Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties J. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės D. G.-Bačėnienės 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu J. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 34 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono vadybininku, atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, neužtikrino Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų vykdymo. 2020 m. vasario 12 d., atlikto neplaninio patikrinimo metu (Patikrinimo aktas Nr. PA-7) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo atliekas (17 02 02), popieriaus ir kartono (20 01 01), stiklo atliekas (20 01 02), plastikus (20 01 39), kitaip neapibrėžtas atliekas (20 01 99), plastikus (16 01 19), kitaip neapibrėžtas atliekas (plastikus) (16 01 22), pjuvenų, drožlių, skiedrų, medienos drožlių plokščių ir faneros atliekas (03 01 05) ir kitaip neapibrėžtas medienos atliekas (03 01 99) surinko ir perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, neturinčiai teisės priimti ir tvarkyti šias atliekas (atliekų tvarkymo aikštelė (duomenys neskelbtini).) (pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 2A-4-413/2019, kuris papildytas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės šias atliekas priimti ir tvarkyti). Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punkto reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. Ž. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

4. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad J. Ž. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė.

5. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį J. Ž. patrauktas dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono vadybininku, atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, surinko ir perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairias atliekas, kurių pagal Kauno apygardos teismo 2019-04-19 sprendimą byloje Nr. 2A-4-413/2019, kuris papildytas Kauno apygardos teismo 2019-07-03 papildomu sprendimu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės priimti ir tvarkyti, tokiais veiksmais jis neužtikrino Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų vykdymo.

6. ANK 247 straipsnio 34 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas). Ši teisės norma yra blanketinio pobūdžio, todėl siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį, yra reikalinga nurodyti konkretų įstatymą ir poįstatyminį teisės aktą, kurį pažeidžiant buvo padarytas šis administracinis nusižengimas. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, jog J. Ž. pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. <…>. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Taisyklių 7 punktas nustato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. <...>.

7. Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento specialistams 2020 m. sausio 28 d. buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą dėl galimai neteisėtai įvežamų mišrių statybinių atliekų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-3). Patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-4413/2019 nusprendė panaikinti LR Aplinkos ministerijos Kauno RAAD TIPK leidimo Nr. 5/25 dalį, kuria atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, biosklaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota nedelsiant nutraukti mišrių komunalinių, buitinių, biosklaidžių, didžiųjų ir kitų atliekų surinkimo, vežimo iš gyventojų ir įmonių, laikymo, rūšiavimo, perdirbimo ir bet kokią su tuo susijusią ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), taip pat ūkinę veiklą su antrinėmis žaliavomis toje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri nepatenka į specialiajame plane, patvirtintame Kauno r. Savivaldybės Tarybos 2009-10-22 sprendimu Nr. TS-391, numatytą komercinę (komunalinę) teritoriją antrinių žaliavų surinkimui ar pažeidžia šiame specialiajame plane nurodytą 100 m. sanitarinę apsaugos zoną antrinių žaliavų surinkimui. Departamentas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą išaiškinti šį 2019 m. balandžio 19 d. teismo sprendimą, t. y. nurodyti, kokia apimtimi TIPK leidimas panaikinamas. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. priėmė papildomą sprendimą (rezoliucinę dalį papildė žodžiais „antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą“), kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikta teisė surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą.

8. 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. PA5-7 nurodyta, kad 2019-07-15 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, pagal kurią susitarė sudaryti nepavojingų atliekų tvarkymo sutartį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atliekų (antrinių žaliavų) turėtoja, įsipareigojo perduoti iš fizinių ir juridinių asmenų surinktas įvairias nepavojingas atliekas (antrines žaliavas) BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atliekų tvarkytojui, kuri turi teisę šias nepavojingas atliekas priimti, rūšiuoti ir laikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei turimu TIPK leidimu (leidimo dalimi), o BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkdama trečiąjį asmenį, įsipareigoja priimti, išrūšiuoti ir laikyti tiek priimtas antrines žaliavas, tiek po rūšiavimo susidariusias nepavojingas atliekas, kurias paskui perduos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atliekų turėtojui, dėl galutinio jų sutvarkymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) , neturi nustatyta tvarka išduoto Aplinkos apsaugos agentūros leidimo, suteikiančio teisę tvarkyti atliekas, o procese nuo atliekų darytojo iki galutinio tvarkytojo dalyvauja tik kaip surinkėjas ir vežėjas. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ per šį vežėją priėmė 15,38 tonų stiklo atliekų (17 02 02), priskiriamų statybinėms ir griovimo atliekoms, taip pat 433,051 toną atliekų, priskiriamų komunaliniam atliekų srautui, taip pat 10,325 tonas atliekų, priskiriamų eksploatuoti netinkamoms įvairios paskirties transporto priemonėms, taip pat 57,07 tonas medienos atliekų, kurių, pagal Kauno apygardos teismo 2019-07-03 papildomą sprendimą byloje Nr. 2A-4-413/2019, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės priimti ir tvarkyti.

9. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Institucija susiaurino Kauno apygardos teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje taikymą. Šį skundo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad šiame teismo sprendime nedetalizuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ leidžiamų surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrinių žaliavų - popieriaus, kartono, plastiko ir stiklo - kodai pagal Atliekų tvarkymo taisykles ir nenurodyta šių atliekų kilmė (šaltinis), todėl laikytina, kad teismas leido UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti visą popierių, kartoną, plastiką ir stiklą, kuris atitinka antrinių žaliavų sąvoką. Nepaisant to, kad teismo sprendime nenurodyti atliekų kodai, tačiau aiškiai nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ palikta teisė surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti iškirtinai tik antrines žaliavas, o būtent popierių, kartoną, plastiką ir stiklą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Sprendžiant atliekų priskyrimą antrinėms žaliavoms, būtina nustatyti, ar tam tikros atliekos atitinka antrinių žaliavų sąvoką, nurodytą Atliekų tvarkymo įstatyme. Taigi, nutarimą priėmusi Institucija pagal savo kompetencijos ribas turėjo kontroliuoti, ar Kauno apygardos teismo sprendimas yra vykdomas nepažeidžiant aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų.

10. Kaip nustatyta bylos medžiaga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinko ir perdavė atliekas kodais 20 01 01, 20 01 02, 20 01 39, 20 01 99, kurios pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas atliekas; kodu 16 01 19 , 16 01 22, kurios atitinkamai priskiriamos kitaip sąraše neapibrėžtoms atliekoms (eksploatuoti netinkamos įvairios paskirties transporto priemonės (įskaitant nesavaeiges mašinas) ir atliekos išardžius eksploatuoti netinkamas transporto priemones bei transporto priemonių eksploatavimo atliekos); kodu 17 02 02, kurios priskiriamos statybinėms ir griovimo atliekoms (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą); kodais 03 01 05, 03 01 99, kurios priskiriamos medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų, medienos masės, popieriaus ir kartono gamybos atliekoms). Perduoti atliekas iš komunalinio srauto (buitines), statybines ir griovimo atliekas, eksploatuoti netinkamų įvairios paskirties transporto priemonių atliekas ir medienos atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės tokių atliekų priimti ir tvarkyti. Atliekos yra surenkamas iš komunalinio ir nekomunalinio srauto. Pagal surinktų ir perduotų atliekų kodus iš komunalinio srauto buvo surinkta – 20 01 01 popierius ir kartonas, 20 01 02 stiklas, 20 01 39 plastikai, 20 01 99 kitaip neapibrėžtos frakcijos, o iš nekomunalinio srauto – 16 01 19 plastikas iš eksploatuoti netinkamų įvairios paskirties transporto priemonių, 16 01 22 kitaip neapibrėžtos atliekos (plastikai), 17 02 02 stiklas iš statybos atliekų. Apeliantas ginčija patikrinimo metu rastų ir aprašytų atliekų priklausomumą komunalinėms ir statybų atliekoms, tačiau abejoti patikrinimą atlikusios Institucijos išvados objektyvumu neduoda pagrindo administracinio nusižengimo medžiagoje esančios fotonuotraukos iš patikrinimo vietos.

