- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 1-243-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00905-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Erikas Saukalas
- Kategorijos
- 1.2.16.3Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 str.)
- 1.2.16.4Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, vadovauja įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir studijuoja Danijoje, (duomenys neskelbtini) akademijoje, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), Kopenhagoje, Danijoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo kaltinamas neteisėtai prisijungęs prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, o būtent: siekdamas įgyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neviešus duomenis, kurie sudaro įmonės komercinę paslaptį, t. y. įmonės turimus klientų sąrašus, duomenis apie įmonės struktūrą, 2010 m. lapkričio mėn. nuo 20 d. iki 23 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bei 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nuo 19.31 val. iki 19.45 val., būdamas tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, naudodamas kompiuterį, jame įdiegtą interneto naršyklės kompiuterinę programą, paprastą tinklapio www.kastu.lt vartotoją transformavo į tinklapio administratorių ir naudojantis jo teisėmis, toliau nurodytu laiku prisijungė prie elektroninės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemos (duomenys neskelbtini) tinklalapio šios sistemos naudotojos autentifikavimo langelyje: 2010 m. lapkričio mėn. nuo 20 d. iki 23 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bei 2011 m. lapkričio 24 d., nuo 19.31 val. iki 19.45 val., įvedė tinklapio (duomenys neskelbtini) pagrindinio administratoriaus identifikacinius duomenis (ID (duomenys neskelbtini)) bei atkodavo naudotojo slaptuosius duomenis ir juos pakeitė bei prisijungė prie minėto tinklapio administratoriaus panelės. Tokiu būdu neteisėtai, pažeisdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės sistemos (duomenys neskelbtini) apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šios sistemos paskyros turi tik šio tinklapio pagrindinis administratorius, prisijungė prie tinklapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties. Šiais savo veiksmais V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.
V. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėmė ir panaudojo elektroninius duomenis, o būtent: 2010 m. lapkričio mėn. nuo 20 d. iki 23 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bei 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nuo 19.31 val. iki 19.45 val., būdamas tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose, naudodamas kompiuterį „HP Pavilion dv6700“ serijos numeris (duomenys neskelbtini), kompiuterių sisteminius blokus su juose įdiegtais standžiaisiais diskais, prisijungęs prie tinklapio (duomenys neskelbtini) administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties, įgijo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neviešus elektroninius duomenis, kurie sudaro įmonės „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, t. y., įmonės turimus klientų kontaktus, bei nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. birželio 26 d., dalį šių duomenų, t. y. 21 799 klientų kontaktus laikė savo nešiojamame kompiuteryje „HP Pavilion dv6700“ serijos numeris (duomenys neskelbtini) standžiajame diske Nr. (duomenys neskelbtini), S/N (duomenys neskelbtini) bei sisteminio bloko standžiajame diske „Seagate“, modelis ST3500418AS, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikė 10 074 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientų kontaktus, kurių dalį panaudojo siųsdamas elektroninius laiškus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientams. Šiais savo veiksmais V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. S. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų kategoriškai nepripažino. 2005 m., būdamas abiturientu, pradėjo veiklą, susijusią su studijomis užsienyje, ėmė važinėti į Lietuvos mokyklas ir vesti prezentacijas, konsultacijas mokiniams apie studijas užsienyje. Išvykęs į užsienį, surado studentams gyvenamąją vietą. Kolegos iš Estijos teigiamai įvertino jo darbą rinkodaros srityje, paprašė grįžti į Lietuvą bei tęsti savo veiklą. 2006 m. grįžo į Lietuvą, pradėjo vesti konsultacijas apie mokslą užsienyje. Nusprendė surasti organizaciją, galinčią padėti vykdyti ir organizuoti konsultacijas. Organizacijų mugėje atrado Moksleivių verslo klubą (toliau - MVK). Jam patiko šios organizacijos veikla, išplėstumas per Lietuvą, susipažino su organizacijos atstovais bei prezidentu A. J.. Abu pradėjo bendrauti, jis pastarajam papasakojo apie savo veiklą, mąstė apie tarpusavio bendradarbiavimą. Tuomet jam kilo mintis sukurti projektą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), kuris buvo kartojamas kiekvienais metais nuo 2006 m. (tiek organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, tiek vėliau sukurtos „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos rėmuose). Vykdė konsultacijas, mokymus, kuriuos vesti kvietė lektorius. Moksleiviai buvo mokomi viešai kalbėti, vyko praktiniai užsiėmimai, paskui organizacijos nariai pradėjo važiuoti į kitus Lietuvos miestus, mokyklose vesti konsultacijas, daryti prezentacijas. V. S. koordinavo prezentacijų pristatymus, jų organizavimą. Kaltinamasis pabrėžė, kad 2006-2007 metais būtent jo iniciatyva buvo pradėti rinkti kontaktai. Juos rinko MVK nariai, kontaktai būdavo suvedami į „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę, po to, siekiant moksleivius sudominti, kilo mintis siųsti naujienlaiškius. MVK nariai gaudavo finansavimą už kontaktų rinkimą, prezentacijų darymą. A. J. buvo atsakingas už finansinius klausimus, o V. S. - už prezentacijas, reklamą ir marketingą. Tais metais labai glaudžiai bendravo su A. J., jis (V. S.) pastarąjį pats apmokė daryti pristatymus, rinko duomenis apie studijas užsienyje. Po metų per šį projektą studijuoti į Daniją išvažiavo apie 100 studentų. Bendradarbiavimas su A. J. buvo ir glaudus, ir sklandus, galiausiai, anot kaltinamojo, jis pasiūlė A. J. tapti partneriais. Nuo pat pradžių susitarė, kad jis A. J. apmokins ir šis administruos esamus klientus, o V. S. ieškos naujų klientų, organizuos naujus projektus, generuos idėjas. Buvo sutarta gautą pelną dalintis per pusę. Tuo metu jam buvo 19 m., teisinių reikalų neišmanė, viską, kas susiję su tokio pobūdžio dalykais, buvo linkęs perduoti A. J.. Jis pats (kaltinamasis) labiau pasinėrė į marketingą, idėjas, pats konsultavo mokinius apie studijas užsienyje, kontaktavo su jais ir pan. 2008 m. pakartojo savo projektą „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiavo su MVK, konsultavo mokinius. Tuo metu projektus daugiau koordinavo A. J.. 2009 m. prasidėjo konfliktas su partneriais Estijoje, po ko teko nutraukti bendradarbiavimą ir jie su A. J. nusprendė sukurti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl su estais pasirašytos nekonkuravimo sutarties, pagal kurią įsipareigojo dvejus metus nepradėti konkurencingos veiklos, negalėjo steigti konkurencingos įmonės, forminti nė vieno iš jų vardu, kadangi būtų tekę sumokėti 100 000 eurų baudą. Tuomet buvo nutarta sukurti atskirą VšĮ, o kadangi nei V. S., nei A. J., kaip minėjo, naujos įmonės negalėjo forminti savo vardu, A. J. draugas K. M. sutiko tapti oficialiu direktoriumi, tačiau visus dokumentus pasirašinėjo V. J.. Apklausiamas kaltinamasis V. S. taip pat parodė, jog 2005 m. buvo sukūręs puslapį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo sukelta visa informacija apie studijas užsienyje, partnerius. Paskui pradėtas naudoti puslapis „(duomenys neskelbtini)“, į kurį visą informaciją sukėlė kaltinamasis. Taigi iš pradžių buvo sukurtas puslapis „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo registruotas V. S. vardu. Po to kaltinamasis pasiūlė sukurti naują internetinį puslapį MVK, pasiūlė pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ ir taip visa MVK veikla buvo perkelta į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį. Buvo reikalinga sukurti ne tik puslapio išvaizdą, bet ir prezentacijų organizavimą, duomenų bazę. „(duomenys neskelbtini)“ puslapį sukūrė L. B.. Pagrindinę informaciją šiam puslapiui tikina paruošęs būtent kaltinamasis. Sukūrus „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, visus duomenis (ilgai rinktus kontaktus) iš „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį (sistemą). Visa įmonės veikla iš esmės liko tokia pati, buvo naudojami tie patys kontaktai iš „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis tvirtino, jog A. J. puikiai žinojo, kad jis (V. S.) pradėjo šią veiklą, pats padėjo išvykti 25 studentams. A. J. viename interviu savo vardu perpasakojo visą kaltinamojo istoriją, neva tai jis padėjo išvažiuoti pirmiems 25 studentams, po ko tie išvažiavę studentai ėmė siųsti pasipiktinimo laiškus, nesuprasdami, kaip galima pavogti ne tik bendrovę, bet net ir idėją. Taigi pasibaigus nekonkuravimo laikotarpiui, jis A. J. paklausė, kada galima V. S. vardu perrašyti įmonę, tačiau tada sulaukė netikėtos žinios, jog pastarasis įmonę jau persirašė savo vardu. Kaltinamasis tikina, kad tai sužinojus, jį ištiko šokas. Vėliau, padedant pašaliniams asmenims (L. B. ir O. K.), bandė kalbėtis, rasti kažkokią išeitį, tačiau A. J. į didesnes derybas nesileido ir jam pasiūlė dirbti neva jo įmonėje už minimalų atlyginimą, kas kaltinamąjį įžeidė ir jis tokio pasiūlymo atsisakė. Jautėsi sugniuždytas, apie pusę metų nevykdė jokios veiklos, po to sukūrė panašią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo konkuruoti su A. J. įmone. A. J. pradėjo šmeižti, teigti neva jo įmone pasitikėti negalima, grasino.
Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis V. S. parodė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2008 m. arba 2009 m., puslapio domenas buvo sukurtas, jei neklysta, 2007 m. Kontaktų rinkimui kaltinamasis pasiūlė samdyti įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri suteiktų darbuotojus, važiuosiančius į mokyklas rengti prezentacijas. Sutartyse su „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo nurodytas kaip kontaktinis asmuo. A. J. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ persirašė neteisėtai, slapta, šventiniu laikotarpiu. A. J. paaiškino neva jis (V. S.) per mažai dirbo ir nieko negaus. Pastarasis nurodė tapęs įmonės direktoriumi, o V. S. įvardino kaip nieką. Kaltinamasis kategoriškai neigė neteisėtai jungęsis prie įmonės puslapio bei įgijęs ir panaudojęs klientų kontaktus. Jis turėjo tris prisijungimus prie puslapio (kaip super administratoriaus, administratoriaus ir vartotojo), kuriuos jam suteikė L. B.. Po to, kai įmonę persirašė A. J., prisijungti prie puslapių nebegalėjo, kadangi A. J. panaikino turėtus prisijungimus, ir to tikrai nedarė. Yra tikras, kad nei 2010 m. lapkričio mėn., nei 2011 m. lapkričio mėn. prie puslapio prisijungęs nebuvo. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“, kontaktus jam perduodavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. K. (USB laikmenoje arba persiųsdavo el. paštu), tuos kontaktus jis galėjo sukelti į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį. Kontaktus pastaroji savo iniciatyva jam perduodavo ir po to, kai A. J. perėmė įmonę. Kaltinamojo įsitikinimu, jis turėjo pilną teisę tuos kontaktus imti iš A. K.. Neneigia žinojęs, jog teisiškai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nepriklausė, tačiau jis ją sukūrė, išplėtojo, todėl jautėsi ramus imdamas kontaktus. Kaltinime nurodyti kontaktai jo kompiuteryje galėjo būti iš ankščiau, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ laikų arba tuos kontaktus jam perdavė A. K.. Tuo pačiu pažymėjo, jog tie patys prezentatoriai iš „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko abiem įmonėms (jo ir A. J.), todėl neatmestina, kad V. S. įmonės kontaktai galėjo būti perduoti A. J.. Kontaktai būdavo renkami prezentacijų metu, pildant kontaktų pažymą ir įrašant anketinius duomenis. Tie duomenys (kontaktai) buvo prieinami tam tikram asmenų ratui, t. y. prezentatoriams, administratoriams, tame tarpe ir V. S. bei A. J., „kastu“ darbuotojams, tačiau ne pašaliniams asmenims. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kontaktus surinkdavo ant lapo ir elektroniniu būdu suvesdavo į duomenų bazę. Iš „(duomenys neskelbtini).lt“ siųsti laiškus asmenims, kurių kontaktai priklauso „(duomenys neskelbtini), galėjo arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikus duomenis iš „(duomenys neskelbtini)“ prezentacijų, arba iš jo paties vykdomų prezentacijų (t. 6, b. l. 9-18).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. savo kaltės taip pat nepripažino, išsamūs jo parodymai yra užfiksuoti (t. 5, b. l. 6-9, 20-21), esminės aplinkybės nurodytos analogiškai.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas suinteresuoto asmens atstovas A. J. parodė 2008-10-23 įkūręs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo pat pradžių buvo šios įmonės įkūrėjas (vienintelis steigėjas) ir savininkas. Įstaiga buvo sukurta siekiant atstovauti užsienio šalių universitetams ir padėti moksleiviams įstoti į juos. Pradžioje direktoriumi buvo paskirtas kitas asmuo. V. S. nebuvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir neturėjo jokių reikalų su šia įmone. Jis (A. J.) su V. S. bendradarbiavo, kai šis atstovavo „(duomenys neskelbtini)“, o A. J. buvo MVK prezidentas. Turėjo bendrą projektą „(duomenys neskelbtini)“, iki 2008 m. darė prezentacijas mokyklose, pristatė studijas, projektas tęsėsi du sezonus. 2008 m. nutrūkus bendradarbiavimui su estais, A. J. įkūrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. V. S. jokiomis investicijomis prie jo įmonės neprisidėjo. Pastarasis nuo 2007 iki 2010 m. užsiėmė maisto verslu. Kai 2010 m. jam nepasisekė verslas su maisto kioskais, V. S. atėjo pas A. J., prašė priimti į įmonę, pradėjo sakyti neva dalis įmonės priklauso jam, kadangi įmonę įkūrė neva naudodamasis jo žiniomis ir patirtimi, įgytais projekte „(duomenys neskelbtini)“. Vyko susitikimai, kurių metu V. S. bandė įtikinti jį priimti į įmonę. A. J. nesutikus, po kurio laiko buvo įvykdyti įsilaužimai į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, šių įsilaužimų metu buvo pavogti „(duomenys neskelbtini)“ kontaktai. Gavus šiuos kontaktus, klientams buvo siunčiami laiškai, siūlant pereiti į V. S. įmonę. Liudytojai patvirtino, kad klientai jokių duomenų V. S. nedavė, tačiau gavo iš jo laiškus. A. J. neigė, kad kitų įmonių kontaktai buvo perkelti į „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę. Pabrėžė, jog ankstesnius kontaktus kaupė estų įmonė „(duomenys neskelbtini), prisijungimus prie duomenų bazės turėjo Estijoje esančios įmonės savininkai ir tų kontaktų paimti niekaip nebuvo galima. Visi pavogti kontaktai buvo sukaupti būtent nuo „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo.
