- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-53-480/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- R. S., O. S., M. N.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Marina Laurinaitienė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant apeliantui (atsakovui) R. S. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, ieškovės Ž. S. atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1166-191/2013 pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovams O. S., R. S., M. N. dėl nuosavybės gynimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir atsakovės O. S., atsakovo R. S. priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras T. S., 2008-05-15 ji paveldėjo sutuoktinio turtą, kurį prašė atidalinti. Ieškovė nurodė, jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/3 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Likusios gyvenamųjų patalpų dalys priklauso atsakovams. Minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 813,28 kv.m. Ieškovei priklauso 271,09 kv.m., kas sudaro 1/3 dalį bendro ploto, taip pat 271,09 kv.m., t. y. 1/3 dalis, priklauso atsakovei O. S., atsakovui R. S. priklauso 211,34 kv.m., t. y. 79/300 dalys, atsakovui M. N. - 7/100 dalys, t. y. 59,75 kv.m. Bendraturčiams priklausančių patalpų išlaikymas bei priežiūra sukelia problemų, nes visi jie gyvena skirtinguose miestuose. Atsakovai nesutaria dėl atidalijimo būdo, todėl ieškovė prašė, kad patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), būtų padalijamos natūra. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl turimų pastato dalių paskaičiavimo bei pateikė teismui gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo atskirais turtiniais vienetais projektą. Padalinamas gyvenamasis namas yra 4 aukštų su pusrūsiu ir mansarda. Patalpų planinė struktūra ir paskirtis nėra keičiama. Atlikus patalpų atidalijimą gyvenamojo namo bendrasis plotas pasiskirstytų taip: ieškovei Ž. S. - 267,03 m², iš jų 252,58 m² asmeninės nuosavybės teise bei 14,45 m² bendros nuosavybės teise; atsakovams - 546,25 m². Pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų atidalinimo turtiniais vienetais, ieškovei atitektų: I. Asmeninės nuosavybės teise pusrūsio patalpos: sandėlis R-4 - 4,59 m²; sandėlis R-5 - 3,26 m²; sandėlis R-8 - 4,47 m²; sandėlis R-3-16,28m² ,iš viso 28,6 m² , bei bendros nuosavybės teise pusrūsio patalpos: koridorius R-9 - 1,96 m²; koridorius R-10 - 2,93 m²; koridorius R-11 - 5,45 m²; koridorius 10-1 - 1,87 m². Iš viso 40,81 m² pusrūsio patalpų, iš jų asmeninės nuosavybės teise - 28,6 m², bendros nuosavybės teise - 12,21 m². II. Asmeninės nuosavybės teise I aukšto patalpos: vonia 1-6 - 7,05 m²; kambarys 1-7- 18,14 m²; koridorius 1-8- 1,38 m²; koridorius 1-9- 9,24 m²; kambarys 1-10-19,81 m². Bendros nuosavybės teise I aukšto patalpos: koridorius - 1-1 - 4,48 m² (2,24). Iš viso 57,86 m² 1 aukšto patalpų, iš jų asmeninės nuosavybės teise - 55,62 m², bendros nuosavybės teise – 4,48 m². III. Asmeninės nuosavybės teise 3 aukšto patalpos: koridorius 5-1 - 4,31 m ²; koridorius 5-2 - 1,17 m ²; WC 5-3-1,42 m²; virtuvė 5-4 - 8,77 m²; kambarys 5-5-4,81 m²; vonia 5-6 - 6,92 m²; kambarys 5-7 - 17,86 m²; koridorius 5-8 - 1,38 m²; koridorius 5-9-8,90 m²; kambarys 5-10 - 19,78 m²; kambarys 5-11-20,33 m²; koridorius 6-1 - 4,16 m ²; kambarys 6-2-25,08 m²; vonia, WC 6-3 - 4,32 m²; virtuvė 6-4 - 14,95 m²; kambarys 6-5-24,20 m². Iš viso: 168,36 m². 14,45 m² bendros nuosavybės teise: pusrūsio patalpos - koridorius R-9 - 1,96 m²; koridorius R-10 - 2,93 m²; koridorius R-11 - 5,45 m²; koridorius 10-1 – 1,87 m². Iš viso 12,21 m²; I aukšto patalpos: koridorius 1-1 – 4,48 m²; ir prašė pripažinti 252,58 m² atidalytas patalpas asmenine Ž. S. nuosavybe, 14,45 m² bendrąja su atsakovais nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktas atidalijimas atitiktų ieškovės bei atsakovų interesus.
