- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1311-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26516-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Kreditorius
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.12.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ atskirąjį skundą prašymą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario mėn. 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismas 2024-12-17 priėmė teismo įsakymą dėl 208,52 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminio mokesčio priteisimo kreditorei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“.
2. 2025-01-13 teisme gavus skolininkės prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo, Utenos apylinkės teismo 2025-01-15 nutartimi kreditorei atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti, priimti skolininkės pateikti prieštaravimai, kreditorei nustatytas 14 dienų terminas pareikšti ieškinį.
3. Kreditorei per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, Utenos apylinkės teismo 2025-01-31 nutartimi nutarta panaikinti 2024-12-17 teismo įsakymą, kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditorei. Nutartis įsiteisėjo 2025-02-11.
4. Skolininkė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas. Nurodė, kad skolininkė šią sumą advokatui sumokėjo už prieštaravimų dėl 2024-12-17 teismo įsakymo parengimą. Skolininkė nebuvo informuota apie 2025-01-31 rašytinį teismo posėdį, todėl negalėjo iki 2025-01-31 nutarties priėmimo pateikti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinančių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą priimti papildomą nutartį atmetė. Nurodė, kad:
5.1. teismas klausimą dėl teismo įsakymo panaikinimo sprendė rašytinio proceso tvarka, skolininkė nebuvo informuota apie posėdį. Skolininkė iki 2025-01-31 objektyviai negalėjo žinoti apie nutarties priėmimo laiką ir laiku pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų;
5.2. teismo įsakymas panaikintas 2025-01-31 nutartimi. Duomenų, kodėl prašymas dėl patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo teismui pateiktas tik 2024-02-14, t. y. praėjus 10 dienų po nutarties skolininkei įteikimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), teismui nepateikta. PVM sąskaita faktūra už procesinio dokumento surašymą sudaryta 2025-02-09. Skolininkė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbą byloje pateikė žymiai vėliau, nei gavo informaciją apie bylos nagrinėjimo užbaigimą. Skolininkė neįvykdė pareigos laiku pateikti procesinius dokumentus, buvo pažeista šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija (CPK 7 straipsnis);
5.3. įstatymas skolininko prieštaravimuose nereikalauja nurodyti prieštaravimų pagrindo (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Skolininkė, pateikdama prieštaravimus, iš esmės vienu sakiniu informavo, kad prieštarauja kreditorės reikalavimui. Skolininkės advokatas prieštaravimų parengimo trukmę nurodė 2 val. ir šią teisinę paslaugą įvertino 242 Eur suma (su PVM). Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą ir jos priteisimas iš kreditorės neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Skolininkė prieštaravimus pateikė praleidusi CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, prieštaravimuose neformulavo reikalavimo jį atnaujinti, tad teismas terminą prieštaravimams pateikti atnaujino savo iniciatyva;
Šalies argumentai
5.4. teismas neturi duomenų, kodėl byloje nebuvo pateiktas ieškinys, nėra žinoma faktinė situacija dėl skolos pagrįstumo, jos (ne)sumokėjimo. Be to, prašoma priteisti suma už advokato pagalbą šiuo atveju ne tik nemotyvuotai didelė, viršija kreditorės prašytą priteisti skolos sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėja 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrija „Juna“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ skolininkės naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo svarbu įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies neveikimą ar veikimą, įvertinti, ar formalus įstatymo taikymas neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui. PVM sąskaita faktūra už atstovavimo išlaidas surašyta 2025-02-09, todėl skolininkė jau po 4 dienų kreipėsi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tad šis terminas nebuvo praleistas;
