1,75 promilės – sunkus girtumo laipsnis (4 b. l.). Pažeidėja, protokole pasiaiškindama dėl padaryto pažeidimo, nurodė, kad vairavo automobilį alkoholį vartojusi iš vakaro, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo (2 b. l.). Savo kaltę G. Š. pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (16 b. l.). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. 17.36 val. G. Š. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, kol išblaivės (5 b. l.).
Taigi, šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, tai nustatyta ir bylą nagrinėjant teisme, nurodytoje vietoje vairavo automobilį „BMW 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,75 promilės ir ± 6%).
Apeliantė skunde tvirtina, kad buvo padaryti alkoholio matuoklio instrukcijoje numatyti naudojimo pažeidimai, nes blaivumas tikrintas nepraėjus 15 minučių po jos sustabdymo, pareigūnai nesidomėjo, ar ji iki patikrinimo nebuvo nieko gėrusi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo teiginius vertina kaip G. Š. siekimą išvengti atsakomybes ir atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. Š. neblaivumas buvo patikrintas 2013 m. lapkričio 25 d. 17.09 val. 40 sekundžių, ji nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo 2013 m. lapkričio 25 d. 17.36 val., tai leidžia spręsti, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose įsivėlė techninė klaida nurodant pažeidėjos automobilio sustabdymo laiką, t. y. prie septynių neįrašytas vienetas. Skundą nagrinėjantis teismas iš dalies sutinka su apeliante, jog šiuo atveju policijos pareigūnų pranešimuose nurodytas pažeidėjo sustabdymo laikas nurodytas netiksliai (įvertinus padarytą techninę klaidą), kadangi jis nesutampa su alkoholio matuoklio šaknelėje fiksuotu laiku, tačiau tai, teismo nuomone, nepaneigia alkoholio matuokliu užfiksuoto pažeidėjos neblaivumo lygio. Nors pažeidėja skunde nurodo, kad prieš pat neblaivumo patikrinimą ji buvo gėrusi energetinį gėrimą, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apie tai, kad G. Š. iki patikrinimo nieko negėrė ir nerūkė, yra nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, jog jie būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laiką, sugaištą automobiliui sustabdyti, taip pat policijos pareigūnams pradedant bendrauti su vairuotoju, laiką, laiką, sugaištą vairuotojo ir automobilio dokumentams patikrinti, daro išvadą, jog nuo automobilio sustabdymo iki pažeidėjos neblaivumo patikrinimo praėjo laiko tarpas, o duomenų, patvirtinančių, jog pažeidėjai neblaivumas buvo išmatuotas iš karto po energetinio gėrimo vartojimo, kaip šiuo atveju teigia apeliantė skunde, ir tik sustabdžius automobilį, ir kad tai galėjo turėti įtakos patikrinimo rezultatams, byloje nėra. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat yra nurodytas alkotesterio metrologinės patikros liudijimo numeris Nr. 1431273, todėl teigti, kad šis prietaisas buvo netinkamas naudoti, taip pat nėra jokio pagrindo
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 6 procentai) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad G. Š. nustatytas neblaivumas (1,75 promilės atėmus 6 proc. lygu 1,64 promilės) pažeidimo metu viršijo ne tik leistiną ribą, tačiau ir lengvo neblaivumo ribą, todėl kelti klausimo dėl netinkamo pažeidimo kvalifikavimo nėra pagrindo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati G. Š. apie aplinkybę, jog prieš pat alkoholio matuoklio panaudojimą buvo gėrusi energetinio gėrimo ir kad dėl to galėjo būti netiksliai nustatytas jos girtumas, nurodė tik pirmosios instancijos teismo posėdyje ir šio klausimo nekėlė įvykio metu, tai leidžia tokius jos teiginius vertinti kaip pasirinktą gynybos poziciją.
Dėl apeliantės teiginio, jog policijos pareigūnai neišaiškino jos teisės pakartotinai tikrintis neblaivumą arba neblaivumą nustatyti medicinos įstaigoje, pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto pakartotiniai blaivumo patikrinamo nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-09 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.