Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Erikui Saukalui, atsakovo atstovei advokato padėjėjai G. Obadauskaitei, trečiojo asmens atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Philip Morris Products S.A. (Šveicarija, CH) ieškinį atsakovui British American Tobacco (Brands) Limited (Jungtinė Karalystė, GB), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Valstybinio patentų biuro 2018-01-23 sprendimo Nr.2Ap-1890 panaikinimo ir prekių ženklo „CLICLOK“ apsaugos tarptautinei ženklo registracijai suteikimo Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Philip Morris Products S.A ieškinys atsakovui British American Tobacco (Brands) Limited, trečiajam asmeniui Valstybiniam patentų biurui, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio patentų biuro 2018-01-23 sprendimą Nr.2Ap-1890 ir suteikti prekių ženklo „CLICLOK“ tarptautinei registracijai Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugą Lietuvoje.

4. Įvertinus vizualinius ir fonetinius ženklų skirtumus, ženklų prasminį nepanašumą, o taip pat Atsakovo ženklų silpną skiriamąjį pobūdį, darytina išvada, kad ženklai pagal bendrą suvokimo įspūdį yra nepanašūs. Priešingai nei nurodoma sprendime, Lietuvoje vartotojai nesupainios lyginamų ženklų ir nepriskirs jų vienam 34-tos klasės prekių gamintojui, t. y. prekių ženklai atliks pagrindinę jiems skiriamą funkciją - atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, darytina išvada, jog neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Vadinasi, nebuvo nustatytos visos aplinkybės, nurodytos PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p., todėl šiuo pagrindu Atsakovo pateiktas protestas negalėjo būti patenkintas.

5. Skundžiamame sprendime nėra pateikta išvada, kuria būtų nustatytas vizualinis lyginamų prekių ženklų panašumas (ar nepanašumas), kas pažeidžia tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek paties VPB Apeliacinio skyriaus formuojamą praktiką, kai lyginant prekių ženklus jie turi būti palyginami vizualiai, fonetiškai ir semantiškai.

10. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Ieškovas Philip Morris Products S.A yra tarptautinio prekių ženklo „CLICLOK“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) savininkas. Prekių ženklas registruotas 2015 m. balandžio 8 d., konvencinio prioriteto data nuo 2014 m. spalio 9 d. Prekės ženklas registruotas 34 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti „apdorotas ar neapdorotas tabakas; tabako gaminiai; cigarai; cigaretės; cigariukai [cigarilės], tabakas cigarečių susukimui, pypkių tabakas, kramtomasis tabakas, uostomasis tabakas, kretek; snusas; tabako pakaitalai (ne medicinos reikmėms); elektroninės cigaretės; šildomi tabako gaminiai; elektroniniai prietaisai ir jų dalys, skirti cigarečių ar tabako šildymui tam, kad išlaisvinti nikotiną turintį aerozolį inhaliacijoms; rūkančiųjų reikmenys, cigaretinis popierius, cigarečių tūbelės, cigarečių filtrai, tabako skardinės, cigarečių dėžutės, peleninės, pypkės, kišeniniai prietaisai cigarečių sukimui, žiebtuvėliai, degtukai“.

13. Atsakovas British American Tobacco (Brands) Limited yra tarptautinio prekių ženklo ,,CLICK ON“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) ir Europos sąjungos prekių ženklo „CLICK“ (registracijos Nr.009505348) savininkas. Prekių ženklas „CLICK“ registruotas 2011 m. balandžio 26 d 34 klasės prekėms „ cigaretės; tabakas; tabako gaminiai (neįskaitant kramtomo tabako); žiebtuvėliai; degtukai; rūkančiųjų reikmenys“, prekių ženklas ,,CLICK ON“ registruotas 2012 m. sausio 27 g. 34 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti: „cigaretės“. Paraiškų padavimo data atitinkamai 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. sausio 27 d.

15. 2015-08-28 atsakovas British American Tobacco (Brands) Limited Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui padavė protestą, prašydamas pripažinti negaliojančia Ieškovui priklausančią tarptautinę prekių ženklo „CLICLOK“ registraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas protestą grindė dviem prekių ženklais: ES prekių ženklu „CLICK“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautiniu prekių ženklu “CLICK ON” Nr. 1108191.