Atsakovė O. S. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto /patalpa - gyvenamosios patalpos, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), lA4p, (duomenys neskelbtini), taip kaip yra nurodyta paruoštame V. S. individualios įmonės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo turtiniais vienetais projekte (t. 2, b. l 10-17):
- pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į šias atidalinamas pusrūsyje esančias atskiras izoliuotas patalpas, pažymėtas: R-6 (sandėliu), turinčiu 2,77 kv.m.; R-7 (sandėliu), turinčiu 2,77 kv.m.; 10-2 (kambariu), turinčiu 19,00 kv.m.; 10-3 (vonia), turinčiu 4,49 kv.m., ir nustatyti, kad kartu su kitais asmenimis ji naudojasi bendrai šiomis patalpomis esančiomis pusrūsyje: R-9 (koridoriumi), turinčiu 5,88 kv.m. (iš jų jai tenka 1,96 kv.m.); R-10 (koridoriumi), turinčiu 8,79 kv.m. (iš jų jai tenka 2,93 kv.m.); Rl 1 (koridoriumi),turinčiu 16,36 kv.m. (iš jų jai tenka 5,45 kv.m.); 10-1 (koridoriumi), turinčiu 3,74 kv.m. (iš jų jai tenka 1,87 kv.m.);
- pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į šias atidalinamas 1 - ame aukšte esančias izoliuotas patalpas, pažymėtas: 1-2 (koridorius), turinčiu 1,22 kv.m.; 1-3 (WC, tualetas), turinčiu 1,13 kv.m.; 1-4 (virtuvė), turinčiu 8,32 kv.m.; 1-5 (kambarys) turinčiu 4,90 kv.m.; 1-11 (kambarys) turinčiu 16,87 kv.m.; 1-12 (kambarys), turinčiu 18,69 kv.m., ir nustatyti, kad kartu su kitais asmenimis ji naudojuosi bendrai šiomis patalpomis esančiomis I-ame aukšte: 1-1 koridoriumi, turinčiu 4,48 kv.m. (iš jų jai tenka 2,24 kv.m.);
- pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į šias atidalinamas 2 - ame aukšte esančias izoliuotas patalpas pažymėtas: 3-1 (koridorius), turinčiu 4,44 kv.m.; 3-2 ( koridorius), turinčiu 1,48 kv.m.; 3-3 (WC, tualetas), turinčiu 1,29 kv.m., 3-4 (virtuvė), turinčiu 14,94 kv.m.; 3-6 (vonia), turinčiu 7,04 kv.m.; 3-7 (kambarys), turinčiu 18,14 kv.m., 3-8 (koridorius), turinčiu 1,32 kv.m., 3-9 (koridorius), turinčiu 9,09 kv.m., 3-10 (kambarys), turinčiu 19,72 kv.m., 3-11 (kambarys), turinčiu 20,46 kv.m, 3-12 (kambarys), turinčiu 24,36 kv.m.; 4-1 (koridorius), turinčiu 4,05 kv.m., 4-2 (kambarys), turinčiu 25,37 kv.m.; 4-3 ( vonia, WC, tualetas), turinčiu 4,24 kv.m.; 4-4 (kambarys), turinčiu 15,33 kv. m.