6.2. įstatymas skolininko prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo nereikalauja nurodyti prieštaravimų pagrindo, todėl skolininkė prieštaravimus pateikė vienu sakiniu. Skolininkės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nesudaro nė pusės rekomenduojamų priteistinų užmokesčių už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl neaišku, kodėl teismas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas laikė akivaizdžiai per didelėmis. Teismas, nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos;
6.3. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas panaikino teismo įsakymą, nes kreditorė per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio. Nenustatyta, jog skolininkė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, netinkamai jomis naudojosi ar netinkamai vykdė procesines pareigas, todėl skolininkė turi teisę į tinkamą atstovavimą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreipdamasi į teismą kreditorė prisiima riziką, kad jos reikalavimai gali būti nepatenkinti ir dėl to ji turės atlyginti priešingos pusės bylinėjimosi išlaidas;
6.4. negalima sutikti su teismo išvada, kad negalima skolininkei priteisti faktiškai patirtų 242 Eur išlaidų advokatui (iš kurių 42 Eur yra PVM, o dar 50 Eur – valstybei advokato mokėtini mokesčiai), nes ši suma didesnė nei kreditoriaus reikalavimas. Advokato sugaištas laikas teikiant nėra susijęs su pareikšto reikalavimo dydžiu – advokatas turi pateikti prašymą teismui suteikti prieigą prie el. bylos kortelės, susipažinti su kreditorės pateiktais procesiniais dokumentais, aptarti juos su klientu, parengti ir pateikti skolininkės prieštaravimus teismui. Šioms paslaugoms atlikti sugaištas laikas nekoreliuoja su pareikšto reikalavimo dydžiu;
6.5. nutartis nukrypsta nuo formuojamos vieningos praktikos tokio pobūdžio bylose. Tas pats kreditorius po priimtų prieštaravimų nepateikdavo ieškinio, bet tokiais atvejais skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteisiamos priimant papildomą sprendimą (žr., pvz., civilines bylas Nr. eL2-1100-420/2025, Nr. eL2-7981-1118/2024). Teismas neįvertino, kad kreditorė ne pirmą kartą teikia pareiškimus dėl teismo įsakymų priėmimo ir skolos priteisimo iš skolininkės, nors puikiai žino, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 pateiktą išaiškinimą atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro nutartis, kuria atmestas skolininkės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai po skolininkės prieštaravimų buvo panaikintas teismo įsakymas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Utenos apylinkės teismas 2024-12-17 priėmė teismo įsakymą dėl 208,52 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo kreditorei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“. Utenos apylinkės teismo 2025-01-15 nutartimi kreditorei atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti, priimti skolininkės pateikti prieštaravimai, kreditorei nustatytas 14 dienų terminas pareikšti ieškinį.
11. Kreditorei per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, Utenos apylinkės teismo 2025-01-31 nutartimi nutarta panaikinti 2024-12-17 teismo įsakymą, kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditorei. Nutartis įsiteisėjo 2025-02-11.
12. Skolininkė 2025-02-14 pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas, surašant skolininkės 2024-12-17 prieštaravimus.
13. Papildomo sprendimo priėmimo klausimą reguliuoja CPK 277 straipsnis. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad skolininkė objektyviai negalėjo žinoti apie 2025-01-31 nutarties priėmimo laiką ir laiku pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų, kadangi teismas klausimą dėl teismo įsakymo panaikinimo sprendė rašytinio proceso tvarka, skolininkė nebuvo informuota apie posėdį. Tuo konstatuota, kad skolininkė turi teisę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ši teismo išvada nėra skundžiama ir apeliacine tvarka nevertinama.
15. Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo skolininkė pateikė 205-02-14, CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodytas dvidešimt dienų procesinis terminas nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti aplinkybes, ar skolininkė turėjo galimybę anksčiau pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes tokio pobūdžio aplinkybės, esant nepraleistam įstatymu nustatytam terminui, neturi teisinės reikšmės. Nėra pagrindo proceso dalyvio veiksmų vertinti proceso koncentruotumo principo prasme, jeigu jo veiksmai yra atlikti laiku, nepažeidžiant CPK 277 straipsnio 2 dalies termino. Proceso dalyviai yra įpareigoti laikytis įstatyme numatytų terminų, bet neturi pareigos veiksmus atlikti kaip galima greičiau. Aplinkybės, dėl ko veiksmai buvo atlikti tam tikru terminu, galėtų būti svarbios, jei būtų reikalinga spręsti dėl procesinio termino atnaujinimo, tačiau šioje byloje tokio poreikio nėra.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad neturi duomenų, kodėl byloje nebuvo pateiktas ieškinys, nėra žinoma faktinė situacija dėl skolos pagrįstumo, jos (ne)sumokėjimo. Šiuo atveju byla buvo baigta nepriėmus sprendimo iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliekamas pagal CPK 94 straipsnį, kurio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi kreditorė nepateikė ieškinio, yra pagrindas spręsti, kad teismo procesas baigėsi skolininkės naudai, dėl ko turi būti atlygintos jos turėtos išlaidos. Kreditorė nesikreipė į teismą su paaiškinimu, kodėl ji neteikė ieškinio, neįrodinėjo, kad dėl to būtų kalta skolininkė. 2025-02-25 kreditorei buvo išsiųstas atskirasis skundas atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimas nebuvo gautas. Taigi yra pagrindas spręsti, kad skolininkės išlaidos susidarė dėl kreditorės veiksmų.
17. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes prieštaravimai itin trumpi, neatitinka advokato nurodytos paslaugų teikimo trukmės, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija kreditorės reikalavimo sumą. Apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka, atskirajame skunde išdėsto veiksmus, kurie turi būti atliekami, surašant ir teismui pateikiant prieštaravimus. Prašo įvertinti, kad dalį 242 Eur išlaidų advokatui sudaro mokėtini mokesčiai (42 Eur PVM, 50 Eur – valstybei mokėtini mokesčiai).
18. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato aplinkybes, kurios turi būti įvertinamos, priteisiant išlaidas advokato pagalbai atlyginti. Nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagristo šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl teikiant prieštaravimus atliktinų darbų apimties. Sutiktina su tuo, kad rengdamas prieštaravimus, atstovas turi susipažinti bylos duomenimis, aptarti poziciją su klientu, surinkti duomenis apie teismo įsakymu priteistos sumos pagrįstumą, įvertinti, ar teisinga ir tikslinga teikti prieštaravimus, surašyti procesinį dokumentą, gauti prieigą prie EPP, įkelti procesinius dokumentus ir pan. Vertinant advokato darbo laiko sąnaudas negali būti vertinama vien tik procesinio dokumento surašymo trukmė. Kita vertus, pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad CPK 439 straipsnio 2 dalis leidžia prieštaravimus pateikti trumpai, nenurodant prieštaravimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išdėstomi procesinio dokumento trūkumai, kad juo nebuvo prašoma atnaujinti praleistą terminą, sprendžiant šį klausimą nėra svarbūs, nes CPK 98 straipsnio 2 dalis procesinių dokumentų kokybės nelaiko aplinkybe, kuri lemia bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismų praktikoje priteisiant bylinėjimosi išlaidas, nėra pasisakoma, ar procesinis dokumentas yra surašytas kokybiškai.
20. Akivaizdu ir tai, kad iš gaunamo užmokesčio advokatai turi mokėti mokesčius, kurie, kaip nurodoma atskirajame skunde, sudaro vos ne pusę prašomos priteisti sumos. Kartu pažymėtina, jog pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius skolininko prieštaravimai į kreditoriaus pareiškimą maksimaliai apmokėtini 504,55 Eur suma. Rekomenduojama suma yra dvigubai didesnė nei prašoma priteisti šioje byloje.
21. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima nustatyti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, vertinti kaip per didelį išlaidavimą dėl to, kad bylinėjimosi išlaidos yra didesnės už kreditorės reikalavimą. Kreditorės reikalavimas yra nedidelis, todėl iš esmės neįmanoma gauti advokato paslaugas už dar mažesnę sumą. Sutiktina su tuo, kad reikšdama reikalavimus kreditorė turi apsvarstyti, kad netenkinus pareiškimo, gali tekti pareiga sumokėti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju kreditorė yra plačiai žinomas juridinis asmuo, kuriame, kaip matyti iš pateikto įgaliojimo, yra įsteigtas Teisės departamentas. Taigi visos teisinės pasekmės kreditorei žinomos.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skolininkės prašymas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ skolininkės 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.