16. 2015-10-02 buvo priimtas nutarimas sustabdyti protesto Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą Apeliaciniame skyriuje dėl ankstesnio suinteresuoto asmens ženklo, kuriuo remiamasi proteste, ginčo procedūros Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (toliau - ESINT), 2017-03-21 pasibaigus šiai ginčo procedūrai, priimtas atitinkamas nutarimas atnaujinti protesto nagrinėjimą.

17. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2Ap-1890 nutarė atsakovo protestą tenkinti ir nesuteikti apsaugos ginčijamo prekių ženklo registracijai.

18. Ieškovas ginčija Apeliacinio skyriaus sprendimą, nurodydamas kad jis yra nepagristas ir nemotyvuotas, nes sprendime nėra pateikta išvada, kuria būtų nustatytas vizualinis lyginamų prekių ženklų panašumas (ar nepanašumas), be to, Apeliacinis skyrius nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis jis konstatavo visas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas. Įvertinus vizualinius ir fonetinius ženklų skirtumus, ženklų prasminį nepanašumą, o taip pat Atsakovo ženklų silpną skiriamąjį pobūdį, darytina išvada, kad ženklai pagal bendrą suvokimo įspūdį yra nepanašūs. Priešingai nei nurodoma sprendime, Lietuvoje vartotojai nesupainios lyginamų ženklų ir nepriskirs jų vienam 34-tos klasės prekių gamintojui, t. y. prekių ženklai atliks pagrindinę jiems skiriamą funkciją - atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, darytina išvada, jog neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Vadinasi, nebuvo nustatytos visos aplinkybės, nurodytos PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p., todėl šiuo pagrindu Atsakovo pateiktas protestas negalėjo būti patenkintas.

19. Teismas, atlikęs ieškovo Philip Morris Products S.A registruoto tarptautinio prekių ženklo „CLICLOK“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo British American Tobacco (Brands) Limited ES prekių ženklo „CLICK“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinio prekių ženklo “CLICK ON” Nr. (duomenys neskelbtini) vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad atsakovas įrodė visas Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo prekės ženklas yra tapatus atsakovo anksčiau įregistruotiems ženklams tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl daro išvadą, jog Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyrius, tenkindamas atsakovo protestą ir nesuteikdamas apsaugos ginčijamo prekių ženklo registracijai, priėmė pagrįstą sprendimą.

20. Pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Vadovaujantis šiuo klausimu išplėtota nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru šių ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytą praktiką).

21. Ženklų palyginimas apima bendrą jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, visapusiškame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panašūs pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panašumo laipsnį, būtina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panašumo lygį, bet ir kiekvieno iš šių kriterijų reikšmę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategoriją, pateikimo rinkoje būdą ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iš skirtingų žymenų panašumo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba. Pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, kurios paprastai vertinamos vizualiai arba kurias prieš įsigyjant galima išbandyti, atveju garsinis arba konceptualus žymenų panašumas gali būti mažiau svarbus. Tokiais atvejais, atliekant suklaidinimo galimybės vertinimą, svarbesnis yra žymenų sukeliamas vizualinis įspūdis. Kita vertus, tam tikrais atvejais konceptualūs skirtumai gali reikšmingai nuslopinti vizualius ir fonetinius panašumus tarp nagrinėjamų žymenų. Toks nuslopinimas įvyksta, jei bent vieno prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, reikšmė atitinkamai visuomenei yra tokia aiški ir apibrėžta, kad ji gali ją iš karto įsidėmėti, o kitas prekių ženklas tokios reikšmės neturi arba turi visiškai kitokią reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 ir joje nurodytą ESTT praktiką).

22. Ieškovo tarptautinis prekių ženklas, registruotas 2015 m. balandžio 8 d. Atsakovo prekių ženklai registruoti atitinkamai 2011 m. balandžio 26 d. ir 2012 m. sausio 27 d. t. y. yra ankstesni nei ieškovo vardu registruotas tarptautinis prekės ženklas. Taigi, prioritetiškai turi būti ginamas anksčiau įregistruoti prekės ženklai, t. y. atsakovo prekės ženklai (Prekių ženklų įstatymo 7, 37, 38 straipsniai).

