Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovų M. K. ir D. K. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovų J. K., Z. K., D. A. Z. atstovei advokatei Rimai Žiautienei, o ieškovams M. K. ir D. K., atsakovams J. K., Z. K., D. A. Z. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K. ir D. K. ieškinį atsakovams J. K., Z. K., D. A. Z. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-36-252-2011 buvo panaikintas Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės specialisto 2010-11-12 nutarimas, kuriuo M. K. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas 100 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukta.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota vienoda administracinių teismų praktika taikant įstatymus, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Vadovaujantis šiuo principu teismas nutarime pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. nurodytas aplinkybes, jog jis vairavo laikydamasis KET reikalavimų, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, o eismo įvykio neišvengė dėl objektyvios aplinkybės, kurios iš anksto numatyti nebuvo galima – staiga ant kelio važiuojamosios dalies išėjusių galvijų. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad dviejų karvių buvimas važiuojamojoje kelio dalyje, kuri atitverta kelio atitvarais, negali būti vertinama kaip iš anksto numatoma kliūtis. Teismas konstatavo, kad institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes aplinkybės dėl važiavimo greičio pasirinkimo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o į aplinkybę dėl galvijų išėjimo į kelią priimant skundžiamą nutarimą neatsižvelgta, tik apsiribota formaliu KET 133 punkto formuluotės nurašymu, kad institucija iš esmės nekonkretizavo ir nesusiejo faktinės eismo įvykio situacijos su kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis – kelio danga, meteorologinėmis sąlygomis (eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui), kurios galėjo sukelti klaidingas išvadas dėl asmens kaltės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-15 nutartimi (92-93 b.l., adm. byla Nr.II-36-252/2011) atsakovės Z. K. apeliacinį skundą buvo atisakyta priimti, nes paduotas praleidus terminą, prašymas atnaujinti terminą nepatenkintas.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-36-252-2011 yra įsiteisėjęs (67-70 b.l., t.1), todėl šioje civilinėje byloje turi prejudicinę reikšmę nustatytas faktas, kad ieškovas M. K. 2010-09-22 apie 1 val. 40 min. Utenos r., kelio Vilnius – Utena 89 km, automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nepažeidė KET reikalavimų, o eismo įvykio neišvengė dėl objektyvios aplinkybės, kurios iš anksto numatyti nebuvo galima – staiga ant kelio važiuojamosios dalies išėjusių galvijų (LR CPK 182 str.2p.).

Šioje byloje taip pat yra pateikti Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-23 nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose Nr.AD-16 ir AD-17, kurie patvirtina, jog atsakovai Z. K. ir D. A. Z. buvo nubausti administracinėmis nuobaudomis - įspėti, nes padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 110 str. 1d., kadangi nesilaikė Utenos rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr.T-121 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Utenos mieste ir rajone“ 68 punkto reikalavimų. Nutarimai skundžiami nebuvo, jie yra įsiteisėję. Atsakovas J. K. nubaustas nebuvo, nes gyvuliais rūpinosi ne jis, o jo sutuoktinė Z. K..

Šioje civilinėje byloje apklausti liudytojai D. B., M. M. ( 125, 126 b.l., t.1), Ž. G. (136-137 b.l., t.1) betarpiškai buvę autoįvykio vietoje, nors skirtingu laiku, patvirtino, kad iš karto buvo nurodytos įvykio aplinkybės, t.y., kad kelio važiuojamojoje dalyje buvo dvi karvės, kad po autoįvykio buvo apžiūrėti karvių ausyse buvę numeriai, nustatyti gyvulių savininkai. Liudytojas D. B. patvirtino, kad jis važiavo ta pačia kryptimi kaip ir ieškovai, nuo to momento, kai pamatė „šviesų susimėtymą kelyje“, privažiavo prie ieškovų automobilio po 1-3 minučių, todėl per tiek laiko ieškovai surasti ganykloje karves ir jas atvesti ant kelio nebūtų suspėję, kad autoįvykio vietoje jau buvęs sunkvežimio vairuotojas taip pat teigė, kad kelyje buvo karvės.

