- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-82-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- R. S., I. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui A. S., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei D. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-418/2018 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal R. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė:
1.1. nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
1.2. priteisti ieškovės nuosavybėn ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 60/4743;
1.3. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 15/3233 (duomenys neskelbtini);
1.4. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe sodo pastatą 50,67 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 15/3233, su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto 21.00 kv. m., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);
1.5. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), 43,10 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.6. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur neturtinės žalos;
1.7. palikti atsakovo nuosavybe: ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 60/4743, (duomenys neskelbtini),
1.8. palikti atsakovo nuosavybe garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), 42,57 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.9. palikti atsakovo nuosavybe automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
1.10. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Maždaug 2003 m. atsakovas pradėjo šalintis nuo bendrų ūkio reikalų, tolti nuo šeimos, prieš trejus metus santykiai pasidarė konfliktiški. Konfliktas įvyko, kai atsakovas be ieškovės žinios už 1 Eur pardavė bendrą šeimos automobilį. Atsakovas susirado kitą moterį, pas ją gyvena. Sutuoktinis sulaužė priesaiką būti ištikimu, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių, kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2014 m., sutuoktiniai neveda bendro ūkio, negyvena kaip vyras ir žmona. Kadangi santuoka nutrūko dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas susirado kitą moterį, nėra ištikimas, tuo pažemina ieškovę, dėl to ji labai pergyvena ir prašo neturtinės žalos, kurią vertina 2000 Eur. Iš viso santuokoje įgijo turto už 35 177 Eur, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Turtą prašo padalinti po 1/2 buto, garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovės, o garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo nuosavybe, ieškovės nuosavybe pripažinti žemės sklypą ir sodo pastatą, atsakovo nuosavybe – automobilį VW GOLF, ieškovei palikti S. pavardę.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė:
3.1. nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę S., atsakovui – S.;
3.3. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.4. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su terasa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
3.5. pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe garažą boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.6. pripažinti atsakovo asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu 11,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.7. pripažinti atsakovo asmeninės nuosavybės teise garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.8. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškiniu reiškia savarankiškus reikalavimus. Su ieškove santuoką oficialiai įregistravo (duomenys neskelbtini), nors kartu pradėjo gyventi ir bendrą ūkį vesti nuo 1990 m. kovo mėnesio. Atsakovas ieškovę mylėjo, siekė sukurti darnią ir gražią šeimą, rūpinosi ieškovės sūnumi iš pirmos santuokos. Abu kūrė šeimos gerbūvį, įsigijo butą, pastatė sodo namą, garažus, dirbo. Ieškovė susirado draugą, su juo bendrauja, lankosi jo namuose ir apie tai yra prisipažinusi atsakovui. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, turėtų būti nutraukta dėl abiejų kaltės arba bendru sutarimu. Šalių šeimyniniai santykiai nutrūko maždaug prieš keturis metus. Ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, dėl to kilo nesutarimų, tolimesnis gyvenimas kartu tapo neįmanomas, neliko tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Kadangi butą su rūsiu atsakovas 1996 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo savo vardu ir asmeninėmis lėšomis, prašė teismo pripažinti, kad butas su rūsiu 11,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas – boksas Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybes teise. Atsakovas sutiktų, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausytų ieškovei (nurodė, kad šis turtas sukurtas abiejų darbu ir lėšomis; sutinka, kad būtų priteistas ieškovei). Ieškovei nesutikus su tokia nekilnojamojo turto padalijimo tvarka, atsakovas sutinka, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti, išskyrus dėl garažo boksų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių šalių reikalavimai sutapo. Atsiliepimas į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais: atsakovo teiginiai dėl ieškovės draugo, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesirūpinimo šeima, psichinės prievartos naudojimo neparemti įrodymais. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus dėl atsakovo neištikimybės, kuri buvo esminė priežastis, dėl kurios nutrūko šalių santuoka. Atsakovo teiginiai, kad jis už asmeninius pinigus nupirko butą, pastatė vieną garažą, nupirko antrą garažą, prie sodo pastato įgijimo prisidėjo savo lėšomis ir darbu yra nepagrįsti, kadangi atsakovas neturėjo santaupų. VSDFV Druskininkų skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 1988 m. iki 2004 m. draudžiamųjų pajamų neturėjo, niekur nedirbo, 1999 – 2000 m. atsakovas individualia veikla užsiėmė 9 mėnesius, gavo mažas pajamas. Nuo 2004 m. iki 2008 m. atsakovas gavo darbo užmokestį, iš kurio išsilaikė pats, nusipirko automobilį. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, pardavęs automobilį įsigijo butą, kadangi automobilis buvo bendra sutuoktinių nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
1.1. Nutraukė šalių 1992 m. sausio 23 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. nutraukus santuoką, ieškovei paliko santuokoje turėtą pavardę S., atsakovui paliko jo pavardę S.;
1.3. priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
1.4. priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
1.5. priteisė atsakovui ir ieškovei po 1/2 dalį kiekvienam 52,26 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
1.6. priteisė atsakovui ir ieškovei po 1/2 dalį kiekvienam 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 50,67 kv. m. bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),
1.7. likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
7. Nustatė, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neištikimybės faktą, vien atsakovo draugiškų santykių palaikymas su moterimi nepatvirtina jo neištikimybės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Santuoką pripažinus iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas, įvertinęs, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovo vardu registruoto 42,57 kv. m bendro ploto garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovės vardu registruoto 43,10 kv. m bendro ploto garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir abi šalys prašė šiuos garažus priteisti nuosavybės teise tos šalies vardu, kurios jie registruoti, tenkino tokį šalių reikalavimą.