Kitos patalpos, izoliuotos ar bendrai naudojamos lieka kitiems bendraturčiams. Atsakovė neprieštaravo tam, kad kiti bendraturčiai tarp savęs nustatys naudojimosi tvarką atskiromis izoliuotomis ir bendromis patalpomis. Jos nuomone, nurodyta atidalijimo tvarka labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Taip atidalijant atsižvelgtina į tai, kad atsakovė savo vardu neturi nekilnojamojo turto ( būsto), todėl realiai ketina gyventi ginčo patalpose. Atsakovė senyvo amžiaus, ligota, todėl būtinos patalpos, kurios nebūtų labai aukštai ir nereikėtų aukštai lipti laiptais. Skirtinos patalpos antrame aukšte yra izoliuotos, bendrų patalpų neliktų, toks atidalijimo variantas, kuris atitinka atsakovės turimas idealiąsias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus. Atsakovas R. S. realiai naudoja patalpas, esančias 4-ame aukšte.
Šalies argumentai
Atsakovas R. S. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskiriant patalpas: ketvirto aukšto, pažymėtas indeksais nuo 7-1 iki įskaitant 8-9, gyvenamojo namo patalpą mansardą, pažymėtą indeksu a-1,14,54 kv.m; rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-R/-4,47 kv.m.; paskirti atsakovui 62,42 kv.m. pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki įskaitant 1-12, rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-9/5,33 kv.m., R-10/8,79 kv.m., R-2/19,52kv.m. šalims palikti naudotis bendrai; (t. 4, b. l 7). Atsakovas nurodė, kad jis, ieškovė, atsakovė O. S. ir M. N. yra gyvenamųjų patalpų pastate lA4p, kurių bendras plotas 813,28 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 79/300 dalys, ieškovei Ž. S. ir atsakovei O. S. - po 1/3 dalį, trečiajam asmeniui M. N. - 7/100 dalys minėtų gyvenamųjų patalpų. Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktas gyvenamojo namo atidalinimo atskirais turtiniais vienetais parengtas projektas atitinka tik ieškovės interesus, tačiau atsakovo interesai yra pažeidžiami, nes ieškovė prašo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal minėtą projektą atidalinti bei pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe palankiausias ir geriausias gyvenamąsias patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės Ž. S. ieškinį ir atsakovės O. S. priešieškinį patenkino, atsakovo R. S. priešieškinį tenkino dalinai ir atidalino iš bendrosios nuosavybės patalpas pastate 1A4p, kurių bendras plotas 813,28 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei nustatė nuosavybės teises į patalpas taip:
Pusrūsio palapos: Ž. S. - R-3 – 16,28 m²; R-4 – 4,59 m²; R-5 – 3,26 m²; R-8 – 4,47 m² – viso 28,6 m². O. S. - R-6 – 2,77 m²; R-7 – 2,77 m²; 10-2 – 19 m²; 10-3 – 4,49 m² – viso 29,03 m². R. S. - R-1 – 7,09 m² – viso 7,09 m². Patalpos-koridoriai bei šiluminis mazgas R-9; R-10; R-11; 10-1; R-2; 10-1 – viso 33,60 m ² – lieka šalių bendram naudojimui.
I aukšto patalpos: Ž. S.: 1-6 – 7,05 m²; 1-7 – 18,14 m²; 1-8 – 1,38 m²; 1-9 – 9,24 m²; 1-10 – 19,81 m² – viso: 55,62 m²; O. S.: 1-2 – 1,22 m²; 1-3 – 1,13 m²; 1-4 – 8,32 m²; 1-5 – 4,90 m²; 1-11 – 16,87 m²; 1-12 – 18,69 m² – viso: 51,13 m². Patalpa-koridoriumi 1-1 – 4,48 m ² Ž. S. ir O. S. naudojasi bendrai.
