- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-09
- Bylos Nr.
- II-36-252/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pažeidėjas
- M.K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z.K., D.A.Z.
- Advokatai
- Rima Žiautienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal M.K. skundą Utenos apskrities VPK dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės specialistas 2010-11-12 nutarimu M.K. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskyrė 100 Lt baudą, nes jis 2010-09-22 apie 1 val. 40 min. Utenos r., kelio Vilnius – Utena 89 km, vairuodamas automobilį BMW 316, esant blogam matomumui nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, atsiradus kliūčiai, kurią buvo galima pastebėti iš anksto, jei būtų pasirinktas saugus greitis, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarą. Eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras ir automobilis.
Šalies argumentai
M.K. prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nubaustas nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog jis 2010-09-23 apie 1.30 val. nakties važiavo iš Vilniaus link Utenos maždaug 80 km/h greičiu, tuo metu lijo lietus ir kelio matomumas buvo blogas. Kelio važiuojamojoje dalyje maždaug už 50 m pastebėjęs dvi karves, stengdamasis išvengti susidūrimo su jomis, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir, jau pravažiavęs kliūtį, rikiuodamasis į savo eismo juostą, nesuvaldė automobilio bei atsitrenkė į kelio atitvarą. Iš karto įvykus eismo įvykiui, privažiavo liudytojai, kurie važiavo iš medžioklės. Pastarieji ir padėjo sugauti karves, kad būtų galima nustatyti karvių savininkus. Be to, pagal laikraštyje paskelbtą skelbimą, atsirado liudininkas, tuo pačiu metu važiavęs link Vilniaus, kuris taip pat nurodė vos išvengęs susidūrimo su važiuojamąja kelio dalimi ėjusiomis karvėmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog pareigūnas, nagrinėjęs jo administracinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p. nuostatas, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio būklę, oro sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kadangi jis niekaip negalėjo numatyti, jog kelio važiuojamojoje dalyje tamsiu paros metu gali vaikščioti karvės. Toje kelio atkarpoje jokių kelio ženklų, įspėjančių apie į kelią išbėgančius gyvūnus, nebuvo. Eismo įvykio metu buvusiomis važiavimo sąlygomis, sustabdyti automobilio buvo neįmanoma, juolab, kad galimybės numatyti apie ant kelio vaikščiojančius gyvulius neturėjo. Taip pat pabrėžė, jog AB „Lietuvos draudimui“ išduotoje pažymoje, kurią paruošė Utenos apskrities VPK, eismo įvykio kaltininku nurodyta karvė, o ne jis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus mano, jog byla išnagrinėta neobjektyviai ir vienpusiškai, neįvertinus visų bylose esančių įrodymų, todėl administracinė byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Atsiliepime nurodė, kad M.K., vairuodamas automobilį, elgėsi neatsargiai, pervertino savo galimybę laiku sureaguoti į nakties metu kelyje galinčias pasitaikyti kliūtis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ignoravo KET 133 p. numatytus kriterijus, pasirenkant važiavimo greitį, jo veiksmuose yra visi teisės pažeidimo požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog eismo įvykyje įvardinta kliūtis – karvė – nėra laukinis žvėris, todėl kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ nebuvimas neturi tiesioginio ryšio su pasekmėmis. Be to, karvių savininkų už eismo įvykio sukėlimą patraukti administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo, kadangi jie nebuvo eismo įvykio dalyviais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus prašė M.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti KET pažeidimą. Tiek nutarime, tiek ATP protokole nurodyta, jog M.K. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) samprata, pateikta LR ATPK 9 straipsnio 1 dalyje, numato, kad tai yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju, pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nustatyta, kad jis 2010-09-22 apie 1 val. 40 min. Utenos r., kelio Vilnius – Utena 89 km, vairuodamas automobilį BMW 316, esant blogam matomumui – lyjant lietui, pamatė staiga į kelio važiuojamąją dalį išėjusias dvi karves, vengdamas susidūrimo su jomis, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavęs kliūtį, persirikiuodamas į jo važiuojamosios krypties eismo juostą, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarą, apgadino automobilį ir kelio atitvarą.
Šias aplinkybes patvirtino liudytojas V.S., kuris parodė, jog tą naktį važiavo keliu Utena – Vilnius link Vilniaus. Važiuojant kelyje karvės jam irgi buvo sudarę kliūtį, kurią jis taip pat apvažiavo, vos išvengdamas susidūrimo su galvijais. Iš dešinės pusės nebuvo kelio atitvaro, ties autobusų stotele, toje vietoje galvijai ir galėjo išeiti į kelią. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog jis važiavo įkalnėn, staiga pastebėjęs galvijus ant kelio, sustabdyti nebeturėjo galimybės, todėl apvažiavo kliūtį. Vertinant tai, jog M.K. važiavo nuo kalno, tai pastebėjęs kliūtį, jis neturėjo jokių techninių galimybių sustabdyti savo transporto priemonę, kadangi buvo tamsu ir lijo, matomumas tokiomis sąlygomis siekia tik apie 50 m.