Atsakydamas į teismo, prokuroro ir kaltinamojo bei jo gynėjo klausimus, A. J. parodė, kad nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki 2010 metų direktoriumi buvo K. M.. A. J. įsitikinimu, pastarasis buvo tinkamas užimti tokias pareigas. Tuo metu, kai įsteigė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, A. J. buvo studentas, negalėjo visur pasirašinėti, be to, tuo metu vyko teisminis procesas su Estijos kompanija, todėl pradžioje įmonės direktoriumi ir buvo paskirtas K. M.. Po įsteigimo įmonėje dirbo A. J., K. M., D. Č. ir minėtasis K. M.. Pradžioje K. M. ir D. Č. dirbo savanorystės pagrindais. Vykdant veiklą, buvo pasirašinėjamos sutartys su universitetais, kuriamos reklamos, daromos prezentacijos, dalyvaujama parodose, kūrė įstojimo programas. A. J. nurodė, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapio sukūrimo V. S. neprisidėjo (paslaugas teikė L. B.). Tinklalapis buvo užregistruotas A. J., tiksliau „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šis puslapis niekaip nesusijęs su kaltinamuoju. „(duomenys neskelbtini)“ logotipą sukūrė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kontaktai buvo renkami prezentacijų metu. Asmenys, kurie susidomėdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, palikdavo savo kontaktus, kurie vėliau būdavo suvedami į duomenų bazę. Taip pat asmenys galėjo užsiregistruoti ir internetiniame puslapyje. Duomenis sudarė vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas. Duomenų bazę ir tinklalapį sukūrė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su L. B. susipažino dar tuo metu, kai su V. S. dirbo prie bendro projekto. Po įmonės įkūrimo buvo kreiptasi į L. B., kurio įmonė sukūrė duomenų bazę, į kurią buvo keliami kontaktai. Dėl kontaktų rinkimo buvo sudarę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė darbuotojų samdos paslaugas. Per minėtą įmonę buvo pasamdyti gal 7 prezentatoriai, kuriuos apmokino daryti prezentacijas mokyklose. Prezentatoriai kontaktus surinkdavo ant popieriaus, juos suvesdavo į duomenų bazę ir atsiųsdavo A. J.. Lapus su kontaktais atiduodavo A. J.. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė K. M., tačiau po to su minėta įmone kontaktavo pats A. J.. Ilgą laiką VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo registruota duomenų kaupimo registre, kuriame užsiregistravo tik 2015 m. rudens pradžioje. Iki tol nežinojo pareigos registruotis minėtame registre. V. S. su „(duomenys neskelbtini)“ veikla niekaip nebuvo susijęs ir jokių darbų šiai įmonei neatliko, pastarasis niekuomet joje nedirbo, jis tik žinojo, kad tokia įstaiga yra kuriama. Byloje esančių susirašinėjimo laiškų pakomentuoti negali, neatsimena, kad su V. S. vyko susirašinėjimas. Dėl puslapio kūrimo susirašinėjimas vyko tik su L. B.. „(duomenys neskelbtini)“ gyvavimo metu bendravo su V. S., galėjo kažką pasitarti. Prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės turėjo A. J., programuotojas J. P., L. B.. V. S. jokių prisijungimų prie „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazių neturėjo ir jokios funkcijos jam nebuvo suteiktos. A. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sunkiai tikėtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėjo teikti kontaktus ir A. J., ir A. S. įmonėms. Tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis, minėta įmonė negalėjo atskleisti duomenų. Jam nieko nežinoma apie tai, kad sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. buvo įtrauktas kaip kontaktinis asmuo, nežino, kas galėjo jį ten įtraukti. Matyt, įsivėlė didelė klaida. Gal V. S. tiesiog atsitikrinai kartu su juo nuėjo. Buvo vykdoma daug prezentacijų, jos pradėtos rengti nuo 2009 m. Per sezoną surinkdavo apie 12 000- 10 000 kontaktų. Vieni kontaktai buvo surenkami per prezentacijas mokyklose, kiti kontaktai - gaunami, kai asmenys patys registruodavosi įstaigos puslapyje, be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo parodose, siųsdavo naujienlaiškius. Iki 2011 m. buvo surinkta apie 40 000 kontaktų. „(duomenys neskelbtini)“ kartu su V. S. niekada nedarė jokių prezentacijų. Bendros prezentacijos galėjo būti projekto „(duomenys neskelbtini)“ metu, tų prezentacijų metu surinkti kontaktai buvo perduodami estų bendrovei. Jis (A. J.) nėra IT specialistas, negali detaliai papasakoti, kokiu būdu buvo įsilaužta į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ puslapį. Buvo užfiksuoti įsilaužimai, po ko kreiptasi į serverio administratorių, kuris pateikė paaiškinimą, kaip buvo padarytas įsilaužimas, pagal kurį jis apklausiamas ir nurodė visas aplinkybes. Idėja sukurti „(duomenys neskelbtini)“ buvo A. J., šis pavadinimas buvo naudojamas dar MVK. Koks konkretus asmuo sugalvojo tokį pavadinimą, negali pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ domeną sukūrė savo vardu, daugmaž 2007 m. V. S., kaip ir bet kuris moksleivis, galėjo turėti „(duomenys neskelbtini)“ pašto dėžutę. Domeno įkūrimo data gali būti netiksli, nes tas domenas ankščiau priklausė MVK. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai suvesdavo duomenis į duomenų bazę, darbuotojai turėjo prisijungimus tik duomenų suvedimui, tačiau visų kontaktų jie negalėjo matyti. Apklausiamas A. J. apibūdino „(duomenys neskelbtini)“ sistemą, t. y. joje yra dviejų tipų duomenų bazės. Viena duomenų bazė registruoti vartotojai, kurie patys ateina į (duomenys neskelbtini) puslapį ir savanoriškai registruojasi. Šie registruoti vartotojai yra atspindimi naršyklėje, kurioje galima matyti sąrašą su visais registruotais vartotojais. Tuos vartotojus gali matyti tik administratorius, kuris turi prisijungimo teisę. Kitiems asmenims be administratoriaus leidimo tokia informacija nėra prieinama. Kita bazė – kontaktai, surinkti prezentacijų ir parodų metu. Tie duomenys neatsispindi naršyklėje. Juos galima atsisiųsti iš kastu serverio į kompiuterį. Failas seminar_contacts.xml kaip tik yra tas, kurį galima atsisiųsti, t. y. su kontaktais asmenų, kurie yra (duomenys neskelbtini) sistemą įvesti kaip surinkti prezentacijų metu. Tie failai ir buvo pateikti, kaip pavogti įsilaužimo metu bei rasti standžiajame diske (t. 6, b. l. 9-18, 90-96, 115-125).
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas iš viso 5 kartus, jo parodymai yra užfiksuoti apklausų protokoluose (t. 1, 27-28, 29, 31-32, 33-34, 41-43).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja A. K. parodė nuo 2009 m. iki 2010 m. balandžio mėn. dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo projektų vadovė. Šiuo metu ji užsiima menu, yra dailininkė, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini), teko bendrauti su kaltinamuoju. V. S. ir A. J. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų, susijusių su prezentacijų organizavimu mokyklose, pirkimo. Jie abu atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tos įmonės direktorius buvo trečias asmuo. Kaip V. S. ir A. J. tarpusavyje buvo pasiskirstę pareigas, jai nežinoma. Su jais susitiko porą kartų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Prezentacijos buvo skirtos dėl studijų užsienyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias paslaugas teikė išimtinai tik „(duomenys neskelbtini)“. Ji, kaip projektų vadovė, sudarydavo prezentatorių grafiką, paskirstydavo, kas kur važiuos, ir pastarieji vykdavo į mokyklas. Tiesiogiai su prezentatoriais dirbo patys užsakovai, t. y. V. S. ir A. J., jie prezentatorius apmokindavo. Prezentatorių buvo apie keliasdešimt, jie aplankė apie 100 mokyklų. Prezentatoriai iš studijomis užsienyje susidomėjusių mokinių rinkdavo kontaktus, kuriuos sudarė vardas, pavardė, el. paštas, gal dar kažkokie duomenys. Neatsimena, bet atrodo, jog prezentatoriams duomenys buvo surašomi ranka, po ko prezentatoriai tuos duomenis galimai suvesdavo į Exel lenteles. Neatsimena, kaip tiksliai vyko duomenų suvedimas ir perdavimas. Gali būti, kad kontaktai užsakovui buvo perduodami elektroniniu paštu, kas perduodavo, neatsimena, galimai ji. Labiausiai yra linkusi manyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo sistemą, į kurią prezentatoriai ir suvesdavo duomenis. Nei vienos, nei kitos galimybės kategoriškai patvirtinti negali, praėjo jau daug laiko. Neprisimena, ar ji pati fiziškai, ar kitokiu būdu perdavė kontaktus „Kastu“ atstovams V. S. ir A. J.. Neatsimena, ar kas nors kontroliavo, ar prezentatoriai suveda duomenis, kiek tų kontaktų buvo surinkta, ar buvo daromos kažkokios ataskaitos. Atsimena tik tai, jog Artūras daugiau koordinavo darbus, ji daugiausia bendravo su juo, o V. S. matė tik porą kartų. Nieko negali paaiškinti dėl to, jog sutartyse tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ V. S. buvo nurodytas kaip įgaliotas asmuo. Jei taip yra, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo ir turėjo pateikti surinktus kontaktus V. S.. Liudytoja parodė jokių kontaktų V. S. neperdavusi (nei atmintinėje, nei kaip nors kitaip). Ar siuntė juos el. paštu, neatsimena. Nieko nuosekliai ir konkrečiai papasakoti negali. Neatsimena, kaip tiksliai vyko duomenų suvedimas, ar buvo kažkokie prisijungimai prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, jei tokia apskritai buvo. Kas įkūrė „(duomenys neskelbtini)“ nežino, tik atsimena, jog sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašęs trečias asmuo Karolis. Tuo metu , kai dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, ji su V. S. bendravo telefonu. Kokius klausimus aptarinėjo, negali pasakyti, neprisimena, kad jam būtų siuntusi el. laiškus. Kaip minėjo, daugiausia bendravo su A. J.. Dėl teismo posėdyje jai pateiktų dviejų elektroninių laiškų nieko negali pasakyti, ji nepasitiki tais pateiktais laiškais, reikia patikrinti, ar ji tikrai juos siuntė. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad juos siuntė ji. Apklausiama liudytoja patvirtino atsimenanti vieną pokalbį, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykęs A. J. pasakė, jog V. S. daugiau „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba ir prašė neperduoti jam jokios informacijos (kada tai vyko, neatsimena). Po to, kai ji išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį laiką neturėjo darbo. Kaip tik tuomet į ją kreipėsi V. S. ir paprašė konsultuoti jo įkurtą „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė dėl paslaugų už 8 000 Lt. Kai reikėjo atsiskaityti, V. S. neturėjo pinigų, dėl ko paprašė pasirašyti vekselį. Atėjus terminui, paprašė vekselį perrašyti dar kartą. Po to einant namo ją užpuolė du vyrai ir atėmė vekselį. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų kaltam asmeniui nustatyti. Jai buvo šokas, labai suprastėjo sveikata, susirgo cukriniu diabetu. Laiko, kad V. S. yra aferistas, dėl kurio jai teko daug pergyventi. Ji stengiasi jo nė neprisiminti, galbūt dėl to ir neatsimena daugelio aplinkybių, susijusių su juo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja A. K. nurodė, kad tie parodymai yra teisingi, ji juos atsiminė ir prašė jais vadovautis. Dėl įsilaužimo į „(duomenys neskelbtini)“, tai atsimena tik, kad V. S. pasakojo prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazių. Tik paminėjo tą faktą ir daugiau nieko nepasakojo, dar buvo kitas asmuo Linas, su kuriuo kartu ir darė (t. 6, b. l. 72-79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. A., kurio parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. internete rado įmonę „(duomenys neskelbtini)“, per kurią buvo galima pradėti mokytis Danijoje. Internetu jis užpildė anketą ir apmokėjo pažintinį važiavimą į Daniją. Jų buvo apie 40 žmonių ir važiavo autobusu į Daniją, kur susipažino su studijomis. Po to su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo ruošti dokumentus, mokslams Danijoje. Savo elektroninio pašto adresą ir mobiliojo ryšio telefono numerį paliko tik įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. vasario mėn. į savo elektroninį paštą paskaaa10@gmail.com gavo laišką iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo rašoma, kad jie taip pat siūlo įforminti mokslus užsienyje, o įmone „(duomenys neskelbtini)“ nurodė netikėti, nes per šią įmonę išvykti mokytis į užsienį nepavyks. Jis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nieko neatsakinėjo. Susisiekė su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurie atsakė, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nereikia bendrauti. Jis pats pažinojo daug žmonių, kurie per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo mokytis į užsienį, todėl pasitikėjo minėta įmone ir su kita įmonę nenorėjo susidėti. Po kelių dienų nuo minėto laiško gavimo, jam paskambino moteris, kurį prisistatė skambinanti iš įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pat pradėjo siūlyti savo paslaugas bei sakyti, kad įmone „(duomenys neskelbtini)“ negalima tikėti. Jis atsisakė jų paslaugų, nes su įmone „(duomenys neskelbtini)“ beveik visas mokslų įforminimo procesas buvo pabaigtas. Gali pasakyti, kad jis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jokių savo kontaktų nedavė, jokiuose seminaruose ir važiavimuose su „(duomenys neskelbtini)“ įmone niekada nebuvo. Iš kur „(duomenys neskelbtini)“ įmonė gavo jo kontaktus, pasakyti negali (t. 1, b. l. 74-75).