- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- A11.-1980-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00182-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pažeidėjas
- A. A.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui K. J.,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei vyresniajai specialistei D. G.-B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė V. K. 2019 m. liepos 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2022-2019, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. vykusio planinio patikrinimo metu, tikrinant Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapus nustatyta, kad 2018 m. balandžio 22 d. vykdyta medžioklė Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete su 2018 m. sausio 1 d. išduotu medžioklės lapu Nr. 16, galiojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Medžioklės, vykusios 2018 m. balandžio 22 d. metu, Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, Dumsių girininkijos 103 kvartale, medžiotojas A. A. (medžiotojo bilieto Nr. 040137) sumedžiojo bebrą, kurio tuo metu neturėjo teisės medžioti, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.10. punktas leidžia medžioti bebrus nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Protokole nurodoma, kad A. A., sumedžiodamas bebrą 2018 m. balandžio 22 d. (draudžiamu šiuos gyvūnus medžioti metu), pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2. punkto reikalavimus, draudžiančius sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad institucija palaiko 2019 m. liepos 29 d. A. A. surašytą administracinio nusižengimo protokolą. A. A. 2018 m. balandžio 22 d. sumedžiojo gyvūną – bebrą, kurio tuo metu neturėjo teisės medžioti, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.10. punktas leidžia medžioti bebrus nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Nagrinėjamu atveju A. A. kaltinamas kaip neteisėtai sumedžiojęs bebrą, paskaičiuota žala aplinkai už neteisėtai sumedžiotą bebrą – 290 Eur. Medžioklės vadovas pildo medžioklės lapus, o apie sumedžiotą gyvūną turi pranešti gyvūną sumedžiojęs medžiotojas medžioklės vadovui. Už teisingą medžioklės lapo supildymą yra atsakingas medžioklės vadovas. Medžioklės lapas išduodamas jo galiojimo terminui, pasibaigus medžioklės lapo galiojimo terminui, medžioklės lapai priduodami Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pagal turimus duomenis, medžioklės lapas Nr. 16 medžioklės klubo vadovui laiku nebuvo priduotas. Kartais medžioklės lapai priduodami pasibaigus jų galiojimo terminui. Kol nepriduoda medžioklės lapų, medžiotojai neturi gauti kito medžioklės lapo. Per kiek laiko medžioklės vadovai turi priduoti medžioklės lapus, nėra teisiški reglamentuota. Už medžioklės lapų pridavimą yra atsakingas medžioklės vadovas. Nagrinėjamu atveju už medžioklės lapo pildymą ir pridavimą buvo atsakingas medžioklės vadovas D. A..
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. dėl nusižengimo neprisipažino. Paaiškino, kad medžioklė, kurios metu jis sumedžiojo bebrą, vyko 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. sausio 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 16 minėtą dieną pildė medžioklės vadovas D. A., kuris per klaidą medžioklės lape nurodė netikslią medžioklės datą – vietoj 2018 m. kovo 22 d., nurodė 2018 m. balandžio 22 d. Medžioklės metu jis sumedžiojo bebrą, tuo metu medžioti bebrus buvo galima, jų medžioklė leidžiama iki balandžio 15 d. Veterinarijoje tikrinti sumedžiotus bebrus nėra privaloma, todėl jie sumedžioto bebro veterinarams nepristatė. Kiek pamena, medžioklė vyko vakarop, apie 18–19 val., tuo metu lauke dar buvo šviesu. Kokia tai buvo savaitės diena, jis nepamena. Pagal medžioklės lapą Nr. 16 jis medžiojo du kartus. Pasirašydamas medžioklės lape, jis visiškai nepastebėjo, kad buvo klaidingi įrašyta medžioklės data. 2018 m. balandžio 22 d. medžioklėje jis dalyvauti negalėjo fiziškai, kadangi 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdoje stintų žvejybos metu jis buvo išsinarinęs dešinės rankos 4 ir 5 pirštus, Klaipėdoje po traumos jis kreipėsi į Klaipėdos respublikinės ligoninės traumatologijos skyrių, kur jo ranka buvo sudėta į langetę. Dėl žvejyboje patirtos traumos jis nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. turėjo nedarbingumo pažymą. Jo dešinė ranka buvo traumuota jau anksčiau, vienas pirštas be galo, o esant rankai langetėje, išsinarinus dar du pirštus, jam medžioti buvo fiziškai neįmanoma. Nuotrauka, pateikta byloje, buvo fotografuota automobilyje, vykstant į namus iš Klaipėdos, po to kai buvo ranka sudėta langetėje. Langetė nuo rankos jam buvo nuimta tik gegužės pradžioje, prieš tai buvo nuimama pas šeimos gydytoją, apžiūrint ir sutvarstant žaizdą. Bebrai medžiojami su šaunamuoju ginklu, o sužalota buvo būtent jo dešinė ranka, su kuria jis privalėjo laikyti šautuvą ir iššauti. Pagal medžioklės taisykles medžioklės lapą privalo užpildyti medžioklės vadovas, tuo metu medžioklei vadovavo D. A., kuris būtent tai ir padarė medžioklės, vykusios 2018 m. kovo 22 d., metu. 2018 m. kovo 22 d. medžiojo keturiese – medžioklės vadovas ir trys medžiotojai. