Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-73-123/2013

2013 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo D. Š., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pilnamečiam vaikui (ieškovui) iki jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, iš jo tėvo (atsakovo) priteista 350 Lt išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo

Nustatyta, kad ieškovas G. Š. nuo 2011-09-01 studijuoja Klaipėdos universiteto Menų fakultete – yra nuolatinių studijų pirmosios pakopos vaidybos studijų programos valstybės finansuojamos studijų vietos studentas. Numatomas studijų baigimo terminas – 2015-06-30 (b. l. 10).

Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad ieškovas mokosi pažangiai, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi ir negali dirbti, turi sveikatos problemų (b. l. 21, civilinė byla Nr. 2-1490-642/2011, b. l. 9–10), taip pat neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei negauna jokių pajamų (b. l. 23–25), todėl jis dėl objektyvių priežasčių negali pats savęs išlaikyti, o tai suteikia jam teisę gauti išlaikymą iš tėvų (CK 3.194 str. 3 d.).

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovas turto neturi, pajamų negauna, tačiau nesiaiškino kitokių jo galimybių gauti lėšų studijoms. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis – t. y. būtų kreipęsis dėl paskolos gavimo. Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 p.).

Dėl atsakovo (tėvo) galimybės teikti paramą

Vertinant paramą turinčio teikti asmens padėtį turi būti vertinamos to asmens galimybės teikti išlaikymą (jo turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.

Nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo–gegužės mėn. atskaičius mokesčius sudarė 2 843,39 Lt (b. l. 46), VSDFV duomenimis 2012 m. balandžio–birželio mėn. atsakovo darbo užmokesčio vidurkis sudarė 1 596 Lt (b. l. 64). Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (b. l. 48, 50). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – A. Š. ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41), už vaikų investicinį draudimą kas mėnesį moką po 200 Lt (b. l. 42–43), atsakovo nepilnamečiai vaikai lanko sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini), už kurį mėnesio mokestis sudaro 70 Lt (b. l. 44), nepilnamečiai vaikai lanko Šilutės lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), už kurį mėnesio mokestis yra apie 224 Lt (b. l. 45). Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovo A. Š. ir jo sutuoktinės V. Š. šeimos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 200 Lt.

Ieškovo motina, trečiasis asmuo D. Š., yra tik iš dalies darbinga, jos gaunama invalidumo pensija per mėnesį yra 579,28 Lt, ji taip pat gauna 108,65 Lt socialinę pašalpą (b. l. 17, 18–19, 60–61). Trečiojo asmens V. Š. vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 49). Atsakovas nurodė, kad padovanojo savo buvusiai sutuoktinei butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1490-642/2011 iš atsakovo A. Š. vidurinėje mokykloje besimokančiam ieškovui G. Š. priteisto išlaikymo dydžiu – 350 Lt, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir nepagrįstai konstatavo, jog tokio paties išlaikymo per mėnesį priteisimas ieškovui nepablogins atsakovo turtinės padėties ir teikti tokio dydžio išlaikymą atsakovas turi galimybę. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių ir jo galimybes teikti paramą, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui nustatytą išlaikymo (paramos) pilnamečiam sūnui dydį iki 200 Lt kas mėnesį (CK 3.194 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimas keistinas, sumažinant atsakovui priteisto mokėti išlaikymo pilnamečiam sūnui dydį iki 200 Lt kas mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas mano, kad iš atsakovo neturi būti priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kuri buvo teikiama ieškovui, ir žyminis mokestis valstybei, nes toks sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1490-642/2011, kai iš atsakovo buvo priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas ieškovui, iki jis baigs vidurinę mokyklą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir nėra priimto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui, kurio pagrindu atsakovui būtų teikiama ir apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 96 str.). Apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1490-642/2011 nurodytos aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimas buvo pakeistas, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo sumažinant priteistiną žyminį mokestį iki 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.), o antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumažinant iki 353 Lt (ieškinys buvo patenkintas 57 proc.) (CPK 93 str. 5 d.). Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 126 Lt žyminio mokesčio (b. l. 86), nors už ginčijamą sumą – 1 800 Lt (150 Lt x 12 mėn.) turėjo sumokėti 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), todėl atsakovui iš valstybės biudžeto grąžintina 54 Lt žyminio mokesčio (126 Lt – 72 Lt) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, atliktinas įskaitymas ir iš atsakovo valstybei priteistina 18 Lt žyminio mokesčio (72 Lt – 54 Lt). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti iš atsakovo A. Š. ieškovui G. Š. priteistą išlaikymą (paramą) iki 200 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2011-09-01 iki 2015-06-30, t. y. iki ieškovas G. Š. mokysis aukštosios mokyklos Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus.

Sumažinti iš atsakovo A. Š. valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą iki 18 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 353 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.