- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- eI3-598-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02485-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai R. R., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 204196 „Dėl išmokos vaikui skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 28 d. per elektroninę sistemą SPIS pateikė prašymą (SP-1 formą) Nr. 39055 dėl išmokos nepilnamečiui vaikui M. H. (universalios išmokos vaikui iki 18 m.) gavimo LR išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. pagrindu. Prašyme dėl išmokos nepilnamečiui vaikui M. H. nurodė, kad prašo išmoką mokėti nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo vaiko gimimo dienos, kadangi pagal Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 34 punktą, išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos. 2020 m. rugpjūčio 4 d. per SPIS sistemą gautas informacinis lapelis, kuriame nurodyta, kad yra nepateikti išmokai skirti reikalingi dokumentai: vaiko gimimo liudijimo kopija ir kiti dokumentai. Taip pat, buvo įkelti pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja turi paaiškinti, kodėl jos nėra jokiuose registruose, kada grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką, kodėl tik dabar kreipėsi dėl išmokos vaikui. Pareiškėja nurodė, kad atsakovei pateikė nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą. Kitokių dokumentų nepateikė, nes informaciniame lapelyje nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai dar kitų dokumentų išmokai gauti trūksta, o be to, daug aplinkybių paaiškino specialistei paskambinus telefonu. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. į pareiškėjos gyvenamąją vietą atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistė ir buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Patikrinimo metu, pareiškėja dar kartą paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje su sūnumi ji nuolatinai gyvena nuo2019 m. gruodžio mėn. savo tėvų namuose. 2020 m. rugpjūčio 30 d. į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi ir sūnaus tėtis (duomenys neskelbtini). Taip pat, paaiškino, kad gyvena iš santaupų, šiuo metu augina mažametį vaiką, todėl nedirba ir išmokų Lietuvos Respublikoje jokių negauna, išmokos užsienyje jos prašymu nutrauktos nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. Vaiko tėvas į Lietuvos Respubliką atvyko tik 2020 m. rugpjūčio 30 d., šiuo metu jau dirba. 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Dėl išmokos vaikui skyrimo Nr. 204196, atsakovė nusprendė neskirti išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2037 m. rugsėjo 20 d. vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 16 str. 1 d. (asmuo nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų). Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2037 m. rugsėjo 20 d., t. y. užkertant kelią bet kada vėliau ateityje, pasikeitus aplinkybėms, iki vaikui sueis 18 metų, pateikti naują prašymą su reikalingais dokumentais išmokai gauti ir gauti vaikui išmoką (universalią). Priimtas pažeidžiant Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 8 punktą. Trūkstant dokumentų, reikalingų išmokai gauti, ir pareiškėjai šių dokumentų nepateikus per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, prašymas turėjo būti laikomas nepateiktu, o ne priimamas sprendimas neskirti išmokos, tuo labiau neskirti išmokos visam laikotarpiui iki vaikui sueis 18 metų. Institucija ne tik neturėjo jokio teisėto pagrindo, trūkstant dokumentams, priimti sprendimą neskirti išmokos vaikui, bet taip pat, neturėjo jokio teisėto pagrindo priimti sprendimą neskirti vaikui išmokos iki pat 2037 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 16 str. 1 d. – asmuo, t. y. pareiškėja, nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų, nes iki šiol nėra aišku, kokių konkrečiai trūkstamų dokumentų pareiškėja nepateikė. Nei sprendime, nei 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte, nei informaciniame lapelyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai dokumentų, užkirtusių kelią vaikui iki pilnametystės gauti universaliąją išmoką, pareiškėja nepateikė. Vaiko gimimo liudijimą pareiškėja pateikė, tačiau kitų dokumentų pareiškėja nepateikė, nes nebuvo aišku, kokius dar konkrečiai dokumentus būtent pareiškėja turi pateikti, o paaiškinimą, kodėl dėl išmokos vaikui kreipėsi tik 2020 m. liepos 28 d., ar gauna išmokas užsienyje ir kodėl apie ją nėra duomenų registruose, pareiškėja paaiškino žodžiu, o be to jai buvo nurodyta, kad jei trūks dokumentų, jos atžvilgiu bus užsakytas buities sąlygų patikrinimo aktas, kurio metu ji dar galės papildomai paaiškinti