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas vyksta pamainomis, dėl rankos traumos nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., buvo nedarbingas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, dalyvaudamas 2019 m. rugsėjo 26 d., teismo posėdyje, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamu atveju pagrįstai nepripažįsta jam inkriminuojamo padaryto administracinio pažeidimo. 2018 m. sausio 1 d. išduotame medžioklės lape Nr. 16 buvo klaidingai įrašyta medžioklės data – 2018 m. balandžio 22 d., kadangi medžioklė vyko 2018 m. kovo 22 d., o ne 2018 m. balandžio 22 d. Aplinkybes, kad medžioklės vadovas D. A. medžioklės lape nurodė neteisingą medžioklės datą, patvirtino tiek administracinėn traukiamas asmuo, tiek kartu su juo medžioklėje dalyvavę kiti trys medžiotojai. 2019 m. liepos 29 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos surašė administracinio nusižengimo protokolą taip pat medžioklės vadovui D. A. už tai, kad jis medžioklės lape neteisingai užpildė duomenis, t. y. įrašė medžioklės lape neteisingą medžioklės datą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. medžioklės vadovui priimtas nutarimas skirti baudą, kurią vadovas sumokėjo. Taigi, susidarė tokia situacija, kad medžioklės vadovas buvo nubaustas už tai, kad klaidingai užpildė medžioklės lapą, ir tuo pačiu A. A. kaltinamas tuo, kad jis neleistinu laiku sumedžiojo bebrą. Institucija, jau perdavusi A. A. bylą teismui, nubaudė medžioklės vadovą, paskirdama baudą medžioklės vadovui už klaidingai įrašytą datą medžioklės lape. Todėl kyla klausimas, ar medžioklės lape data buvo įrašyta teisingai ir kaltas medžiotojas, netinkamu laiku sumedžiojęs bebrą, ar kaltas medžioklės vadovas, įrašęs medžioklės lape neteisingą datą. Atstovo nuomone, medžioklės vadovas D. A. žmogiškai suklydo, įrašydamas medžioklės datą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. A. kaltę. Medžioklės lapas Nr. 16 išduotas 2018 m. sausio 1 d., jis galiojo iki 2018 m. kovo 31 d. Pagal medžioklės lapo užpildymo duomenis matyti, kad vyko dvi medžioklės – 2018 m. kovo 4 d. ir įrašyta, kad vyko 2018 m. balandžio 22 d. Visi keturi asmenys, dalyvavę medžioklėje, tyrimo metu buvo apklausti. Jie visi patvirtino, kad medžioklės lape medžioklės vadovas D. A. žmogiškai suklypo, įrašydamas medžioklės datą, t. y. įrašė, kad medžioklė vyko 2018 m. balandžio 22 d., o ne 2018 m. kovo 22 d. Šias aplinkybes patvirtino ir visi medžioklėje dalyvavę asmenys. Tiek medžioklės vadovas, tiek bebrą sumedžiojęs A. A., buvo apklausti ir pakartotinai. Tiek pirminės, tiek pakartotinės apklausos metu, buvo paaiškinta, kad medžioklė iš tiesų vyko 2018 m. kovo 22 d., o ne 2018 m. balandžio 22 d. Daugiau medžioklės lapų D. A. nebuvo išduota. 2019 m. rugpjūčio 20 d. D. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas būtent už tai, kad jis neteisingai užpildė medžioklės lapą. D. A., duodamas paaiškinimus, jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, taip pat buvo nurodęs ir pripažinęs, kad būtent jis suklydo, įrašydamas netinkamą 2018 m. kovo 22 d. vykusios medžioklės datą. Institucija pripažino, kad D. A. buvo nubaustas už Medžioklės taisyklių 24.1. punkto nesilaikymą, o ne už tai, kad 2018 m. balandžio 22 d. medžiotojai medžiojo nelegaliai. Jeigu D. A. buvo nubaustas už tai, kad jis suklydo medžioklės lape nurodydamas medžioklė datą, tuo atveju A. A. negali būti baudžiamas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jo atžvilgiu byla turėtų būti nutraukiama. Atstovo nuomone, 2018 m. kovo 22 d. bebras buvo sumedžiotas legaliai. Pasibaigus medžioklės lapo galiojimo laikui, jis turi būti priduodamas medžiotojų klubo vadovui. Nagrinėjamu atveju medžioklės lapas buvo priduotas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, atliekamo patikrinimo metu būrelyje buvo rastas šis lapas. Tuo atveju, jei medžioklė vyko be medžioklės lapo, visi likę keturi asmenys, dalyvavę medžioklėje 2018 m. balandžio 22 d., turėjo būti baudžiami už nelegalią medžioklę, tačiau visi medžiotojai už nelegalią medžioklę nebuvo nubausti.
