- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-520-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., V. Z., AB „Swedbank“
- Pareiškėjas
- „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-520-278/2017 Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02593-2017-2
2017 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3620-223/2017 pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, prašymą suinteresuotiems asmenims R. Z. ir V. Z., AB „Swedbank“ dėl šalies pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS prašė teismo civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012 ieškovo AB „Swedbank“ teisių perėmėju pripažinti „PlusPlus Capital“ AS.
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimu iš atsakovų R. Z. ir V. Z. ieškovo AB „Swedbank“ naudai priteista skola, sutartinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Nurodė, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paskutiniu ieškovui žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė ieškovą AB „Swedbank“ nauju ieškovu „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamu „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012 dėl skolos išieškojimo iš R. Z. ir V. Z..
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012 2012-02-13 priėmė sprendimą, kuriuo iš atsakovų R. Z. ir V. Z. solidariai priteisė 14 694,58 Eur (50 737,43 Lt) skolą, 21,50 procentų dydžio metines sutartines palūkanas už negrąžintą 13 078,34 Eur (45 156,89 Lt) kredito sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-13 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visos kredito sumos (13 078,34 Eur (45 156,89 Lt)) grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 694,58 Eur (50 737,43 Lt)) nuo 2011-10-13 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 220,40 Eur (761 Lt) žyminio mokesčio ieškovo AB „Swedbank“ naudai. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012 buvo išduoti vykdomieji raštai, tačiau jie nebuvo pateikti vykdyti antstoliui. Teismas nustatė, jog 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido, o „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikianti per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, įgijo reikalavimo teisę į skolininkų R. Z. ir V. Z. skolą, priteistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimu. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo.
5. Teismas konstatavo, kad naujam kreditoriui perėjo ieškovo materialinės subjektinės teisės, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti ieškovą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys R. Z. ir V. Z. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad iš teismui pateiktos 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutarties išrašo nematyti, ar konkretus reikalavimas į suinteresuotus asmenis R. Z. ir V. Z. buvo perleistas. Pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Teigia, jog nei kreditorius AB „Swedbank“, nei kreditoriai „PlusPlus Baltic“ OU, „PlusPlus Capital“ AS nepranešė apie reikalavimo perleidimą, t. y. jie nėra gavę reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo. Nurodo, jog įstatymas imperatyviai reikalauja, kad reikalavimo perleidimo sutartis būtų perduota skolininkams, o skolininkai privalo įvykdyti prievolę naujam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, teigia, jog teismas netikrino aplinkybės, ar pareiškėjas turi galiojančią reikalavimo teisę. Nurodo, kad byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas, ieškovo keitimas nėra pagrįstas procesinis veiksmas. Teigia, jog CPK normos numato išieškotojo pakeitimo procedūrą (CPK 596 str.). Nurodo, kad jie geranoriškai sutinka kreditoriui AB Swedbank padengti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl ieškovo pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-213-828/2012, pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. Z. ir V. Z. dėl skolos priteisimo, tenkino ieškinį ir solidariai iš atsakovų R. Z. ir V. Z. priteisė 14 694,58 Eur skolą, 21,50 procentų dydžio metines sutartines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį ieškovo AB „Swedbank“ naudai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2017-01-13 pradinis kreditorius AB „Swedbank“ Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teisę į skolininkus R. Z. ir V. Z., o 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Tai patvirtina teismui pateikti bylų priėmimo-perdavimo aktų išrašai, kuriuose nurodomas vartojimo kredito sutarties Nr. 10-039591-Va, kurios pagrindu 2012-02-13 sprendimu tenkintas AB Swedbank ieškinys. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė ieškovą AB „Swedbank“ į jo teisių ir pareigų perėmėją „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, tačiau apeliantai (skolininkai) nesutinka su priimta teismo nutartimi, nors nurodo, kad geranoriškai sutinka kreditoriui AB Swedbank padengti įsiskolinimą.
11. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, o antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu, sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau AB Swedbank išduotas vykdomasis raštas vykdymui nepateiktas. Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, kreipėsi į teismą dėl ieškovo pakeitimo vykdymo procesui neprasidėjus, todėl teismas pagrįstai procesinių teisių perėmimo klausimą sprendė vadovaujantis CPK 48 straipsnio nuostatomis.
12. CK šeštos knygos VI skyriaus normos, reglamentuojančios reikalavimo teisių perleidimą, taikomos, kai reikalavimas perleidžiamas materialiojoje teisėje. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, t. y. kreditoriui AB Swedbank pripažinta reikalavimo teisė į skolininkus R. Z. ir V. Z., jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinio pobūdžio klausimą, taip pat neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių, atsiradusių teismo baigiamojo akto pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkams, ar tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą, ar skolininkai tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nelemia teismo sprendimo pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ši nuostata aktuali sprendžiant prievolės vykdymo naujajam kreditoriui klausimus, kai reikalavimas perleidžiamas iki ginčo išsprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimu, t. y. kreditoriui AB Swedbank yra pripažinta reikalavimo teisė į skolininkus, todėl, vadovaujantis teismų praktika, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Kaip minėta, neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių, atsiradusių teismo sprendimo pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkams R. Z. ir V. Z., ar tai nebuvo padaryta, todėl apeliantų atskirojo skundo teiginiai dėl jų teisių pažeidimo nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį.
14. Byloje nustatyta, kad R. Z. ir V. Z. apie priteistą skolą AB Swedbank žinojo, nes tenkinant ieškinį bylos nagrinėjimo metu V. Z. dalyvavo teismo posėdyje. Be to, ir atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog sutinka kreditoriui geranoriškai padengti skolą, kas rodo, jog apie priimtą 2012-02-13 sprendimą jiems yra žinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad apie reikalavimo teisių perleidimą, skolos dydį R. Z. buvo pranešta 2017-03-20. Neginčijamų duomenų, jog apeliantams nebuvo pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys, byloje nėra. Be to, skundžiama nutartis abiem apeliantams buvo įteikta ir savo nesutikimo argumentus apeliantai išdėstė atskirajame skunde, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad teisė žinoti apie perleidimą, bylos procesą ar ginti savo interesus yra pažeista.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas AB „Swedbank“ procesinis teisių perėmėju pakeistas pažeidžiant CPK 48 straipsnio, CK 6.101 straipsnio normas. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.