Taigi, šioje civilinėje byloje nėra nustatyta naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų paneigti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimu konstatuotus faktus, kad ant kelio važiuojamosios dalies buvo dvi karvės, kurios nuosavybės teise priklausė atsakovams. Atsakovų paaiškinimai, kad karvės negalėjo būti kelio važiuojamojoje dalyje (negalėjo pačios ištraukti kuolų, o viena iš jų dėl to, kad buvo veršinga), kad karvės buvo atvestos iš ganyklos jau po įvykio tam, kad išvengti atsakomybės už KET pažeidimą (greičio viršijimą), nėra paremti jokiais kitais, nei atsakovų subjektyvi nuomonė, įrodymais.

Ieškovai prašė atsakovų atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir įpareigoti juos atlyginti žalą.

Kad atsakovų atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, privalu nustatyti esant visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Vadovaujantis LR CK 6.267 str., 6.270 str. 1 d. bei LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, matyti, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, naminio gyvūno savininko kaltė dėl gyvūno padarytos žalos yra preziumuojama. Deliktinė atsakomybė gyvūno savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvūno savininkas įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtinta gyvūno savininkų pareiga garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir karvės savininko pareigą užtikrinti, jog pievoje gyvūnas būtų pririštas taip, kad savarankiškai, be pagalbos iš šalies neturėtų galimybės ištrūkti. Atsakovai šios prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė (LR CPK 178 str.).

Rungimosi civiliniame procese principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Ieškovai prašė iš atsakovų priteisti žalai atlyginti solidariai: M. K. – 2.922,00 Lt už automobilio sugadinimą, o D. K. – 3.600,00 Lt už automobilyje buvusio kompiuterio sugadinimą.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Ieškovas M. K. dėl žalos, padarytos autoįvykio metus sužalojus jam nuosavybės teise (patvirtina registracijos liudijimas, 30 b.l., t.1) priklausantį automobilį BMW 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dydžio nustatymo kreipėsi į Lietuvos ir Vokietijos UAB „JOLAND“ (13-42 b.l., t.1). Ši įmonė 2010-09-30 nustatė, kad transporto priemonės vardinė vertė – 3.300,00 Lt, likutinė vertė – 728,00 Lt, skirtumas - 2.572,00 Lt, kad apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas, nes atkūrimo kaštai – 9.541,02 Lt (17 b.l., t.1). Ieškovas už kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos sudarymą sumokėjo 350,00 Lt (9 b.l., t.1). Taigi viso ieškovas patyrė 2.922,00 Lt dydžio žalą (LR CK 6.249 str. 1d., 4 d. 2p.). Atsakovai jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Lietuvos ir Vokietijos UAB „JOLAND“ apskaičiuotas vertes, nepateikė (LR CPK 178 str.).

Ieškovas D. K., kompiuterio Macbook A1181, serijos Nr. W87180KHWGQ, savininkas, pateikė UAB „Compservis“ diagnostiką aktą 2010-11-02 (49 b.l., t.1), kad kompiuteris sugadintas nepataisomai, nes deformuotas ekrano rėmas ir suskilinėjęs ekranas, deformuotas kompiuterio korpusas, dėl ištisinės korpuso deformacijos pasižeidusios visos vidinės kompiuterio komponentės, iš pažeisto kietojo disko atstatyti duomenų neįmanoma. Už kompiuterio diagnostiką sumokėjo 99,99 Lt ( 50-51 b.l., t.1). Ieškovui priklausantis kompiuteris, ieškovo atstovės teigimu, buvo pirktas Anglijoje 2010-04-24 už £ 1.149, ką patvirtina ieškovui išduotas Apple Store kvito dublikatas (118 b.l., t.1).

UAB „Compservis“ diagnostikos akte 2010-11-02 (49 b.l., t.1) yra nurodyta, kad šiuo metu kompiuteris, analogiškas Macbook A1181, kurį galėtų ši firma pasiūlyti pirkti, yra Macbook MC516, o jo kaina – 3.599,00 Lt (su PVM).

