Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-119/2012

Teisėja R. R. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.4.1.

2012 m. birželio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal BK 138str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams; pagal BK 137str. 1d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 139str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams. Paskirtos bausmės, sutinkamai su BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p., subendrintos jų apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas G. G. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus įpareigojant atlikti per tris mėnesius.

V. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal BK 138str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams; pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 139str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. subendrintos jų apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. ir bausmės vykdymas V. P. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus įpareigojant atlikti per tris mėnesius.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 14 202,90 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš nuteistųjų G. G., V. P., M. R. ir E. R. Valstybinei ligonių kasai priteista 14 202,90 Lt.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies solidariai iš G. G., V. P., M. R. ir E. R. priteista 600 Lt.

Nukentėjusiojo R. A. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų G. G., V. P., M. R. ir E. R. jam solidariai priteista 800 Lt.

Nukentėjusiojo B. P. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų G. G., V. P., M. R. ir E. R. jam solidariai priteista 1500 Lt.

Nukentėjusiojo S. J. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų G. G., V. P., M. R. ir E. R. jam solidariai priteista 2500 Lt.

Iš visų nuteistųjų lygiomis dalimis priteista 2400 Lt advokato atstovavimo išlaidų R. Ž., R. A. ir B. P.-po 800 Lt kiekvienam.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. R. ir E. R., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. ir V. P. nuteisti už tai, kad jie kartu su E. R. ir M. R. bendrininkų grupėje dalyvavo darant nusikalstamas veikas: viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir grasinimais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarė įvairaus masto sveikatos sutrikdymus septyniems asmenims.

2008m. balandžio 20d. apie 2val. nakties kaltinamiesiems broliams G. G. ir V. P. atvykus į poilsio bazės ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), lauke prie šiai poilsio bazei priklausančio pastato, t.y. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų G. G. vieną kartą lazda sudavė ten buvusiam R. A. į rankos kairįjį riešą ir kilus muštynėms tarp besisvečiavusių vilniečių ir molėtiškių kompanijų, visi keturi kaltinamieji, taigi ir M. R., E. R. bendrais veiksmais išdaužė pastato, kuriame buvo švenčiamas R. Ž. gimtadienis, du lango stiklus, pro duris įsibrovė į jo vidų, nutraukė R. Ž. gimtadienio šventę, grasindami visus sumušti, iššovė ne mažiau 5 šūvių dujiniu pistoletu, sukėlė ten buvusių asmenų, tame tarpe O. M. (B.ės) ir S. J. paniką. Veikdami toje pačioje bendrininkų grupėje, E. R. su broliu M. R. įspyrė apie 30 kartų nukentėjusiajam R. Ž. į galvą, šonus, rankas, o E. R. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 5 kartus B. P. į kairįjį šoną bei ranką, V. P. kumščiu sudavė vieną kartą B. P. į veidą, įspyrė į nugarą ir šiam parkritus ant grindų, laikė prikišęs jam prie smilkinio dujinį pistoletą ir įspyrė ne mažiau kaip 10 smūgių į šonus, V. P. žarstekliu sudavė 4 kartus nukentėjusiajam V. P. į dešinįjį šoną bei 5 kartus įspyrė jam į šoną bei į galvą, po konflikto kumščiu dar sudavė smūgį į veidą, taip pat 3 kartus metaliniu daiktu sudavė S. J. į sėdmenis bei į dešinįjį šoną, ranka sudavė jam į krūtinę. Šiais bendrais visų keturių bendrininkų veiksmais dėl alkūnkaulio lūžimo nukentėjusiajam B. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiesiems R. Ž., V. P., S. J. bei R. A. nežymus jų sveikatos sutrikdymas, taip pat chuliganiškais veiksmais sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Be to, tuo pačiu laiku chuliganiškų veiksmų procese bendrininkaudami kaltinamieji, privalėję numatyti, kad dėl jų nusikalstamų veiksmų gali būti padaryta žala žmonių sveikatai, tai yra, jie išsigąs, bandys pabėgti, pasislėpti ir dėl to gali būti sužalota jų sveikata, minėtomis aplinkybėmis jėga įsibrovus į pastato vidų, grasinant visus sumušti, iššovus ne mažiau 5 kartų dujiniu pistoletu, sumušus R. A., R. Ž., B. P., V. P., S. J. ir padarius jiems kūno sužalojimus, G. G. su dujiniu pistoletu rankoje užlipus į antrąjį namelio aukštą, kur buvo pasislėpę keli jame buvę asmenys, kaltinamieji G. G., V. P., E. R. ir M. R. išgąsdino bandžiusius išvengti sumušimo nukentėjusiuosius O. M. (B.ę) ir S. J. bei sukėlė pavojų jų sveikatai. Šio visų bendrininkų nusikalstamų veiksmų sukelto pavojaus akivaizdoje, O. M. (B.ei) ir S. J. gelbstintis nušokus iš antrojo aukšto į pirmąjį, O. M. (B.ei) dėl dešiniojo smilkinkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas komplikavosi smegenų koma, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o S. J. dėl dešinės kojos abiejų kulkšnių ir dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimo-nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Nuteistieji nesutinka su teismo išvada, kad jų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog jie dalyvavo nukentėjusiųjų užpuolime, o versija, kad jie atvažiavo paimti R. P., kuomet muštynės vyko lauke, ir į namelio vidų nebuvo užėję bei nieko nemušė, nebuvo tinkamai paneigta. Be to, nepaisant to, ar jie dalyvavo užpuolime, ar ne, teigiama, jog tarp jiems inkriminuotų neva atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių – O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir S. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiajam S. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi jis nušoko iš namelio antro aukšto į pirmą, todėl tarp jų veiksmų ir S. J. atsiradusių padarinių egzistuoja tik atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikšmės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad paprastai viešosios tvarkos pažeidimas, daromas tokiais veiksmais kaip langų daužymas, šaudymas iš dujinių pistoletų ir nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukelia tokių pavojingų padarinių kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas trečiajam asmeniui, kuris net nėra tiesioginis viešosios tvarkos pažeidimo dalyvis. Toks priežastinis ryšys negali būti numatomas, kadangi asmuo, pažeisdamas viešąją tvarką pirmame pastato aukšte, negali numatyti, jog dėl tokių jo veiksmų kitame aukšte esantys asmenys (apie kurių buvimą galbūt net nėra žinoma) pradės šokti iš antro pastato aukšto ir susižalos.