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas I. B., kurio parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pas jį į mokyklą atvyko įmonė „(duomenys neskelbtini)“, per kurią buvo galima pradėti mokytis Danijoje. Internetu jis užpildė anketą ir apmokėjo pažintinį važiavimą į Daniją, kur susipažino su studijomis. Po to su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo ruošti dokumentus mokslams Danijoje. Savo elektroninio pašto adresą ir mobiliojo ryšio telefono numerį paliko tik įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. vasario - kovo mėn. į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo laišką iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo rašoma, kad jie taip pat siūlo įforminti mokslus užsienyje. Jis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nieko neatsakinėjo. Po to bendravo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ taip pat siūlo mokslus užsienyje, tačiau pats su „(duomenys neskelbtini)“ įmonė susidėti nenorėjo. Jis pats pažinojo daug žmonių, kurie per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo mokytis į užsienį, todėl pasitikėjo minėta įmone ir su kita nenorėjo susidėti. Jam dar kelis kartus skambino moteris iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri siūlė padėti įforminti dokumentus dėl studijų užsienyje. Jis atsisakė jų paslaugų, nes su įmone „(duomenys neskelbtini)“ beveik visas mokslų įforminimo procesas buvo pabaigtas. Jis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jokių savo kontaktų nedavė, jokiuose seminaruose ir važiavimuose su „(duomenys neskelbtini)“ įmone niekada nebuvo. Iš kur „(duomenys neskelbtini)“ įmonė gavo jo kontaktus, pasakyti negali (t. 1, b. l. 76-77).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas O. K. parodė, jog jis vykdė konsultacinę veiklą, užsiėmė mokymais, koučingu. Susipažino su V. S., pastarasis buvo jaunasis verslininkas - veiklus, pilnas įvairių idėjų. Jis norintiems organizuodavo studijas užsienyje. Po truputį abu padėjo bendradarbiauti. V. S. dalindavosi idėjomis, klausimais, o jis padėdavo jam tas idėjas išgryninti, joks atlygis už tai jam nebuvo mokamas. Buvo organizuojami verslo žaidimai, kurių metu dalyvaudavo verslininkai ir jauni žmonės, verslininkai dalinosi patirtimi, vyko užsiėmimai. Didžiausias projektas buvo padėjimas jauniems žmonėms patekti į užsienio universitetus. Kiek jam žinoma, V. S. dalyvaudavo įvairiose parodose, mugėse. Iš pradžių jis dirbo su kažkokia estų kompanija, paskui pradėjo veiklą plėtoti Lietuvoje. A. J. dirbo kartu su Artūru. Jis (O. K.) su Artūru bendravo daug mažiau nei su V. S.. Artūras atstovavo moksleiviu klubą, jis daugiau dirbo su jaunimo organizacijomis, o Vadimas sukurdavo idėjas. Jie darydavo prezentacijas. Visas idėjas sugalvodavo V. S., o A. J. jas vykdė ir realizavo, buvo vykdomasis direktorius. Tuo tarpu V. S. ieškojo naujų kontaktų, tobulino puslapį, vykdavo į užsienį, siūlė idėjas, o jis (O. K.) padėjo jam tas idėjas išgryninti. Tikslių aplinkybių, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimu, jis negali nurodyti, atsimena, kad įmonė buvo įkurta tuo metu, kai jis (liudytojas) bendravo su V. S., daugmaž prieš 6-7 metus, V. S. ir A. J. dirbant kartu. Dėl konflikto tarp pastarųjų, gali pasakyti, kad ilgainiui A. J. tiesiog išstūmė V. S. iš įmonės. kaip tiksliai teisiškai įmonė buvo padalinta, jis nežino, bet, kaip suprato, nebuvo jokių dokumentų, kam kokia dalis įmonės priklauso, jie viską buvo sutarę tik žodžiu, visi įmonės dokumentai buvo pas A. J.. A. J. paprasčiausiai pasakė, kad V. S. įmonėje nebedirba ir jam niekas nepriklauso. V. S. tai buvo smūgis, jis sunkiai išgyveno, nes visos idėjos buvo jo sugalvotos. Jis tas idėjas išbandydavo, paleisdavo visą mechanizmą, o A. J. toliau vykdydavo projektą. Jis (O. K.) dalyvavo sprendžiant konfliktą tarp Vadimo ir Artūro. Žinojo, kad jis turi verslo patirties ir paprašė, kad sudalyvautų jų pokalbyje, kuris buvo suorganizuotas, siekiant surasti taikų sprendimą dėl įmonės padalinimo. Pokalbis vyko Narbuto g. esančiame ofise, jame dalyvavo V. S., A. J. ir jis (O. K.). A. J. nesileido į jokius kompromisus, vengė tiesių atsakymų, o V. S. neturėjo teisinių argumentų savo teiginiams paremti. Artūras buvo įsitikinęs, kad tai jis viską darė, pastarasis vertino tik fizinį darymą, kai tuo tarpu Vadimas generavo visas idėjas. Galbūt V. S. likus pusmečiui iki konflikto (kada jis buvo, neatsimena) buvo kiek atitolęs nuo įmonės veiklos, tiksliau nuo fizinių darbų, bet jis pirmas visas idėjas išbandydavo, paleisdavo verslo mechanizmą, važiuodavo į užsienį, o Artūras, kai viskas buvo išbandyta, patikrinta, toliau vystydavo. Supratęs, kad neturint teisinių argumentų, bus sunku kažką įrodyti, V. S. iš dalies pasidavė ir po kiek laiko pradėjo kurti atskirą veiklą. Pastarasis taip pat turėjo keletą kebabų kioskų, jaunimo festivaliuose statydavo maisto palapines, idėjų jam netrūko. Dėl įsilaužimo į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį nieko nežino. Dėl duomenų rinkimo gali pasakyti, jog V. S. ir jo komanda rinkdavo duomenis, važiuodami į mokyklas, kontaktų rinkimas vyko 2-3 metus. Pagrindinis tikslas – kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie studijas užsienyje. Susidomėję registruodavosi, pateikdami savo kontaktus. Kur tie kontaktai buvo saugojami, kokia forma – jam nežinoma. Dėl tinklapio kūrimo atsimena, kad V. S. dalyvavo jo kūrime, jie dar tarėsi dėl jo, taip pat kūrė logotipą, tačiau tiksliau nieko negali nurodyti (t. 6, b. l. 72-79).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas K. M. parodė A. J. pažįstantis iš mokyklos laikų, o su V. S. kartu studijavo. Nuo 2008 m. iki 2010 m buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. A. J. pasiūlė įsidarbinti minėtoje įstaigoje, užimti direktoriaus pareigas, sakė pats būti direktoriumi negalintis, kadangi turėjo kažkokių įsipareigojimų kitai įmonei. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė studentų, moksleivių konsultavimu, siųsdavo juos mokytis į užsienį. A. J. į jį kreipėsi kaip į draugą, pasitikėjo. Pradžioje įstaiga buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) g., tas patalpas nuomojosi A. J., ten buvo ofisas. Jis (K. M.) į darbą niekur nevažiuodavo, buvo tik oficialus (dokumentinis) direktorius, realiai įstaigai vadovavo ir visus reikalus tvarkė A. J.. K. M. jokių sprendimų nepriimdavo, tik pasirašinėdavo. Dokumentus (kokius neatsimena) pasirašydavo kavinėse, automobilyje, ofise yra buvęs tik keletą kartų. Nieko nežino apie tai, kur ir kaip buvo saugomi kontaktai. Be jo ir A. J. įmonėje dirbo Karolis ir dar vienas vaikinas. V. S. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutikęs nebuvo. K. M., kaip direktorius, jokių bendrų reikalų su V. S. neturėjo, kiek jam žinoma, toks asmuo įstaigoje nedirbo. Kodėl pastarasis sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodytas kaip kontaktinis asmuo, atsakyti negali. Paskui A. J. pasakė, kad K. M. paslaugų jam nebereikia, jis pats jau gali eiti direktoriaus pareigas, todėl K. M. išėjo iš darbo. Apie tai, kad buvo įsilaužta į serverį, pavogti kažkokie duomenys, minėjo A. J.. Pats K. M. apie tai, kas ir kaip įvyko, nežino. Iš A. J. girdėjo tik tai, kad įsilaužti galėjo V. S. (t. 6, b. l. 115-125).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas J. B. parodė su kaltinamuoju V. S. susipažinęs apie 2005-2006 m. Jis turėjo internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), o V. S. – idėjų, susijusių su verslumu. Susipažino viename iš verslo žaidimų vakarų, kuriame sužinojo, jog V. S. organizuoja pirmąsias išvykas mokytis į užsienį ir pasiūlė prisijungti. Jis su draugu užpildė paraiškas, vyko atranka, susidedanti iš 3 etapų, po ko buvo atrinktas išvykti į Daniją. V. S. tuo metu atstovavo estų įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat su V. S. yra važiavęs į pastarojo organizuotą kelionę ir autobusu vyko į Daniją. Tai buvo su mokiniais organizuota kelionė, siekiant susipažinti su Danijos mokymo įstaigomis. Neatsimena, kada tiksliai ta kelionė vyko, gal 2007 m. liepos mėn., tačiau V. S. ir A. J. tuo metu kartu jau buvo įkūrę „(duomenys neskelbtini)“. Taigi jis (J. B.) su A. J. susipažino nurodytos kelionės metu, po to A. J. matė dar vieną kartą, t. y. daugmaž po metų, kai A. S. ir A. J. lankėsi Danijoje ir buvo atvykę pernakvoti. Liudytojas nurodė neturėjęs jokio tiesioginio kontakto su „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kaip kažkada atvykęs į Daniją V. S. pasakodamas džiaugėsi radęs bendramintį, su kuriuo sekasi vystyti idėjas, surado daug naujų universitetų. Konkrečių V. S. ir A. J. konflikto aplinkybių nežino, tačiau kartą V. S. jam parašė, kad pasižiūrėtų straipsnį apie A. J.. Tame straipsnyje A. J. gyrėsi, kaip jis (duomenys neskelbtini) m. pirmą kartą subūrė 30 žmonių komandą, išvykę į Daniją pradėjo organizacinę veiklą ir pan. Visiems buvo juokinga, kadangi visi tie 30 žmonių žinojo, kad tai ne tiesa, A. J. toje veikloje tuo metu išvis nebuvo. Taip suprato, kad vyksta kažkas nešvaraus. Po to iš V. S. sužinojo, kad A. J. pasisavino visą įmonę. Liudytojas taip pat parodė, jog V. S. su komanda važiuodavo į Lietuvos mokyklas ir pasakodavo apie studijas Danijoje, Danijoje darydavo video reportažus apie studijas, filmukus (pats prieš kamerą yra pasakojęs), kuriuos vėliau rodė mokyklose Lietuvoje. Buvo organizuojami įvairūs pristatymas. Norintys išvykti į užsienį turėdavo pildyti anketas (aplikacijas). Jos pradžioje buvo „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje arba popierinės. Apie „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapio kūrimą nieko paaiškinti negali (t. 6, b. l. 72-79).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B. parodė su V. S. susipažinęs 2005 m. atvykęs į Vilnių. Beieškant darbo, susisiekė V. S., paprašė padėti jo draugui Olegui ((duomenys neskelbtini)) sukurti puslapį, skirtą automobilių prekybai. Taip abu pradėjo bendrauti, V. S. papasakojo, kad Estijos kompanija jam pasiūlė atstovauti jiems Lietuvoje. Tuo metu V. S. buvo sukūręs savo internetinį informacinį puslapį. Taip jis pradėjo pastarąjį po truputį konsultuoti (kaip galima patobulinti sukurtą puslapį). Po to, kai O. K. sukūrė puslapį, bendravimas su V. S. nenutrūko. Daugmaž 2005 m. pavasarį V. S. pasiūlė sudalyvauti studentų, norinčių išvykti mokytis į Daniją, programoje. V. S. sakė ir pats ketinantis po vasaros išvykti į užsienį, minėjo, kad jam reikės žmogaus, kuris padėtų koordinuoti jo projektą ir tą padaryti pasiūlė L. B.. Visgi vėliau V. S. planai pasikeitė ir jis liko Lietuvoje. V. S. gimtadienio metu (duomenys neskelbtini) m. susipažino su A. J., pastarasis pasirodė irgi veiklus jaunuolis. V. S. užsiminė, kad pradės su A. J. kažkokį projektą. Po kurio laiko, gal po metų, susitikus V. S. ir A. J., jie nurodė, kad jiems yra kažkokios problemos su estais, sakė, jog gali tekti užsiimti savo veikla atskirai. Kiek jam žinoma, vėliau vyko teisminis procesas, po kurio abu nusprendė užsiimti ta pačia veikla, tik jau atskirai nuo estų. V. S. ir A. J. paprašė jo sukurti jiems visą puslapio infrastruktūrą. Nurodė neturintys pinigų, paprašė kaip draugo padėti. Ilgą laiką jis bendravo su abiem, tiek su V. S., tiek su A. J., juos laikė lygiaverčiais partneriais. Kai pastarųjų įmonės veikla įsivažiavo, atsirado pelno, atsirado kalba apie sistemos tobulinimą. Puslapio programavimas užtruko apie pusę metų. Artėjant darbams į pabaigą, vieno iš susitikimų su A. J. metu, jis pastarajam užsiminė, kad V. S. turi šiek tiek įsiskolinimų (nesusijusių su „(duomenys neskelbtini)“), po ko A. J. netikėtai pareiškė, kad V. S. su „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijęs ir įmonė priklauso tik A. J.. L. B. nurodė po tokių žodžių labai nustebęs, kadangi iki tol visą laiką bendravo, visus puslapio darbus koordinavo su abiem - ir su A. J., ir su V. S., kuriuos laikė visiškai lygiaverčiais. Tokią iš A. J. išgirstą naujieną jis papasakojo V. S., norėjo atkreipti jo dėmesį, ar tikrai tarp pastarųjų nėra jokio kivirčo. Vėliau tarp A. J. ir V. S. kilo konfliktas, kuris tik aštrėjo. Po kurio laiko iš A. J. sulaukė prašymo užblokuoti visus vartotojus, susijusius su V. S., o pastarasis (V. S.) prašė iš viso laikinai išjungti puslapį. Kaip draugas bandė juos sutaikyti. Dalyvavo skype pokalbyje (dalyvavo ir O. K.), bandė sutaikyti, tačiau nesėkmingai. A. J. teigė, kad V. S. kaip partneris nedirbo pilnavertiškai ir, jo manymu, tik jis (A. J.) turi būti vieninteliu akcininku. Buvo pasiūlyta nustatyti pusės metų terminą, per kurį V. S. galėtų parodyti savo įdirbį į įmonę ir tada svarstyti įmonės pasidalinimą, tačiau A. J. sutiko V. S. nebent darbinti kaip paprastą darbuotoją. Dėl tokio A. J. pasiūlymo V. S. įsižeidė ir dirbti nesutiko. V. S. ir A. J. keliai išsiskyrė.