Ieškovai M. ir D. K. patvirtino, kad automobilyje jie vežė būtent tą patį kompiuterį, kurio pirkimą patvirtina kvito dublikatas. Apple Store kvito dublikate yra nurodytas serijos Nr. W87180KHWGQ, kuris sutampa su UAB „Compservis“ diagnostikos akte nurodytais apžiūrėto kompiuterio duomenimis. Teisminio nagrinėjimo metu šalys apžiūrėjo sugadintą kompiuterį.

Šioje byloje tarp šalių, minėta, kilo ginčas dėl paties kompiuterio buvimo automobilyje autoįvykio metu fakto. Atsakovai abejoja šiuo faktu dėl tos priežasties, kad ieškovai apie žalos atlyginimą dėl sugadinto kompiuterio pradėjo kalbėti ne iš karto. Taip pat, atsakovai suabejojo tuo, kada galėjo būti sugadintas kompiuteris: tą pačią dieną, kai ieškovas iš užsienio skrido lėktuvu į Lietuvą, transportuojant kompiuterį iki lėktuvo, ar autoįvykio metu.

Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, kad nustatyti kompiuterio vertę, bei tai, ar kompiuteriui galėjo būti padaryti tokie sugadinimai, jei jis būtų buvęs automobilyje autoįvykio metu. Tačiau ekspertizę skirti buvo atsisakyta, nes pagal šalių pateiktų klausimų turinį turėjo būti skiriama kompleksinė ekspertizė, kadangi buvo keliami klausimai ne tik dėl kompiuterio vertės ir jo sugadinimų, tačiau ir dėl paties eismo įvykio, o todėl, atsižvelgiant į tokio ekspertinio tyrimo mastą, į ieškovo nurodytą kompiuterio vertę bei tai, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-36-252-2011 šioje byloje turi prejudicinę galią, pripažinta, kad skirti teismo ekspertizę būtų neekonomiška (19-20 b.l., t.2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas vertina nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, atsižvelgiama į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes.

Ieškovas D. K. pateikė Apple Store, esančios Londone W1B 2ET, kvito dublikatą, kuriame nurodyta, kad pirktas kompiuteris MACBook 13.3/2.0/2X1GB/120/SD/AP/BT, serijos numeris W87180KHWGQ, pirkėjas yra D. K., kad pirkimo data – 2010-04-24, grąžinimo data yra 2010-05-08, garantija galioja iki 2011-04-23, kaina su PVM – £ 1.149,00 (118 b.l., t.1). Kompiuterio pirkimo data - 2010-04-24 daugmaž sutampa su ieškovo atstovės ir ieškovo M. K. nurodyta kompiuterio įsigijimo data – prieš 2 - 2,5 metų (iki teismo posėdžio 2012 metais) (110 b.l., t.1)).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, labiau tikėtina, kad ieškovui priklausantis kompiuteris buvo automobilyje ir buvo nepataisomai sugadintas autoįvykio metu, kad kompiuterio įsigijimo faktą ir jo kainą - £ 1.149,00 patvirtina ieškovo pateiktas kvito dublikatas. Atsakovų argumentai, kad kompiuterio galėjo nebūti automobilyje autoįvykio metu, nes ne iš karto ieškovas prašė atlyginti žalą už kompiuterį, kad kompiuteris galėjo būti nepataisomai sugadintas jį transportuojant iki lėktuvo ir lėktuvu, kad pirkinio kvitas gali būti visai kito kompiuterio, pagrįsti tik spėjimu, jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovų nurodytų faktų. Jau pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti patirtą žalą dėl kompiuterio sugadinimo.

LR CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nors ieškovas D. K. pateikė rašytinį įrodymą, kad už kompiuterį mokėjo daugiau, tačiau prašė priteisti tik 3.600,00 Lt, todėl teismas vertina, kad nuostoliai dėl kompiuterio nepataisomo sugadinimo ieškovui D. K. visiškai būtų atlyginti sumokant 3.600,00 Lt (LR CK 1.5 str. 3 d., 6.249 str. 1d.).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai kaip karvių, pažymėtų numeriais: 04306271 ir 02730372, savininkai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai dėl ko minėti gyvuliai naktį buvo palaidi, užklydo ant kelio važiuojamosios dalies.