11. Nėra pagrindo sutikti ir su J. Ž. atstovo apeliacinio skundo teiginiu, kad Atliekų tvarkymo įstatymas antrinių žaliavų sąvoką sieja išimtinai su galimybe tokias atliekas perdirbti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pažeidėjo atstovas nurodo formalius teiginius, pagrįstus teisės aktų nuostatomis, kurios pateiktos selektyviai, nevertinant aptariamą situaciją reglamentuojančių teisės aktų normų visumos ir jų sąsajos su tarptautiniais teisės aktais. Skunde cituojama Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, kad „Antrinės žaliavos - tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos“, kas, apelianto teigimu, patvirtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme nėra nurodyta jokių išimčių, kada tinkamos perdirbimui atliekos nebūtų laikomos antrinėmis žaliavomis, nepaisant to, kokia šių atliekų kilmė. Tačiau perdirbimas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį yra atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

12. Be to, sprendžiant klausimus dėl atliekų priskyrimo antrinėms žaliavoms, nacionalinėje teisėje yra laikomasi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau - Direktyva) nuostatų. Pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kai: a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa; c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams, popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir audiniams. Pagal Direktyvą antrinėmis žaliavomis galėtų būti laikomos tik tos atliekos, kurių kokybė atitinka tam tikrus techninius reikalavimus, reikalingus jų tolesniam perdirbimui, ir tokiai medžiagai egzistuoja rinka ir paklausa.

13. Antrines žaliavas superkantys ir perdirbantys ūkio subjektai yra nustatę tam tikrus popieriaus, kartono ir plastiko kokybės reikalavimus, kurie yra būtini šių atliekų tolesniam perdirbimui. Taigi, atliekų pripažinimas antrinėmis žaliavomis yra vykdomas pagal Direktyvoje įtvirtintus tikslus. Todėl tik šiuos reikalavimus atitinkančios atliekos yra superkamos rinkoje kaip antrinės žaliavos ir egzistuoja reali jų paklausa. Direktyvos prasme perdirbti netinkamas popierius, kartonas ir plastikas, ar stiklas ir toliau lieka atliekomis, o ne antrinėmis žaliavomis, nes faktiškai šios atliekos neatitinka tolesniam perdirbimui keliamų kokybės kriterijų ir rinkoje tokios atliekos neturi paklausos. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, surinktos popieriaus, kartono, plastiko atliekos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje laikomos bendroje krūvoje, lauke, veikiamos tiek tarpusavyje vykstančių cheminių procesų tarp skirtingos rūšies atliekų, tiek oro sąlygų, tokiu būdu atliekų kokybė dar suprastėja. Stiklui rūšiuoti privalomas įrenginys, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklas iš statybinių atliekų (langų) išdaužomas mechaniniu būdu, krūvose lieka stiklo duženos kartu su mediniais, plastikiniais rėmais. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad tokios atliekos negali būti laikomos antrinėmis žaliavomis, nes neatitinka antrinėms žaliavoms keliamų reikalavimų. Taigi, remiantis aptartu, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuostata sieti antrinių žaliavų sąvoką tik su teorine galimybe jas perdirbti, nelaikytina atitinkanti teisinį reglamentavimą, nes ne bet koks popierius, kartonas, stiklas ar plastikas gali būti laikomas antrinėmis žaliavomis, o tik toks, kuris atitinka Direktyvoje antrinėms žaliavoms keliamiems reikalavimams.

14. Nesutikdamas su tokia išvada apeliantas skunde nurodė, kad pagal Institucijos poziciją, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai negali priimti ir tvarkyti jokių atliekų. Toks teiginys deklaratyvus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog patikrinimo metu dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų atliekų buvo priskirtos atliekoms, kurių pastaroji bendrovė neturėjo teisės priimti ir tvarkyti, dar savaime nereiškia, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai negali priimti ir tvarkyti jokių atliekų. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse esančią atliekų sąrašo Rodyklę, kaip antrinės žaliavos, kurios yra tinkamos perdirbti, atliekos, t. y. popierius, kartonas ar plastikas yra priskiriama į 03, 10, 12 ar 15 ir kitus skyrius patenkančias atliekų rūšis. Kaip matyti iš patikrinimo akto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ir atliekų, kurios priskirtos į antrines, perdirbimui tinkamas žaliavas, todėl jos nebuvo įtrauktos į atliekas, kurių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės priimti ir laikyti, ir dėl šių atliekų atsakomybėn J. Ž. nebuvo patrauktas.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog J. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono vadybininku, atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, surinko ir perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įvairias atliekas, kurių pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 2A-4-413/2019, kuris papildytas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės priimti ir tvarkyti, tokiais veiksmais jis neužtikrino Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų vykdymo, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį buvo patrauktas ir nubaustas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. Ž. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. Ž. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.