Atsakydamas į teismo, prokuroro, kaltinamojo ir jo gynėjo klausimus, L. B. parodė visą laiką atstovavęs savo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jo žiniomis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta 2007-2008 metais po kivirčų su estais. Jo nuomone, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nuolat vykdė abu – A. J. ir V. S., abu buvo lygiaverčiai partneriai. V. S. tokiais projektais užsiėmė jau ankščiau. Žino, jog A. J. išspausdino kažkokiame leidinyje V. S. istoriją, pateikdamas ją kaip savo, po ko V. S. supyko. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ puslapio kreipėsi abu - V. S. ir A. J.. Neprisimena, ar buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo. Gali būti, kad tokia paslauga įforminta nebuvo, nes puslapio jiems reikėjo skubiai ir viskas vyko draugiškame lygmenyje. Buvo sutarta, jog atsiskaitys, kai bus sukurta antra puslapio platforma. Darbų pridavimo aktas buvo pasirašytas 2009 metų spalio-lapkričio mėnesį, o darbai pradėti tų pačių metų birželio mėnesį. Sutartį pasirašė K. M. ar tai K. M., kažkuris iš jų tuo metu buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nė vieno iš minėtų asmenų L. B. nėra matęs. Žinojo, kad V. S. ir A. J. yra pasirašę nekonkuravimo sutartį su estais, todėl įmonės direktoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo. Visas aplinkybes dėl „(duomenys neskelbtini)“ puslapio kūrimo derino tik su V. S. ir A. J.. Kiek atsimena, V. S. minėjo norintis savo partneriu padaryti A. J., ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasidalinti per pusę. Iš V. S. suprato, įmonė abiem priklauso lygiomis dalimis, 50/50 proc. Sukūrus pirmąją puslapio platformą, buvo sukurtas vienas super vartotojas, tokiomis pačiomis teisėmis sukurti A. J. ir V. S. prisijungimai. Jie turėjo prisijungimus prie kontaktinių duomenų, anketų ir t.t Abu turėjo visas teises. Sukūrus antrą platformą, paslaugas teikę jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai prisijungimų nekeitė, tik patobulino puslapį. Po atnaujinimo vartotojas internetiniame puslapyje galėjo užpildyti pilną anketą. Buvo išplėsti vartotojo duomenys. Super vartotojas buvo išskirtinis, prie puslapio galėjo prisijungti abu (A. J. ir V. S.). Super vartotojo teisėmis prie puslapio galėjo prisijungti V. S. ir A. J., taip pat paslaugas teikusios jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ programuotojai K. L., J. P. ir jis pats (L. B.). Jeigu reikėtų išsiaiškinti kokius prisijungimus turėjo tam tikras vartotojas, tam tikru laiku, tai būtų labai sunku, nes tokie duomenys saugojami ribotą laiką. Norint prisijungti prie puslapio, reikėjo suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Pirmoje versijoje buvo saugoma elementari vartotojo informacija (vardas, pavardė, el. paštą ir ID Nr.). Visi kontaktai buvo saugomi duomenų bazėje. Prisijungimus prie duomenų bazės turėjo V. S. ir A. J.. Jie abu matydavo administratoriaus panelę ir galėjo matyti vartotojo kontaktus, juos moderuoti ir t.t. Kai puslapis buvo patobulintas, atsirado nauja skiltis „kurti anketą“, ji susidėjo iš 6-7 punktų. Asmenys turėjo suvesti savo asmeninę informaciją, į kokius universitetus pretenduoja ir t.t. Anketos būdavo išsaugomos duomenų bazėje. Kiek žino, V. S. ir A. J. pasisamdė įmonę, kuri teikė prezentacijų rengimo paslaugas. Prezentatoriai surinkdavo kontaktus. Prezentatoriai duomenis surašydavo į Excel programą ir rankiniu būdu kontaktai buvo suvedami į duomenų bazę. Antrojoje patobulintoje platformoje atsirado pasirinkimas „prezentatoriai“, kaip funkcija, per kurią prezentatoriai galėdavo iš karto suvesti kontaktus. Neatsimena fakto, kad kontaktų duomenų bazės būtų perkeliamos iš vienos tinklapio į kitą, kontaktai, kurie buvo kaupiami nuo 2005 metų, buvo įkėlinėjami į vis naujesnę sistemą ar atnaujintą platformą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas su „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė. Puslapis buvo saugomas „(duomenys neskelbtini)“ serveryje. Atrodo, 2010 m. pirmąjį ketvirtį A. J. pareikalavo pasirašyti sutartį neteikti ir neperduoti jokių duomenų tretiesiems asmenims be A. J. žinios. Pasirašius tokį įsipareigojimą, buvo apmokėta už suteiktas paslaugas. A. J. reikalavo užtikrinti visišką saugumą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog absoliutaus saugumo užtikrinti neįmanoma, nes yra naudojami kiti serveriai, ne tik „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos. A. J. nurodė bijantis, kad jis (L. B.) yra V. S. draugas, bijojo neva jis gali suteikti kažkokius duomenis. A. J. pakeitė didžiąją dalį puslapio prisijungimų duomenų, taip pat buvo pakeisti ir kai kurie serverių, t. y. aukštesnio lygio, slaptažodžiai. Vėliau A. J. visą puslapį su duomenimis persikėlė į savo asmeninį serverį, prie kurio L. B. prisijungti nebegalėjo. Dėl prisijungimo prie puslapio, L. B. parodė, jog galima prisijungti prie puslapio, t. y. viskas, kas susiję su vartotojo duomenimis ir pačiu puslapio turinio valdymu, taip pat buvo atskiras serverio prisijungimas (matyti serverio aplikacija ir serverio veikimo būsena, kai vieno mygtuko paspaudimu galima išjungti visą puslapį), be to, buvo prisijungimai prie elektroninio pašto bei pašto dėžučių valdymo. Visi šie 3 prisijungimai nuo pradžių buvo žinomi tiek V. S., tiek ir A. J.. Tuos prisijungimus, kaip minėjo, A. J. vėliau prašė pakeisti. Apie visus sukurtus vartotojus buvo informuoti A. J. ir V. S.. Prisijungimo prie puslapio administravimo panelės duomenys gali būti išsaugoti naršyklės podėlyje. Tokie duomenys išsisaugo siekiant greičiau atversti kažkokį dažnai lankomą puslapį. Tokia informacija galėjo atsirasti kompiuteryje, tačiau apie tokių duomenų atsiradimo tikrumą sunku spręsti. Dažnai naudojant vieną puslapį, jo duomenys būna išsaugoti kompiuteryje. Jeigu nebūtų interneto ryšio ir puslapis būtų išsaugotas, prisijungus prie paskyros tokį puslapį būtų galima atsiversti ir matyti casho pagalba. Jeigu būtų interneto ryšys ir duomenys nepasikeitę, būtų kraunamas išsaugotas puslapis (pagal ankstesnę užklausą). Jeigu duomenys pasikeitę, užkrauti puslapį galimybės nebeliktų. Dėl tokio A. J. pasiūlymo V. S. įsižeidė, tikrai nesutiko dirbti.
Atsakydamas į suinteresuoto asmens A. J. klausimą, L. B. pažymėjo, kad vienu laikotarpiu, apie porą mėnesių V. S. buvo įsidarbinęs jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau toks įsidarbinimas buvo tik formalus, dėl įrašo Sodroje. V. S. jokios veiklos, susijusios su programavimu, nevykdė, apskritai neatliko jokių funkcijų, neturėjo jokių techninių prisijungimų. Įkūręs savo įmonę, iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Su V. S. turėjo ir kitų bendrų reikalų. Pastarasis buvo skolingas dėl atskiro projekto, nesusijusio su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas L. B. kategoriškai patvirtino, kad jam nekilo jokių abejonių dėl to, kad V. S. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Buvo trys administratorių prisijungimai. Puslapio užsakovai turėjo teisę keisti prisijungimus. Užsakovas buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jis bet kada galėjo pakeisti prisijungimus. Tą galimybę turėjo visi asmenys, kurie turėjo prisijungimo teisę. V. S. turėjo super administratoriaus teises, jo prisijungimas buvo sukurtas dar 2008 metais. Viso puslapio kūrimo procese apie viską buvo informuojamas A. J. ir V. S.. Duodamas parodymus galėjo suklysti dėl datų, tačiau įvykių chronologinę sekė išdėstė tiksliai (t. 6, b. l. 115-125).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklausto L. B. parodymai yra užfiksuoti t. 1, b. l. 87-89).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad 2008 m. D. Č. jį supažindino su A. J., o 2009 m. vykusios kelionės metu susipažino su V. S.. Jo draugas D. Č., kuris tuo metu aktyviai dalyvavo MVK veikloje, rengdavo prezentacijas, pasakojo turintis įdomia veikla užsiimantį pažįstamą (A. J.), kuris atstovavo užsienio universitetams ir padėjo studentams išvykti į užsienį. Pasiūlė kreiptis į A. J., siekiant susirasti kokios nors veiklos. Susitikus su A. J., pastarasis jam pasakojo, kad planuoja ar tai jau yra įkūręs įmonę (vėliau liudytojas patikslino, jog A. J. sakė, kad įmonė jau yra įkurta), pasiūlė prisijungti prie jo veiklos. Pradėjus dirbti, K. M. daugiausia konsultuodavo žmones (telefonu arba tiesiogiai susitikus), internetiniame puslapyje buvo telefono numeris, todėl žmonės galėjo netrukdomai su juo susisiekti. Buvau įvardintas kaip konsultantas. Taip pat padėjo A. J. tobulinti internetinį puslapį, kartu eidavo į susitikimus su užsienio universitetų atstovais. Tuo metu įmonėje dirbo trise: K. M., D. Č. ir A. J.. Dar buvo direktorius K. M., tačiau jis su pastaruoju jokių reikalų neturėjo ir nieko negali papasakoti. Liudytojas nurodė kontaktų rinkime nedalyvavęs, tuo užsiėmė A. J., tačiau kaip jis tai darė, nežino. Taip pat nieko nežino, kur surinkti kontaktai buvo saugojami. Nuo 2008 m. rudens iki 2010 m. pradžios dirbo kaip savanoris, o nuo 2010 m. pradžios įsidarbino oficialiai. Su V. S. susipažino kelionėje, pastarasis buvo kelionės koordinatorius, daugiau su juo nebendravo. Vykti į kelionę pasiūlė A. J., minėjo, jog kartu vyks ir jo draugas ar tai pažįstamas V. S.. Liudytojo K. M. nurodė supratęs, jog V. S. turi daug patirties, todėl jam (K. M.) ir buvo leista kartu važiuoti. Priešingu atveju dviem koordinatoriams be patirties nebūtų leista vykti į kelionę. Kelionė vyko 2009 m. vasario mėn., iki tol jis V. S. nepažinojo. Be šios kelionės V. S. daugiau jokioje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo. Kiek žino, 2010 m. buvo pavogti įmonė kontaktai, siunčiami šmeižiantys laiškai. Jo, kaip konsultanto, žmonės teiravosi, kodėl jie gauna laiškus iš kitos įmonės, kuriai duomenų nesuteikė. Tokių klausimų vienokia ar kitokia forma buvo apie 20. Apie tai pranešė A. J., kuris pasakė, kad tai gali būti V. S. darbas. Laiškai buvo siunčiami, jei neklysta, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, kuriai atstovavo V. S.. Liudytojui nežinomos aplinkybės dėl to, kokiu būdu buvo įsilaužta į (duomenys neskelbtini) puslapį, galimai pavogti prisijungimo duomenys. A. J. buvo nurodęs, kad buvo susitikęs su V. S. ir jis į jo kompiuterį buvo įdėjęs USB laikmeną, per kurią galėjo įkelti virusą. Kokie buvo A. J. ir V. S. santykiai, nežino. Jam (K. M.) A. J. buvo minėjęs, jog įmonės veiklos pradžioje buvo rengiamos prezentacijos, renkami kontaktiniai duomenys, kurie vėliau buvo suvedami į (duomenys neskelbtini) puslapį (t. 6, b. l. 115-125).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Č. parodė A. J. pažįstantis nuo mokyklos laikų, o V. S. žino tik iš matymo. Jis (D. Č.) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių dirbo kaip savanoris, o vėliau pagal darbo sutartį. Įstaiga užsiėmė studentų konsultacijomis, padėjo įstoti į užsienio universitetus, t. y. suteikė visokeriopą pagalbą norintiems studijuoti užsienyje. Iš pradžių dirbo nuotoliniu būdu. Jis buvo MVK narys, 2008 m. atvykęs į Vilnių susitiko su A. J., kuris pasiūlė prisijungti prie jo įmonės veiklos, konsultuoti moksleivius. Besimokydamas Šiauliuose, konsultacijas vesdavo vietinėse mokyklose, o Vilniuje darbas apėmė jau platesnę sritį. Telefonu ir el. paštu teikė konsultacijas, padedant norintiems įstoti į universitetus. Įmonei buvo lengviau suderinti visas įstojimo sąlygas. Kiek jam žinoma, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo A. J., suprato, kad įstaiga yra jo. Toliau apklausiamas D. Č. patikslino, jog iš esmės jis pats kartu su K. M. kreipėsi į A. J.. Kadangi, kaip minėjo, žinojo, kaip vyksta konsultavimas, pasisiūlė prisidėti, po ko abu su K. M. pradėjo konsultuoti. Kaip suprato, iki jo ir K. M. atėjimo (iki 2008 m.), A. J. dirbo vienas. Daugiau jokių darbuotojų be jo ir K. M. nebuvo. D. Č. buvo konsultantas. Iš pradžių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kaip savanoris, jokio atlygio negaudavo. Įgijęs patirties, įstaigoje įsidarbino oficialiai (daugmaž 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje), ėmė gauti atlyginimą. Dauguma norinčių konsultacijų susirasdavo patys, kreipdavosi telefonu arba el. paštu. Studentai el. paštu siųsdavo anketas, po ko duomenis suvesdavo į Excel programą. Taip pat buvo daromos prezentacijos, kurių metu asmenys patys užpildydavo anketas, palikdami savo kontaktus. Lapus asmenys atiduodavo tiems, kurie vesdavo konsultacijas, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suvesdavo duomenis į kompiuterį. Prezentacijų metu surinktus kontaktus siųsdavo A. J.. Tiksliai neprisimena, kaip buvo kaupiami duomenys. Jei neklysta, kontaktus el. paštu persiųsdavo A. J.. Paskui po kurio laiko įstaigos internetinis puslapis buvo patobulintas, atsirado online sistema, ir studentai galėdavo anketas užpildyti tiesiai internetu. Kontaktai buvo kažkur laikomi, gal centralizuotai, to D. Č. nežino. Gali nurodyti tik tiek, jog prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) puslapio galėdavo matyti kontaktų sąrašus. Puslapyje buvo meniu pasirinkimas, kuriame buvo žmonių sąrašai. Matydavo asmenų anketas, prisegtus failus, praktiškai viską, kas susiję su tuo žmogumi. Jis ir K. M. duomenis persiųsdavo A. J., bet gali būti, jog papildydavo pastarojo atsiųstą failą, kurį vėliau grąžindavo atgal A. J.. Kai anketas buvo galima užpildyti internete, duomenys ten ir buvo kaupiami. Liudytojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3 metus, iki 2011 m. pabaigos. Jeigu gerai atsimena, norint prisijungti prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ internetinio puslapio, reikėdavo suvesti savo el. paštą ir slaptažodį. Kiek žino, V. S. yra važiavęs į užsienio kelionę kaip koordinatorius. Negali pasakyti, kodėl koordinatoriumi buvo pasirinktas V. S.. Žinojo tik tiek, jog V. S. buvo A. J. draugas. Kiek žino, V. S. nedalyvavo prezentacijose. K. M. buvo įmonės direktorius, bet jis jokios bendros veiklos su liudytoju D. Č. ir K. M. nevykdė (t. 6, b. l. 115-125).