ar patikslinti informaciją. Pareiškėja nurodė, kad specialistei paaiškino, kad iš užsienio grįžo 2019 m. gruodį, faktiškai gyvena Lietuvoje, abu su vaiku deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, iki karantino lankėsi gydymo įstaigose, vėliau šalyje buvo paskelbtas karantinas, trukęs iki vasaros pradžios, pasibaigus karantino ribojimams, su vaiku lankėsi gydymo įstaigose, gyveno iš santaupų ir padėjo tėvai. Sūnų augino viena, vaiko tėvas gyveno atskirai užsienyje, buvo susipykę, todėl kartu negyvenom, ryšį palaikė tik vaiko auginimo klausimais ir bendro ūkio nevedė, susitaikė tik 2020 m. rugpjūčio mėn., vaiko tėvas 2020 m. rugpjūčio 29 d. atvyko gyventi Lietuvą ir jau yra įsidarbinęs. Nepagrįstai prašymas atmestas Įstatymo 16 str. 1 d. pagrindu, nes pati Institucija nesugebėjo aiškiai, konkrečiai nurodyti, kokių papildomų dokumentų dar trūksta pareiškėjai išmokai vaikui gauti. Pažymėjo, kad buvo ne tik netinkamai informuota informaciniame pranešime apie papildomų dokumentų poreikį, bet ir pačios Institucijos suklaidinta, ne va tai trūkstamus dokumentus galės pateikti ir patikslinti viską buities sąlygų patikrinimo metu. Prašymo pateikimo dieną buvo nurodyta teisinga informaciją apie šeimos sudėtį, t. y. viena augino nepilnametį vaiką. Vaiko tėvas tik 2020 m. rugpjūčio 29 d. grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką. Nei Įstatymas, nei Nuostatai nenumato, kad universaliosios išmokos vaikui iki 18 m. skyrimas priklauso nuo šeimos sudėties. Pareiškėja su sūnumi gyvena Lietuvos Respublikoje, tas nustatyta ir buities sąlygų patikrinimo metu, todėl realiai kliūčių gauti išmoką vaikui nėra, todėl išmoka neskirta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 28 d. R. R. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei, kuriuo prašė nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. skirti išmoką vaikui (už sūnų M. H., gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai per SPIS programą siųstame pranešime (toliau - Pranešimas) nurodyta, jog prašymas yra priimtas, tačiau pateikti ne visi reikiami dokumentai, kuriuos pareiškėja turi pateikti per vieną mėnesį. Pareiškėja informuota, jog sprendimas išmokos skyrimo/neskyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Šiame pranešime nurodoma, jog trūkstami dokumentai yra: „paaiškinimas, kodėl tik dabar kreipiatės dėl išmokos vaikui, vaiko gyvenamąją vietą deklaravote 2020-01-02, prašote nuo gimimo dienos. Išmokų vaikams įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kada grįžote gyventi į Lietuvą, ar gavote išmoką vaikui kitoje užsienio valstybėje, jeigu taip - kokioje. Jeigu gaunate išmokas užsienyje, ar informavote, jog išvykstate gyventi į Lietuvos Respubliką ir nutraukėte išmokų mokėjimą“. Pažymėjo, jog pareiškėja nuo 2018 m. sausio 3 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjos sūnus - nuo 2020 m. sausio 2 d. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, jog R. R. (asmens, auginančio vaiką iki trejų metų) socialinis draudimas galioja nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenys socialinei gauti formoje pareiškėja nurodė, jog vaiką augina viena. 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro atliktame Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, kuriuo buvo tikrinamos R. R. buities ir gyvenimo sąlygos nurodoma, jog būste (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena R. R. su draugu (duomenys neskelbtini) su vaiku M. H. bei kiti asmenys. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją, taip pat informaciją gautą iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų bei neturint kitų galimybių gauti reikiamų duomenų, siekdama priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, nurodė pareiškėjai iki 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikti pranešime nurodytą informaciją. Pareiškėja pateikdama prašymą nenurodė, jog išmoką vaikui gauna kitoje valstybėje bei nepateikė pranešime nurodytos informacijos. Vėliau šią aplinkybę nurodė tik Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prieštaringą informaciją (2020-07-28 pateiktas prašymas Nr. 39055 dėl universalios išmokos vaikui iki 18 m. už vaiką, M. H., išmokai gauti nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo vaiko gimimo, kai pareiškėja su vaiku Lietuvoje negyveno bei atsižvelgiant į Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame pati pareiškėja teigia bei patvirtina, kad iš Jungtinės Karalystės su vaiku grįžo tik 2019 m. gruodžio mėn., o išmoką vaikui nutraukti Jungtinėje Karalystėje prašymą pateikė tik 2020-08-30), 2020-09-17 išsiusiąs struktūrizuotas elektroninis