Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (M.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2025 m. kovo 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) sprendimą Nr. 25S83119 (toliau – ir Sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

VSAT Migracijos skyrius 2025 m. vasario 24 d. surašė išvadą Nr. MD-389 „Dėl Ukrainos piliečio P. M. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“. Išvadoje nurodoma, kad atlikus grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą bei vadovaujantis Aprašo 26 punktu, mano, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir mano, kad tikslinga uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, bei vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2066 (toliau – ir Reglamentas), 24 straipsniu, įvesti pareiškėjo duomenis į SIS.

2025 m. kovo 14 d. atlikus bausmę pareiškėjas paleistas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir tą pačią dieną sulaikytas administracine tvarka iki 48 val. bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą (toliau – ir URC).

2025 m. kovo 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo įstaigoje be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkarda 2025 m. kovo 24 d. surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 166-325, kuriuo informavo, kad Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Palenkės rinktinės sienos skyriaus pareigūnai pateikė atsakymą, kad pagal turimas duomenų bazes pareiškėjas neturi išduotos Lenkijos Respublikos vizos ar kito leidimo būti Lenkijos Respublikos teritorijoje. Paaiškino, kad atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjas išvyko iš Lenkijos Respublikos teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui – nesinaudoja apsauga pagal „Pagalbos Ukrainos piliečiams“ įstatymą ryšium su ginkluotu konfliktu tos šalies teritorijoje.

VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas 2025 m. kovo 26 d. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 15K-936 „Dėl teisinės padėties išaiškinimo“. Jame nurodoma, kad 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. kovo 26 d. susitiko su pareiškėju, kuriam buvo išaiškinta jo teisinė padėtis Lietuvoje, buvo informuotas kokiu pagrindu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė URC, taip pat buvo atsakyta į pareiškėjui rūpimus klausimus. Pareiškėjas pokalbio metu elgėsi agresyviai, grasino, kad specialistas turės problemų, nes jis sulaikytas neteisėtai. Atsakant į pareiškėjo užduodamus klausimus, pareiškėjas iki galo neišklausydamas, pertraukdavo ir aiškino, kad yra neteisėtai sulaikytas ir į jo klausimą neatsakyta. Pareiškėjas informavo, kad nepageidauja sugrįžti į kilmės šalį, o pageidauja važiuoti į Lenkijos Respubliką.

VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas 2025 m. kovo 26 d. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 15K-940 „Dėl Ukrainos piliečio teisinės padėties nustatymo“, kuriuo siūloma priimti sprendimą dėl išsiuntimo į Ukrainą.

VSAT 2025 m. kovo 31 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą; uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 60 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai.

Atsakovo priimtas sprendimas grindžiamas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSAT Užsieniečių registracijos centro viršininkas paklausimu, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kreipėsi į VSAT Migracijos skyrių. Išvadoje nurodoma, kad patikrinus duomenis apie pareiškėją, VSAT nustatė, kad 2024 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir jam buvo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. VSAT atlikus grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą bei vadovaujantis Aprašo 26 punktu, mano, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir mano, kad tikslinga uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, bei vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2066 (toliau – ir Reglamentas), 24 straipsniu, įvesti pareiškėjo duomenis į SIS.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose LVAT taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).

Aprašo 26 punktas nustato, kad prašymą pateikęs užsienietis ar kitas užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 26.1. kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatoma, kad užsienietis yra susijęs su kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtos migracijos procesais; 26.2. kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatoma, kad užsienietis per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su 26.1 papunktyje nurodytas neteisėtas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis; 26.3. jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 26.4. jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 26.5. yra kitos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir jam buvo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir ši grėsmė nėra dar išnykusi. Pareiškėjo argumentai, kad jis paskirtą bausmę yra atlikęs, o šiuo metu jokių nusižengimų nėra atlikęs, nekeičia atlikto vertinimo grėsmės viešajai tvarkai kontekste. Teismas pažymi, kad teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Kaip minėta, pareiškėjas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą – neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną, todėl pritartina padarytai išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