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Arvydas Valčackas patvirtino duotas specialisto išvadas Nr. 36-12, Nr. 33-12 ir Nr. 35-12, taip pat ikiteisminio tyrimo metus parodymus. Atsakydamas į teisme užduodamus klausimus parodė, kad išvadoje nurodytas laikinasis Internet Explorer laikinasis failas (duomenys neskelbtini) dažniausiai atsiranda atidarius tinklapį. Atsižvelgiant į tai, labiausiai tikėtina, kad tas failas standžiajame diske atsirado prisijungus prie tinklapio (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus atitinkama funkcija, tokio tipo failus galima išvalyti, tačiau šiuo atveju jis yra išlikęs. Šiame faile buvo aptiktas kontaktų sąrašas. Informacija su kontaktų sąrašu yra užsilikusi laikinuosiuose failuose. Vartotojas to matyti negali. Atidarius operacinę sistemą duomenys išsaugojami automatiškai būtent kaip laikinieji failai. Laikinuosiuose failuose jie atsiduria be vartotojo valios. Ar ta informacija buvo kopijuojama, atsakyti negalima. Minėta informacija buvo tik laikinajame faile. Dėl išvadoje Nr. 36-12 minimi Carved failai yra atkurti failai. Html – internetiniai failai. Standžiajame diske failai surasti naudojant raktažodžius ir tokiu būdu tie failai atkurti. Į kompiuterio standųjį diską yra talpinami dokumentai. Pašalinant dokumentą, pats dokumentai fiziškai nepašalinamas, pašalinama tik įrašas apie jo buvimo vietą, operacinė sistema tą vietą traktuoja kaip tuščią ir rašo ant viršaus. Pačiame faile yra antraštė, nusakanti failo tipą. Pagal failo antraštę programinė įranga aptinka ir atkuria failą. Atsakyti, kur buvo išvadoje Nr. 36-12 nurodyti Carved failai su vartotojų sąrašais, negalima (neaišku, ar laikinuosiuose failuose, ar puslapis buvo atkopijuotas ir pan.). Šie failai atkurti iš nepaskirstytos srities. Jei yra išlikęs laikinasis failas, žinoma jo buvimo vieta, tuomet galima tą failą nusikopijuoti, pakeisti jo plėtinį iš tmp iš laikinojo (temporary) į nuolatinį ir bus galima jį žiūrėti. Tam reikia tik išmanymo. Jei tinklalapis yra nukopijuotas, bus galima jį vartyti, žiūrėti ir pan. Šiuo atveju kopijavimo nebuvo.
Dėl prisijungimo prie tinklalapio administratoriaus panelės valdymo skilties laiko. Į tokį klausimą atsakyti negalima. Tiesioginių duomenų apie įvykių laiko keitimą duomenų neaptikta, tačiau išvadoje nurodytoje skiltyje rasti tam tikri chronologiniai datų neatitikimai. Kokia jų kilimo priežastis, neaišku. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti chronologiniai neatitikimai, labiausiai tikėtina, kad bus iškraipyta naršymo istorija, būtent dėl ko ir nėra galimybės nustatyti prisijungimo laiko. Iš metaduomenų matyti, jog laikinasis naršyklės failas (duomenys neskelbtini) sukurtas (atsirado kompiuteryje) 2010-02-21, 14.26 val., tačiau ši data yra būtent pagal kompiuteryje nustatyta datą. Ar pastaroji atitiko realų laiką, neaišku. Kalbant apie atkurtus failus (Carved) pagal išvadą Nr. 36-12dėl jų datos nieko negalima nustatyti (atkurtas tik failo turinys, tačiau ne failo data).
Dėl galimybės iš anksčiau turimą internetinės naršyklės failą panaudoti vėliau, tai tokiu atveju kreipties data būtų pakitusi. Jei failas atidaromas vėliau, kreipties data atsiras tos dienos, kuomet failas buvo atidarytas. Šiuo atveju kreipties skirtumai yra minimalūs (keletas sekundžių), dėl ko iš esmės nėra galimybės, kad buvo panaudotas iš anksčiau turimas failas. Sukūrimo metu modifikavimo galimybė atmestina. Failas wbk2616.tmp nėra „cookies“. Tai laikinai įkeliama tinklapio forma. Dingus internetui, jame būtų galima naršyti.
Iš išlikusio tinklalapio failo matyti, kad tinklalapio struktūroje figūruoja administratoriaus panelė. Ji prieinama tik administratoriui, bet ne vartotojui. Tinklalapio dalis, kurioje buvo vartotojų sąrašas, buvo atidaryta, tačiau ar duomenys buvo kopijuojami, negalima atsakyti. Kaip buvo prisijungta prie tinklalapio, negali atsakyti, tai galėtų atsakyti tik tinklalapio kūrėjas, žinantis savo sukurto kūrinio ypatybes.
Dėl failo seminar_contact.xml. Šiuo atveju buvo rastas failas su identišku pavadinimu pagal tyrimui pateiktus pavyzdžius, t. y. nustatytas tik identiškas pavadinimas. Ar sutampa ir turinys, neaišku. Pagal užduoties apimtį turinio identiškumo netikrino. Kontaktų sąrašai gali nesutapti, kadangi kopijavimo (pasisavinimo) metu sąrašas bus vienoks, o sąrašai yra pildomi, trinami. Lyginamasis pavyzdys buvo pateiktas vėliau, todėl tikimybė, kad sąrašai identiškai sutaps, lygi nuliui, tačiau didžiąja dalimi sutapimus galima nustatyti. Jeigu šiame faile būtų radęs kontaktus pagal pateiktus pavyzdžius, būtų tą papildomai pažymėjęs. Greičiausiai tokių kontaktų neaptiko, tačiau kategoriškai tvirtinti negali.
Dėl failų Carved[16777303].html ir laikinojo failo wbk2616.tmp, kuriuose nurodytas analogiškas vartotojų skaičius (10 740). Ar šie failai identiški, atsakyti negalima. Sutampa vartotojų skaičius, tačiau neaišku, ar sutampa turinys. Abiejuose failuose yra duomenų iš pateiktų pavyzdžių. Ar jie sutampa ir viename, ir kitame sąraše, tikrinta nebuvo. Duomenų paieška buvo vykdoma pagal pasirinktinius netipinius raktažodžius iš tyrimui pateiktų pavyzdžių. Duomenų kiekis buvo milžiniškas, patikrino apie 3-5 procentus (100-300 vartotojų kontaktai) duomenų. Kiek tiksliai jų patikrino, atsakyti negali, tačiau tiek, kad būtų galima daryti išvadą, kad duomenys sutampa. Tikrino ne tik raktažodžius, bet ir visą vartotojo informaciją toje eilutėje (pagal skiltis mokykla, el.pašto adresas ir kt.). Nori pabrėžti, kad jo užduotis buvo surasti sąrašus, tačiau kiek jie identiški, to užduotis neapėmė.
Laikinuosiuose failuose duomenų apie prisijungimą prie „kastu“ puslapio neaptikta (pagal išvadą Nr. 33-12), tačiau reiktų pažymėti, jog tvarkingas vartotojas paprastai periodiškai išsivalo naršyklės podėlį. Pagal išvadą Nr. 36-12 yra duomenų apie jungimąsi prie tinklapio, kas matyti iš prie šios išvados optiniame diske esančio failo „metanalysis.kastu.pdf“ su išfiltruotais įrašais, kuriuose figūruoja pavadinimas kastu. Atsakyti, ar buvo trinama naršymo istorija, galimybės nėra (t. 6, b. l. 90-96).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas specialistas, pagal paskirtas užduotis atlikęs kompiuterių tyrimus, Arvydas Valčackas, parodė, kad tyrimo Nr. 33-12 išvadoje paminėti Windows Internet Explorer interneto naršyklės laikinieji failai wbk2A8.tmp, wbk3B9A.tmp, wbk37A3.tmp, wbk37E5.tmp, wbk2616.tmp, wbk3722.tmp, wbk3765.tmp, kuriuose aptiktas tekstas „...Jūs esate: Administratoriaus panelė > Vartotojų valdymas > ... “. Iš šių įrašų galima teigti jog vartotojas buvo prisijungęs prie tinklalapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties. Faile wbk2616.tmp aptiktas vartotojų sąrašas sudarytas iš 10074 kontaktų įrašų. Failai pateikti priede Nr.1 - optiniame diske kataloge 1\(duomenys neskelbtini)\1, detali informacija apie aptiktus failus pateikta tame pačiame kataloge esančiame faile FileList.xls. Šiame faile pateiktos auksčiau minėtų failų sukūrimo ( angl. created ), kreipimosi į failus (angl. accessed) bei failų modifikavimo (angl. modified) datos ir laikai tiriamojo kompiuterio sistemine data ir laiku. Failai aptikti Internet Explorer laikinųjų interneto failų talpyklos aplanke (angl. Temporary Internet Files), kuris Microsoft Windows operacinėse sistemose paprastai būna paslėptas (angl. hidden) nuo vartotojo ir gali būti matomas tik aplankų savybių nustatymuose išjungus paslėpimą. Kiekvieno failo sukūrimo, kreipimosi į jį bei modifikavo data sutampa, kai kurių failų kreipimosi į juos bei modifikavomo laikas skiriasi nuo sukūrimo laiko kelių sekundžių tikslumu dėl operacinės sistemos veiklos ypatumų. Dėl to galima teigti jog labiausiai tikėtina, kad šie failai sukurti prisijungimo metu prie (duomenys neskelbtini) internetinio tinklalapio, o neperkelti duomenų laikmenomis iš kito kompiuterio. Ištyrus operacinėje sistemoje įdiegtų internetinių naršyklių istorijas apie šiuos prisijungimus duomenų neaptikta. Kompiuterio vartotojui naršymo istoriją leidžia ištrinti naršyklėse numatyta funkcija, todėl duomenys galėjo būti ištrinti. Siekiant nustatyti, ar aukščiau minėtų failų sukūrimo, kreipimosi į failus ir modifikavimo datos gali atitikti realias datas ir laikus, buvo atlikta duomenų paieška susietų su kompiuterio sisteminės datos ir laiko keitimu, kadangi failų metaduomenyse, jų sukūrimo, kreipimosi į juos arba jų modifikavimo metu, atspindima operacinėje sistemoje nustatyta data ir laikas. Tuo tikslu peržiūrėta operacinės sistemos įvykių žurnalo skiltis esanti faile SysEvent.evt, kurioje fiksuojami sisteminiai įvykiai tame tarpe datos ir laiko keitimas. Žurnale sisteminiai įvykiai užfiksuoti nuo 2012.04.25, 11:53:01, remiantis kompiuterio sistemine data ir laiku, įvykio įrašo eilės numeris (angl. EventRecordID) 36102, iki 2012.06.26, 15:56:53, įvykio įrašo eilės numeris 38851. Kadangi operacinės sistemos įvykių žurnalo dydis yra ribotas, pasiekus ribinį įrašų skaičių senieji įrašai yra trinami tam, kad įrašyti naujus. Tarp išlikusių įrašų duomenų apie kompiuterio sisteminės datos ir laiko keitimą neaptikta. Peržiūrėjus Microsoft Office programinės įrangos paketo įvykių žurnalo skiltį, esančią faile OSession.evt, nustatyta jog pirmojo įvykio įrašo (angl. EventRecordID) data ir laikas, remiantis sistemine data ir laiku, yra 2010.03.26 11:19:33, paskutiniojo įvykio įrašo eilės numeris 345, data ir laikas 2012.06.26 02:08:23. Pastebėta jog yra datų chronologinių neatitikimų įvykių sąraše:
EventRecordID 8, 2010.05.25 12:23:05 ir EventRecordID 9, 2008.11.24 17:04:53;
EventRecordID 26, 2008:12:25 13:43:24 ir EventRecordID 27, 2008.01.09 11:52:00;
EventRecordID 61, 2008.02.26 11:38:34 ir EventRecordID 62, 2010.02.23 11:59:22;
EventRecordID 67, 2010.02.23 17:49:38 ir EventRecordID 68, 2009:02:28 11:49:24;
EventRecordID 69, 2009.02.28 15:39:25 ir EventRecordID 70, 2011.03.01 13:52:34;
EventRecordID 81, 2011.03.14 17:21:53 ir EventRecordID 82, 2009.03.18 19:56:03;
EventRecordID 84, 2009.03.22.22:56:04 ir EventRecordID 85, 2011.03.23 16:16:18;
EventRecordID 88, 2011.03.24 14:21:35 ir EventRecordID 89, 2009.03.27 12:11:03;
EventRecordID 90, 2009.03.30 17:22:38 ir EventRecordID 91, 2005.04.07 20:01:09;
EventRecordID 99, 2005.05.01 15:45:15 ir EventRecordID 100, 2011.05.05 20:05:12;
EventRecordID 110, 2011.05.16 22:00:04 ir EventRecordID 111, 2008.06.01 13:08:34;
EventRecordID 168, 2008.08.16 13:07:46 ir EventRecordID 169, 2011.09.12 12:13:51;
EventRecordID 186, 2011.10.06 16:23:56 ir EventRecordID 187, 2008.10.12 13:14:33;
EventRecordID 191, 2008.10.19 18:59:54 ir EventRecordID 192, 2011.10.23 18:49:41;
EventRecordID 201, 2011.10.24 11:28:17 ir EventRecordID 202, 2008.10.24 15:47:55;
EventRecordID 210, 2008.10.28 10:08:08 ir EventRecordID 211, 2011.11.02 10:51:56;
EventRecordID 218, 2011.11.11 18:09:19 ir EventRecordID 219, 2008.11.15 15:13:20;
EventRecordID 219, 2008.11.15 15:13:20 ir EventRecordID 220, 2009.11.21 11:45:28;
EventRecordID 221, 2009.11.21 21:30:58 ir EventRecordID 222, 2011.11.24 16:08:12;
EventRecordID 222, 2011.11.24 16:08:12 ir EventRecordID 223, 2009.11.28 09:03:27;
EventRecordID 234, 2009.11.28 18:09:11 ir EventRecordID 235, 2011.11.30 17:35:25;
EventRecordID 257, 2011.12.28 15:57:53 ir EventRecordID 258, 2010.01.03 14:35:06;
EventRecordID 258, 2010.01.03 14:35:06 ir EventRecordID 259, 2012.01.04 09:20:26;
EventRecordID 266, 2012.01.06 15:30:34 ir EventRecordID 267, 2010.01.11 20:52:55;
EventRecordID 267, 2010.01.11 20:52:55 ir EventRecordID 268, 2012.01.16 15:50:50;
EventRecordID 320, 2012.05.02 13:57:51 ir EventRecordID 321, 2010.05.09 14:50:24;
EventRecordID 321, 2010.05.09 14:50:24 ir EventRecordID 322, 2012.05.11 12:55:37;
EventRecordID 324, 2012.05.23 14:59:46 ir EventRecordID 325, 2009.06.22 14:35:58;