dokumentas Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai, siekiant išsiaiškinti, nuo kada tiksliai išmoka vaikui Jungtinėje Karalystėje nutraukia, kad būtų galima įvertinti pareiškėjos teisę gauti išmoką vaikui Lietuvoje ir nuo kokios konkrečios datos. Šiai dienai atsakymas nėra gautas. Akcentuotina, jog pareiškėjai pateikus prašymą skirti išmoką vaikui, atsakovė laiku ir tinkamai informavo apie trūkstamus sprendimui priimti dokumentus, nustatė dokumentų pateikimo datą, tačiau pareiškėjai nepateikus prašomų dokumentų, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti išmoką vaikui pareiškėjos prašomu laikotarpiu, t. y. nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)), kadangi nuo vaiko gimimo šią išmoką pareiškėja gavo Jungtinėje Karalystėje ir kaip pati teigia, prašymą kompetentingai Jungtinės Karalystės institucijai dėl išmokos vaikui nutraukimo pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 30 d. Išmokos gavimo nutraukimą patvirtinančių įrodymų pareiškėja nėra pateikusi nei atsakovei, jų nėra pateikta ir šioje administracinėje byloje. Atsakovė yra pateikusi struktūrizuotą elektroninį dokumentą Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai per IT sistemą EESI, kuri socialinės apsaugos institucijoms visoje ES padeda keistis informacija, susijusia su taikomais teisės aktais (liga, profesine liga ir nelaimingais atsitikimais darbe, pensija, bedarbio pašalpomis ir išmokomis šeimai), greičiau ir saugiau, kaip reikalaujama ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėmis, dėl R. R. gaunamos (gautos) išmokos vaikui už vaiką M. H., tačiau šiai dienai atsakymas nėra gautas. Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi atsakymą į paklausimą bei kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus bei informaciją, turės galimybę spręsti dėl pareiškėjos teisės gauti išmoką vaikui Lietuvoje, šios išmokos gavimo laikotarpio, dydžio bei kt. Atsakovės nuomone minėtas teisinis reguliavimas bei faktinės aplinkybės patvirtina, jog Administracijos Socialinės paramos skyrius priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinių išmokų vaikui skyrimo tvarką, nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 204196 „Dėl išmokos vaikui skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjai skirti išmoką vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos poskyrio 2019 m. gruodžio 18 d. gimimo įrašo Nr. 3296 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė sūnus M. H., gimimo vieta (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801 (toliau - Nuostatai).
Įstatymo (bylai aktuali redakcija) 6 str. 1 d. numato, jog kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Įstatymo 6 str. 3 d. reglamentuoja, jog išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvu (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1. 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui (asmeniui) yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Įstatymo 16 str. 5 d. reglamentuoja, jog dėl išmokos vaikui asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. įstatymo 18 str. 2 d. numato, jog išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos. Įstatymo 22 str. įtvirtintos išmokų gavėjų pareigos bei nurodyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo: pateikti visą ir teisingą informaciją įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; sudaryti socialiniams darbuotojams, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir (ar) kitiems darbuotojams galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; išmokas naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
Nuostatų 27.2 papunktyje numatyta, jog Savivaldybės administracija skiria ir moka išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, iki vaikui sukaks 18 metų. Nuostatų 34 punkte nurodyta, jog išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos, o jeigu prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo diena nesutampa, - nuo prašymo skirti išmoką pateikimo savivaldybės administracijai dienos.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 23 p. numato, jog siekiant nustatyti, kokia valstybė narė turi pirmenybę mokėti išmoką šeimai, nepakanka asmens prašyme pateiktos informacijos, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga užpildo atitinkamus struktūrizuotus dokumentus (E 001, E 401 ir E 411 formos pažymas) ir kreipiasi į kitos valstybės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 28 d. R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei, kuriuo prašė nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. skirti išmoką vaikui (už sūnų M. H., gim. (duomenys neskelbtini)).
Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad kreipimosi dėl išmokos diena laikoma diena, kurią pateiktas prašymas skirti išmoką. Kai kreipiantis dėl išmokos su prašymu pateikiami ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį, o šis įteikiamas pareiškėjui. Visi trūkstami dokumentai, reikalingi išmokai skirti, pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu pareiškėjas per vieną mėnesį nepateikia reikiamų dokumentų, jo prašymas laikomas nepateiktu. Jei pateikiamas prašymas skirti kelių rūšių išmokas, bet dėl vienos iš jų per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos nepateikiami reikiami dokumentai, prašymas laikomas nepateiktu tik dėl tos išmokos, kuriai skirti trūksta dokumentų.
Socialinės paramos skyrius įvertinęs pareiškėjos prie prašymo pateiktus dokumentus, pareiškėjai per SPIS programą siųstame pranešime (toliau - Pranešimas) nurodė, jog prašymas yra priimtas, tačiau pateikti ne visi reikiami dokumentai, kuriuos pareiškėja turi pateikti per vieną mėnesį. Pareiškėja informuota, jog sprendimas išmokos skyrimo/neskyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. 2020 m. liepos 28 d. informaciniame lape Nr. 39055 buvo nurodyta, jog nepateikti dokumentai - vaiko gimimo liudijimo kopija, kiti dokumentai. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešime, siųstame el. paštu pareiškėjai, nurodoma, jog trūkstami dokumentai yra: „paaiškinimas, kodėl tik dabar kreipiatės dėl išmokos vaikui, vaiko gyvenamąją vietą deklaravote 2020 m. sausio 2 d., prašote nuo gimimo dienos. Išmokų vaikams įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kada grįžote gyventi į Lietuvą, ar gavote išmoką vaikui kitoje užsienio valstybėje, jeigu taip - kokioje. Jeigu gaunate išmokas užsienyje, ar informavote, jog išvykstate gyventi į Lietuvos Respubliką ir nutraukėte išmokų mokėjimą“.
2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro atliktame Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 374, kuriuo buvo tikrinamos R. R. buities ir gyvenimo sąlygos nurodoma, jog būste (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena R. R. su draugu (duomenys neskelbtini) su vaiku M. H. bei kiti asmenys. Apsilankymo metu nustatyta, jog pareiškėja gyvena su vaiku ir draugu, pareiškėjos teigimu, ji su vaiku į Lietuvą grįžo 2019 m. gruodžio mėn., draugas atvyko į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėja teigė, jog prašymą dėl užsienyje gaunamų išmokų nutraukimo pateikė 2020 m. rugpjūčio 30 d.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsižvelgdamas į pareiškėjos 2020 m. liepos 28 d. prašymo turinį ir prie jo pateiktus rašytinius dokumentus, skundžiamu sprendimu konstatavo, kad vadovaujantis LR išmokų vaikams įstatymo 16 str. 1 d. (asmuo nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų), todėl vadovaujantis LR išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801, nutarė R. R., gim. (duomenys neskelbtini) neskirti išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2037 m. rugsėjo 20 d.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, kuris priimdamas sprendimus dėl išmokos vaikui skyrimo/neskyrimo privalo vadovautis ne tik Įstatymu ar Nuostatais, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018; 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. A-882-1440/2014 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukelianti sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką konstatuotina, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą priimtą skundžiamą sprendimą pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais. Skundžiamas sprendimas privalėjo būti aiškus ir suprantamas visiems subjektams.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. A-556-34/2014 ir kt.). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas neigiamas pasekmes sukeliantis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad jame konstatuojama, jog pareiškėja vadovaujantis LR išmokų vaikams įstatymo 16 str. 1 d. (asmuo nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų), todėl vadovaujantis LR išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais 2004 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 801, nutarė neskirti R. R., gim. (duomenys neskelbtini) neskirti išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2037 m. rugsėjo 20 d.