Pasak apeliantų, tarp jų veiksmų ir O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo taip pat nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, norėdama pasižiūrėti pro antro aukšto langą, ar jau atvažiavo policija, nuo tos akimirkos nieko daugiau neprisiminė, nes prarado sąmonę. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytojas S. V.. Taigi, O. M. nukrito iš pastato antro aukšto į pirmą aukštą netyčia. Nuteistieji pažymi, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jų kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti, todėl jie turi būti išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo G. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad G. G. su dujiniu pistoletu užlipo į antrą aukštą ir jį išteisinti pagal BK 138 str. 1 d. bausmę paliekant tą pačią; nuteistąjį M. R. išteisinti pagal BK 138 str. 1 d. bausmę paliekant tą pačią.

Nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų G. G., V. P., M. R., E. R. nuteisimo pagal BK 137 str. 1 d., 139 str. 1 d. naikintina. (BPK 329 str. 1 p.)

Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu savaime neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tik teismas, kuris turi būti objektyvus baudžiamosios bylos aplinkybių, proceso šalių atžvilgiu, gali užtikrinti, jog teismo nuosprendis būtų laikomas pagrįstu, o tai reiškia, kad jame padarytos išvados dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų bus pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymo

BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 138 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad G. G., V. P., veikdami kartu su M. R. ir E. R. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir grasinimais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarė sveikatos sutrikdymus. G. G. ir V. P. atvykus į poilsio bazės ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), lauke prie šiai poilsio bazei priklausančio pastato, t.y. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų G. G. vieną kartą lazda sudavė ten buvusiam R. A. į rankos kairįjį riešą ir kilus muštynėms tarp besisvečiavusių vilniečių ir molėtiškių kompanijų, visi keturi nuteistieji bendrais veiksmais išdaužė pastato, kuriame buvo švenčiamas R. Ž. gimtadienis, du lango stiklus, pro duris įsibrovė į jo vidų, nutraukė R. Ž. gimtadienio šventę, grasindami visus sumušti, iššovė ne mažiau 5 šūvių dujiniu pistoletu, sukėlė ten buvusių asmenų, tame tarpe O. M. (B.ės) ir S. J. paniką. V. P. kumščiu sudavė vieną kartą B. P. į veidą, įspyrė į nugarą ir šiam parkritus ant grindų, laikė prikišęs jam prie smilkinio dujinį pistoletą ir įspyrė ne mažiau kaip 10 smūgių į šonus, V. P. žarstekliu sudavė 4 kartus nukentėjusiajam V. P. į dešinįjį šoną bei 5 kartus įspyrė jam į šoną bei į galvą, po konflikto kumščiu dar sudavė smūgį į veidą, taip pat 3 kartus metaliniu daiktu sudavė S. J. į sėdmenis bei į dešinįjį šoną, ranka sudavė jam į krūtinę. Šiais bendrais visų keturių bendrininkų veiksmais dėl alkūnkaulio lūžimo nukentėjusiajam B. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems R. Ž., V. P., S. J. bei R. A. nežymus jų sveikatos sutrikdymas, taip pat chuliganiškais veiksmais sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nuteistųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, duotais apylinkės teisme, kur jis parodė, kad 2008 04 19 į poilsio bazę „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo švęsti gimtadienio-tam buvo išnuomoti du nameliai, vienas iš jų su pokylių sale. Į pobūvį suvažiavo apie 30 žmonių iš Vilniaus ir kurį laiką viskas vyko sklandžiai. Dar dienos metu jis buvo susipažinęs su netoliese, kitame namelyje šventusia kompanija. Nieko iš tos kompanijos jis nekvietė ateiti į poilsio namelį, kuriame vyko jo gimtadienio šventimas. Tačiau sutemus, kažkuriuo metu pas juos į salę atėjo iki pusės nusirengęs E. R. ir netikėtai paėmė nuo stalo degtinės butelį ketindamas su juo išeiti. Jis, R. Ž., butelį pasiėmė atgal ir būtent dėl šio butelio kilo žodinis konfliktas, nes E. R. pradėjo grasinti, kad atvažiuos jo draugai ir juos visus, vilniečius, sumuš. Po to jis išėjo savo namelio link ir buvo švenčiama toliau. Bet po kurio laiko iš lauko į salę įbėgęs R. A. pasakė, kad kažkas atvažiavo ir jau ruošiasi pulti. Tuomet S. J. užrėmė iš vidaus namelio duris ir jas laikė, kad užpuolikai nepatektų į vidų. Bet ėmė dūžti namelio langų stiklai, o po to kažkas pro langą ėmė šaudyti dujiniu pistoletu. Vienas įsibrovėlių daužydamas lango stiklą susipjaustė ranką. S. J. neišlaikius durų, į namelį įsiveržė keli užpuolikai-daugiau nei keturi kaltinamieji ir pradėjo juos daužyti pagaliais, strypais, armatūra. Jis spėjęs nubėgti į gretimą kambarį ir čia, netoli pirties su baseinu durų, jį puolė dviese ir pargriovę būtent E. R. smarkiai daužė jį ir B. P. kažkokiu pagaliu bei spardė kojomis. Apie 20 ar daugiau smūgių jam teko į rankas, šonus ir galvą, tad visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, o B. P. esą dar daugiau kliuvo, taip esą E. R. keršijo už tą degtinės butelį, kurio jam prieš tai neleido išsinešti. Be to R. Ž. matė, kad užpuolikai mušė ir kitus jo draugus, tačiau kuriuos tiksliai, negalėjo pasakyti, be to, girdėjo namelyje aidint šūvius ir klyksmus. Po to užpuolikai pasišalino, atvyko greitosios ir policijos automobiliai, buvo išvežta sužalota Oksana ir veiksmas persikėlė į lauką, kur V. P. toliau jiems grasino bei policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė smūgį M. S. į veidą, tačiau policijos pareigūnai į tai nereagavo. Dėl to, kad buvo sumuštas, sugadinta gimtadienio šventė, nors balius turėjo vykti dvi dienas, prašė tenkinti jo pareikštą 3700Lt sumos ieškinį-priteisti 700Lt nuostolių už suniokotą maistą, vaisvandenius ir alkoholinius gėrimus bei 3000Lt neturtinės žalos (b.l. 24, t.1). MRU Teismo medicinos instituto (toliau-TMI) Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2121/08 (01) teigiama, kad R. Ž. padarytos kraujosruvos viršugalvio ir pakaušio odoje, poodinės kraujosruvos rankose, dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-04-20). Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.16, I t.). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2008-04-29 nukentėjusysis R. Ž. atpažino poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje jį spardžiusius asmenis–ne tik E. R., bet ir M. R. (b.l. 20-23, I t.). Tikslindamas savo parodymus R. Ž. prašė vadovautis ir ankstesniojo teismo posėdžio metu jo duotais parodymais, nes dabartiniu metu jis jau ne viską tiksliai prisimena.