Apklausta liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijoje vyriausiąja specialiste. Ji A. A. asmeniškai nepažįsta. Atliekant planinį patikrinimą Kauno medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“, iš būrelio buvo paimti medžioklės lapai, patikrinti juose padaryti įrašai. Patikrinimo metu buvo nustatytas A. A. padarytas administracinis nusižengimas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžioklės lapas Nr. 16 buvo rastas medžiotojų klube. Kada tiksliai medžioklės lapas buvo priduotas klubo vadovui, jai nėra žinoma. Patikrinimo metu medžioklės lapas buvo pateiktas medžiotojų klubo vadovui. Patikrinimo metu buvo nustatytos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, dėl jų aiškintasi. Šis A. A. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių. Ji iš medžiotojų klubo gavo tik medžioklės lapą Nr. 16, jokių paaiškinimų dėl lape padarytų rašymo apsirikimų ir klaidų, papildomai jai nebuvo pateikta. Medžioklės data medžioklės lape Nr. 16 buvo įrašyta 2018 m. balandžio 22 d., nors medžioklės lapas galiojo iki 2018 m. kovo 31 d. Nesutinka, kad šiuo atveju buvo padaryta žmogiška klaida ir suklysta dėl medžioklės datos. Paprastai, medžioklės vyksta sekmadieniais, būtent 2018 m. balandžio 22 d. ir buvo sekmadienis. Kai tuo tarpu, 2018 m. kovo 22 d. buvo ketvirtadienis. Jei žmonės dirbantys, kyla pagrįstų abejonių, ar jie turėjo galimybę medžioti ketvirtadienį. Sunkiai tikėtina, kad keturi medžiotojai iš Kauno po darbų atvažiavo į medžioklę Jonavos rajone, be to, tuo metu greitai temo. Prieš tai visi medžioklės lape minimi medžiotojai taip pat buvo medžioję sekmadienį. Liudytojos nuomone, sumedžiotam bebrui nėra reikalinga veterinarų patikra. Visi paaiškinimus davę asmenys, dalyvavę medžioklėje, teigė, kad medžioklė vyko 2018 m. kovo 22 d., o ne 2018 m. balandžio 22 d. Jie teigė, kad datą suklydo pildydamas medžioklės lapą D. A.. Medžioklės vadovas institucijai taip pat buvo pateikęs medžioklės lapą, kuris galiojo nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Medžiotojų klubo pirmininko paaiškinimu, medžioklės metu medžiotojai galėjo turėti ir du medžioklės lapus, t. y. tiek galiojusį iki 2018 m. kovo 31 d., tiek galiojusį iki 2018 m. birželio 30 d. Medžiotojai į 2018 m. balandžio 22 d. medžioklę galėjo pasiimti seną medžioklės lapą ir negaliojančiame medžioklės lape padaryti atitinkamą įrašą. D. A., kaip medžioklės vadovas, buvo atsakingas už tą dieną vykusią medžioklę, taip pat jis buvo atsakingas, kad medžioklė vyktų su galiojančiu medžioklės lapu ir jame įrašai padaryti teisingai. D. A. buvo nubaustas už tai, kad vykdė medžioklę ir padarė įrašą apie medžioklę negaliojančiame medžioklės lape. Pagal medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ žurnalo duomenis, D. A. turėjo 2018 m. balandžio 1 d. išduotą medžioklės lapą, galiojusį iki 2018 m. birželio 30 d. Ar galėjo būti išduotas naujas medžioklės lapas, nepridavus senojo medžioklės lapo, jie sprendžia patys klube. Klubo vadovas patvirtino, kad taip galėjo būti. Dėl ko D. A. pildė negaliojantį medžioklės lapą, jeigu turėjo naują medžioklės lapą, atsakyti negali. Kiti medžioklėje dalyvavę asmenys nebuvo nubausti už tai, kad vykdė medžioklę neturėdami galiojančio medžioklės lapo.
