Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. birželio 23 d.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pagal 2022 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, vykimo į darbą paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d., 19.30 val., buvo išleistas į darbą UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo sugrįžti 2022 m. birželio 9 d., 8.30 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, kol 2022 m. birželio 14 d., 10.15 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai (-oms) adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas D. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.

8. BK 242 straipsnio sankcija numato kaltininkui baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas parinko D. G. griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jo dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija tokiam bausmės individualizavimui pritaria, nes švelnesnės bausmių rūšys nuteistajam nėra efektyvios ir teigiamo poveikio jo elgesiui neturi. Bylos duomenimis šis teistumas apeliantui yra keturioliktas. Nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas paauglys, o sulaukus pilnametystės nusikalstamų veikų darymo intensyvumas tik didėjo. D. G. buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas, tačiau pakeisti savo gyvenimo būdo nuteistajam nepavyko, nors teismas kartą jam buvo parodęs pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjęs. Sutiktina su nuteistuoju, kad po ilgesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2017 m. sausio 13 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) jis kelis metus sugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų ir nenusikalsti. Vis dėlto, nuo 2020 m. pradžios D. G. vėl sugrįžo prie jam įprasto pajamų gavimo būdo – turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo. Per pastaruosius dvejus metus jo atžvilgiu buvo priimti net aštuoni apkaltinamieji procesiniai sprendimai (nuosprendžiai, baudžiamieji įsakymai), įskaitant ir skundžiamą nuosprendį, kas rodo, jog švelnus baudžiamumas (dažniausiai buvo skiriamos trumpalaikės arešto bausmės) nuteistajam yra visiškai neefektyvus.

9. Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis yra našlaitis, užaugęs vaikų globos namuose, todėl neturi artimųjų, kurie galėtų jam padėti gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, nėra reikšmingi bausmės individualizavimui. D. G. jau nėra paauglys ar ką tik pilnametystės sulaukęs asmuo, žengiantis pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius. Nuteistasis yra suaugęs vyras, puikiai suvokiantis, kad kiekvienas pilnametis asmuo privalo dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui, nepaisant šeiminių ar kitų aplinkybių. Tačiau bylos medžiaga liudija, kad D. G. nei anksčiau, nei šiuo metu neskiria pakankamai dėmesio savo išsilavinimui bei darbinių įgūdžių formavimui. Marijampolės pataisos namų pateiktoje nuteistojo charakteristikoje (b. l. 42) nurodyta, kad D. G. profesijos įgijimo klausimais nesikreipė. Jo atsakomybės jausmas yra silpnokas, jis labiau linkęs kaltinti aplinką, nei savo poelgius. Nors apeliantas yra išreiškęs norą dirbti, tačiau jo motyvacija kurti stabilius, ilgalaikius darbo santykius nėra stipri. Tik atvykęs į pataisos įstaigą D. G. įsidarbino UAB „J.“, tačiau dirbo neilgai, vėliau įsidarbino UAB „M.“, tačiau ir šios darbo vietos nesaugojo, nes nesilaikė nustatyto darbo režimo. Būtent išleistas į darbą UAB „M.“, (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo sugrįžti 2022 m. birželio 9 d., 8.30 val., nuteistasis be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pasiteisinimas, kodėl jis nustatytu laiku negrįžo į pataisos įstaigą, yra neracionalus ir menkavertis. D. G. teigimu, jis bijojo žinios apie skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimą ir griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Todėl norėjo pasidžiaugti laisve, nes nujautė, kad bausmės atlikimą jam gali tekti tęsti ne atvirojoje kolonijoje, tačiau pataisos namuose. Pirmosios instancijos teisme D. G. paaiškino, kad vietoj vykimo į (duomenys neskelbtini) esančią darbo vietą, autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tiesiog vaikščiojo gatvėmis, nueidavo pas vieną ar kitą pažįstamą, miegojo, kur papuola, nes pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Iš atvirosios kolonijos buvo pasišalinęs apie savaitę laiko, kol gatvėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Aptarti parodymai patvirtina, kad nuteistasis, pasidžiaugęs laisve, savanoriškai sugrįžti į pataisos įstaigą neplanavo, jo pasirinktas veikimo būdas (geriau gatvėse valkatauti, nei stengtis išlaikyti turimą darbo vietą, o kartu ir stabilų pajamų šaltinį) rodo, jog jam trūksta brandos, atsakomybės, pareigos jausmo. D. G. negeba priimti racionalių, konstruktyvių sprendimų, elgiasi neapgalvotai, atsainiai ir paviršutiniškai, kas liudija, jog jam reikalinga pataisos įstaigos darbuotojų pagalba, siekiant pasirinkti pozityvų ir nenusikalstamą gyvenimo kelią.

11. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos negalima apibūdinti kaip atsitiktinės, įvykdytos nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes, jų norėjo ir siekė. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina D. G. skunde nurodytus teiginius, kad nebūtų taip pasielgęs (pasišalinęs iš atvirosios kolonijos), jei būtų žinojęs, kokio dydžio bausmė jam gresia. Jau minėta, kad nuteistajam šis teistumas nėra pirmasis, jis yra recidyvistas, todėl gerai išmano teisėsaugos institucijų darbą, o ypač pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Todėl teisintis įstatymo nežinojimu ar gresiančių pasekmių nesuvokimu nėra pagrįsta.

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo tenkintas Marijampolės pataisos namų teikimas ir subendrintos D. G. 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiais skirtos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė nustatyta – 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, įsiteisėjus skundžiamam 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiui, juo paskirta bausmė turės būti subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu minėto bendrinimo atlikti negali, nes tokiu būdu iš nuteistojo būtų atimta apeliacijos teisė, t. y. kad jo atžvilgiu priimtą sprendimą peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. Apelianto vertybinė skalė yra atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, todėl jam tikslinga taikyti griežčiausią bausmės atlikimo formą – laisvės atėmimo vykdymą pataisos įstaigoje. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas D. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaltės pripažinimas ir gailėjimasis yra įprastos, daugeliui bylų būdingos aplinkybės. Bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.