Dėl lyginamų ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo

23. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95).

24. Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

25. Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas, žodiniuose ženkluose gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.

26. Ieškovo Phillip Morris Products S.A prekių ženklas „CLICLOK yra žodinis, sudarytas vien tik iš žodžio CLICLOK, užrašyto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Jokių kitų skiriamųjų elementų šis prekių ženklas neturi. Atsakovo British American Tobacco (Brands) Limited prekių ženklai „CLICK“ ir „CLICK ON“ taip pat yra žodiniai – sudaryti vien tik iš žodžių CLICK ir CLICK ON, kurie taip pat užrašyti didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis bei standartiniu šriftu, neturintys jokių kitų skiriamųjų elementų. Juose sutampa pirmosios raidės CLIC. Visuose ženkluose šie elementai pasižymi identišku išpildymo pobūdžiu: didžiosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu, kurių išdėstymo tvarka yra identiška. Dėl šios priežasties, kaip teisingai nustatė Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, lyginant žodinius elementus „CLICK ON“ ir „CLICLOK“, be sutampančios pradžios, jie papildomai pasižymi ir identiška balse „o“ antrame skiemenyje, todėl nedideli skirtumai, esantys šiuose ženkluose, nėra pakankami, kad pripažinti ženklus skirtingais, nes ženklai turi panašią bendrą struktūrą. Dar labiau ženklai panašūs fonetiškai, nes atsakovo ženklas „CLICK“ pilnai atkartojamas ginčo ženkle, o lyginant su antruoju suinteresuoto asmens ženklu „CLICK ON“ atsikartoja ne tik pradžia, bet ir sutampanti balsė „O“ antrame skiemenyje. Identiškai tariama ženklų pradžia (klik), taip pat ir antrajame skiemenyje tariama raidė „O“ (klik – on) (klik – lok) neabejotinai dar labiau patvirtina fonetinį panašumą tarp šių prekės ženklų.

27. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog nagrinėjamu atveju prekių ženklai „CLICLOK“ ir „CLICK“ susideda iš skirtingo skiemenų skaičiaus. CLICLOK susideda iš dviejų skiemenų, o CLICK tik vieno skiemens, tačiau vien ši aplinkybė nepašalina fonetinio panašumo. Įvertinus itin didelį vizualinį panašumą, nepaisant skiemenų skirtumo, atsižvelgiant į tai, jog pirmieji nagrinėjamų žymenų skiemenys (klik) yra tapatūs ir tariami vienodai, darytina išvada, kad egzistuoja nagrinėjamų žymenų panašumas ir fonetiniu požiūriu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, kad skiemenų skaičius skiriasi, dar nepakanka pašalinti fonetinio žymenų panašumo egzistavimo galimybės (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas T-580/08). Teismas sutinka su Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyriaus sprendime išdėstyta argumentacija, jog menkai tikėtina, kad ieškovo ženklas „CLICLOK“ bus tariamas iškirtinai tik taip, kaip užrašytas, nes kitoks tarimas būtų itin nepatogus vidutiniam vartotojui. Nepaisant aplinkybės, jog prekių ženklai „CLICLOK“ ir „CLICK ON“ nėra itin panašaus tarimo, nes ieškovo ženklas, kurį sudaro dirbtinis žodis tariamas (kliklok), o atsakovo ženklas anglų kalbos prasminis žodis „CLICK ON“ tariamas (klik on), esant vizualiam panašumui, tikėtina, kad jį tariant bus taikomos būtent anglų kalbos taisyklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog „CLICLOK ženklas turi būti nestandartiškai, nesuprantamai ištariamas kaip vienas skiemuo ir kad jo tarimui neturės įtakos anglų kalbos žodžio „CLICK“ tarimas.

28. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis atitinkama Europos sąjungos teisingumo teismo praktika, nurodyta, kad kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, vertinant ženklų bendrą suvokimo įspūdį akivaizdu, kad jį formuoja pagrindiniai ir dominuojantys žodiniai elementai „CLIC“, nes sutampa žodžių pradžia CLIC (CLICLOK, CLICK, CLICK ON), visos raidės yra išdėstytos tapačia seka. Teismo vertinimu, žodžių pradžios sutapimas yra reikšminga aplinkybė. Tokios nuomonės laikosi ir Europos sąjungos teisingumo teismas, kurio praktikoje nurodoma, kad vartotojai iš esmės daugiau dėmesio skiria ženklų pradžiai, atsižvelgiant į tai, kad jie skaito iš kairės į dešinę {ESTT 2008-02-27 sprendimas byloje T-325/04, Worldlink, p. 82)

30. Vertinant žodinius elementus „CLICLOK“ ir „CLICK“ bei „CLICK ON“ darytina išvada, jog lyginami elementai pasižymi vizualiai identiška struktūra: užrašyti didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, be jokių kitų skiriamųjų požymių. Be to, šie elementai išpildyti tuo pačiu šriftu ir vienodu spalviniu fonu, vienodu raidžių dydžiu bei ryškumu. Taigi, priešingai nei įrodinėja ieškovas, ieškovo ir atsakovo prekių ženklai yra itin panašūs. Taigi, teismas konstatuoja, kad ginčijami ieškovo prekių ženklas nėra originalus ir pakankamai skirtingas nuo ieškovo ankstesnių ženklų.

31. Vertinant ženklus semantiškai, pažymėtina, kad atsakovo ženklas „CLICK“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „spragtelėjimas, traškėjimas, spragtukas“; antrasis atsakovo ženklas „CLICK ON“ - reiškia „spragtelėkite, trakštelėkite“. Ginčo ženklas „CLICLOK“ pat savaime nors ir būdamas dirbtiniu žodžiu, neturinčiu konkrečios prasmės, dėl jau minėto vizualaus panašumo su žodžiu „CLICK“, gali kelti tas pačias prasmines asociacijas kaip ir atsakovo ankstesni prekių ženklai. Šių aplinkybių nepaneigia net ir ieškovo atliktos visuomenės apklausos „Dėl žymens CLICLOK“ prasmės tyrimo ataskaita, kurioje be kita ko, nurodyta, jog 73,4 procentų respondentų atsakė, kad žymens „CLICLOK“ reikšmė jiems nėra žinoma. Priešingai nei nurodo pats ieškovas, teismo vertinimu tai tik dar labiau sustiprina išvadą, jog žymuo „CLICLOK“ pats savaime būdamas dirbtiniu žodžiu, neturinčiu visiškai jokios reikšmės, dėl anksčiau aptartų vizualinio ir fonetinio panašumo su žodžiu „CLICK“ gali kelti tas pačias semantines asociacijas.

32. Atmestini ieškovo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje vertinant žodžio „CLICK“ skiriamąjį požymį, turi būti atsižvelgiama į Europos sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) Apeliacinės skyriaus tarnybos 2016 m. liepos 18 d. priimtą sprendimą Nr.R1022/2015-4. Pirmiausia, ESINT Apeliacinio skyriaus tarnybos nagrinėjamame ginče buvo sprendžiama dėl skirtingų prekių ženklų t. y. „CLICK“ ir L&M U CLICK“, o šiuo atveju „CLICLOK“ ir „CLICK ON“ bei CLICK“ Antra, ESINT Apeliacinio skyriaus tarnyba protesto procedūrų metu nagrinėja tik šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus konkrečioje situacijoje. Todėl net ir tais atvejais, kai remiamasi panašiais faktais ir susijęs su panašiomis aplinkybėmis, išvados gali skirtis priklausomai nuo šalių pateiktų įrodymų. Be to, ginčas yra susijęs su Lietuvos vartotojais, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama išimtinai su Lietuvos teritorija, skirtingai nebuvo sprendžiama Europos sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje.

