Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. I. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-476/2016 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. D. priteisti: 1) 11380,11 Eur skolą; 2) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 25 d. atsakovas V. D. ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei D. I. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas. Ieškovė nurodė, kad tą pačią dieną tarp AB SEB bankas ir jos, D. I., buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovė (laiduotoja) užtikrino, kad minėta kredito sutartis bus įvykdyta. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovui nevykdant kredito sutarties, ji buvo nutraukta, įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių už 42850 Lt. Ieškovė nurodė, jog kreditorei AB SEB bankas iš parduoto nekilnojamojo turto, priklausiusio ieškovei, buvo grąžinta 11380,11 Eur dydžio skola, kurią ieškovė yra sumokėjusi už kredito gavėją atsakovą V. D., todėl šią sumą regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovo.

A. V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog jo ir ieškovės atsakomybė kreditorei AB SEB bankas yra solidari, jų solidari prievolė kreditorei dar nėra įvykdyta. Tik visiškai įvykdžius prievolę, ieškovei pereis visos kreditorės teisės – reikalauti padengti visas su šios prievolės įvykdymu turėtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditorei AB SEB bankas yra solidari, jie yra solidarūs bendraskoliai, todėl ieškovė D. I. vykdo savo kaip bendraskolio prievolę ir negali būti traktuojama kaip tretysis asmuo, įvykdęs dalį skolininko prievolės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip laiduotoja, nėra pagrindinė atsakovo kreditorė ir negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių, kol nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko V. D. prievolė kreditorei AB SEB bankas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Ieškovė D. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 11380,00 Eur. Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad laiduotojo teisė į atgręžtinį reikalavimą atsiranda tik tuo atveju, kai skolininko prievolė kreditoriui yra visiškai įvykdyta. Ieškovė akcentavo, kad atsakovui reiškė reikalavimą ne dėl kreditoriaus teisių perleidimo, o dėl skolos priteisimo regreso tvarka, ieškovei iš dalies įvykdžius atsakovo prievolę kreditorei AB SEB bankas pagal kredito sutartį. Ieškovė pažymėjo, jog jai iš asmeninių lėšų padengus atsakovo skolą, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo savo sumokėtų pagal kredito sutartį pinigų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra solidariosios prievolės bendraskolė ir kartu su juo privalo visiškai įvykdyti prievolę kreditorei AB SEB bankas. Pažymėjo, jog ieškovė, kaip laiduotoja, nėra pagrindinė kreditorė ir negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių, kol nebus visa apimtimi įvykdyta jo prievolė kreditorei AB SEB bankas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) D. I. apeliacinis skundas tenkintinas

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. tarp AB SEB bankas ir atsakovo V. D. buvo sudaryta kredito sutartis dėl 68000 Lt dydžio paskolos suteikimo; kredito gavėjo V. D. prisiimti įsipareigojimai bankui buvo užtikrinti įkeičiant ieškovei D. I. priklausiusį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–16). 2006 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovė D. I. įsipareigojo atsakyti AB SEB bankas kaip solidari skolininkė visu savo turtu už netinkamą atsakovo V. D. įsipareigojimų vykdymą (1 t., b. l. 17–18). 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškovė buvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą, apie tai, kad ji, kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė, atsako kreditorei AB SEB bankas savo nuosavybės teise priklausančiu turtu (1 t., b. l. 19). Ieškovei priklausęs įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių (1 t., b. l. 29), kreditorei AB SEB bankas iš ieškovei priklausiusio parduoto turto gautos sumos buvo padegta 11380,11 Eur paskolos dalis (skolos likutis bankui – 11063,23 Eur) (1 t., b. l. 30), kurią apeliantė (ieškovė) D. I. prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo, jai iš dalies įvykdžius atsakovo V. D. prievolę pagal kreditavimo sutartį.

9. Nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo taikyta nekilnojamojo turto hipoteka ir laidavimas. Ieškovė savo reikalavimą reiškia remdamasi ta aplinkybe, jog kreditorei AB SEB bankas dalis prievolės pagal kredito sutartį buvo įvykdyta, pardavus iš varžytinių ieškovei nuosavybės teise priklausiusį turtą, bankui buvo grąžinta 11380,11 Eur dydžio paskolos dalis. Ieškovė reiškia atgręžtinį reikalavimą atsakovui V. D. dėl minėtos sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, priteisimo, todėl kilęs ginčas byloje spręstinas vadovaujantis daiktinės teisės normomis.

10. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 2 dalis).

11. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytinių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013).

12. Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, įgyvendino teisę išieškoti atsakovo V. D. skolą iš apeliantės (ieškovės) D. I. įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) reikalavimas regreso tvarka priteisti iš atsakovo bankui patenkintos prievolės sudarančios sumos dalį yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ji, kaip asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, iš dalies įvykdžiusi atsakovo V. D. prievolę pagal kreditavimo sutartį, įgijo į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepagrįstai taikė prievolių, o ne daiktinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-369-2818 (1 t., b. l. 64–65), 2016-05-09 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-885-7377 (2 t., b. l. 20–22), 2016-08-02 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-1531-12431 (2 t., b. l. 51–52) apeliantei (ieškovei) D. I. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-01-27 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-186-1000 (1 t., b. l. 44–45), 2016-06-01 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-1732-8841 (2 t., b. l. 31), 2016-10-24 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3401-17601 (2 t., b. l. 63–64) atsakovui V. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

14. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo, atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4,5,6,7 ir 8 dalis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantei (ieškovei) D. I. nustatytas pirmas asmens turto ir pajamų lygis bei nuspręsta jai teikti antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 procentų teiktinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jai grąžintinas sumokėtas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (1 t., b. l. 35), teikiant ieškinį pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. I. ieškinį atsakovui V. D. patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 380 (vienuolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt) Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo) ieškovės D. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei D. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur pagal 2015 m. spalio 23 d. AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymą Nr. 805465 žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį pirmosios instancijos teisme.