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Šioje byloje iš naujo nebeįrodinėjama, nes Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-36-252-2011 yra nustatyta, kad ieškovas vairavo automobilį laikydamasis KET reikalavimų, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, o eismo įvykio neišvengė dėl objektyvios aplinkybės, kurios iš anksto numatyti nebuvo galima – staiga ant kelio važiuojamosios dalies išėjusių galvijų. Taigi laikytina nustatyta, kad atsakovams pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo pačiu neužtikrinus LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtintos gyvūno savininkų pareigos garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tarp šios jų veikos ir ieškovams atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Netinkamas gyvūno laikymas, t.y. neužtikrinimas, kad pririštas gyvūnas neišsilaisvintų, nepriklausomai nuo jo elgesį galinčių nulemti aplinkybių, nuo gamtinių sąlygų (autoįvykis įvyko rugsėjo 22 d., jo metu lijo) negali būti vertinamas kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė (LR CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sąlygas riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovams. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad transporto priemonę vairavęs ieškovas M. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis elgėsi nerūpestingai ir toks ieškovo elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo LR CK 6.270 str. 1d. numatytu pagrindu.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovų atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Ieškovai prašė nustatyti, kad visų trijų atsakovų pareiga jiems atlyginti žalą yra solidari, nes, ieškovų nuomone, žala padaryta kelių asmenų veiksmais (LR CK 6.6 str. 3d.). Nustatyta, kad atsakovų, kaip naminių gyvūnų savininkų, neteisėta veika pasireiškė ne aktyviais veiksmais, o neveikimu, t.y. tam tikrų pareigų nevykdymu, taigi nustatyti atsakovų (D. A. Z. ir J. bei Z. K.) solidariąją pareigą ieškovams atlyginti žalą teisinio pagrindo nėra (LR CK 6.6 str.). Pažymėtina, kad atsakovai J. K. ir Z. K. yra sutuoktiniai, jiems karvė priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jie abu turėjo tapačią pareigą su jiems priklausančiu turtu elgtis apdairiai ir rūpestingai, vykdyti LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtintos gyvūno savininkų pareigas, todėl jų abiejų pareiga atlyginti žalą ieškovams yra solidari (LR CK 6.279 str.1d.).

Šioje byloje ieškovams padarytą žalą atsakovas D. A. Z. (kaip vienos karvės savininkas) ir J. bei Z. K. (kaip kitos karvės savininkai) privalo atlyginti lygiomis dalimis, nes pagrindo nustatyti kitaip, minėta, nėra, ieškiniai dalyje dėl nustatymo solidariosios atsakovų atsakomybės atmestini.

Pagal LR CK 6. 282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Ši įstatymo norma taikoma tuomet, kai žalą padarė fizinis asmuo ir reikšmės turi ne bet kokia, o tik sunki turtinė padėtis, t. y. asmuo visiškai neturi turto ar pajamų, kurie užtikrina jo kasdienių poreikių maistui, būstui ir pan. tenkinimą. Asmens sunki turtinė padėtis negali būti pagrindu visiškai atleisti jį nuo deliktinės atsakomybės.

VSDFV duomenimis J. K. (150, 172 b.l., t.1) yra mokama 645,37 Lt dydžio senatvės pensija, atsakovei Z. K. – 729,98 Lt netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija (151, 174-175 b.l., t.1), atsakovas D. A. Z. jokių išmokų negauna (152, 173 b.l., t.1). J. K. nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir du žemės sklypus (1.9300 ha ir 0,6400 ha), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena kartu su atsakove Z. K.. Pagal J. K. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką išmokai už 2011 metus gauti jam priklausanti išmokėti išmoka – 1.572,78 Lt (4 -5 b.l., t.2), o atsakovui D. A. Z. tiesioginė išmoka už 2011 metus – 2.270,21 Lt už deklaruojamus 4,57 ha žemės, jis, jo teigimu, taip pat turi gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (6 b.l., t.2). Apie gaunamas kitokias pajamas iš ūkininkavimo atsakovai duomenų neteikė. Šiais rašytiniais įrodymais nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jie negalėtų atlyginti padarytos žalos, todėl jų atžvilgiu LR CK 6. 282 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.