Liudytojais apklausti D.B. ir D.K. taip pat parodė, kad įvykio naktį važiavo iš medžioklės. Važiuojant nuokalnėn, pastebėjo stovintį vilkiką bei į kelio atitvarą atsitrenkusį automobilį. Išlipus pasiteirauti, ar nereikia pagalbos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog ant kelio netikėtai išėjus karvėms, jis stengėsi išvengti susidūrimo su jomis, tačiau nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą. Liudytojai taip pat parodė, jog padėjo M.K. sugauti karves, kurios su grandinėmis ir ištrauktais iš žemės kuolais vaikščiojo keliu.
Liudytojas M.M., kuris gavęs pranešimą atvyko į įvykio vietą ir formino įvykį, taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje buvo vilkikas, BMW automobilis ir dar du vyriškiai, kurių vienas PK pareigūnas. Jie paaiškino, kad važiavo iš medžioklės ir pamatė autoįvykį. Vilkiko vairuotoją apklausė jo kolega, nes jis nekalba rusiškai. Jis pats ėjo pažiūrėti karvių, ir vieną palaidą karvę pats rado, M.K. pažiūrėjo numerį, jis karvę pririšo. Kitą karvę atvedė liudytojas D.B. Tuo metu jam nekilo jokių abejonių, kad galvijai buvo ant kelio.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai sutampa su liudytojų parodymais, jie neprieštarauja vieni kitiems, M.K. su liudytojais nesieja draugiški santykiai, todėl netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Teismas nesiremia suinteresuotų asmenų Z.K. ir D.A.Z. parodymais, jų atstovės advokatės Rimos Žiautienės paaiškinimais, kadangi jie eismo įvykio nematė ir negalėjo nurodyti jokių eismo įvykio aplinkybių. Niekuo neparemti jų paaiškinimai, kad karvės negalėjo pačios išsitraukti kuolų, nes kuolai buvo gerai įkalti į žemę, juolab, kad patys tvirtino iš ryto karves rado pririštas kitoje vietoje nei jie buvo jas pririšę vakare. Suinteresuotų asmenų atstovės advokatės R. Žiautienės pateikta versija, neva tik po eismo įvykio karvės buvo išvestos į kelią, niekuo nepagrįsta, todėl vertintina kritiškai. Taip pat kritiškai vertintini liudytojo A.R. parodymai. Liudytojo aiškinimas, kad jis pats pabandė atkurti įvykio schemą ir nustatė, jog pareiškėjas turėjo galimybę sustoti, todėl priimdamas nutarimą nurodė, kad pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Tokie pareigūno veiksmai yra niekiniai, nes pats nurodė, kad atlikdamas eksperimentą M.K. nepakvietė.
Be to, iš byloje esančios Utenos apskrities VPK draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ išduotos 2010-09-22 pažymos ( b. l. 24 ) matyti, kad eismo įvykio kaltininku įvardyta karvė, o eismo įvykio rūšis pažymėta kaip kiti eismo įvykiai, t. y. į važiuojamąją dalį išbėgus galvijams, vengdamas susidūrimo nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į atitvarus. Iš šios formuluotės galima daryti išvadą, jog būtent galvijų išėjimas į kelio važiuojamąją dalį sudarė pagrindą kilti eismo įvykiui.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto M.K. nurodytas aplinkybes, jog jis vairavo laikydamasis KET reikalavimų, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, o eismo įvykio neišvengė dėl objektyvios aplinkybės, kurios iš anksto numatyti nebuvo galima – staiga ant kelio važiuojamosios dalies išėjusių galvijų, juolab, kad analogiškas įvykio aplinkybes parodė ir liudytojas V.S. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad dviejų karvių buvimas važiuojamojoje kelio dalyje, kuri atitverta kelio atitvarais, negali būti vertinama kaip iš anksto numatoma kliūtis. Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes aplinkybės dėl važiavimo greičio pasirinkimo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o į aplinkybę dėl galvijų išėjimo į kelią priimant skundžiamą nutarimą neatsižvelgta, tik apsiribota formaliu KET 133 punkto formuluotės nurašymu. Institucija iš esmės nekonkretizavo ir nesusiejo faktinės eismo įvykio situacijos su kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis – kelio danga, meteorologinėmis sąlygomis (eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui), kurios galėjo sukelti klaidingas išvadas dėl asmens kaltės.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009), nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog M.K. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, o jo veiksmai buvo tiesioginė priežastis kilti eismo įvykiui bei kad jis kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės specialisto 2010-11-12 nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla M.K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d.,
nutaria:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros organizavimo ir kontrolės grupės specialisto 2010-11-12 nutarimą, kuriuo M.K. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 100 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.