Apklaustas liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” pirmininkas. A. A. yra medžiotojų klubo narys. Jam žinoma, kad A. A. kaltinamas tuo, jog pagal medžioklės lapą 2018 m. balandžio 22 d., jis, galimai, neteisėtai sumedžiojo bebrą. Medžioklės lapus medžiotojams išduoda medžiotojų klubo pirmininkas. Medžioklės lapai privalo būti grąžinami jam, t. y. klubo pirmininkui. Pagal esamus duomenis, medžioklės lapą Nr. 16, į kurį įrašyta 2018 m. balandžio 22 d. medžioklės data, visi medžiotojai medžiojo neteisėtai, su negaliojančiu medžioklės lapu. To medžioklės lapo jis nematė, lapas nebuvo jam perduotas laiku. Medžioklės lapas buvo grąžintas po 2018 m. balandžio 15 d., kadangi po to laiko jis privalo perduoti visus duomenis Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Medžioklės lapą medžioklės vadovas privalo bent kelis kartus peržiūrėti bei patikrinti, prieš priduodamas klubo vadovui. Ataskaitos turi būti rengiamos balandžio 15 d., jos priduodamos iki balandžio 15 d. Šio lapo jis neturėjo, nes jis nebuvo iki to laiko priduotas. Medžioklės lapus medžioklės vadovai nuolat vėluojama priduoti. Kiti asmenys medžioklės lapų pildyti negali, būtinai turi pildyti medžioklės vadovai. D. A. ne kartą medžioklės lapus buvo pateikęs pavėluotai. Medžioklės lapus būrelio vadovui vėluojama pateikti dėl įvairių priežasčių. Medžiotojai, neatsiėmę naujo galiojančio medžioklės lapo, medžioti negali. Pagal galiojantį medžioklės lapą medžiotojai gali medžioti neribotą laiką. Ar šiuo atveju medžiotojai turėjo naują, galiojantį medžioklės lapą, jis pasakyti negali. Jis apie D. A. medžioklės lape sumaišytas ir klaidingai įrašytas medžioklės datas jokių aplinkybių nežino. Aukštesnių institucijų pareigūnų, ministerijos atstovo, susipažinusių su medžioklės lapu ir vykdžiusių tyrimą, nuomone, šiuo atveju visi keturi medžiotojai 2018 m. balandžio 22 d. medžiojo neteisėtai, neturėdami medžioklės metu galiojančio medžioklės lapo, t. y. brakonieriavo. Aukštesnių institucijų pareigūnų nuomone, medžioklės metu tokio pobūdžio apsirikimų negali būti, jie yra neleistini. Jo paties nuomone, jei medžioklės lapas būtų grąžintas laiku, būtų galima šį klausimą labai greitai išspręsti bei įrodyti rašymo apsirikimo klaidą. Juo labiau, kad su A. A. buvo įvairių situacijų, atliktas tyrimas dėl pavogtos licencijos. Jo nuomone, tai buvo brakonieriavimas ir medžiotojo priesaikos sulaužymas. Jis negali pasakyti, kada tiksliai medžioklės lapas Nr. 16 jam buvo priduotos, tokia apskaita klube nebuvo tuo metu vedama, jis pažymėdavo tik medžioklės lapų išdavimo datas. Rengiant ataskaitas 2018 m. balandžio mėnesį, medžioklės lape Nr. 16 nurodytas sumedžiotas bebras nebuvo įtrauktas į klubo sumedžiotų žvėrių apskaitą, kadangi lapas nebuvo priduotas vadovui. Aplinkos apsaugos departamentui apie sumedžiotą bebrą nebuvo pranešta, kadangi jam tokie duomenys nebuvo perduoti. Pildant medžioklės lapą Nr. 16, jis pats medžioklėje nedalyvavo, todėl jam nėra žinoma, ar kas nors buvo nubaustas už klaidingai supildytą medžioklės lapą Nr. 16. Tai pat jam nėra žinoma, ar bent vienam iš 2018 m. balandžio 22 d. medžioklėje dalyvavusių asmenų, buvo pradėtas tyrimas dėl brakonieriavimo. Esant A. A. nurodytai traumai, t. y. kai ranka langetėje, medžioklinį šautuvą būtų galima valdyti, vienas jo pirštas lankstėsi. Turint tokią traumą, medžioti galima. Jis yra matęs, kaip medžiotojai medžioja dar ne su tokiomis traumomis.
Apklaustas liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. pažįsta asmeniškai, kartu medžioja, jie yra Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Jie kartu dalyvavo ir 2018 m. kovo 22 d. vykusioje medžioklėje, kurioje buvo sumedžiotas bebras. Bebrą sumedžiojo A. A.. Įrašant medžioklės lape 2018 m. kovo 22 d. vykusios medžioklės datą – 2018 m. balandžio 22 d., buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri pastebėta tik po to, kai medžioklės lapas jau buvo priduotas klubo vadovui. Medžioklės diena nebuvo sumaišyta, tik mėnesis nurodytas klaidingai. Jis medžioklės metu dirbo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyresniuoju specialistu. 2018 m. kovo 22 d. jis turėjo laisvą dieną, o 2018 m. balandžio 22 d. jis buvo grįžęs po naktinės pamainos. 2018 m. kovo 22 d. medžiojo popietę, tikslaus laiko nepamena, gal 16–17 val., sutemę nebuvo. Apie sumedžiotą gyvūną jie neprivalėjo niekam pranešti, tik įrašyti apie tai duomenis medžioklės lape. Pranešti apie sumedžiotus gyvūnus prašė klubo vadovas, tačiau tik apie sumedžiotus kanopinius gyvūnus. Jo atžvilgiu jokių tyrimų dėl brakonieriavimo pradėta nebuvo. Medžioklės metu pamena, kad vietomis miške buvo plonas sluoksnis sniego. Paprastai medžioja tuomet, kai sutampa medžiojančių asmenų pamaininiai grafikai, suderinus visų medžiotojų galimybes vykti medžioti kartu. Medžiodavo bet kurią savaitės dieną, susitarę iš anksto, nebūtinai medžiodavo vien tik savaitgaliais. Pasirašė medžioklės lape prie savo pavardės, neatkreipė dėmesio, kokia medžioklės data buvo jame įrašyta.