LR CK 6.281 str. nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais.

Nors atsakovai nurodė, kad jie pageidautų ir galėtų žalą, padarytą kompiuterio sugadinimu, atlyginti natūra, tačiau, teismo vertinimu, jau šiuo metu yra kilęs ginčas tarp šalių dėl to, ar galėtų būti pateiktas tokios pat kokybės daiktas. Ieškovo atstovės teigimu, Lietuvoje neprekiaujama originaliais kompanijos „Apple“ kompiuteriais, o bet kokio kompiuterio ieškovas gauti nepageidauja, nes jau įsigijo naują kompiuterį, o atsakovų atstovės teigimu, analogiškų kompiuterių kaina Lietuvoje yra apie 600 litų. Taigi, vadovaudamasis LR CK 1.5 str. 3 d., 6.249 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens nuomonę dėl žalos atlyginimo būdo, teismas vertina, kad tikslinga įpareigoti atsakovus atlyginti padarytus nuostolius, t.y. sumokėti 3.600,00 Lt, o ne įpareigoti atsakovus pateikti tokios pat rūšies ir kokybės daiktą.

Iš atsakovų D. A. Z. ir Z. K. bei J. K. priteistina 2.922,00 Lt žalai atlyginti ieškovui M. K. bei 3.600,00 Lt žalai atlyginti ieškovui D. K. taip: iš atsakovo D. A. Z. – ½ dalis, o iš Z. K. bei J. K. solidariai – kita ½ dalis.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.), jos priteisiamos ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Ieškovai prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovų prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovų reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovų ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų žalai atlyginti sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo - 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškiniai tenkintini iš dalies ( atmesti tik dalyje dėl solidarios atsakomybės nustatymo), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Pradinis ieškinys buvo pareikštas ieškovo M. K., jis prašė priteisti žalą, padarytą tiek dėl automobilio sugadinimo, tiek dėl kompiuterio sugadinimo. Jis ieškinį apmokėjo 196,00 Lt žyminiu mokesčiu (8 b.l., t.1) bei atstovei advokatei sumokėjo viso 2.579,00 Lt (už procesinio dokumento parengimą ir atstovavimą teisme) (7 b.l., t.1). Ieškovas D. K. rašytinių įrodymų, kad turėjo išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nepateikė. M. K. grąžinti dalį žyminio mokesčio neprašė, o ieškovas D. K. ieškinio žyminiu mokesčiu pats neapmokėjo, todėl yra pagrindas, atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad ieškovus sieja artimas giminystės ryšys, dalyje dėl žyminio mokesčio pripažinti, jog D. K. ieškinį pagal jo sumą yra apmokėjęs reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu – 108,00 Lt.

Ieškovo M. K. turėtų išlaidų už advokatės teisinę pagalbą dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p. (už ieškinį maksimalus dydis – 3 MMA ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA) pripažintina, kad ieškovo M. K. realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.579,00 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovo procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš dalies buvo atmestas dėl solidariosios atsakomybės nustatymo, priteistinos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti mažintinos iki 2.000,00 Lt ir ieškovui M. K. priteistina šių išlaidų 1/2 iš D. A. Z. ir po 1/4 iš Z. K. ir J. K.. Abiems ieškovams iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis (88,00 Lt ir 108 Lt) taip: ½ iš D. A. Z. ir po ¼ iš Z. K. ir J. K. (LR CPK 93 str. 98 str.).

Iš atsakovų į valstybei priteistina 43,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1/2 iš atsakovo D. A. Z. ir po ¼ iš atsakovų Z. ir J. K.) (LR CPK 79 str., 88 str.1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo M. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.461,00 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.461,00 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.000,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 44,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.461,00 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.461,00 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 22,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 22,00 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovo D. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.800,00 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.800,00 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.800,00 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.800,00 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,00 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškovų M. K. ir D. K. ieškinius atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.