Nuteistųjų kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo B. P. parodymais, kur jis paaiškino, kad 2008 m. balandžio 19 d. atvyko į Molėtų rajone esančius poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“ švęsti R. Ž. gimtadienio. Švęsdamas gimtadienį jis išgėrė nedaug alkoholinių gėrimų-apie 0,25 gr degtinės. Jis nematė konflikto pradžios, tik po vidurnakčio sėdint banketinėje salėje kažkas iš draugų įbėgo ir susijaudinęs pasakė, jog „mus puola“. S. J. laikė užrėmęs duris, netrukus ėmė dužti namelio langų stiklai, pasigirdo šūviai, riksmai, necenzūriniai žodžiai, jis, B. P., su draugais ėmė trauktis į gretimą kambarį, tačiau pro namelio duris į vidų įsiveržė daugiau nei 10 nepažįstamų vaikinų. Vienas jų, kaip dabar žino-E. R.- daužė jį metaliniu strypu, jo rankose jis matė ir pistoletą, kažkuris iš jų buvo pridėjęs jam prie galvos pistoletą liepdamas gulėti ir nesikelti, kažkas iš užpuolikų spardė jį kojomis. Galvą B. P. buvo užsidengęs rankomis, tad daug ko nematė ir negali konkretizuoti, būtent kiek vaikinų jį spardė, bet po to daug ką papasakojo draugai, pavyzdžiui R. A., kad jį daužė ir spardė V. P.. Žino tiek, kad buvo apimtas panikos, nes nebuvo tikras dėl savo gyvybės. Matė, kad kaltinamieji intensyviai daužė ir spardė ne tik jį, bet ir R. Ž.. Jam, B. P., buvo sulaužyta kairioji ranka ties alkūne, dar sunkesnius sužalojimus patyrė O. M.. Paskui užpuolikai pasišalino ir į lauką išėjo ir jis pats. Ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Netrukus atvyko ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo jis buvo nuvežtas į Molėtų ligoninę, o vėliau kreipėsi medicininės pagalbos Vilniuje ir nedarbingas dėl to buvo 2 mėnesius. Sulaužytą ranką keičiantis orams jam paskauda iki šiol. MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 372/08 (14) teigiama, kad B. P. padarytas alkūnkaulio lūžimas. Sužalojimas kietu buku daiktu galėjo būti padarytas 2008-04-20. Daugiau tikėtina, kad alkūnkaulio lūžimas buvo padarytas metaliniu strypu ar įspiriant koja apauta batu. B. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 31-32, I t.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2008-04-25 nukentėjusysis B. P. atpažino poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje vieną iš jį mušusių asmenų-tai metaliniu strypu mušusį ir prie jo smilkinio pistoletą laikiusį asmenį – E. R. (b. l. 36-38, I t.). 2008-12-18 asmens parodymo atpažinti metu jis dar atpažino M. R. kaip asmenį, kuris poilsio namelyje jam trenkė ranka į veidą ir spardė (b.l. 41-44, I t.).

Nuteistųjų kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo R. A. parodymais, kur jis paaiškino, kad jis sunkiai beprisimena tuos įvykius poilsio bazėje, tad tikslesni jo parodymai yra anksčiau duoti. Švęsdamas draugų gimtadienį, R. A. kaip ir visi tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus. Jis žino, kad konfliktas su kaltinamaisiais kilo dėl degtinės butelio, kai iš gretimai šventusios kompanijos namelio atėjęs vaikinas paėmė nuo jų stalo butelį degtinės ir norėjo išeiti, bet jam nebuvo leista. Po to vienu metu lauke jis, R. A., pamatė kelis automobilius su įjungtais avariniais žibintais ir ten girdėjosi kažkoks šurmulys. Pirmas iš atvykėlių prie namelio priartėjo, kaip dabar žino, G. G., kurio jis stovėdamas lauke klausęs „vyrai, kas yra?”. Į tai šis nieko neatsakęs trenkė jam kažkokia lazda, bet jis spėjo užsidengti galvą, kitas kažkas su strypu sudavė į petį ir jis parklupęs bei surikęs saviesiems, kad atvažiavo jų mušti. Tuomet S. J. laikė užrėmęs duris, bet prasidėjo šaudymas, kaip suprato dujiniais pistoletais, dužo langų stiklai, apie 10 užpuolikų įsiveržė vidun ir ėmė mušti, daužyti bei spardyti jį ir draugus. Buvo sumaištis, merginų klyksmas ir pan. Jie atsitraukinėję į antrąjį aukštą, bet jį, R. A., kažkas pagavo už drabužių ir atitraukė atgal. Jis parkrito ant laiptų tarp pakopų ir jį gulintį ėmė dviese spardyti. Smūgiai kliuvo į šonus ir kaklą, o galvą jis užsidengė įkišęs ją tarp laiptų pakopų. Nors buvo suduota 30 smūgių kojomis, bet vis dėlto nebuvo stipriai suspardytas, nes stengėsi jų išvengti, bet sutrenkta plaštaka, sumuštas petys, mėlynėms nusėtas kūnas ir dėl to negalėjo sportuoti apie 8 mėnesius. Be to, matė, kaip atvykėlis V. P. žarstekliu daužė B. P.. Po to išgirdo, kad atvažiavo policija ir visi bėgo į lauką, užpuolikai atsitraukė, bet su atvykusiais policininkais jie kalbėjosi draugiškai. MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 135/09 (14) teigiama, kad R. A. nustatyta kraujosruva kairiojo riešo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir lazda. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2008-04-20 vieno trauminio poveikio rezultate. Dešiniojo peties sumušimo diagnozei patvirtinti nėra jokių objektyvių sumušimo požymių. R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 76, I t.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2008-04-25 nukentėjusysis R. A. atpažino lauke prie poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ poilsio namelio jam į kairę ranką mediniu pagaliu sudavusį asmenį – G. G., o taip pat asmenis, kurie buvo įsiveržę į namelio, kur vyko muštynės, vidų – V. P., M. R., E. R. (b. l. 80-84, I. t.). 2009-02-12 asmens parodymo atpažinti metu R. A. atpažino G. G. kaip asmenį, kuris 2008-04-20 lauke prie poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ namelio sudavė lazda jam į kairę ranką (b. l. 89-92, I t.). Akistatos metu su G. G. 2009 02 12 R. A. patvirtino, kad šis lazda ar pagaliu jam tuomet trenkė taikydamas į galvą, bet jis užsidengė kairiąja ranka. O akistatoje su V. P. patvirtino, kad šis banketinėje salėje mušė B. P., kitoje rankoje laikydamas daiktą, panašų į pistoletą (b.l. 93-94, 1t.)