Įstatymo 128 straipsnis nustato, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad šios aplinkybės buvo įvertintos. VSAT Sprendime nurodė, kad „Patikrinus VRIS duomenų bazę ir Migris informacinę sistemą – duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Taip pat nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas. Patikrinus ieškomų asmenų registrą, duomenų apie minėto užsieniečio paiešką bei uždraudimus atvykti į Šengeno erdvę nėra. Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeimyniniai, socialiniai, ir ekonominiai ryšiai. <...> Vertinant užsieniečio šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, visų pirma, nustatomas tokių ryšių buvimo faktas, įvertinama jų trukmė bei pasekmės, atsirandančios nutraukus tuos ryšius. Nėra duomenų apie tai, kad užsienietis nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką būtų turėjęs oficialių ekonominių ryšių, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju užsieniečio nesieja jokie ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Vertinant užsieniečio šeimyninius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis neturi jokių šeimyninių bei socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje“.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentuoja, kad VSAT nesudarė galimybės pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis dėl sprendžiamo klausimo. Teismas ir su šiais argumentais sutikti negali. Iš byloje pateikto 2025 m. kovo 26 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 15K-936 „Dėl teisinės padėties išaiškinimo“ matyti, kad 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. kovo 26 d. VSAT pareigūnai susitiko su pareiškėju, kuriam buvo išaiškinta jo teisinė padėtis Lietuvoje, jis buvo informuotas, kokiu pagrindu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė URC, taip pat buvo atsakyta į pareiškėjui rūpimus klausimus. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas pokalbio metu elgėsi agresyviai, grasino, kad specialistas turės problemų, nes jis sulaikytas neteisėtai. Atsakant į pareiškėjo užduodamus klausimus, pareiškėjas iki galo neišklausydamas, pertraukdavo ir aiškino, kad yra neteisėtai sulaikytas ir į jo klausimą neatsakyta. Pareiškėjas informavo, kad nepageidauja sugrįžti į kilmės šalį, o pageidauja važiuoti į Lenkijos Respubliką. Taigi, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pareikšti poziciją sprendžiamu klausimu, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę ne tik žodžiu pateikti paaiškinimus, tačiau jis į atsakovę galėjo kreiptis ir raštu. Teismui nėra pateikiami paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas su prašymais ar paaiškinimais kreipėsi į VSAT.

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad jis negali būti išsiųstas į Ukrainą dėl sveikatos būklės, nes jo regione vyksta aktyvūs karo veiksmai, o sveikatos priežiūros įstaigos yra beveik sunaikintos. Teismas pažymi, jog pareiškėjas, teikdamas tokius paaiškinimus, net neįvardija kilmės šalies regiono, kuriame gyveno, o tik bendrais bruožais nurodo, kad regionas smarkiai paveiktas karo. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad kariniai veiksmai nevyksta visoje Ukrainos teritorijoje. Ukrainos viduje perkeltų asmenų statuso teisinės nuostatos yra reglamentuotos 2014 m. spalio 20 d. įstatymu „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“ Nr. 1706-VI2. Šis įstatymas Ukrainos piliečiams, kurių pastovi gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius Ukrainos regionus. Minimas įstatymas viduje perkeltiems asmenims garantuoja saugias tiek laikinam, tiek nuolatiniam gyvenimui tinkamas gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugos garantijas, kitas socialines garantijas, humanitarinę paramą ir kt. Taigi, pareiškėjas Ukrainoje galės kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje Ukrainos vietoje, jeigu jo gyvenamoje vietoje Ukrainoje taptų nesaugu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog Ukrainoje kreipėsi dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

Skunde teismui taip pat yra teigiama, kad Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nebeturi laikinos apsaugos Lenkijoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokia išvada yra nepagrįsta įrodymais. Pažymi, jog 2025 m. balandžio 7 d. buvo prisijungęs prie Lenkijos Respublikos Migracijos tarnybos elektroninės sistemos, kurioje matyti, kad laikinosios apsaugos statusas Lenkijoje yra galiojantis.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė 2025 m. vasario 18 d., 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. kovo 24 d. tarnybiniais pranešimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos bendradarbiavimo centrą Budziske dėl pareiškėjo teisinės padėties Lenkijos Respublikoje. Į šiuos minėtus tarnybinius pranešimus buvo pateikti 2025 m. vasario 19 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. kovo 24 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Palenkės rinktinės sienos skyriaus pareigūnai pateikė atsakymą, kad pagal turimas duomenų bazes pareiškėjas neturi išduotos Lenkijos Respublikos vizos ar kito leidimo būti Lenkijos Respublikos teritorijoje. Paaiškino, kad atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjas išvyko iš Lenkijos Respublikos teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui – nesinaudoja apsauga pagal „Pagalbos Ukrainos piliečiams“ įstatymą ryšium su ginkluotu konfliktu tos šalies teritorijoje. Taigi, Sprendime padaryta išvada yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad Lenkijos Migracijos tarnybos elektroninės sistemos duomenyse nėra nurodomi jokie pareiškėjo statuso pasikeitimai pažymėtina, kad tai nekeičia atsakovės atlikto vertinimo. Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos bendradarbiavimo centro Budziske turimais oficialiais duomenimis, kurie buvo pateikti atsakant į atsakovės kreipimusis dėl pareiškėjo teisinės padėties.

Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kaip minėta, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėtina, jog pateiktoje Išvadoje buvo siūloma uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui; pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Perspėjimas įvedamas, kai nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl atsakovė pagrįstai sprendė dėl duomenų įvedimo į SIS. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas terminas – 60 mėnesių (5 metai), yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo labiau pareiškėjo teisių nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.

Pareiškėjas teismui akcentuoja, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad VSAT, priimdama Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Teismas priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 25S83119 galiojimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės naikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. (M.) skundą atmesti.

Panaikinti 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtirkrinimo priemones – sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 25S83119 galiojimą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.