8. Pripažino, kad R. S. vardu registruotas 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butas su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei abiejų šalių vardu registruotas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi nei viena iš ginčo šalių nepateikė įrodymų, kad šis turtas buvo įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis. Teismas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis priteisė po ½ dalį 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. I-336-418/2018 ir priimti naują sprendimą, pripažįstant ieškovės asmenine nuosavybės teise žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 15/3233 Druskininkų sav., sodo pastatą 50,67 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 15/3233, su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto 21.00 kv. m., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 0,600 ha žemės sklypo sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei sodo pastato su ūkiniu pastatu, šuliniu priskyrimu bendrai sutuoktinių nuosavybei ir padalijimu po ½ dalį. Teismas šios bylos dalies įrodymus išnagrinėjo nevisapusiškai, rėmėsi tik atsakovo parodymais, nevertino liudytojų parodymų patikimumo, nevertino, ar byloje pateikti įrodymai atitinka tikrovę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio reikalavimus. Teismas neanalizavo šalių veiksmų kryptingumo, siekių įrodymų visumoje, neanalizavo, kokiu tikslu buvo pirkti nekilnojamieji daiktai, už kokias lėšas.
1.2. Ieškovė sodo sklypą nusipirko už savo asmenines lėšas, todėl tai yra jos asmeninė nuosavybė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, išreiškė valią, jog sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise. Sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tik ieškovė ir sklypo pardavėja, atsakovo parašo nėra, jis savo lėšomis neprisidėjo, nežinojo, kokį sklypą įsigijo ieškovė, kada buvo sudaryta sutartis. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad atsakovas dirbo prie sodo statinių statybos. Sodo pastatas buvo statomas 2007 – 2008 metais, ūkinis pastatas 2004 metais. Atsakovas 2004 metais neturėjo lėšų, o prie namo statybos lėšomis ir darbu prisidėti negalėjo, nes 2007 m. gruodžio 14 d. patyrė traumą, po kurios sutriko judesiai per peties sąnarį, aptirpo dešinė ranka, buvo išvarža, spaudžianti nugaros smegenis. Nuo 2008 m. pradžios iki 2008 m. gegužės mėnesio po patirtos traumos atsakovas gydėsi. Teismas nevertino teisme apklaustų liudytojų parodymų, sutuoktinių siekių, kiekvieno sutuoktinio veiklos, finansinių galimybių, gebėjimo ir noro prisidėti prie nekilnojamojo daikto įsigijimo, statybos.
1.3. Atsakovas neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, sodo pastato projekto parengimo, statybos organizavimo, mokėjimų už statybines medžiagas, transportavimo, apmokėjimo meistrams ar darbininkams, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas rėmėsi atsakovo parodymais, kad jis prisidėjo prie sodo pastato statybų, vežė lentas, vedžiojo elektrą, tvėrė tvorą, tačiau tik žodiniais atsakovo parodymais remtis negalėjo, kadangi elektra name ir ūkiniame pastate nėra įrengta, tvora viešame registre nėra įregistruota, todėl nežinoma, ar ji užtverta teisėtai; nesant materialinės išraiškos ar kainos, negalima remtis šia aplinkybe. Pripažinus, kad atsakovas tvėrė tvorą, tai atsakovo indėlis į tai yra nežymus. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pirko lentas, mokėjo už jų transportavimą. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė rūpinosi sodo namo statybomis.
1.4. Teismas nepasisakė dėl ieškovės sūnaus ir marčios pervestų pinigų sodo namo statybai, nors šių asmenų padaryti pervedimai sutampa su sodo pastatų statybos laikotarpiu.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog turėjo pajamų pirkti sodo sklypą, kadangi banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų įsigyti žemės sklypą ir pastatyti sodo namą.
1.6. Teismas, nurodydamas, kad ginčo sklypą ieškovė galėjo įsigyti asmeninėmis lėšomis savo motinos vardu, nes turėjo įgaliojimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad nepasinaudojimas tokia galimybe rodo išreikštą valią pirkti nekilnojamą turtą bendra jungtine nuosavybe.
1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nuo 1999 m. rugsėjo mėn. iki 2000 m. gegužės mėnesio remontavo automobilius ir gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. SODROS duomenys patvirtina, kad atsakovas 1999 – 2000 m. draudžiamųjų pajamų negavo. Teismas nepagrįstai privalomus sumokėti mokesčius laikė pajamomis, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas individualia veikla vertėsi iki 2004 m., kadangi duomenys iš SODROS patvirtina, kad atsakovas 1988 – 2004 metais pajamų negavo.