Nukentėjusysis V. P. apylinkės teisme paaiškino, kad konfliktas su E. R. prasidėjo dėl butelio degtinės, kurį savavališkai paėmęs jis turėjo grąžinti ir dėl to buvo apsižodžiauta. Maždaug po valandos į namelį ėmė veržtis gal 10 žmonių, tarp kurių buvo visi kaltinamieji ir prasidėjo muštynės. Kiek žino, R. Ž. ir B. P. su strypu mušė E. R., o jam pačiam buvo sumušta galva, padarytos kraujosruvos, tačiau jis pretenzijų niekam neturi, ieškinio nepareiškė. Be to, pripažino, kad buvo stipriai girtas ir dėl girtumo bei dėl didelio laiko tarpo jis neatsimena detalių kaip viskas vyko. Tačiau patvirtino, kad R. Ž., kurio tuomet buvo švenčiamas gimtadienis, prieš muštynes buvo nuėjęs į namelį, kuriame šventė vietos jaunimas (tarp jų kaltinamieji E. ir M. R.). MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2123/08 (01) teigiama, kad V. P. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinėje užausinėje srityje, kraujosruvos viršugalvio odoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, juosmenyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-04-20). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53, I t.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2008-04-25 V. P. atpažino poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje jį žarstekliu mušusį asmenį – V. P., o taip pat asmenį, kuris irgi buvo įsiveržęs į namelio vidų – E. R. (b. l. 57-60, I t.).

Nukentėjusysis S. J., kurio parodymai, duoti ankstesniame, 2010 11 10 teismo posėdyje, buvo apylinkės teisme perskaityti (b.l. 67, t.3), patvirtino, kad jie yra teisingi. Iš jų metyti, kad tuomet į banketinę salę, kur buvo švenčiama, įsiveržė ne mažiau kaip 10 atvykėlių ir jiems veržiantis dužo namelio langų stiklai, kažkas pro langus šaudė dujiniu pistoletu, nes pasijuto dujų kvapas, girdėjosi merginų klyksmas iš antro aukšto, buvo sumaištis. Teismo posėdyje jis patikslino, jog iš užpuolikų jis įsidėmėjo tik E. R., kurį matė prieš pat įsiveržimą prie lango. Pradėjus šaudyti, jis bėgęs į gretimą kambarį, o po to-laiptais į namelio antrą aukštą, o iš paskos bėgo ir užpuolikai. Tuomet ant laiptų jis pajutęs smūgius per užpakalį, dešinį šoną, bet kas mušė-nematė. Jis pats pakilo ir laiptais užbėgo į antrą aukštą, kur prie turėklų gavo dar vieną smūgį ar tai postūmį į krūtinę. Dėl to smūgio pasekoje jis neišlaikė pusiausvyros ir persisvėręs per turėklus nukrito bei krisdamas susimušė koją-neprisimena kurią, bet į medikus nesikreipė. Kažkam įjungus šviesą, jis pamatė ant plytelėmis išklotų grindų gulint S. J. ir O. M., kurie, o taip pat B. P., atvykus greitajai medicinos pagalbai, buvo nuvežti į Molėtų ligoninę. Pats S. J. pretenzijų dėl sumušimo nepareiškė. MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 369/08 (14) teigiama, kad S. J. nustatytas kairės pėdos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2008-04-20 kietu buku daiktu. S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 104, I t.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2008-04-29 nukentėjusysis S. J. atpažino dujiniu pistoletu į poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ namelį šaudžiusį asmenį – E. R. (b. l. 109-111, I t.). 2008-12-18 asmens parodymo atpažinti metu jis irgi atpažino E. R. (b. l. 114-117, I t.).

