Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R., V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) d., palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie šios bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. R. senelis J A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo Nr. 18-16918890). Testamentų registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog palikimo priėmimo faktų po palikėjo J A. R. mirties nėra registruota. 2023 m. kovo 25 d. mirė pareiškėjo senelė R N. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo Nr. 23-23573109). Po Reginos N. R. mirties liko žemės sklypas su statiniais, registruoti jos sutuoktinio, pareiškėjo senelio J A. R. vardu, tačiau priklausę bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi įgyti santuokoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Po Reginos N. R. mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 25-ąjį notaro biurą ir priėmė palikimą, tačiau 2018 m. rugsėjo 2 d. mirus J A. R. jo sutuoktinė R N. R. būdama paveldėtoja į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad R N. R. po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkė, spręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo. Kai mirė pareiškėjo senelis J A. R., pareiškėjo senelė Regina N. R. kartu su juo gyveno adresu (duomenys neskelbtini) senelio vardu registruotoje, bet santuokos metu įgytoje ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančioje valdoje, vedė bendrą ūkį, po mirties ji organizavo jo laidotuves, pastatė paminklą, perėmė savo sutuoktiniui priklausiusius asmeninius, bendrus namų apyvokos daiktus, baldus, ūkio padargus, (taip pat pasiliko paveikslai, knygos, indai ir t.t.), toliau jais naudojosi ir valdė kaip savo. Iki pat mirties N. R. mokėjo mokesčius už namą, mokestį sodų bendrijai „Pilėnai“, t. y. turtą valdė kaip savo. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po J A. R. mirties, yra suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R. ir V. R.. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

9. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. mirus J A. R. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė R N. R..

11. Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė R N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.