33. Ieškovas, vertindamas lyginamų prekių ženklų panašumą, akcentuoja, jog žodis „CLICK“ turi silpną skiriamąjį požymį, nes apibūdina 34 klasės prekes „cigaretes; tabakas‘ tabako gaminiai‘ degtukai‘ žiebtuvėliai“, kadangi didžioji dalis visuomenės supras šį žodį kaip kapsulę cigaretės filtre, kurią paspaudus išskiriamas skonis cigaretėje. Tačiau šias aplinkybes patvirtančių įrodymų teismui nepateikia, apsiribodamas vien tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog būtent Lietuvos vartotojai suvoktų anglų kalba žymenį „CLICK“ kaip aprašomąjį elementą konkrečioms 34 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (CPK 178 straipsnis).

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atlikęs ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, daro išvadą, kad ieškovo prekių ženklas „CLICLOK“ yra panašus į atsakovo ženklus „CLICK“ ir „CLICK ON“.

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

35. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; kt.).

36. Visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), turint galvoje visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas. priimtas byloje Nr. C-425/98).

37. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97).

38. Pasisakydamas dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, visų pirma, teismas pažymi, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, kurios vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių. Atitinkamų suklaidinimo galimybės veiksnių ir jų buvimo nustatymas priskiriamas teisei, t. y. šie veiksniai nustatomi atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika.

39. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti gali būti reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa, tačiau šios apklausos duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Taigi, gyventojų apklausos duomenys bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi, be to, šie duomenys tik pagrindžia, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, neatsakydami į klausimą, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja suklaidinimo galimybė, kuri, kaip jau minėta, yra teisinė kategorija, ir dėl kurios, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas.

40. Pagal ieškovo teismui pateiktos 2016 m. balandžio 6-15 dienomis VILMORUS atliktos visuomenės apklausos duomenis, tyrimo metu respondentams buvo užduotas tik vienas klausimas – Kaip suprantate žymens „CLICLOK „ prasmę? Šios ataskaitos duomenimis net 73,4 procentų respondentų nurodė, jog šio žymens reikšmė jiems nėra žinoma. Tačiau pagal tos pačios apklausos duomenis net 17,7 procentų šį ieškovo semantinės prasmės neturintį žodinį prekių ženklą susieja būtent su įjungimo, išjungimu (9,8 proc.), mygtuko paspaudimu (6,6 proc.) bei spragtelėjimu (1,3 proc.) t. y. su žodžio „CLICK“ reikšme išverstus iš anglų į lietuvių kalbą. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad respondentams pateikti klausimai tik dėl CLICLOK reikšmės, nėra duomenų, kad būtų klausiama apie ženklų panašumą arba skirtingumą. Dėl to ieškovo pateikti tyrimo rezultatai negali būti pripažinti patikimais ir teismas jais nesiremia kaip pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo reikalavimo pagrindus, susijusius su vartotojų klaidinimu. Teismo vertinimu, įvertinus tai, jog ieškovo apklausa apsiribojo tik vienu vieninteliu neesminiu klausimu, ir nebuvo atliktas tyrimas dėl ginčijamų prekių ženklų panašumo ar nepanašumo, šiame kontekste ieškovo pateiktos apklausos rezultatai nepaneigia, o tik patvirtina, jog žodis „CLICLOK“, būdamas dirbtiniu žodžiu, dėl anksčiau aptartų akivaizdžių vizualių, fonetinių panašumų su žodžiu „CLICK“ gali kelti tas pačias semantines asociacijas ir tuo pačiu neabejotinai suklaidinti dėl šiais ženklais pažymėtų prekių.

41. Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų apie vartotojų suklaidinimo galimybės nebuvimą, nepaneigė atsakovo atsikirtimų ir juos patvirtinančių įrodymų apie ženklų klaidinamą panašumą (CPK 178 straipsnis). Dėl to, teismas nustatęs, kad šalių nurodomi prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, ir kad ženklų panašumas yra klaidinantis vartotojus, teismas ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas British American Tobacco (Brands) Limited pateikė mokėjimo dokumentus už advokato pagalbą šioje byloje 3.650,00 EUR sumai. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra. Todėl, ieškinį atmetus, atsakovui British American Tobacco (Brands) Limited iš ieškovo Philip Morris Products S.A. priteistina 3.650,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.2, 8,3, 8.199 papunkčiai).

44. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovo Philip Morris Products S.A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Philip Morris Products S.A. atsakovui British American Tobacco (Brands) Limited 3.650,00 EUR (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.