Kai ši baudžiamoji byla Molėtų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą (bylą nagrinėjo ir 2011-01-24 nuosprendį priėmė teisėjas L. M., vėliau šis nuosprendis Vilniaus apygardos teismo buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme), teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai. Taigi iš minėtame posėdyje apklausto liudytojo M. S. parodymų matyti, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio, jis gerai neprisiminė to įvykio aplinkybių. Žino tik, kad pradėjus dužti langų stiklams jis pasislėpė tualete ir užrėmė duris, kad ten niekas neįsiveržtų ir į jas kažkas iš jėga įsibrovusių namelin asmenų šaudė, bet durys nebuvo prašautos. Po kurio laiko išgirdęs, kad atvažiavo policija ir užpuolikams išbėgus iš namelio, jis išėjęs iš tualeto matė ant grindų gulintį sumuštą B. P., o prie baseino buvo kilęs sąmyšis dėl kitų sumuštų draugų. Jis pats sužalotas nebuvo (b.l. 68, t. 3). Liudytojas A. D. pripažino, kad nelabai ką pamena, bet žino, jog tuomet švenčiant gimtadienį namelyje staiga pasigirdo stiklų dūžiai, šūviai, riksmai, dingo šviesa, buvo didelis triukšmas ir sąmyšis, tad jis iš pirmojo aukšto laiptais bėgo į antrąjį, kuriame daugiausia buvo susispietusios merginos. Kas vyko toliau, jis nežino, nes namelio viduje buvo visiškai tamsu (b.l. 68, t. 3). Iš liudytojų A. L., G. Ž., K. K., J. J. (molėtiškių kompanijos), kurie pranešė teismui išvykstą į užsienį dirbti ir negalį dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 207-211, t. 3), taip pat molėtiškių V. K., R. M., V. G. ankstesnių parodymų teisme matyti, kad R. Ž. su draugais visgi lankėsi jų išnuomotame namelyje, kuriame jie šventė J. J. gimtadienį, čia išgėrė alkoholio, rungdamasis palaužė rankomis, išėjo, apie 24val. pasak G. Ž., vėl buvo atėjęs, bet jau prastai nusiteikęs. Tačiau apie muštynes vilniečių išnuomotame namelyje jie parodymų nedavė, esą nematė, kas vyko tame namelyje, bet triukšmą ir riksmus girdėjo, išskyrus nė to neva negirdėjusią V. K.. Pasak G. Ž. draugų pasakojimo, jis buvo vilniečių spardomas, bet pats apie tai nežino (b.l. 69-70, 85, t. 3).

Taip pat 2008-04-20 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, jog buvo apžiūrėta poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ banketinė salė ir kiemas. Būtent nustatyta, kad kairėje pusėje nuo įėjimo yra 1,5x0,8 m dydžio langas, kurio du stiklai yra išdaužti. Ant žemės tiek iš lauko, tiek viduje matyti stiklai. Salėje ant stalo buvo įvairūs indai, maisto produktai bei gėrimai, kažkurie iš šių daiktų yra išvartyti bei numesti ant grindų, kai kurios kėdės taip pat yra nugriautos. Dešinėje įėjimo pusėje yra durys į virtuvės patalpą, toliau židinys bei durys į kitas pagalbines patalpas. Banketinėje salėje ant grindų matyti daug dėmių, panašių į kraują. Durys į virtuvę bei pagalbines patalpas rastos neužrakintos. Įėjus pro duris į kitą patalpą, ant grindų matyti raudonos dėmės, panašios į kraują, taip pat ant grindų guli sudaužytų butelių šukės. Kairėje šios patalpos pusėje yra dvejos durys, kurios apžiūros metu yra užrakintos. Tiesiai yra durys į baseiną, ant kurių matyti laužimo žymės. Įėjus į patalpą, kurioje yra baseinas, matyti dešinėje pusėje suoliukas, kurio viena dalis nulaužta, šalia suoliuko ant plytelėmis išklotų grindų matyti kelios raudonos dėmės, panašios į kraują. Toliau yra durys į dušo, tualeto bei pirties patalpas. Apžiūrint banketinės salės kiemą prie įėjimo į vidų matyti du mediniai stalai su suolais. Ant stalų išvartyti tušti buteliai bei vienkartiniai indai. Ant žemės matyti išmėtytos skardinės, nuverstos dvi šašlykinės, šalia jų tuščias degtinės butelis. Ant plytelių palei išdaužtą langą matyti daug stiklo šukių, taip pat matyti raudonos dėmės, panašios į kraują (b.l.6-10, t. I).

Nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. G. G., V. P., išdauždami pastato, kuriame buvo švenčiamas gimtadienis, langus, įsibraudami į vidų, grasindami visus sumušti, iššaudami šūvius iš dujinio pistoleto, panaudodami fizinį smurtą, elgdamiesi įžūliai, suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir siekė to.

Įvykio metu B. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai įrodo aukščiau išanalizuoti parodymai bei MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvada Nr. G 372/08 (14), kurioje teigiama, kad B. P. padarytas alkūnkaulio lūžimas. Sužalojimas kietu buku daiktu galėjo būti padarytas 2008-04-20. Daugiau tikėtina, kad alkūnkaulio lūžimas buvo padarytas metaliniu strypu ar įspiriant koja apauta batu. B. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Iš panaudotų įrankių (metalinis strypas), smūgių lokalizacijos ir pobūdžio (intensyvūs spyriai į šonus, daužymas) akivaizdžiai rodo, jog buvo veikiama tiesiogine tyčia.