Apklaustas liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. pažįsta. Medžioklė vyko 2018 m. kovo 22 d., tačiau pildydamas medžioklės lapą Nr. 16, jis suklydo ir per klaidą įrašė medžioklės datą – 2018 m. balandžio 22 d., suklysdamas mėnesį. Tai padarė nenorėdamas, tiesiog per klaidą. Jeigu medžioklė būtų vykusi 2018 m. balandžio 22 d., jis tikrai jos nebūtų įrašęs į tuo metu negaliojusį medžioklės lapą, medžioklės lapas Nr. 16 galiojo tik iki 2018 m. kovo 31 d. Jis, žinodamas, kad pildo negaliojantį medžioklės lapą, ir įrašydamas į jį keturis medžioklėje dalyvavusius asmenis, būtų įvykdęs nusikaltimą. Šiuo atveju, pildant medžioklės lapą, buvo klaidingai nurodyta medžioklės data. Suklydo nepiktybiškai, nenorėdamas kitiems asmenims sukelti nemalonumų. Kuri savaitės diena buvo 2018 m. kovo 22 d., jis nepamena. Kiek pamena, medžiojo dar šviesiu paros metu, buvo gerokai šalta, miške vietomis buvo sniego, upeliai buvo užšalę. Klaidą medžioklės lape pastebėjo ir nustatė, greičiausiai, klubo vadovas. Jis informavo jį apie tai, kad turi atvykti pasiaiškinti dėl klaidos. 2018 m. kovo 22 d. medžioklei vadovavo jis, todėl jis ir pildė medžioklės lapą. 2018 m. kovo 22 d. medžiojo su tuo metu galiojusiu medžioklės lapu, naujo medžioklės lapo dar neturėjo, nes jis išduodamas tik tuomet, kai priduodamas senasis, pasibaigusio galiojimo medžioklės lapas. Šiuo atveju jie medžiojo 2018 m. kovo 22 d., medžioklės lapas galiojo iki 2018 m. kovo 31 d., todėl kito medžioklės lapo, įsigaliosiančio nuo 2018 m. balandžio 1 d., jie neturėjo. Kada tiksliai pridavė medžioklės lapą Nr. 16, jis nepamena, tik žino, kad tuo metu kai baigiasi ketvirtis, tuomet priduodamas senasis lapas. Todėl medžioklės lapą Nr. 16, pasibaigus pirmajam ketvirčiui, balandžio pradžioje pridavė klubo vadovui. Kartais užsitęsdavo lapų pridavimas, bet jis juos stengėsi visą laiką priduoti ketvirčio pradžioje. Medžioklės lapą atidavė medžiotojų klubo vadovui. Kad atiduoda medžioklės lapą, registracijos žurnale nežymėjo, atžymos daromos tik tuomet, kai gaunamas naujas medžioklės lapas. Medžioklių skaičius su vienu medžioklės lapu yra neribotas. Medžioklės lape Nr. 16 nurodyta, kad buvo sumedžiotas bebras, jį sumedžiojo A. A., 2018 m. kovo 22 d. buvo leidžiama medžioti bebrus. Pranešti apie sumedžiotą gyvūną privaloma klubo vadovui. Dėl šio bebro taip pat buvo pranešta klubo vadovui, skambino ir pranešė telefonu kažkurią dieną po medžioklės. Bebro mėsą veterinarijos tarnyboje tikrinti neprivaloma. 2018 m. kovo 22 d. medžiojo apie 5 valandas. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. 2018 m. kovo 22 d. jis, greičiausiai nedirbo, nepamena. Medžioklę pradėjo apie 16 val., tiksliai nepamena. Iš darbo jis galėjo išeiti anksčiau, kadangi darbo valandas atidirbdavo šeštadieniais. Jis administracine tvarka buvo baustas už medžioklės lapo Nr. 16 neteisingą supildymą, už tai sumokėjo 90 Eur baudą. Jis nepripažįsta, kad medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu, sutinka su tuo, kad pildydamas medžioklės lapą, jis suklydo datas. Neskundė administracinio nutarimo, kadangi nežinojo nutarimo apskundimo tvarkos, buvo baudžiamas pirmą kartą. Jis suprato, kad jam pareigūnai administracinio pažeidimo protokolą surašė ir jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis neteisingai supildė medžioklės lapą. Jis nuo pat pradžių neigė medžiojęs 2018 m. balandžio 22 d., kadangi medžiojo 2018 m. kovo 22 d., tik medžioklės lape buvo suklysta medžioklės data. Nepamena, kaip vyko medžioklės organizavimas, kuris medžiotojas inicijavo medžioklę 2018 m. kovo 22 d. Tyrimas dėl brakonieriavimo jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas. Jam yra žinoma apie klubo pirmininko R. J. ir A. A. asmeninį konfliktą.
