- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2-284/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- P. Ž., J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- „DnB bankas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų P. Ž. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nustatyti trūkumai nurodytų pareiškėjų ieškinio dėl turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei AB „DnB bankas“ (civilinė byla Nr. 2-2247-260/2012),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai P. Ž. ir J. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydami iš suinteresuoto asmens pareiškėjams priteisti: 1) neteisėtai iki 2012 08 15 (imtinai) priskaičiuotas 221679 Lt palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) iki 2012-08-15 dienos (imtinai) 398 360 Lt nuostolius, patirtus dėl žemės ūkio technikos nuvertėjimo, ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) nuo 2012-08-16 už kiekvieną kalendorinį mėnesį priskaičiuotas palūkanas 11983 Lt per mėnesį ir 6 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) nuo 2012-08-16 pareiškėjų dėl žemės ūkio technikos nuvertėjimo kiekvieną kalendorinį mėnesį patirtus nuostolius 21533 Lt per mėnesį ir 6 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir išreikalauti jų nurodytus dokumentus (2 b. t., 71-95 l.).
Be to, pareiškėjai prašė dėl sunkios jų materialinės padėties, pareiškėjo P. Ž. sveikatos būklės bei viso turto arešto iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio – 9200 Lt sumokėjimo, likusios dalies – 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidedant iki 2012-09-01.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2012 m. rugsėjo 6 d. pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus apie sumokėtą trūkstamą 25766 Lt žyminį mokestį (2 b. t., 113-114 l.). Nurodė, kad pareiškėjai, reikšdami turtinio pobūdžio reikalavimus dėl 620039 Lt žalos ir nuostolių priteisimo, privalo sumokėti 10200 Lt žyminį mokestį, o už reikalavimą priteisti jiems nuo 2012-08-16 po 21533 Lt per mėnesį nuostolių, patiriamų dėl žemės ūkio technikos nuvertėjimo, ir po 11983 Lt per mėnesį žalos, privalo sumokėti 16066 Lt žyminį mokestį, apskaičiuojamą pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą; iš viso pareiškėjai turi sumokėti 26266 Lt žyminį mokestį. Teismo teigimu, pareiškėjams sumokėjus 500 Lt dydžio žyminį mokestį, nėra pagrindo atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi pareiškėjo ūkininko P. Ž. turto vertė pagal balanso duomenis viršija 4,5 mln. Lt., skolos nesiekia 3 mln. Lt, o kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės (turto ir piniginių lėšų areštas, ūkininkavimui ir šeimos pragyvenimui reikalingos lėšos) yra laikino pobūdžio finansinės problemos. Šios aplinkybės galėtų būti vertinamos prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pareiškėjai prašo atidėti tik 500 Lt sumokėjimą, ir neprašo atidėti kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai P. Ž. ir J. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad pareiškėjai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį ir atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (2 b. t., 118-129 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai taikė ir aiškino žyminio mokesčio apskaičiavimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio reglamentuojančias civilinio proceso normas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuojama, kad teismas turi pareigą ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, tačiau nutarties motyvuojamoji dalis nepagrįsta, nevientisa ir prieštaringa. Kadangi pareiškėjai gina ne tik savo, bet ir kitų kreditorių bei valstybei atstovaujančio UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ turtinius interesus, civilinė byla yra susijusi su viešuoju interesu ir pareiškėjai pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą turėjo būti visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
2) Dėl teismo nutartimi nustatyto termino žyminiam mokesčiui sumokėti kilo teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo problema, todėl, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, suvaržyta pareiškėjų konstitucinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme bei užkirstas kelias kuo operatyviau pasinaudoti teismine gynyba;
3) Teismas neteisingai paskaičiavo žyminį mokestį pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl ko pareiškėjams mokėtina žyminio mokesčio suma gerokai padidėjo;
4) Spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, teismas klaidingai įvertino pareiškėjų turtinę padėtį. 2010/2009 ūkio balanso ataskaitos duomenys pasenę ir neatitinka realios pareiškėjo P. Ž. finansinės situacijos; antstolei vykdomosiose bylose vykdant išieškojimą iš pareiškėjo turto, daugiau negu vieno milijono litų vertės turtas parduotas iš varžytynių, todėl turtas yra sumažėjęs, be to, pareiškėjų turtas yra areštuotas antstolių. Pareiškėjo ūkis negali laisvai disponuoti gaunamomis lėšomis dėl banko sąskaitoms taikomo arešto bei vykdomų išieškojimų, o neareštuotos pinigų sumos pakanka tik pagrindinių minimalių šeimos poreikių patenkinimui. Dėl to pareiškėjai negali gauti paskolos žyminiam mokesčiui susimokėti. Nesutinka, kad finansinės problemos yra laikino pobūdžio, kadangi kreditorių reikalavimo suma yra didelė, o pareiškėjų turtas areštuotas užtikrinti didelę reikalavimo sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „DnB bankas“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (2 b. t., 143-145 l.). Nurodo, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų išvadų dėl nebuvimo pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio; teismas, vertindamas turtinę padėtį, vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo pateikti byloje, o už tikrąją finansinę padėtį atspindinčių dokumentų pateikimą yra atsakingi pareiškėjai. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai turi finansines galimybes susimokėti žyminį mokestį; tai, kad, pareiškėjų teigimu, areštuotos jų sąskaitos, nesudaro pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jie turi turto daugiau negu įsiskolinimų ir galimybę disponuoti įsiskolinimą viršijančiu turtu; be to, pareiškėjų prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjai neturi objektyvaus pagrindo reikšti reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą, pareiškiant ieškinį, sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamą teismui ieškinį (CPK 80 str.).