EventRecordID 338, 2009.06.25 18:29:53 ir EventRecordID 339, 2012.06.25 19:33:18. Pagal aptiktus eilės numerio ir datos chronologinius neatitikimus galima teigti, jog kompiuterio sisteminė data ir laikas galėjo būti keičiami. Dėl to atsakyti, ar auksčiau minėtų aptiktų failų sukūrimo kompiuteryje data ir laikas atitinka realius prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) tinklalapio administratoriaus panelės datą ir laiką negalima. Tyrimo Nr. 35-12 išvadoje paminėtas interneto naršyklės M. F. istorijoje aptiktas įrašas apie siuntimąsi iš (duomenys neskelbtini) internetinio tinklalapio bei įrašai apie kitus prisijungimus prie šio tinklalapio. Naršyklės istorija pateikta tyrimo išvados priede. Išvados priede pateiktos naršyklės istorijos paskutinio prisijungimo (angl. last visit date) grafoje data ir laikas pateikti kompiuterio sistemine data ir laiku. Nustatyti, ar kompiuterio sisteminė data ir laikas sutampa su realiu laiku nebuvo galimybės, kadangi buvo išsikrovęs sisteminio bloko bazinės įvesties/išvesties sistemos laikinosios atminties maitinimo elementas ir sisteminio bloko įjungimo metu automatiškai nusistatydavo bazinės įvesties/išvesties sistemos nuolatinėje atmintyje įrašyta pradinė data ir laikas 2003-01-01, 00:00. Dėl šios priežasties atsakyti, ar istorijoje nurodytos paskutinio prisijungimo datos ir laikai atitinka realius laikus negalima. Išvadoje paminėtuose iš M. F. internetinės naršyklės podėlio failo _CACHE_003_ išskirtuose internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) puslapiuose aptiktas tekstas „...Jūs esate: Administratoriaus panelė >...“ , duomenų apie prisijungimo datą ir laiką nėra. Podėlio failas saugomas Application Data direktorijoje, M. F. kataloge. Ši direktorija Microsoft Windows operacinėse sistemose paprastai būna paslėpta (angl. hidden) nuo vartotojo ir gali būti matoma tik aplankų savybių nustatymuose išjungus paslėpimą. Podėlio faile saugomi prisijungimo prie internetinio tinklalapio metu į kompiuterį laikinai įkelti tinklalapių puslapiai. Dėl to galima teigti, jog labiausiai tikėtina, kad šie puslapiai įkelti prisijungimo metu prie internetinio tinklalapio, o neperkelti duomenų laikmenomis iš kito kompiuterio. Tyrimo Nr. 36-12 išvados priede, faile (duomenys neskelbtini), pateikta, tame tarpe atkurta ištrinta, internetinių naršyklių istorija, kurios internetiniuose adresuose yra žodis (duomenys neskelbtini) Priedo paskutinio prisijungimo (angl. last visited (Local)) grafoje data ir laikas pateikti kompiuterio sistemine data ir laiku. Prisijungimo datų įrašuose figūruoja 2011 metai. Nuskaičius operacinės sistemos registrą nustatyta jog operacinė sistema įdiegta 2012.06.01, 14:35:07 remiantis sistemine data ir laiku. Iš šių duomenų galima teigti jog kompiuteryje operacinė sistema galėjo būti įdiegta iš naujo. Šiuo atveju neturi duomenų apie ankstesnėje operacinėje sistemoje nustatytus datą ir laiką bei galimus datos ir laiko keitimus. Dėl šių priežasčių atsakyti, ar aukščiau minėtų prisijungimų prie (duomenys neskelbtini) tinklalapio data ir laikas atitinka realius datą ir laiką negalima. Išvados priede pateikti atkurti 4 (duomenys neskelbtini)tinklalapio failai, kuriuose aptikti vartotojų sąrašai ir 2 failai su plėtiniu xml, kuriuose aptikti asmenų kontaktų sąrašai. Atkurtuose failuose duomenų apie jų sukūrimo datą ir laiką nėra, failų buvusi lokalizacija t. y. direktorija, katalogas ar aplankas nežinomi. Atsakyti į klausimus, kada jie buvo sukurti ir kokiu būdu, ar nebuvo perkelti duomenų laikmenomis iš kito kompiuterio negalima. Panaudojus aukščiau minėtose specialisto išvadose paminėtus kompiuterius galima prisijungti prie (duomenys neskelbtini) tinklalapio administratoriaus panelės būnant vienoje vietoje, o IP adresai tinklalapio serveryje būtų rodomi kitos vietos. Tuo tikslu galima pasinaudoti PROXY serveriais teikiančiais anoniminio prisijungimo prie tinklalapių paslaugas, panaudoti programinę įrangą automatiškai prijungiančią prie internetinio tinklo per anoniminio prisijungimo serverius arba naudojant kitokią programinę įrangą įvairiais principais maskuojančią vartotojo IP adresą. (duomenys neskelbtini) tinklalapio serverio prisijungimų žurnaluose prisijungusių naršyklių duomenys gali neatitikti realių. Naršyklių programinės įrangos gamintojai bei vartotojai gali nustatyti naršyklių siunčiamuose duomenyse serveriui kitokius naršyklės duomenis nei yra, taip pat naršyklių duomenis gali pakeisti anoniminio prisijungimo PROXY serveriai bei kita programinė įranga. (t. 1, b. l. 90-93).
Iš VšĮ juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ registro duomenų matyti, kad įmonė registruota 2008-10-23. Nuo 2008-10-23 iki 2010-01-19 vadovas buvo K. M.. Nuo 2010-01-19 - A. J. (t. 1, b. l. 70-71).
2012-03-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateikė kompaktinį diską su „(duomenys neskelbtini)“ klientų sąrašo pavyzdžiais bei elektroninio laiško popierinį variantą (t. 1, b. l. 44-45).
2012-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateikė duomenis dėl galimo įsilaužimo (t. 1, b. l. 57-67).
2014-11-28 apžiūros protokolu apžiūrėtas VŠį „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su duomenimis apie galimą įsilaužimą, pavadinimu „kastu įsilaužimas“ (t. 3, b. l. 1-14 lapai).
2014-12-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas po kompiuterių tyrimo, pavadinimu „36-12“ (t. 3, b. l. 15-34).
2014-12-17 apžiūros metu apžiūrėtas kompaktinis diskas po kompiuterių tyrimo, pavadinimu „33-12“ (t. 3, b. l. 35-96).
2012-06-26 kratos protokole užfiksuota, jog iš V. S. paimtas nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion“, BAR kodas (duomenys neskelbtini), su lipduku „s/n (duomenys neskelbtini)“, bei kompiuterio sisteminis blokas su lipduku „Kilobaitas“, taip pat kiti kompiuteriai ir atminties įrenginiai (t. 4, b. l. 43-44).
Kaltinamasis V. S. pateikė susirašinėjimo tarp jo, A. J. ir L. B. medžiagą, iš kurios matyti V. S. ryšys su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 42-92; 95-172).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartyje V. S. yra nurodytas kaip užsakovo (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) įgaliotas asmuo (t. 6, b. l. 52-56).
V. S. pateikė teismui duomenis, kuriuose nurodyta, jog A. K. 2010-11-20 persiuntė kaltinamajam pastarajai siųstą A. J. laišką bei kartu prie šio laišką pridėtą failą, pavadinimu „uzpildytos anketos“ (t. 6, b. l. 66-70).
2014-09-30 specialisto išvadoje Nr. 36-12 nurodyta, kad ištyrus tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio su lipduku s/n (duomenys neskelbtini), standųjį diską „Wester Digital“, talpa 250 GB nustatyta, kad aptikti ir atkurti 6 failai, kuriuose yra duomenų pateiktų pavogtų kontaktų pavyzdžiuose. Failai pateikti priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge 4/1, detali informacija apie šiuos failus pateikta tame pačiame kataloge faile FileList.xls. Tarp atkurtų yra keturi internetinių tinklalapių failai: Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, trys iš jų: Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html yra identiški. Nustatyta jog tai (duomenys neskelbtini) tinklapio failai. Visuose failuose aptiktas tekstas ,,...Jūs esate: Administratoriaus panelė}Vartotojų valdymas}Visų vartotojų sąrašas...“, bei po juo atsiveria vartotojų sąrašas. Iš šių įrašų galima teigti jog vartotojas buvo prisijungęs prie tinklapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties. Pastaba: faile Carved [(duomenys neskelbtini)].html yra nekorektiškai atvaizduojamos UTF-8 koduotės lietuviškos abėcėlinės raidės. Dėl peržiūros patogumo failuose aptikti vartotojų sąrašai buvo nukopijuoti ir įkelti į Microsoft Excel lenteles. Lentelės pateiktos priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge 4/2, failuose (duomenys neskelbtini).xls, (duomenys neskelbtini).xls, (duomenys neskelbtini).xls, (duomenys neskelbtini).xls. Failuose Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, Carved [(duomenys neskelbtini)].html, kiekviename iš jų esančiuose vartotojų sąrašuose aptikta po 11725 vartotojus. Faile Carved [(duomenys neskelbtini)].html aptikti 10074 vartotojai. Šiuose sąrašuose aptikta vartotojų iš užduoties priede pateikto pavyzdžio failo Užsiregistravę vartotojai.xlsx. Tarp atkurtų failų yra du failai su asmenų kontaktų sąrašais: Carved [(duomenys neskelbtini)].xml ir Carved [(duomenys neskelbtini)].xml. Failai pateikti priede Nr. 1 ( optiniame diske ) kataloge 4/1, detali informacija apie šiuos failus pateikta tame pačiame kataloge faile FileList.xls. Faile Carved [(duomenys neskelbtini)].xml aptikta asmenų kontaktų iš užduoties priede pateikto pavyzdžio failo 2010-09-01 2011-09-01.xml. Faile Carved [(duomenys neskelbtini)].xml aptikta asmenų kontaktų iš užduoties priede pateikto pavyzdžio failo 2009-09-01 2010-09-01.xml (t. 4, b. l. 52-57).
2014-08-06 specialisto išvadoje Nr. 33-12 nurodyta, kad ištyrus tyrimui pateiktame kompiuterio sisteminiame bloke, su lipduku „Kilobaitas“, sumontuotą standųjį diską „Seagate“, talpa 500 GB nustatyta: atlikus failų paiešką kurių pavadinimuose būtų žodžių: Seminar_contacts.xml, Seminar_contacts(1).xml, Seminar_contacts(2).xml, Seminar_contacts(3).xml aptiktas 1 failas su pavadinimu seminar_contacts.xml. Failas pateiktas priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge 3/1, detali informacija apie aptiktą failą pateikta tame pačiame kataloge esančiame faile File List.xls. Pagal pavogtų kontaktų pavyzdžių faile Užsiregistravę vartotojai .xlsx esančių vartotojų prisijungimo vardų pasirinktinius raktažodžius aptiktas laikinasis Windows Internet Ezplorer interneto naršyklės failas wbk2616.tmp išlikęs po prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) internetinio tinklapio. Failas pateiktas priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge (duomenys neskelbtini), detali informacija apie šį failą pateikta tame pačiame kataloge faile FileList.xls. Failui suteiktas plėtinys html įgalinantis jį atverti interneto naršykle ir jis pateiktas kataloge (duomenys neskelbtini). Laikiname tinklapio faile aptiktas vartotojų sąrašas sudarytas iš 10 074 kontaktų įrašų. Vartotojų sąrašas nukopijuotas ir pateiktas priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge 1/kontaktai faile kontaktai (duomenys neskelbtini). Tinklapyje aptiktas tekstas ,,...Jūs esate: Administratoriaus panelė}Vartotojų valdymas}Visų vartotojų sąrašas...“, bei po juo atsiveria vartotojų sąrašas. Iš šių įrašų galima teigti jog vartotojas buvo prisijungęs prie tinklapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties. Kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske aptikta 18 failų, kuriuose yra duomenų apie persiųstus laiškus pateiktus užduoties priede faile (duomenys neskelbtini) laiškai ir žmonių reakcija.pdf. Aptikti failai pateikti priede Nr. 1 (optiniame diske) kataloge4/laiskai/1, detali informacija apie šiuos failus pateikta tame pačiame kataloge faile FileList.xls (t. 4, b. l. 58-64).
2014-08-06 specialisto išvadoje Nr. 35-12 nurodoma, kad standžiajame diske aptikta įdiegta Microsoft Windows 2000 operacinė sistema ir joje įdiegtos interneto naršyklės Internet Explorer 5.51.4807.2300 bei M. F. 3.0.19. Iš Mozila Firefox istorijos matyti, kad joje yra įrašų apie prisijungimus prie kastu.lt internetinio tinklapio bei nustatyta, kad vartotojas buvo prisijungęs prie administratoriaus panelės seminarų valdymo arba anketų valdymo skilčių (t. 4, b. l. 65-71).
Šioje baudžiamojoje byloje V. S. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. neteisėtu prisijungimu prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos bei neteisėtu elektroninių duomenų perėmimu. Darant išvadas, jog pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir patraukiant kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn būtina konstatuoti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, jog teismas konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje gali konstatuoti tik juos pagrįsdamas abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas – informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema. Nusikaltimo objektyvioji pusė apibrėžiama kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais (veikimu). Prisijungimu prie informacinės sistemos laikytinas informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kompiuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduodamos kompiuterinės informacijos ir pan.). Toks prisijungimas turi būti neteisėtas, t. y. neturint informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudojant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę pamatyti informacinės sistemos laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.). Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvai gali būti įvairūs (siekis toliau daryti kitus nusikaltimus, susipažinti su informacijos turiniu, chuliganiškos ar kitos paskatos), tačiau jie nėra privalomas šio nusikaltimo sudėties požymis.