Apklaustas liudytojas K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. pažįsta, jų santykiai geri. Jie kartu medžiojo 2018 m. kovo 22 d., o ne 2018 m. balandžio 22 d., kaip nurodoma medžioklės lape Nr. 16. Kitų datų, kada buvo medžiojama, neprisimena. 2018 m. kovo 22 d. medžiojo keturiese, medžioklės metu buvo sumedžiotas bebras, kurį sumedžiojo A. A.. Medžioklės metu jie turėjo galiojantį medžioklės lapą, kuriame jis pasirašė. Pasirašydamas nematė, kad data įrašyta lape 2018 m. balandžio 22 d., o ne 2018 m. kovo 22 d. Medžioklė vyko dar esant šviesiam paros metui, tikslaus laiko nepamena. Kiek laiko medžiojo, taip pat nepamena, gal 2–3 val. Sumedžiotą bebrą išdorojo žvėrių dorojimo aikštelėje ir išsidalino. Į medžioklę vyko su savo transporto priemonėmis, jį atvežė D. A.. Nepamena, koks tuo metu buvo oras. Jis medžioklės metu niekur nedirbo, todėl galėjo medžioti bet kurią savaitės dieną. Medžioklės lapą pildė medžioklės vadovas D. A.. 2018 m. kovo 22 d. vykusios medžioklės metu buvo leidžiama medžioti bebrus ir šernus. Nežino, ar turėjo kam nors pranešti ir informuoti apie sumedžiotą žvėrį.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutraukiama
ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį pažeidimą, jo sudėties nustatymas reikalauja įvardyti medžioklę reglamentuojančias teisės normas, kurias kaltininkas pažeidė. 2019 m. liepos 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-2022-2019 nurodyta, kad A. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 15.2.10. ir 58.2.2. punktus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir taisyklių) 58.2.2. punktas draudžia sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus taisyklių 15.3. ir 28. punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Taisyklių 15.2.10. punkte numatyta, kad bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Šioje administracinio nusižengimo byloje A. A. kaltinamas tuo, kad turėdamas teisę medžioti (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. balandžio 22 d. vykusios medžioklės metu sumedžiojo bebrą, kurio tuo metu neturėjo teisės medžioti. Nagrinėjamoje byloje, pripažinęs bebro sumedžiojimo faktą, A. A. iš esmės neigia savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, įrodinėdamas, kad jis sumedžiojo bebrą ne 2018 m. balandžio 22 d., o 2018 m. kovo 22 d. vykusios medžioklės metu, t. y. tuo metu, kai bebrų medžioklė buvo leistina.
Teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek 2018 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek pakartotinuose 2018 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu, laikėsi nuoseklios pozicijos ir paaiškino, kad medžioklė, kurios metu jis sumedžiojo bebrą, vyko 2018 m. kovo 22 d. 2018 m. sausio 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 16, galiojusį iki 2018 m. kovo 31 d., medžioklės dieną pildė medžioklės vadovas D. A., kuris per klaidą medžioklės lape nurodė netikslią medžioklės datą, t. y. vietoj 2018 m. kovo 22 d., nurodė 2018 m. balandžio 22 d., įrašydamas datą skaitmenine išraiška – „2018.04.22“. 2018 m. kovo 22 d. vykusios medžioklės metu jis sumedžiojo bebrą, o tuo metu medžioti bebrus buvo galima, jų medžioklė leidžiama iki balandžio 15 d.
Akcentavo aplinkybę, kad 2018 m. kovo 22 d. medžioklės metu jam sumedžiojus bebrą, apie tai, kaip tai numatyta teisės aktuose, medžioklės vadovas sumedžiotą bebrą nurodė ir medžioklės lape Nr. 16. Taigi, nagrinėjamu atveju bebro sumedžiojimo faktas nebuvo slepiamas, tai buvo nurodyta medžioklės lape, kas leidžia teismui pagrįstai abejoti, buvus medžioklei 2018 m. balandžio 22 d. ir neleistinu laikotarpiu sumedžiojus bebrą.
Analogiškas aplinkybes, kad medžioklė vyko ne 2018 m. balandžio 22 d., o būtent 2018 m. kovo 22 d. patvirtino ir kartu su A. A. medžioklėje dalyvavę teismo posėdyje apklausti liudytojai D. A., M. B. ir K. Ž.. Jie taip pat nurodė, kad medžioklė vyko būtent 2018 m. kovo 22 d., o medžioklės lape Nr. 16 medžioklės vadovas D. A. per klaidą nurodė medžioklės datą 2018 m. balandžio 22 d.
Kaip matyti iš taisyklių 28 punkto, bebras nepriskiriamas prie gyvūnų, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, taip pat jis nėra licencijuojamas gyvūnas, o šių gyvūnų medžioklė ribojama nustatant medžioklės sezono limitą. Taisyklių 15 punkte nustatomi medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai), o jų 15.2.10. punktas numato, kad bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijoje vyriausioji specialistė V. K., surašiusi šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą, dalyvaudama teismo posėdyje argumentavo, kad ji patikrinimo metu iš medžioklės klubo gavo tik medžioklės lapą Nr. 16, jokių paaiškinimų dėl lape padarytų rašymo apsirikimų ir klaidų, papildomai jai nebuvo pateikta. Medžioklės data medžioklės lape Nr. 16 buvo įrašyta 2018 m. balandžio 22 d., nors medžioklės lapas galiojo iki 2018 m. kovo 31 d. Tačiau tiek administracinėn traukiams asmuo, tiek medžioklės lapą pildęs medžioklės vadovas, taip pat katu medžioklėje dalyvavę kiti medžiotojai nurodė, kad niekas nebuvo pastebėjęs rašymo apsirikimo klaidos, pasirašydami ties savo pavarde medžioklės lape, nei vienas iš medžiotojų neatkreipė dėmesio, kad medžioklės vadovas įrašė ne tą mėnesį. Medžioklės vadovas D. A. nemanė, kad jis apsiriko pildydamas lapą, todėl ir nebuvo kartu su medžioklės lapu pridedami jokie paaiškinimai dėl padarytos klaidos.