CPK imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių šis apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2304/2011; 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; be to, teismas, nustatydamas sunkią asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009). Beje, pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, pareikšdami ieškinį, sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (1 b. t., 26 l.; 2 b. t., 130 l.), o prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio dėl sunkios jų finansinės padėties bei atskirąjį skundą grindžia įrodymais, pateiktais su ieškiniu apie jų turtinę padėtį.
Pareiškėjų pateikti įrodymai (apie gaunamas draudžiamąsias pajamas ir pareiškėjo vykdomą veiklą (2 b. t., 5 l., 63 l., 108 l.), paramos dydį (2 b. t., 7-11 l.), šeimos sudėtį (2 b. t., 59-60 l.), pareiškėjo patirtą traumą (2 b. t.,61-62 l.); duomenis apie pareiškėjams priklausančio turto areštą ir priverstinį areštuoto turto pardavimą iš varžytynių (2 b. t., 12-41 l.), antstolių atliekamus vykdymo veiksmus (2 b. t., 43-52 l., 13-139 l.), 2010 m. spalio 6 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2009 metus bei 2011 m. balandžio 1 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už 2010 metus (2 b. t., 53-58 l.), kuriuos įvertino ir pirmosios instancijos teismas, iš dalies tvirtina, kad šiuo metu pareiškėjai neturi pakankamai lėšų sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio reikalavimus. Tačiau pareiškėjai nepateikė visų galimų įrodymų apie jų turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atleisti juos nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies už paduodamą ieškinį (tarp jų įrodymų apie pareiškėjų banko sąskaitose esamą piniginių lėšų likutį, šių lėšų judėjimą, duomenų apie visą nuosavybės teise valdomą turtą, sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2011 metus; CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.). Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad apygardos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų turtinę padėtį, nes, pareiškėjų teigimu, vertino realios (dabartinės) finansinės situacijos neatitinkančius 2010/2009 metų balansus. Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjai nepateikė teismui kitų, jų teigimu, realią jų finansinę padėtį atspindinčių naujausių dokumentų, taip pat įrodymų, kad jie negalėtų ateityje sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio, o byloje pateiktų dokumentų pagrindu negalima padaryti išvados, kad ateityje pareiškėjų turtinė padėtis negali pagerėti ir kad jie negalės ateityje sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio (CPK 185 str.). Pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).
Neturi pagrindo ir pareiškėjų argumentas, jog civilinėje byloje jie gina viešąjį interesą, dėl kurio atleidimas nuo žyminio mokesčio numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pagal jų ieškinio reikalavimų pobūdį, reikalauja galimos jų patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo, todėl šiuo atveju dominuoja ne viešasis, o privatus interesas, be to, tai, jog pareiškėjai byloje prašo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Žemės garantijų fondas“ (1 b. t., 68-75 l.), nesudaro pagrindo teigti, kad jie turi būti atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį už pareiškėjų ieškinio reikalavimus priteisti už kiekvieną kalendorinį mėnesį 11983 Lt palūkanų ir 21533 Lt per mėnesį nuostolių nuo 2012-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, apskaičiuodamas jį CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. 16066 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtus pareiškėjų ieškinio reikalavimus, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris sudaro 5355 Lt. Todėl pareiškėjų mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus iš viso sudaro 15555 Lt (10200 Lt + 5355 Lt).
Dėl nurodyto, pakeistina teismo nutartis, nustatant, kad pareiškėjai turi sumokėti 15555 Lt žyminio mokesčio (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), be to, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti nurodytą žyminį mokestį už pareiškėjų ieškinį ir pateikti apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodyto ieškinio trūkumo, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjams (CPK 115 str., 138 str.).
Pažymėtina, kad ši kolegijos nutartis neužkerta pareiškėjams kelio, nesant galimybių iš karto sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, pateikiant ir turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t ar i a:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d nutartį.
Nustatyti, kad už pareiškėjų P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis - 15555 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis Lt).
Nustatyti 14 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos pareiškėjų ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 15555 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.