Nagrinėjamoje byloje analizuojant V. S. pareikštų kaltinimų pagrįstumą visų pirma apžvelgtini kaltinamojo ryšiai su įmone, prie kurios informacinės sistemos neteisėtu prisijungimu, o galiausiai ir neteisėtu duomenų perėmimu bei panaudojimu jis yra kaltinamas. Nors VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylą nagrinėjant teisme tikino neva V. S. su jo atstovaujama įmone iš esmės niekaip nėra susijęs, niekada joje nedirbo ir niekaip prie jos veiklos neprisidėjo, byloje surinkti duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Apklausiamas V. S. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus (jų teismas iš naujo nekartos, jie yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje), kad po to, kai buvo nutrauktas kontraktas su estais, abu su A. J. nusprendė kurti atskirą įmonę, kurią dėl nekonkuravimo sutarties apiformino trečio asmens K. M. vardu. Teisinius įmonės steigimo klausimus tvarkė A. J., o jis (V. S.) savo ruožtu koordinavo tinklalapio kūrimą, taip pat aktyviai dalyvavo visoje įmonės veikloje, organizavo prezentacijas bei kontaktų rinkimą mokyklose (t. 5, b l. 6-9, 20-21; t. 6, b. l. 9-18). Tai, kad V. S. iš tiesų dalyvavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, matyti tiek iš liudytojų parodymų, tiek ir iš rašytinės bylos medžiagos. Antai, kaip liudytojas apklaustas O. K. parodė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta V. S. ir A. J. dirbant kartu, V. S. sugalvodavo visas idėjas, paleisdavo mechanizmą, o, kai viskas būdavo jau išbandyta ir patikrinta, tolesniam vykdymui perimdavo A. J.. Abu buvo lygiaverčiai – vienas idėjų generatorius, kitas – vykdytojas. Taip pat nurodė, jog V. S. dalyvavo įmonės tinklalapio kūrime, kūrė logotipą (t. 6, b. l. 72-79). Liudytojas J. B. parodė, kad V. S. po bendradarbiavimo su estais kartu su surastu bendraminčiu A. J. įkūrė „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 85-86; t. 6, b. l. 72-79). Apklausiamas liudytojas L. B. pabrėžė V. S. ir A. J. laikęs lygiaverčiais partneriais, kurių kiekvienas prisidėjo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vystymo ir funkcionavimo. Jis (L. B.) kūrė įmonei pirmosios ir antrosios internetinės platformos versijas, daugiausia puslapio koordinavimo darbais rūpinosi V. S., tačiau iš esmės dėl programavimo reikalų bendravo su abiem (ir su V. S., ir su A. J.) (t. 1, b. l. 87-89; t. 6, b. l. 115-125). Galiausiai ir iš liudytojos A. K. parodymų matyti, jog V. S. ir A. J., atstovaudami įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į jos tuometinę darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini) dėl paslaugų, susijusių su prezentacijų organizavimu mokyklose, pirkimo (t. 1, b. l. 73; t. 6, b. l. 72-79). Taip pat ir iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. S., priešingai nei bandė įtikinti A. J., dalyvavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tinklalapio kūrime, aptarė prezentacijų sistemos klausimus, ką liudija pakankamai gausi susirašinėjimo medžiaga tarp V. S., A. J. ir L. B.. Iš šios medžiagos matyti, jog V. S. vaidmuo yra ne formalus, pastarasis aktyvus įmonės narys, pats A. J. klausia V. S. nuomonės dėl puslapio dizaino, prašo pateikti savo pastebėjimus, atsiųsti logotipą ir pan.; iš A. J. L. B. siųstų laiškų matyti, jog visi darbai yra derinami su būtent su V. S. (t. 5, b. l. 42-92; 95-127). Teisminio nagrinėjimo metu A. J. buvo prašoma išsakyti savo poziciją dėl kaltinamojo pateiktos susirašinėjimo medžiagos, tačiau pastarasis aiškaus atsakymo taip ir nepateikė – iš pradžių nurodė nesantis su tokia medžiaga susipažinęs, vėliau kėlė abejones dėl tokio susirašinėjimo tikrumo, tvirtino tų aplinkybių neatsimenantis (t. 5, b. l. 115-125). Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis V. S. kartu su A. J. buvo tie asmenys, kurių iniciatyva įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo vaidmuo įmonės veikloje buvo neabejotinai svarbus ir reikšmingas, nepaisant to, jog formaliai (analizuojant dokumentus) pastarasis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo, kaip, beje, remiantis dokumentais įmonėje iki 2010 m. sausio mėn. neva nedirbo ir A. J. (t. 1, b. l. 70-71, 72). Akivaizdu, jog ne oficialus įrašas dokumentuose apie asmens įdarbinimą šiuo atveju turi esminę reikšmę, kadangi ankščiau išdėstyti objektyvūs duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, patvirtina, jog A. S. ir A. J. nuo įmonės įsteigimo (2008-10-23) iki 2010 m. pradžios buvo tie asmenys, be kurių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų egzistavusi. Oficialiu direktoriumi buvo paskirtas K. M., tačiau jo vaidmuo buvo tik formalus, pastarasis įmonės veikloje nedalyvavo, nebent pasirašydavo A. J. jam paduotuose dokumentuose (t. 6, b. l. 115-125). Teismui A. J. taip logiškai ir nepaaiškino, kodėl direktoriumi paskyrė K. M., teigė neva jam taip buvo tiesiog patogiau, jis pats buvo tik studentas, negalėjo visur pasirašinėti, o pabaigęs mokslus pats ėmė direktoriauti. Tuo tarpu V. S. išsamiai paaiškino, jog dėl su Estijos kompanija pasirašytos nekonkuravimo sutarties, už kurios nesilaikymą buvo numatytą didžiulė bauda, pastarieji negalėjo įmonės forminti nė vieno iš jų vardu, dėl ko buvo pasirinktas A. J. draugas K. M.. Liudytojas K. M. teisme taip pat patvirtino, kad A. J. užimti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas paprašė jo, kadangi pats to padaryti negalėjo dėl kažkokių įsipareigojimų kitai įmonei (t. 6, b. l. 115-125). Teisme apklausti liudytojai K. M., K. M. ir D. Č. nurodė neva V. S. įmonėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau tokie jų parodymai prieštarauja objektyviai rašytinei bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną reikšmingą aplinkybę, patvirtinančią, kad V. S. atstovavo įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismo išsireikalautos sutarties tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog priede prie 2009-01-21 pasirašytos Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties V. S. yra nurodytas kaip įgaliotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, būtent kuriam turi būti pranešama visa informacija, susijusi su pasirašyta sutartimi, taip pat informuojama apie bet kokius pasikeitimus (t. 6, b. l. 54-56). Visą laiką kategoriškai tvirtinęs apie tai, jog V. S. niekada įmonėje nedirbo ir niekaip nebuvo su ja susijęs, A. J. akivaizdžiai painiojosi aiškindamas aplinkybę, kodėl būtent kaltinamasis buvo nurodytas įgaliotu asmeniu, tikino neva tai galėjo būti klaida, galimai V. S. į susitikimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais tiesiog šiaip vyko drauge ir pan. Teismas kritiškai vertina tokius A. J. parodymus. Neįtikinama ir nelogiška, jog pašalinis asmuo būtų įvardintas kaip įgaliotas asmuo, juo labiau, konfidencialumo sutartyje. Suinteresuotas asmuo, nesitikėdamas, jog tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti, parodymus davė būdamas įsitikinęs, jog dokumentiškai kaltinamasis neturi jokios galimybės įrodyti savo vaidmens, tačiau V. S. pateikus elektroninio susirašinėjimo medžiagą, taip pat paaiškėjus minėtai sutarčiai, bandė aiškinti neva pirmo posėdžio metu nebuvo pilnai viską apgalvojęs, ne viską atsiminęs, o susirašinėjimo medžiagos, kaip minėta, apskritai nekomentavo, iš karto iškėlęs abejones dėl jos tikrumo.
Taigi aptartos aplinkybės dėl V. S. ryšių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidžia daryti aiškią išvadą, jog kaltinamasis aktyviai ir reikšmingai dalyvavo įmonės veikloje (įsteigiant įmonę, organizuojant prezentacijas, renkant klientų kontaktus, aktyviai prisidėjo prie tinklapio kūrimo). Kaip vienas iš pagrindinių įmonės asmenų V. S. neabejotinai turėjo teisę prisijungti prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės sistemos. Liudytojas L. B., kuris VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kūrė tiek pirmąją, tiek sudėtingesnę antrąją įmonės internetinio puslapio platformas, parodė, jog abu - V. S. ir A. J. – turėjo vienodą prisijungimo prie puslapio, o tuo pačiu ir prie kontaktų duomenų bazės teisę. Iki V. S. konflikto su A. J., kol pastarasis nepaprašė niekam daugiau, išskyrus jį patį, t. y. A. J., neperduoti jokių duomenų apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei nepakeitė prisijungimų duomenų, V. S. turėjo visas teises (tame tarpe ir kaip super vartotojas) prisijungti prie įmonės puslapio, serverio, elektroninio pašto bei pašto dėžučių. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias V. S. neatsiejamą vaidmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikloje, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo L. B. parodymais. Suinteresuoto asmens atstovas A. J. neigė aplinkybes dėl V. S. prisijungimo teisės turėjimo, tačiau tokie jo teiginiai laikytini nepagrįstais. A. J., žinodamas, jog dokumentiškai nėra galimybės įrodyti, kad V. S. buvo suteikta super administratoriaus, administratoriaus prisijungimo teisė, tvirtina pastarąjį tokių teisių neturėjus, tačiau teismas vertina visą byloje surinktų įrodymų visetą ir laiko, jog kaltinamasis iki konflikto su A. J. neabejotinai turėjo teisę jungtis prie informacinės sistemos.
Grįžtant prie pirmojo V. S. pareikšto kaltinimo dėl neteisėto prisijungimo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, būtina nustatyti, jog kaltinamasis nurodytu laiku paprastą tinklapio (duomenys neskelbtini) vartotoją transformavo į tinklapio administratorių ir naudodamasis jo teisėmis prisijungė prie elektroninės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemos (duomenys neskelbtini) tinklalapio šios sistemos naudotojos autentifikavimo langelyje, kuriame kaltinime nurodytu laiku įvedė tinklapio (duomenys neskelbtini) pagrindinio administratoriaus identifikacinius duomenis (ID (duomenys neskelbtini)) bei atkodavo naudotojo slaptuosius duomenis, juos pakeitė bei prisijungė prie minėto tinklapio administratoriaus panelės. Teismo įsitikinimu, tokių įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą kaltinamąjį atlikus nurodytus veiksmus, šioje byloje nėra surinkta. Pažymėtina, jog kaltinimas iš esmės rėmėsi specialisto išvada Nr. 36-12, kurioje konstatuota, jog dėl laikinuosiuose failuose aptikto teksto turinyje esančių įrašų („...Jūs esate: Administratoriaus panelė > Vartotojų valdymas > ...“) galima teigti, jog vartotojas buvo prisijungęs prie tinklalapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties, bei specialisto A. Valčacko parodymais.
Teismas neneigia, jog prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos galėjo būti neteisėtai jungtasi, tačiau nenustatyta, kad prie jos kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis prisijungė būtent kaltinamasis, kas leistų daryti V. S. apkaltinančias išvadas. Teismo vertinimu, V. S. pareikštas kaltinimas yra grindžiamas spėjimu ir prielaidomis, ko priimant apkaltinamąjį nuosprendį kategoriškai negali būti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas tyrimus atlikęs ir išvadas pateikęs specialistas A. Valčackas, pastarojo apklausai buvo skiriama daug dėmesio, išsamiai aiškintasi visas bylai reikšmingas aplinkybes (t. 6, b. l. 90-96). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo galimybės nustatyti, jog prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos buvo jungtasi būtent 2010 m. lapkričio mėn., nuo 20 d. iki 23 d., bei 2011 m. lapkričio mėn. 24 d., nuo 19.31 val. 19.45 val. Teisme apklaustas specialistas A. Valčackas parodė, jog aplinkybė dėl nurodyto laiko yra tik tikėtina, dėl nustatytų chronologinių datų neatitikimų, kurių priežastis taip ir nebuvo nustatyta, labiausiai tikėtina, jog yra iškraipyta naršymo istorija, būtent dėl ko nėra galimybės nustatyti prisijungimo laiko (t. 6, b. l. 90-96). Tuo pačiu pažymėtina, jog nors kaltinime nurodoma, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta paprastą (duomenys neskelbtini) vartotoją transformavus į tinklapio administratorių ir toliau naudojantis jo teisėmis prisijungus prie elektroninės sistemos, kurioje autentifikavimo langelyje įvedus tinklapio (duomenys neskelbtini) pagrindinio administratoriaus identifikacinius duomenis (ID 00001), buvo atkoduoti naudotojo slaptieji duomenys, jie pakeisti bei taip prisijungta prie minėto tinklapio administratoriaus panelės, tačiau teisme apklaustas specialistas A. Valčackas negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu būdu buvo patekta į tinklalapio administratoriaus panelę.
Tad atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas konkretus prisijungimo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos laikas, nesurinkta aiškių įrodymų dėl neteisėto prisijungimo būdo, taip pat atsižvelgiant į neginčytinus įrodymus, jog kaltinamasis V. S. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir turėjo aukščiausio lygio prisijungimo prie įmonės informacinės sistemos teisę, laikytina esant neįrodyta jo kaltė padarius BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Neatmestina galimybė, kad pastarojo kompiuteryje rasti laikinieji failai galėjo būti sukurti anksčiau nei kaltinime nurodytu laikotarpiu, dar iki V. S. ir A. J. konflikto, kuomet kaltinamasis turėjo visas teises prisijungti prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ puslapio, serverio, elektroninio pašto bei pašto dėžučių.
Kita V. S. inkriminuota nusikalstama veika – neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Visi neviešų elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai yra alternatyvūs - padarius bent vieną iš šių veiksmų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šio nusikaltimo objektas – neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio vienas aspektas – jų konfidencialumas. Duomenų konfidencialumas yra duomenų savybė, reiškianti tai, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikiama tokia teisė. Nusikaltimo dalykas - nevieši elektroniniai duomenys, kurių įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo.
Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog pareikštas kaltinimas nėra pilnai aiškus ir konkretus. Antai, V. S. kaltinamas įgijęs neviešus elektroninius duomenis, sudarančius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, t. y. klientų kontaktus, nenurodant, kiek konkrečiai tų kontaktų buvo įgyta. Toliau V. S. inkriminuojamas neteisėtas dalies (vadinasi, ne visų) tokių duomenų laikymas nešiojamo kompiuterio standžiajame diske (21 799 kontaktai) bei sisteminio bloko standžiajame diske (10 074 klientų kontaktai), galiausiai dalies jų panaudojimas. Kaip matyti, iš pareikšto kaltinimo nėra aišku, kiek konkrečiai iš viso buvo įgyta klientų kontaktų ir kokia jų dalis bei konkrečiai kokiomis aplinkybėmis (kada, kiek, kokiems asmenims siųsti elektroniniai laiškai) buvo panaudota.
Toliau analizuojant V. S. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto elektroninių duomenų (klientų kontaktų) perėmimo ir panaudojimo, būtina dar kartą pažymėti, jog bylos medžiagoje yra eilė įrodymų, kurie yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje (paties V. S., liudytojų O. K., L. B., J. B. parodymai), taip pat iš dalies teismo jau aptarti, jog V. S., be kita ko, aktyviai dalyvavo klientų kontaktų rinkime. Tokią veiklą pastarasis pradėjo dar ženkliai anksčiau nei buvo įsteigta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dirbdamas kartu su estų įmone „(duomenys neskelbtini)“, vėliau su MVK, galiausiai toliau tęsė kartu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ta aplinkybė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kaltinamasis irgi buvo atsakingas už klientų paiešką bei kontaktų rinkimą, matyti iš to, kad būtent jis kartu su A. J. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) dėl aprūpinimo personalu (prezentatoriais), ką patvirtino ir apklausta liudytoja A. K.. Kaip minėta anksčiau, būtent kaltinamasis buvo paskirtas atsakingu ir įgaliotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu, pastarajam buvo žinomos visos 2008-11-27 pasirašytos Aprūpinimo personalu sutarties aplinkybes, apibrėžtos komercinės paslaptys. Antai, iš 2009-1-25 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties matyti, jog kaip užsakovo (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) komercine paslaptimi, be kita ko, įvardinta ir visi anketose pateikti duomenys, taip pat projektą administruojančių asmenų, vardai, el. pašto dėžutės, visa su projektu susijusi susirašinėjimo korespondencija (t. 6, b. l. 54-56). Taip pat tikslinga pažymėti ir tai, jog V. S. kompiuterio standžiajame diske buvo rasta visa eilė informacijos, susijusios su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios neteisėto perėmimo A. J. klausimo nekėlė arba kurios, kaip pašalinis, su įmone nesusijęs asmuo, V. S. turėti negalėjo, galiausiai kurios netgi nebuvo įmanoma įgyti prisijungus prie tinklalpio (dėl darbuotojų užsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, eilė dokumentų, susijusių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, prezentacijų, vykdytų 2008 m., grafikai, sąmatos; anksčiau minėta konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis ir tt.) (optinis diskas prie specialisto išvados, 1/(duomenys neskelbtini)2; t. 3, b.. l. 96). Tokie duomenys atliktų specialistų tyrimų metu nebuvo vertinami, kadangi tai neįėjo į tyrimo apimtį, tačiau bendrame bylos kontekste jie negali būti ignoruotini, kadangi jie visumoje su kitais bylos įrodymais yra papildomas kaltinamojo parodymų dėl jo ryšių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas.