Taigi kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 137 str. 1 d., 139 str. 1 d., padarymo

BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

Taigi apylinkės teismas G. G., V. P., M. R., E. R. pripažino kaltais pagal BK 137 str. 1 d., 139 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad bendrininkaudami kaltinamieji, privalėję numatyti, kad dėl jų nusikalstamų veiksmų gali būti padaryta žala žmonių sveikatai, tai yra, jie išsigąs, bandys pabėgti, pasislėpti ir dėl to gali būti sužalota jų sveikata, minėtomis aplinkybėmis jėga įsibrovus į pastato vidų, grasinant visus sumušti, iššovus ne mažiau 5 kartų dujiniu pistoletu, sumušus R. A., R. Ž., B. P., V. P., S. J. ir padarius jiems kūno sužalojimus, G. G. su dujiniu pistoletu rankoje užlipus į antrąjį namelio aukštą, kur buvo pasislėpę keli jame buvę asmenys, kaltinamieji G. G., V. P., E. R. ir M. R. išgąsdino bandžiusius išvengti sumušimo nukentėjusiuosius O. M. (B.ę) ir S. J. bei sukėlė pavojų jų sveikatai. Šio visų bendrininkų nusikalstamų veiksmų sukelto pavojaus akivaizdoje, O. M. (B.ei) ir S. J. gelbstintis nušokus iš antrojo aukšto į pirmąjį, O. M. (B.ei) dėl dešiniojo smilkinkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas komplikavosi smegenų koma, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, o S. J. dėl dešinės kojos abiejų kulkšnių ir dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimo-nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

BK 137 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 139 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pirmosios instancijos teismas nuteistuosius G. G., V. P., M. R., E. R. pripažino kaltais pagal minėtus baudžiamojo kodekso straipsnius remdamasis S. J., liudytojo S. V. parodymais.

S. J., nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Jis pamena, kad E. R. pusnuogis-dėl to įsidėmėjo tatuiruotes ant jo kūno, vis sukinėjosi salėje, kurioje šventė, jų, vilniečių, kompanija. Po nežymaus susistumdymo su juo už kurio laiko iš kažkur atvažiavę namelin ėmė veržtis užpuolikai, kurie lauke ir viduje šaudė dujomis-dėl to jam ir kitiems draugams ašarojo akys, graužė gerkles, buvo sunku kvėpuoti. Kas konkrečiai šaudė jis nematė, nes buvo tamsu, didelis triukšmas, riksmai ir pan. Tuomet jis bėgo norėdamas kažkur pasislėpti ir bėgdamas matė, kad ne mažiau kaip du užpuolikai ėmė mušti B. P.. Taip jis atsidūrė antrajame namelio aukšte, kur jau buvo subėgusios merginos ir išgirdęs, kad laiptais ten atbėga ir užpuolikai, išsigandęs dėl savo gyvybės, nutarė šokti iš antrojo aukšto per turėklus. Bet krisdamas jis susižalojo dešiniąją koją, taip pat nesėkmingai į pirmąjį aukštą nušoko ir O. M., kuri gulėdama dejavo. Kurį laiką poilsio namelyje dar girdėjosi triukšmas, tačiau po to jis nutilo. Po to, nurimus triukšmui, abu jie ir B. P. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežti į Molėtų ligoninę. Čia S. J. medikai nustatė dešinės kojos blauzdikaulio lūžį ir jis vėliau gydėsi bei buvo operuotas Vilniuje greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Šokti iš poilsio namelio antrojo aukšto jį privertė užpuolikai, nes jiems įsiveržus į poilsio namelį jis labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo S. V. parodymai, kur jis paaiškino, kad būtent jis ikiteisminio tyrimo metu apklausė O. M. (B.ę). Ši po gydymo (2008 06 27) tyrėjui buvo paaiškinusi, kad prasidėjus muštynėms, ji su kitomis merginomis užlipo į antrąjį namelio aukštą ir ten būdama girdėjo dūžtančius stiklus, šaudymą, triukšmą, šauksmus, riksmus bei pamatė, kad kažkas su ginklu lipa į viršų link jų. Išgirdusi iš kažko, kad atvažiuoja policija, nes pati ją buvo kvietusi, ji norėdama tuo įsitikinti, pasilenkusi per balkono turėklus pažiūrėti, nukrito ant plytelių bei buvo praradusi sąmonę, o atsigavusi tik ligoninėje. Ji tyrėjui negalėjo pasakyti, ar pati iškrito, ar ją kas išstūmė.

Iš MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvados Nr. G 370/08 (14) matyti, kad S. J. padarytas dešinės kojos abiejų kulkšnių ir dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-04-20 krentant iš aukštumos ir koja atsitrenkiant į kietą pagrindą. S. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kulkšnių ir blauzdikaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 126, I t.).

