- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2-157-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02119-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- M. P., A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidruonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidruonis“ ieškinį atsakovams M. P. bei A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovė BUAB „Hidruonis“ (toliau – Ieškovė arba Bendrovė) pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų M. P. ir A. K. solidariai 64 185,30 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimą grindžia tuo, kad paskutinė Bendrovės vadovė M. P. neperdavė bankroto administratoriui Bendrovės turto ir dokumentų, prieš tai buvęs Bendrovės vadovas A. K. nevykdė pareigos pateikti finansinę atskaitomybę už 2014 metus, taip pat nėra duomenų, kad jis perdavė Bendrovės turtą ir dokumentus M. P..Ieškiniui užtikrinti Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, administratorius neturi duomenų apie atsakovų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad Ieškovė tikėtinai nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio.Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovų sunkią finansinę padėtį, duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareikšta ieškinio suma atsakovams yra didelė ir, patenkinus ieškinį, atsakovai nebus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad Ieškovė neįrodė grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų bei motyvuotų argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai galimai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos argumentus:Teismas neatkreipė dėmesio į ginčo esmę, t. y. kad žala kildinama iš atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Atsakovai, neperduodami Bendrovės dokumentų, siekia, kad nebūtų nustatyti jų kaip Bendrovės vadovų neteisėti veiksmai organizuojant ir vykdant Bendrovės ūkinę–komercinę veiklą, ir nebūtų surastas Bendrovės turtas.Ieškovė prašyme nurodė, kad administratorius neturi duomenų apie atsakovų turtinę padėtį.Teismas galėjo prašymą išspręsti prieš tai pranešęs atsakovams ir išklausęs jų pozicijos.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuotas ne vien didele ieškinio suma, bet ir keliamo ginčo esme bei duomenų apie atsakovų turtą neturėjimu.Atsakovas A. K. atsiliepime prašo Ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:Reikalavimas atsakovo A. K. atžvilgiu yra nepagrįstas. A. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu terminas pateikti 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui nebuvo pasibaigęs. A. K. 2015 m. kovo 2 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė M. P. Bendrovės dokumentus ir lėšas (kasą). Naujoji Bendrovės vadovė taip pat buvo informuota, kad dalis Bendrovės dokumentų yra Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Ieškovė, apskaičiuodama nuostolių dydį pagal 2013 m. balanso duomenis, neįvertino ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo per laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m.Ieškovės teiginiai apie galimą grėsmę, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas, yra absoliučiai deklaratyvūs. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog tokia grėsmė realiai egzistuoja.Atsakovė M. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka byloje patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti Ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovas A. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; 2015 m. kovo 2 d. UAB „Hidruonis“ vienintelio akcininko sprendimą; 2015 m. kovo 2 d. UAB „Hidruonis“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktą.Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas apie tai nepranešus atsakovams, todėl darytina išvada, kad atsakovas A. K. neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau. Atsakovas A. K. įrodinėja, kad ieškinio reikalavimas jam nėra tikėtinai pagrįstas, todėl nėra būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi. Dėl šių priežasčių minėti rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.).Nagrinėjamu atveju teismas Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nes Ieškovė neįrodė antrosios iš minėtų sąlygų – grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Dėl pirmosios sąlygos (tikėtino ieškinio pagrįstumo) skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, kad ieškinys akivaizdžiai yra nepagrįstas, tačiau teismas nurodė, kad Ieškovė tikėtinai nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio. Apeliantė, nesutikdama su šiuo teismo argumentu, atskirajame skunde teigia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuotas ne vien didele ieškinio suma, bet ir keliamo ginčo esme bei duomenų apie atsakovų turtą neturėjimu. Dėl to, pasak apeliantės, ir mažesnė ieškinio suma atsakovams būtų laikoma didele. Apeliantės teigimu, žala Bendrovei padaryta dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, nes administratoriui neperduoti jokie Bendrovės dokumentai ir turtas. Atsakovas A. K. byloje pateikė įrodymus, kad jis 2014 m. gruodžio 29 d. pardavė Bendrovės akcijas, nuo 2015 m. kovo 9 d. atsakovas buvo atleistas iš Bendrovės vadovo pareigų ir dar 2015 m. kovo 2 d. perdavė atsakovei M. P. visus turimus Bendrovės dokumentus. Šie įrodymai, viena vertus, turi būti vertinami bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, preliminariai (lot. prima facie) įvertinus tokius įrodymus, kyla pagrįstų abejonių dėl Ieškovės įrodinėjamo atsakovo A. K. nesąžiningumo, juolab, kad pareigą perduoti administratoriui Bendrovės dokumentus ir turtą turi paskutinysis vadovas, t. y. atsakovė M. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pastarajai apskritai nepavyko įteikti teismo procesinių dokumentų. Dėl to šioje bylos stadijoje negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovė M. P. piktybiškai vengia perduoti administratoriui Bendrovės dokumentus ir turtą.Apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, suvaržyti atsakovų teises vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga. Juolab, kad apeliantė taip ir nepaneigė teismo išvados dėl tikėtinai nepagrįsto prašomos priteisti žalos dydžio. Todėl atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad administratorius neturi duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, šiuo atveju apskritai neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčo klausimą. Taigi, sutiktina su teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 185 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o Ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.