Gindamasis nuo pareikšto kaltinimo ir kategoriškai neigdamas, jog kontaktai buvo įgyti neteisėtai prisijungus prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, V. S. nuosekliai tvirtino, jog klientų kontaktai jo kompiuteryje galėjo būti iš ankstesnio laiko, kuomet jis tuos kontaktus rinko ir tvarkė, prisijungdavo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės arba tuos kontaktus jam perdavė A. K.. Kaltinamasis neneigė, jog kontaktus iš A. K. galėjo imti ir vėliau, kai A. J. jį pašalino iš įmonės, kadangi buvo įsitikinęs, jog tam turi pilną moralinę teisę.
Analizuojant kaltinimą, būtina pažymėti, jog kaip ir ankstesnės inkriminuotos nusikalstamos veikos atveju, taip ir pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, jokiais objektyviais įrodymais nėra nustatyta, kada buvo įgyti 21 799 ir 10 074 klientų kontaktai, dėl ko iš esmės jau vien dėl šios galimybės nėra pagrindo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, yra užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. 36-12. Tyrimo metu standžiajame diske „Wester Digital“ buvo rasti 4 tinklalapio „kastu.lt“ failai - Carved [93220352].html, Carved [49147392].html, Carved [36851200].html bei Carved [16777303].html, trys iš jų: Carved [93220352].html, Carved [49147392].html, Carved [36851200].html yra identiški. Kiekviename iš failų Carved [93220352].html, Carved [49147392].html, Carved [36851200].html esančiuose vartotojų sąrašuose aptikta po 11 725 vartotojus. Faile Carved [16777303].html aptikti 10 074 vartotojai. Šiuose sąrašuose aptikta vartotojų iš A. J. tyrimui pateikto pavyzdžio failo Užsiregistravę vartotojai.xlsx. Tarp atkurtų failų yra du failai su asmenų kontaktų sąrašais: Carved [76975616].xml ir Carved [72142336].xml. Faile Carved [76975616].xml aptikta asmenų kontaktų iš A. J. pateikto pavyzdžio failo 2010-09-01 2011-09-01.xml., o faile Carved [72142336].xml aptikta asmenų kontaktų iš pastarojo pateikto pavyzdžio failo 2009-09-01 2010-09-01.xml (t. 4, b. l. 52-57, detali informacija apie failus pateikta prie išvados pridėtame optiniame diske). Taigi atlikus tyrimą, kaip matyti, buvo rasta failų su analogiškais kontaktais, kaip ir A. J. pateiktuose pavyzdžiuose. Kiek konkrečiai kontaktų sutampa, nustatyta nebuvo, specialistas pagal netipinius raktažodžius patikrino apie 5 proc. informacijos, iš kurios buvo galima daryti išvadą apie kontaktų sutapimą. Koks konkretus procentas duomenų sutampa, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi analizuojamos nusikalstamos veikos kontekste buvo svarbu nustatyti patį duomenų tapatumo faktą, dėl ko šiuo atveju abejonių nekyla. Visgi vien šio fakto kaltei pagrįsti nepakanka. Apklaustas specialistas A. Valčackas parodė, jog visi Carved failai yra atkurti. Buvo atkurtas tik failų turinys, tačiau nebuvo jokios galimybės nustatyti, kada tie failai sukurti, kas nagrinėjamoje byloje yra itin reikšminga. Be to, specialistas negalėjo atsakyti ir į klausimą, kokiu būdu nurodyti failai atsirado standžiajame diske, kur jie buvo saugojami, nenustatyta, ar failai su kontaktais išsisaugojo peržiūros metu ar buvo nukopijuoti. Šios aplinkybės yra svarbios, o nesant galimybės jas konkrečiai nustatyti, nėra pagrindo išvadai, kad duomenys su klientų kontaktais buvo gauti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
Dar vienas failas su klientų kontaktais yra specialisto išvadoje Nr. 33-12 minimas laikinasis Windows Internet Explorer interneto naršyklės failas wbk2616.tmp, kuriame aptiktas vartotojų sąrašas su 10 074 kontaktų įrašų (t. 4, b. l. 65-71; detali informacija pateikta optiniame diske prie specialisto išvados, t. 3, b. l. 96). Ir trečiasis reikšmingas failas yra pavadinimu seminar_contacts.xml (t. 4, b. l. 65-71; detali informacija pateikta optiniame diske prie specialisto išvados t. 3, b. l. 96). Reikia pažymėti, jog tyrimo metu šio failo turinys nebuvo tirtas, pagal užduoties apimtį konstatuotas tik pavadinimo tapatumas. Visgi palyginti turinį galima ir neturint specialių žinių, atsitiktine tvarka ieškant tapačių kontaktų (palyginant jų duomenis pagal visą eilutę). Taigi palyginus specialisto išvadoje minimo sisteminiame bloke rasto failo seminar_contacts.xml turinį su A. J. tyrimui pateiktais failais (seminar_contacts(3).xml, seminar_contacts(2).xml, seminar_contacts(1).xml, seminar_contacts.xml), matyti, jog faile, pavadinimu seminar_contacts.xml, esančių kontaktų dalis sutampa su A. J. pateiktame faile seminar_contacts(1).xml užfiksuotais kontaktais (detalūs duomenys optiniuose diskuose, esančiuose t. 3, b. l. 14; t. 3, b. l. 96). Šiuo atveju duomenų tapatumas matyti vizualiai, mechaniniu būdu palyginus failuose esančius kontaktus, kurių dalis yra vienodi (pavyzdžiui, J. S., E. J., Ž. A., I. S., V. T. ir kt. kontaktai). Analizuojant pagal BK 198 straipsnio 1 dalies pareikšto kaltinimo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad vien šių failų suradimas negali būti pagrindu asmens kaltei konstatuoti. Šiuo atveju būtina įvertinti, jog, kaip apklausiamas parodė specialistas, wbk2616.tmp failas buvo rastas Internet Explorer laikinųjų interneto failų talpyklos aplanke, kuris Microsoft Windows operacinėse sistemose paprastai būna paslėptas nuo vartotojo ir gali būti matomas tik aplankų savybių nustatymuose išjungus paslėpimą. Įvertinęs failo sukūrimo, kreipimosi į jį, modifikavimo datos sutapimą, specialistas nurodė esant labiausiai tikėtina, jog failas sukurtas prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio, o neperkeltas duomenų laikmenomis iš kito kompiuterio. Failo sukūrimo data nenustatyta, kadangi nebuvo galimybės išsiaiškinti, ar failo sukūrimo data kompiuteryje (pagal kompiuterio datą - 2010-02-21, beje, netgi ši menama data yra ženkliai ankstesnė nei kaltinime nurodytas laikas) atitinka realius prisijungimo prie minėto tinklapio datą ir laiką (t. 1, b. l. 90-93). Teisminio nagrinėjimo metu aiškinantis failo wbk2616.tmp sukūrimo aplinkybes, specialistas A. Valčackas patvirtino duotą išvadą ir ankstesnius parodymus, jog failas atsirado prisijungus prie tinklalapio, tačiau pažymėjo, jog laikinasis failas atsiranda tik prisijungus prie tinklalapio, atidarius operacinę sistemą duomenys automatiškai išsaugojami kaip laikinieji failai ir tokie duomenys saugykloje atsiduria be vartotojo valios. Specialistas negalėjo atsakyti, ar šiuo atveju duomenys buvo kopijuoti, visa informacija su duomenimis buvo tik laikinajame faile, kuris pabrėžtina, išsaugojamas automatiškai, nepriklausomai nuo vartotojo valios (t. 6, b. l. 90-96).
Dėl kompiuterio sisteminiame bloke rasto failo seminar_contacts.xml nurodytina, jog nepaisant to fakto, jog jame yra duomenų, sutampančių su A. J. pateiktame faile seminar_contacts(1).xml užfiksuotais kontaktais, tačiau lygiai taip pat akivaizdu ir tai, jog iš esmės šie failai nėra identiški. Ženkliai skiriasi pastarųjų apimtis (A. J. faile yra 9 331 kontaktai, V. S. kompiuteryje rastame – 858 kontaktai), kontaktų eiliškumas, A. J. faile neužpildyta lentelės grafa „vadovas“ ir kt. Tokių skirtumų konstatavimui taip pat nereikalingos specialios žinios, minėtos aplinkybės matyti vizualinio palyginimo metu. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog V. S. dalyvavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nėra pagrindo paneigti, kad jis seminar_contacts(1).xml faile esančius kontaktus galėjo turėti iš anksčiau. Tokius parodymus iš dalies patvirtintų ir failo metaduomenys (optinis diskas, katalogas 3/1 failas List.xls; t. 3, b. l. 96), iš kurių matyti, jog failo sukūrimo data yra 2009-10-20, t. y. iki V. S. ir A. J. konflikto, tačiau įvertinus ankstesnius specialisto parodymus, vienareikšmiškos išvados dėl sukūrimo laiko visgi daryti negalima. Taip pat svarbu tai, kad nenustatyta, kada buvo surinkti A. J. tyrimui pateikti kontaktai, kurie, kaip nurodoma, neteisėtai prisijungus prie tinklalapio administratoriaus panelės vartotų valdymo skilties, buvo pagrobti iš įmonės. A. J., pateikdamas failus su pagrobtais kontaktų duomenimis, failų pavadinimuose nurodė atitinkamus laikotarpius (antai, 2010-09-01 – 2011-09-01), tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nurodytas laikotarpis yra tik dokumento pavadinimo dalis, kuri niekaip neįrodo, jog būtent šiuo laikotarpiu buvo surinkti kontaktai (dėl duomenų apimties atlikti tyrimą, kada kiekvienas iš kontaktų buvo surinktas, nėra jokios galimybės). Tokia aplinkybė neleidžia atmesti V. S. parodymų, jog pastarasis kontaktų duomenis galėjo turėti iš ankstesnio laikotarpio, iki kylant jo ir A. J. konfliktui. Taip pat nepaneigtini ir kaltinamojo V. S. parodymai, kad kontaktus jam galėjo perduoti arba persiųsti A. K.. Kaip įrodymą, patvirtinančius tokius jo teiginius, kaltinamasis teismui pateikė elektroninį laišką, kuriame, kaip nurodyta, A. K. 2010-11-20, 12.40 val., persiuntė V. S. jai siųstą A. J. laišką, kartu prie šio laiško yra pridėtas failas „Uzpildytos anketos“ su klientų kontaktais (t. 6, b. l. 66-70). Teisme apklausiama liudytoja A. K. nepatvirtino siuntusi ar kitokiu būdu perdavusi V. S. kontaktus (t. 6, b. l. 72-79). Vertindamas minėtos liudytojos parodymus, teismas negali nepastebėti, jog A. K. teisme neatsiminė ir negalėjo papasakoti daugelio bylai reikšmingų aplinkybių. Suprantama, jog praėjus pakankamai nemažai laiko nuo tiriamų įvykių yra sunku tiksliai atsiminti visas aplinkybes, tačiau liudytoja iš esmės negalėjo papasakoti, kaip vyko kontaktų rinkimo ir tų kontaktų perdavimo procesas užsakovams, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias paslaugas teikė išimtinai tik nurodytai įmonei. Atsakydama į teismo klausimus, iš pradžių liudytoja parodė, jog galimai prezentatorių surinkti kontaktai užsakovui buvo siunčiami elektroniniu paštu, galimai tą darė ji pati, vėliau tokią aplinkybę paneigė, o dar po to tame pačiame posėdyje aiškinantis galimai jos persiųsto laiško su kontaktais aplinkybes, liudytoja nepatvirtino tokį laišką siuntusi, motyvuodama tuo, kad nepasitiki nei V. S., nei jo pateiktais laiškais, laiko jį aferistu ir pan. Teismas liudytojos A. K. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji, teismo įsitikinimu, vengė atsakyti į konkrečius suformuluotus klausimus, nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, iš jos parodymų matyti, kad liudytoja dėl vėlesnių santykių su V. S. pastarojo atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai. Teismo posėdyje kaltinamasis V. S. prisijungė prie savo elektroninio pašto ir gautų laiškų aplanke buvo parodytas į bylą pateiktas A. K. jam persiųstas laiškas su minėtu priedu (t. 6, b. l. 149-165). Dėl nurodytų aplinkybių nėra galimybės paneigti kaltinamojo parodymų, kad jis duomenis su klientų kontaktais galėjo gauti ir iš A. K., galimai kurios atsiųstame (ar persiųstame) faile yra tapačių kontaktų su V. S. kompiuteryje rastais duomenimis. Kaltinamasis teisme pripažino, jog duomenis su kontaktais iš A. K. galėjo imti ir po konflikto su A. J., kai pastarasis tapo oficialiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kadangi buvo įsitikinęs, jog imti duomenis turėjo pilną moralinę teisę. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas plačiau netirs ir neanalizuos aplinkybių dėl to, ar kaltinamasis galimai neteisėtai įgijo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarančius duomenis iš A. K. (tiesiogiai ar elektroninio susirašinėjimo metu), kadangi tokios aplinkybės jam nebuvo inkriminuotos. V. S. yra kaltinamas neteisėtų duomenų perėmimu ir jų panaudojimu, tokius veiksmus atliekant kompiuterio pagalba, kompiuterių sisteminius blokus su juose įdiegtais standžiaisiais diskais prijungiant prie tinklalapio administratoriaus panelės vartotojų valdymo skilties.
Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).
Nagrinėjamoje byloje teismas dėl anksčiau nurodytų argumentų neturi pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai, jog kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis prisijungė prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnio 1 dalis) bei neteisėtai perėmė ir panaudojo elektroninius duomenis, sudarančius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį (BK 198 straipsnio 1 dalis). Objektyvių, aiškių ir patikimų įrodymų, leidžiančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo surinkta. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktiniai diskai (iš viso 9 vienetai) paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinius diskus (iš viso 9 vienetus) palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.