Vyriausioji specialistė taip pat nesutiko, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta žmogiška klaida ir suklysta dėl medžioklės datos, kadangi, paprastai, medžioklės vyksta sekmadieniais, būtent 2018 m. balandžio 22 d. ir buvo sekmadienis. Kai tuo tarpu, 2018 m. kovo 22 d. buvo ketvirtadienis. Jei žmonės dirbantys, kyla pagrįstų abejonių, ar jie turėjo galimybę medžioti ketvirtadienį. Tačiau su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi iš A. A. byloje pateikto jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 39) matyti, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 26 d. jam buvo poilsio dienos. Todėl negalima teigti, jog jis 2018 m. kovo 22 d. dirbo, todėl būtent dėl to jis negalėjo dalyvauti medžioklėje. Kiti medžioklėje dalyvavę asmenys taip pat patvirtino, kad 2018 m. kovo 22 d. jie nedirbo, turėjo laisvadienius. Medžioklei vadovavęs D. A. nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. jis, greičiausiai nedirbo, o jeigu ir dirbo, tai galėjo anksčiau atsiprašyti iš darbo, kadangi darbo valandas atidirbdavo šeštadieniais. Visi medžioklėje dalyvavę asmenys teigė, kad medžioklė vyko antroje dienos pusėje, apie 16–18 val. Taip pat medžioklėje dalyvavę asmenys tvirtino, kad jie medžioti vykdavo nebūtinai tik sekmadieniais, paprastai, medžiojo tuomet, kai sutapdavo medžiojančių asmenų pamaininiai grafikai, iš anksto suderinus visų medžiotojų galimybes vykti medžioti kartu. Medžiodavo bet kurią savaitės dieną, susitarę iš anksto, nebūtinai medžiodavo vien tik savaitgaliais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visi medžioklėje dalyvavę asmenys patvirtino, jog medžioklės metu, kuomet buvo sumedžiotas bebras, buvo gana šaltas oras, vietomis miške buvo plonas sniego sluoksnis, ant vandens telkinių buvo ledo, todėl labiau tikėtina, kad medžioklė vyko būtent kovo, o ne balandžio mėnesį.
A. A. taip pat nurodė bei pateikė įrodymus apie tai, kad 2018 m. balandžio 22 d. medžioklėje jis dalyvauti negalėjo fiziškai, kadangi 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdoje stintų žvejybos metu jis buvo išsinarinęs dešinės rankos 4 ir 5 pirštus, Klaipėdoje po traumos jis kreipėsi į Klaipėdos respublikinės ligoninės traumatologijos skyrių, kur jo ranka buvo sudėta į langetę. Dėl žvejyboje patirtos traumos jis nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. turėjo nedarbingumo pažymą, šias aplinkybes patvirtina ir jo byloje pateiktas 2018 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas apie A. A. nedarbingumo laikotarpį (b. l. 38, 40, 41, 42, 45). Bebras medžioklės metu buvo sumedžiotas su šaunamuoju ginklu, o sužalota buvo būtent A. A. dešinė ranka, su kuria jis privalėjo laikyti šautuvą ir iššauti. Be to, A. A. dešinė ranka buvo traumuota jau anksčiau, vienas pirštas be galo, o esant rankai langetėje, išsinarinus dar du pirštus, mažai tikėtina, kad jam medžioti buvo fiziškai įmanoma. Langetė nuo A. A. rankos buvo galutinai nuimta tik gegužės mėnesio pradžioje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 29 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos surašė administracinio nusižengimo protokolą taip pat medžioklės vadovui D. A. už ANK 290 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 25). 2019 m. rugpjūčio 20 d. medžioklės vadovui priimtas nutarimas skirti 90 Eur baudą, kurią vadovas sumokėjo 2019 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 26). D. A. apkaltintas tuo, kad jis būdamas medžioklės vadovu, 2018 m. balandžio 22 d. organizuodamas ir vykdydamas medžioklę Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete Dumsių girininkijoje su negaliojančiu medžioklė slapu, pažeidė taisyklių 16.2 punkto, 24.1 punkto ir 24.2. punktų reikalavimus, pagal kuriuos medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklė slapą bei organizuoti medžioklę taisyklių nustatyta tvarka. Nors medžioklės vadovas savo kaltę dėl nurodyto pažeidimo nutarime pripažino, baudą sumokėjo, tačiau dalyvaudamas nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nepripažįsta ir niekada nepripažino, jog medžiotojai medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu, savo kaltę pripažino tik dėl to, kad pildydamas medžioklės lapą Nr. 16 jis suklydo, nurodydamas medžioklės datas. Jis neskundė administracinio nutarimo, kadangi nežinojo nutarimo apskundimo tvarkos, buvo baudžiamas pirmą kartą, be to jis suprato, kad jam pareigūnai administracinio pažeidimo protokolą surašė ir jis buvo nubaustas administracine tvarka tik už tai, kad būtent neteisingai supildė medžioklės lapą, ką jis ir pripažino savo paaiškinime policijos pareigūnams, kur savo paaiškinime nurodė „ rašydamas datą suklydau, turėjo būti įrašyta kovo 22 d.