II aukšto patalpos: O. S.: 3-1 – 4,44 m²; 3-2 – 1,48 m²; 3-3 – 1,29 m²; 3-4 – 14,94 m²; 3-6 – 7,04 m²; 3-7 – 18,14 m²; 3-8 – 1,32 m²; 3-9 – 9,09 m²; 3-10 – 19,72 m²; 3-11 – 20,46 m²; 3-12 – 24,36 m²; 4-1 – 4,05 m²; 4-2 – 25,37 m²; 4-3 – 4,24 m²; 4-4 – 15,33 m² – viso 171,27 m².
III aukšto patalpos: Ž. S.: 5-1 – 4,31 m²; 5-2 – 1,17 m²; 5-3 – 1,42 m²; 5-4 – 8,77 m²; 5-5 – 4,81 m²; 5-6 – 6,92 m²; 5-7 – 17,86 m²; 5-8 – 1,38 m²; 5-9 – 8,90 m²; 5-10 – 19,78 m²; 5-11 – 20,33 m²; 6-1 – 4,16 m²; 6-2 – 25,08 m²; 6-3 – 4,32 m²; 6-4 – 14,95 m²; 6-5 – 24,20 m² – viso 168,36 m ².
IV aukšto patalpos: R. S.: 7-1 – 4,31 m²; 7-2 – 1,34 m²; 7-3 – 1,16 m²; 7-4 – 8,57 m²; 7-5 – 4,88 m²; 7-6 – 6,74 m²; 7-7 – 17,66 m²; 7-8 – 1,26 m²; 7-9 – 8,87 m²; 7-10 – 20,27 m²; 7-11 – 20,38 m²; 8-1 – 4,70 m²; 8-2 – 24,74 m²; 8-3 – 25,08 m²; 8-4 – 4,58 m²; 8-5 – 1,26 m²; 8-6 – 1,12 m²; 8-7 – 3,03 m²; 8-8 – 7,02 m²; 8-9 – 2,15 m² – viso 169,12 m².
Mansardos patalpos: R. S.: a-1 – 14,54 m² – viso 14,54 m².
Teismas nustatė, kad ieškovė Ž. S. bei atsakovai O. S., R. S. ir tretysis asmuo M. N. yra gyvenamųjų patalpų pastate 1A4p, kurių bendras plotas 813,28 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei ir atsakovei O. S. nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį visų patalpų arba po 271,09 kv. m., atsakovui R. S. priklauso 79/300 dalių patalpų arba 211,34 kv. m.; M. N. priklauso 7/100 dalių arba 59,75 kv. m. Atsakovui R. S. iki 2003 metų taip pat priklausė 1/3 dalis visų patalpų, bet 2003-12-24 atsakovas pardavė A. B. iš jam priklausančios dalies 0,07 d. arba 59,75 kv. m. patalpų (butą Nr. 3 namo 1-me aukšte), 2011 m. A. B. pardavė minėtas patalpas M. N., kuriam priklauso pusrūsio patalpos – 10-4 – 14,76 kv. m., bei 1 aukšto patalpos 2-1; 2-2; 2-4 – 44,99 kv.m. Teismo vertinimu, ieškovės Ž. S. patikslintame ieškinyje bei atsakovės O. S. patikslintame priešieškinyje nurodytas atidalijimo variantas atitinka bendraturčių interesus, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), kurie turi būti taikomi sprendžiant atidalijimo variantus. Nurodė, kad pagal ieškovės Ž. S. ir atsakovės O. S. pateiktus variantus ieškovei atitenka asmeniniam naudojimui izoliuotų atskirų patalpų – 252,58 m²; atsakovams O. S. – 251,43 m ², R. S. – 190,75 m ². Patalpos pusrūsyje (koridoriai, šiluminis mazgas), iš viso 33,60 m², naudojamos bendrai Ž. S., O. S. ir R. S.. Patalpos 1 aukšte (koridorius) 1-1 – 4,48 m² naudojamos bendrai ieškovės Ž. S. ir atsakovės O. S.. Teismo vertinimu, atsakovo R. S. pateiktas teismui atsidalijimo variantas pažeidžia ieškovės interesus, nes jai negavus patalpų 1-me aukšte būtų pažeista jai priklausančių patalpų dalių proporcija. Teismas pažymėjo, kad R. S. savo dalį pirmajame aukšte yra pardavęs, konkrečiai nurodydamas patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje, kad pirkėjas gali naudotis patalpomis pirmajame aukšte pažymėtais indeksais – 2-1-2-4 bei pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu 10-4. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo R. S. reikalavimas paskirti jam daugiau patalpų nei tenka pagal turimas dalis dėl jų mažesnės rinkos kainos yra nepagrįstas bei neįrodytas. Atsakovas R. S. pats pageidavo patalpų IV aukšte, nes ten gyvena, piniginės kompensacijos nereikalavo, dalijamų patalpų rinkos kainos skirtumo atsakovas neįrodė, pateikdamas turto vertės nustatymo pažymą Nr. KAO-10734 (t. 3, b. l.114-115), kuri neatitinka įstatymo reikalavimų, nes joje nurodytas užsakovas O. S., kuri teismo posėdyje parodė, kad tokios pažymos niekad neužsakė. Todėl teismas nesivadovavo galimai suklastota turto vertės nustatymo pažyma. Be to teismas nurodė, kad ši pažyma neatitinka reikalavimų, nes joje nenurodytos turto kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, jo būklė ir naudojimo sąlygos, pateikta pažyma neatskleidžia vertinimo metodo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės apelianto naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl optimaliausiu variantu atidalijant bei nustatant naudojimosi tvarką buvo parinktas būtent ieškovės siūlomas variantas. Be to, skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka bei atidalijimas neįgyvendina galimybės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyto tikslo ir palieka galimybes tolimesniems konfliktams tarp bendraturčių. Visų pirma, apeliantui nėra atidalinta pusrūsio patalpa, kurią jis galėtų faktiškai naudoti kaip asmeninę, o ne bendrą dalinę nuosavybę. Teismas atidalijo apeliantui pusrūsio patalpą R-l (7,09 kv.m.), kurioje yra įrengti 8 elektros skaitikliai. Tai reiškia, jog nors patalpa atidalinta apeliantui, tačiau yra būtinas poreikis šią patalpą naudoti bendrai dėl joje esančių energijos apskaitos prietaisų. Taigi, apeliantui atidalintos patalpos negalima naudoti kaip asmeninės nuosavybės, į ją dėl objektyvių priežasčių turi patekti kiti asmenys, o tai iš esmės pažeidžia apelianto, kaip nekilnojamojo turto savininko, interesus. Dėl apeliantui priskirtos patalpos (rakinamos elektros skydinės), kuria jis faktiškai negalės naudotis, buvo neatidalintas 33,60 kv. m. pusrūsio patalpų, paliekant jas bendram naudojimui. Tokiu būdu apelianto atidalijama dalis sumažėja, nes yra nustatoma bendra bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Bendraturčiams, kuriems atidalijant patalpas faktiškai teko naudojamos pusrūsio patalpos (be energijos apskaitos prietaisų ar visiem reikalingų naudoti kitų įrenginių), bendra naudojimosi 33,60 kv. m. pusrūsio patalpomis tvarka reikalinga, priešingai nei apeliantui. Nėra aišku, kodėl teismas nenustatė naudojimosi pusrūsio patalpomis tvarkos tik tiems bendraturčiams, kuriems kyla poreikis patekti į atidalintas patalpas. Apeliantui nepaskyrus naudotis pusrūsio patalpa, pažymėta R-8, nėra jokios objektyvios priežasties dėl kurios patalpa R-9 turėtų būti bendrai naudojama visų bendraturčių. Teismas formaliai paskyrė pusrūsio patalpą R-l apeliantui asmeninės nuosavybės teise, visiškai neatsižvelgdamas į galimybę šią patalpą faktiškai naudoti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, skundžiamu sprendimu atidalindamas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatydamas naudojimosi tvarką, klaidingai apskaičiavo apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančio gyvenamojo namo plotą. Teismas nustatė, jog bendras gyvenamojo namo plotas yra 813,28 kv.m. Apeliantui tenka 79/300 dalys, kas sudaro 214 kv. m. Tačiau teismas atliko klaidingus skaičiavimus, taip neteisingai nustatė, jog apeliantui tenka 211 kv. m. Apelianto nuomone, tokia paklaida pažeidžia jo nuosavybės teises, juo labiau, kad jam priskirta ir elektros skydinė pusrūsyje, kuria naudotis jis negali. Tokiu būdu apelianto asmeninei nuosavybei tenkanti dalis buvo sumažinta 10,09 kv. m., t. y. 3 kv. m. dėl netikslaus dalies apskaičiavimo ir 7,09 kv. m. atidalijus apeliantui pusrūsio patalpą, kurioje įrengti 8 energijos apskaitos prietaisai, dėl ko patalpa negali būti naudojama.