Iš MRU TMI Ukmergės poskyrio specialisto išvados Nr. G 366/08 (14) matyti, kad O. M. (B.ei) buvo padarytas dešiniojo smilkinkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas komplikavosi smegenų koma. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kas galėjo įvykti 2008-04-20 krentant iš aukštumos ir galva atsitrenkiant į kietą paviršių. O. M. dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 135-136, I t.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad nustačius pavojingos veikos požymius ir esant BK numatytų padarinių, tai susieti reikia priežastiniu ryšiu, tai yra, padaryti išvadą, kad yra priežastinis padarytos veikos ir kilusių padarinių ryšys. Priežastinis ryšys yra būtinasis ir atsitiktinis. Būtinasis priežastinis ryšys yra būdingas ir dėsningas vidinis reiškinių ryšys – jis yra iš anksto numatomas. Atsitiktinis priežastinis ryšys yra nebūdingas, nedėsningas vidinis reiškinių ryšys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia padarinių, tačiau tam tikromis, retomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, prisidėjus kažkokiai papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingų padarinių. Išvada apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį leidžia teigti nesant priežastinio ryšio baudžiamuoju teisiniu požiūriu, nes priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje siejamas tik su būtinuoju priežastiniu ryšiu. Kolegija daro išvadą, kad tarp nuteistųjų G. G., V. P., M. R., E. R. padarytos veikos (viešosios tvarkos sutrikdymo) ir S. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir O. M. (B.ės) sunkaus sveikatos sutrikdymo nėra priežastinio ryšio. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad S. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi jis nušoko iš namelio antro aukšto į pirmą aukštą. Kolegijos manymu, tai, kad S. J. susižalojo, šokdamas iš antro aukšto nėra viešosios tvarkos pažeidimo būtinasis padarinys. Nuteistieji neturėjo iš anksto numatyti, kad jiems pažeidžiant viešąją tvarką lauke ir pirmame namelio aukšte, iš antro namelio aukšto šoks ir susižalos žmonės. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. J. priverstinai šoko dėl nuteistųjų chuliganiškų veiksmų, yra nepagrįsta. Kolegija vertina ir tai, kad į antrą namelio aukštą užlipo slėptis ir daugiau asmenų, kurie nešoko pro antro aukšto balkoną, be to, tokį S. J. sprendimą galėjo lemti ir suvartoto alkoholio kiekis, kurio vartojimo neneigia ir S. J.. Kaip matyti iš bylos duomenų, niekas S. J. neprivertė šokti iš antro namelio aukšto. Taigi tarp nuteistųjų padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir S. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikšmės. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančio 2008-04-20 paaiškinimo, S. J. nurodė, kad iššokdamas susižeidė koją, tačiau dėl sužalotos kojos niekam pretenzijų neturi. Tik vėliau, apklausos metu, jau nurodė, kad iššokti jį privertė nuteistieji.

Dėl O. M. (B.ės) sunkaus sveikatos sutrikdymo, kolegija pažymi, kad nėra jokio ryšio tarp nuteistųjų padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir kilusių padarinių. Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia neabejotinai konstatuoti, jog O. M. (B.ė) iš antro namelio aukšto nukrito persisvėrusi, norėdama pažiūrėti ar atvažiavo policija, tai yra, iškrito netyčia, o ne iššoko bandydama pabėgti nuo nuteistųjų. Tą parodė ir pati O. M. (B.ė), be to, ji atsisakė ir civilinio ieškinio. Kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi įrodymų tyrimą bei apklaususi nuteistuosius ir nukentėjusiuosius S. J., B. P., nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl nuteistųjų veikų, kvalifikuotų pagal BK 137 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. Taigi nesant jokio ryšio tarp viešosios tvarkos pažeidimo darymo ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuteistieji išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 p.), o ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina BPK 329 str. 1 p. pagrindu.

Byloje pareikštą S. J. ieškinį 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir priteisė 2500 Lt solidariai iš visų nuteistųjų. Taip pat pareikštas ir tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos 14202,90 Lt ieškinys dėl išlaidų už nukentėjusiųjų O. M. (9280,70 Lt), S. J. (4468,70 Lt) ir B. P. (453,50 Lt) gydymą priteisimo. BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi S. J. pareikštas civilinis ieškinys ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo už O. M. ir S. J. gydymą, paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio dalį, kuria G. G., V. P., M. R., E. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 137 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: G. G., V. P., M. R., E. R. iš kaltinimų pagal BK 137 str. 1 d., 139 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. G. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

V. P. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

M. R. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

E. R. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams ir pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

S. J. pareikštą 50 000 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį dalyje dėl išlaidų už O. M. (B.) (9280,70 Lt) ir S. J. (4468,70 Lt) gydymą palikti nenagrinėtą.

Kitą Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.