Kaip jau anksčiau nustatyta, informaciniame lape buvo tik formaliai nurodyta nepateikti dokumentai vaiko gimimo liudijimo kopija, kiti dokumentai. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešime, siųstame el. paštu pareiškėjai, nurodoma, jog trūkstami dokumentai yra: „paaiškinimas, kodėl tik dabar kreipiatės dėl išmokos vaikui, vaiko gyvenamąją vietą deklaravote 2020-01-02, prašote nuo gimimo dienos. Išmokų vaikams įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kada grįžote gyventi į Lietuvą, ar gavote išmoką vaikui kitoje užsienio valstybėje, jeigu taip - kokioje. Jeigu gaunate išmokas užsienyje, ar informavote, jog išvykstate gyventi į Lietuvos Respubliką ir nutraukėte išmokų mokėjimą“.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko gimimo liudijimą pateikė, tačiau kitų dokumentų nepateikė, nes nebuvo aišku, kokius dar konkrečiai dokumentus turi pateikti, o paaiškinimą, kodėl dėl išmokos vaikui kreipėsi tik 2020 m. liepos 28 d., ar gauna išmokas užsienyje ir kodėl apie ją nėra duomenų registruose, pareiškėja paaiškino žodžiu, o be to jai buvo nurodyta, kad jei trūks dokumentų, jos atžvilgiu bus užsakytas buities sąlygų patikrinimo aktas, kurio metu ji dar galės papildomai paaiškinti ar patikslinti informaciją. 2020 m. rugsėjo 1 d. atliekant Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą paaiškino, kad iš užsienio grįžo 2019 m. gruodį, faktiškai gyvena Lietuvoje, abu su vaiku deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Visą šį laikotarpį gyveno iš santaupų ir padėjo tėvai. Sūnų augino viena, vaiko tėvas gyveno atskirai užsienyje, nes buvo susipykę, todėl kartu negyveno, ryšį palaikė tik vaiko auginimo klausimais ir bendro ūkio nevedė, susitaikė tik 2020 m. rugpjūčio mėn., vaiko tėvas 2020 m. rugpjūčio 29 d. atvyko gyventi Lietuvą ir jau yra įsidarbinęs.
2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro atliktame Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte , kuriuo buvo tikrinamos R. R. buities ir gyvenimo sąlygos nurodoma, jog būste (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena R. R. su draugu (duomenys neskelbtini) su vaiku M. H. bei kiti asmenys. Apsilankymo metu nustatyta, jog pareiškėja gyvena su vaiku ir draugu, pareiškėjos teigimu, ji su vaiku į Lietuvą grįžo 2019 m. gruodžio mėn., draugas atvyko į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėja teigė, jog prašymą dėl užsienyje gaunamų išmokų nutraukimo pateikė 2020 m. rugpjūčio 30 d.
Kaip minėta, Sprendime nurodyta, kad pareiškėja nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų. Tačiau, kaip jau nustatyta pareiškėja pateikė vaiko liudijimo kopiją, pateikė paaiškinimus žodžiu 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai, kuri atliko Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą ir tai užfiksuota 2020 m. rugsėjo 1 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte. Taigi, negalima teigti, kad pareiškėja nepateikė visų būtinų išmokai skirti dokumentų. Vertinant ginčijamo sprendimo turinį neaišku ar neigiamas sprendimas priimtas jog pareiškėja nepateikė visų įvardintų informaciniame lapelyje ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešime nurodytų dokumentų, paaiškinimų ar tik jų dalies, o jei nepateikė dalies, tai kokių konkrečiai. Taigi iš skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti kokių konkrečių dokumentų ar duomenų, būtinų išmokai vaikui skirti, pareiškėja nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 204196 „Dėl išmokos vaikui skyrimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nėra pagrįstas 2020 m. liepos 28 d. prašymo – skirti išmoką vaikui nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 204196 „Dėl išmokos vaikui skyrimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.