3. Teismas neatsižvelgė į bendraturčiams atidalijamų patalpų vertę ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliantas teismui nurodė, jog jam tenkanti dalis yra žymiai mažesnės vertės ir dėl šios priežasties prašė paskirti teismo ekspertizę, kad būtų nustatyta bendraturčiams tenkančių turto dalių vertė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iš esmės nepateikdamas jokių argumentų atmetė šį prašymą, tuo užkirsdamas kelią nustatyti nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir išsiaiškinti tiesą byloje. Teismas paskyrė nevienodo vertingumo dalis bendraturčiams vertindamas atidalijamą dalį turte tik ploto išraiška. Tokiu būdu apeliantui buvo paskirtas jam tenkantis patalpų plotas (kaip jau minėta apskaičiuotas netiksliai), bet neatsižvelgta į tai, jog tokio ploto vertė yra apie 70 000 Lt mažesnė, nei esanti to paties namo trečiame ir antrame aukštuose. Todėl apelianto nuomone, teismas atidalydamas bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės pažeidė bendraturčių teises, vieniems suteikdamas vertingesnes patalpas ir neskirdamas kompensacijos mažiau vertingų patalpų savininkui. Nors teismas nurodė, jog piniginės kompensacijos apeliantas nereikalavo, tačiau nevertino tos aplinkybės, jog apeliantas tiek priešieškinyje, tiek posėdžio metu apelianto atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. S. prašo paskirti jam asmeninės nuosavybės teise patalpas ginčo namo ketvirtajame aukšte bei mansardoje, kurių rinkos vertė yra 391000 Lt, ieškovei Ž. S. atitenka patalpos ginčo namo trečiajame aukšte, kurių rinkos vertė 462000 Lt, o atsakovei O. S. atitenka patalpos ginčo namo antrajame aukšte, kurių rinkos vertė 464 000 Lt, apelianto nuomone, jam asmeninės nuosavybės teise turėtų būti paskirta didesnė patalpų, esančių ginčo namo pirmajame aukšte dalis, būtent: 1-1/2,24 kv. m, 1-2/1,22 kv. m, 1-3/1,13 kv. m, 1-4/8.32 kv. m, 1-5/4,90 kv. m, 1-6/7,05 kv. m, 1-7/18,14 kv. m, 1-8/1,38 kv. m, 1-9/9,24 kv. m, 1-10/19,81 kv. m, 1-11/16,87 kv. m, 1-12/18,69 kv. m dalis. Atsižvelgiant į UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo akte Nr. KAO-10734a nustatytą šių patalpų rinkos vertę - 316000 Lt, apeliantas mano, kad vadovaujantis šalių lygiateisiškumo bei sąžiningumo principais, jam turėtų būti paskirta 62,42 kv. m pirmo aukšto patalpų, kurių vertė yra 177 335 Lt (vieno kv. m pirmo aukšto patalpų vertė 2841 Lt x 62,42 kv.m.). Dėl šių apelianto argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tik nurodė, jog pateikta pažyma neatskleidžia vertinimo metodo, todėl teismas ja negali remtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimu jam buvo atidalinta pusrūsio patalpa R-l, kurios naudojimosi galimybė yra apsunkinta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patalpoje R-l yra įrengti elektros skaitikliai. Be to, pats apeliantas priešieškiniu reikalavo palikti bendram naudojimui 33,64 kv. m. pusrūsio patalpų. Pažymėtina, kad pusrūsio patalpos R-2, kuriose įrengtas šiluminis mazgas ir skaitikliai, liko bendram naudojimui. Todėl apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismui palikus pusrūsio 33,6 kv. m. patalpų bendram naudojimui sumažėja apelianto atidalijama dalis.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai apskaičiavo apelianto dalį bendroje nuosavybėje. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad R. S. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso 79/300 dalys. Ieškovei Ž. S. priklauso 1/3 dalis visų patalpų, atsakovei O. S. taip pat 1/3 dalis visų patalpų, R. S. priklauso 79/300 dalis visų patalpų ir M. N. 7/100 dalis. Kaip matyti apeliantui ir M. N. kartu priklauso 1/3 dalis visų patalpų, nes būtent apeliantas, kuriam kaip ir kitoms bendrasavininkėms priklausė taipogi 1/3 visų patalpų, iš savo dalies pardavė M. N. patalpas pirmame aukšte ir patalpas pusrūsyje (10-4-14,76 kv. m.). Kadangi 1/3 dalis nuo 813,28 kv. m. (visų patalpų plotas) yra 271,09 kv.m, bei atsižvelgiant į tai, kad M. N. nustatytas registro duomenimis konkrečių patalpų pagal jo 7/100 dalį naudojimasis, kurių plotas nurodytas registro išraše - 59,75 kv. m., tai apelianto daliai nuosavybėje atitenka būtent 211,34 kv.m.
3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į atidalijamų patalpų vertę. Apelianto atstovė pateikė teismui prašymą paskirti ekspertizę dėl patalpų įvertinimo paskutiniame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama jau 7 metus, apelianto atstovė, pareikšdama prašymą skirti ekspertizę, aiškiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas pagrįstai atmetė minėtą prašymą bei pagrįstai sprendime nurodė, kad apeliantas neįrodė dalijamų patalpų kainų skirtumo. Bylioje nėra tinkamų duomenų apie ginčo patalpų rinkos kainas. Turto vertės pažyma Nr. KAO-10734 (b. 1. 114-115, t. 3) yra netinkama, galimai suklastota dėl joje užfiksuotų neatitinkančių tikrovei duomenų. Teismas, atidalijant patalpas, pagrįstai vadovavosi patalpų nusistovėjusia naudojimosi tvarka, t. y. faktu, kad apeliantas daug metų gyvena ir nuomoja butus, esančius 4 aukšte. Būtent namo ketvirtame aukšte butai su visais patogumais, jiems atlikti kapitaliniai remontai. Be to, teismas teisingai pažymėjo sprendime, kad pats apeliantas privalėjo suformuluoti reikalavimą dėl kompensacijos. Priteisimas apeliantui daugiau patalpų, nei jam priklauso pagal turimą dalį, pažeistų ieškovės ir atsakovės O. S. nuosavybės teises, nes joms priklausančios nuosavybės dalys esminiai sumažėtų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. S. prašo šį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai, kad teismo pasirinktas atidalijimo būdas nėra tinkamiausias ir būtų pažeista bendrasavininkų pusiausvyra, atmestini. Kaip matyti iš teismo sprendimo, apelianto nuosavybės teise paskirta pusrūsio patalpa R-l, kas rodo, kad apeliantas pusrūsio patalpą gavo. Tai, kad minėtoje patalpoje yra elektros skaitikliai nereiškia, kad apeliantas negalės minėtomis patalpomis naudotis tinkamai. Šalių susitarimu skaitikliai gali būti iškelti į bendro naudojimo patalpą. Be to, apeiantas savo dalį pirmajame aukšte ir pusrūsyje yra pardavęs, pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas gali naudotis pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu 10-4, kurių teismas niekam nepriskyrė. Tokiu būdu teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad apeliantas dalį savo nuosavybės pusrūsyje ir pirmajame pastato aukšte jau yra perleidęs kitiems asmenims, todėl jam nuosavybės teise skyrė tik 1 patalpą - R-l. Toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas labiausiai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir sąžiningumo principus.