“ (b. l. 26). D. A. nuo pat pradžių neigė medžiojęs 2018 m. balandžio 22 d., kadangi medžiojo 2018 m. kovo 22 d., tik medžioklės lape buvo suklysta medžioklės data.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medžioklės lapas Nr. 16 buvo išduotas 2018 m. sausio 1 d., jis galiojo iki 2018 m. kovo 31 d. Pagal medžioklės lapo užpildymo duomenis matyti, kad vyko dvi medžioklės – 2018 m. kovo 4 d. ir įrašyta, kad vyko 2018 m. balandžio 22 d. Visi keturi asmenys, dalyvavę medžioklėje, tyrimo metu buvo apklausti, jie visi patvirtino, kad medžioklės lape medžioklės vadovas D. A. žmogiškai suklypo, įrašydamas medžioklės datą, t. y. įrašė, kad medžioklė vyko 2018 m. balandžio 22 d., o ne 2018 m. kovo 22 d.
Nors byloje apklaustas liudytoju medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” vadovas R. J. teigė, kad pagal esamus duomenis, medžioklės lapą Nr. 16, į kurį įrašyta 2018 m. balandžio 22 d. medžioklės data, jam buvo priduotas ne laiku, t. y. klubo vadovui 2018 m. balandžio 15 d. teikiant ataskaitas Aplinkos apsaugos departamentui, jis neturėjo šio medžioklės lapo, tačiau šios aplinkybės nebuvo byloje patvirtintos jokiais įrodymais. Medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)” nebuvo vykdoma medžioklės lapų pridavimo vadovui apskaita, nebuvo žymimi duomenys apie jų pridavimą, žymėdavo tik išduodamus medžioklės lapus. Ar šiuo atveju medžiotojai medžioklės metu turėjo naują, galiojantį medžioklės lapą, klubo vadovas pasakyti negalėjo. Vadovo nuomone, šiuo atveju visi keturi medžiotojai 2018 m. balandžio 22 d. medžiojo neteisėtai, neturėdami medžioklės metu galiojančio medžioklės lapo, t. y. brakonieriavo. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai medžioklės lapas Nr. 16 jam buvo priduotas. Rengiant ataskaitas už pirmąjį ketvirtį, medžioklės lape Nr. 16 nurodytas sumedžiotas bebras nebuvo įtrauktas į klubo sumedžiotų žvėrių apskaitą, kadangi lapas nebuvo priduotas vadovui. Aplinkos apsaugos departamentui apie sumedžiotą bebrą nebuvo pranešta, kadangi jam tokie duomenys nebuvo perduoti. Tuo tarpu medžioklės vadovas D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam daugiau medžioklės lapų, išskyrus galiojusį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. kovo 22 d. medžioklės metu nebuvo išduota. Pasibaigus medžioklės lapo Nr. 16 galiojimo laikui, jis jį pridavė medžiotojų klubo vadovui. Nagrinėjamu atveju medžioklės lapas buvo priduotas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, patikrinimo metu būrelyje buvo rastas šis lapas. Jo teigimu, medžioklės lapą Nr. 16 jis medžiotojų klubo vadovui perdavė balandžio mėnesio pradžioje. Šios aplinkybės byloje taip pat nebuvo paneigtos, kadangi, kaip jau minėta, medžiotojų klube nebuvo vedama medžioklė slapų pridavimo apskaita.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentais, kad tuo atveju, jei medžioklė vyko 2018 m. balandžio 22 d., o ne 2018 m. kovo 22 d., t. y. medžiotojai medžiojo neturėdami galiojančio medžioklės lapo, visi keturi asmenys, dalyvavę medžioklėje 2018 m. balandžio 22 d., turėjo būti baudžiami už nelegalią medžioklę, tačiau visi medžiotojai už nelegalią medžioklę nebuvo nubausti. Byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad jų atžvilgiu dėl nelegalios medžioklės 2018 m. balandžio 22 d., jokie tyrimai nebuvo pradėti.
Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. A. medžiojo 2018 m. balandžio 22 d., o ne 2018 m. kovo 22 d. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti būtinieji ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena A. A. atžvilgiu nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A11.-1980-814/2019 teiseną, pradėtą pagal administracinio nusižengimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, A. A. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi tokių požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.