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo jam tenkantį gyvenamojo namo plotą. Atsakovės nuomone, teismas dalis nustatė tinkamai, tik apeliantas pamiršo pridėti prie jam tenkančios kvadratūros 33,6 m² bendrosios nuosavybės, todėl realiai naudosis 224 m², kai tuo tarpu turėtų naudotis 214 m².
3. Nors apeliantas nurodo, kad jo patalpų vertė yra mažesnė nei tenkanti ieškovei bei atsakovei O. S., tačiau leistinų įrodymų į bylą laiku nepateikė. Apeliantas, nesirūpindamas jo naudojamomis patalpomis, pats sudarė sąlygas, kad jų būklė būtų prastesnė. Be to, nelygiaverčių dalių kompensavimas galima tik išmokant piniginę kompensaciją, o tokio reikalavimo apeliantas nėra pareiškęs, todėl toks klausimas negalėjo būti sprendžiamas ir pirmos instancijos teisme, nes priešingu atveju teismas būtų išėjęs už ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustato, jog toks pažeidimas yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pastate 1A4p, kurių bendras plotas 813,28 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, tiek atidalijat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalijant nedalų daiktą, atidalijimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalijimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalijimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005).
Iš CK 4.12 - 4.15 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, tačiau kartu antraeiliui daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pvz., naudojimosi tvarkos nustatymą, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti. Galimybė nustatyti skirtingą antraeilio daikto likimą, kitokį nei pagrindiniam daiktui, yra įtvirtinta ir CK 4.19 straipsnio 1 dalies normoje, kurioje nustatytas antraeilių daiktų, kaip pagrindinio daikto priklausinių, teisinis režimas. Sisteminis šių CK normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju antraeilio daikto, esančio priklausiniu, teisinis režimas gali būti nustatytas kitoks, negu jį turės pagrindinis daiktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007, konstatuota, kad svarbu, jog dėl atidalijimo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, išskyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju iškilus tarp šalių ginčui ir dėl pusrūsio patalpų atidalijimo, teisėjų kolegija nustatė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsyje esančios 35,55 kv. m. bendro ploto patalpos, pažymėtos indeksais 9-2 (16,92 kv. m.), 9-3 (15,36 kv. m.), 9-4 (2,09 kv. m. bei plane indeksu nepažymėta patalpa, kuri patalpų eksplikacijoje nurodyta – 9-5, WC, 1,18 kv. m. (t. 1, b. l. 11) nėra šios bylos šalių ginčo objektas, tačiau pagal planinę bylos medžiagą į šias patalpas patenkama per bylos ginčo objekto patalpas – pusrūsyje esančius koridorius. VĮ Registrų centro duomenimis 35,55 kv. m. bendro ploto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. Z. (t. 5, b. l. 60). Kauno apygardos teismui 2014 m. vasario 12 d. adresuotame prašyme B. Z. nurodė, kad jis naudojasi bendru koridoriumi rūsyje (t. 5, b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patalpų atidalijimą gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), nenustatė aplinkybės, kad dalimi šių patalpų naudojasi ir neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto asmens teisių bei pareigų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.
Kadangi byloje turi būti įtrauktas naujas dalyvaujantis asmuo, tai bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės (CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 327 str. l d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas ne tik dėl B. Z. įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bet ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų rinkos vertei nustatyti ekspertizės paskyrimo, o taip pat aiškintis aplinkybes dėl name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių visų patalpų (koridorių, laiptinių ir kt.) teisinio režimo nustatymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.