1.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m gegužės 13 d. dirbo G. J. įmonėje, turėjo pajamų, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo iš darbinės veiklos gautos pajamos buvo naudojamos atsakovo, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nevertino atsakovo parodymų, kad atsakovas 2006 metais įsigijo automobilį ir tai buvo atsakovo 3 metų atlyginimų suma, neskaitant atsakovo savęs išlaikymo išlaidų. Be to, atsakovas nuo 2007 m. gruodžio vidurio iki 2008 m. gegužės 13 d. gydėsi, buvo operuotas, draudimo išmokos buvo išleidžiamos gydymui. Po gydymo atsakovas nedirbo, todėl pajamų neturėjo, savo pajamomis negalėjo prisidėti prie namų statybos išlaidų. Atsakovas teisme nurodė, kad 2014 metais turėjo 12 000 Eur ir tai patvirtina, kad atsakovas lėšas kaupė sau ir neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad išlaikė ieškovės sūnų iš pirmosios santuokos. Jo išlaikyti nereikėjo, sūnų išlaikė jo tėvas, o atsakovas išlaikė savo sūnų iš pirmos santuokos T. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais.
Šalies argumentai
1.10. Ieškovės nurodyti faktai, pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, tuo tarpu atsakovo parodymai, kuriuos teismas laikė pagristais, neparemti rašytiniais įrodymais, atsakovo liudytojų parodymai vertintini kritiškai, todėl teismo sprendimo skundžiama dalis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - ieškovės ieškinio ginčo dalis patenkinta.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, apklausti atsakovo pakviestus liudytojus ( į teismo posėdį atsakovas tokių liudytojų nepakvietė), priimti į bylą įrodymą CD pokalbio įrašą; priteisti atsakovo ir valstybės patirtas išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: ieškovė neįrodė, kad ji galėjo sodą nusipirkti už savo asmenines lėšas, nes ji neturėjo asmeninio turto, kurį galėjo parduoti ir lėšas panaudoti sodo pirkimui. Jei ji būtų įsigijusi sodą už savo asmenines lėšas, tai jis būtų įsigytas su atsakovo sutikimu, 2003 m. užregistruotas ieškovės vardu. Ieškovė keletą metų nedirbo, jos neįgalumo pajamos buvo minimalios, todėl ji negalėjo įsigyti sodo už savo asmenines lėšas. Atsakovo pridedami įrašai patvirtina, kad ieškovės sūnus lėšas išleido namo statybai Vilniuje. Šių įrodymų būtinybė atsirado tik teikiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kadangi nagrinėjant bylą teisme pakako teiktų įrodymų. Pateiktame šalių pokalbyje užfiksuotas ieškovės pripažinimas, kad ji, turėdama savo motinos įgaliojimą, pirko motinos vardu sodo sklypą Vilniuje už ieškovės sūnaus siunčiamus pinigus. Tai paneigia skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus banko išrašus, kad gautus pinigus ieškovė išleido šalių sodo pirkimui ir namo statybai. Šias aplinkybes gali paliudyti ir atsakovo sūnus T. S. bei jo sutuoktinė T. S.. Atsakovas šių asmenų nekvietė į pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą bylą, kadangi nebuvo dėl to ginčo. Atsakovo sūnus, dirbdamas langų gamybos įmonėje, tuo metu pagamino namui stiklo paketus, už kuriuos atsakovas jam sumokėjo, ir tuos langus įstatė. Atsakovas sutinka su išsamiu ir teisingu teismo sprendimu, nes ieškovė neįrodė, kad ginčo turtas gali būti pripažįstamas jos asmenine nuosavybe. Atsakovas sutiktų, kad ieškovei atitektų butas, o atsakovui – žemė su statiniais, kurį įsirengtų savo lėšomis. Tokį pasiūlymą yra pateikęs ieškovei, todėl yra galimybė ginčą išspręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pripažinti asmenine nuosavybe santuokoje įsigytą žemės sklypą ir jame esančius pastatus.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinio proceso metu ieškovė pateikė naujus įrodymus – nuotraukas ir banko sąskaitos išrašus. Atsakovas pateikė pokalbių išrašą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai nepriimtini, nes galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, jie nei patvirtina, nei paneigia šalių siekiamas įrodyti aplinkybes – fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas elektros įvadas, laidų raizgalynė, laminatas bute negali būti vertinamos kaip sodo pastato būklės ar atsakovo indėlio į šį turtą įrodymai; atsakovo įrašytas pokalbis, kurio autentiškumo ieškovė nepripažįsta, bei ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame nėra duomenų apie mokėjimą už ginčo turtą, negali būti vertinami kaip šalių siekiamos įrodyti ar paneigti ginčo turto nuosavybės kilmės įrodymai (CPK 179 straipsnis).
14. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš šių sąlygų.
16. Nėra ginčo dėl to, kad sodo sklypo įsigijimo metu 2003 m. lapkričio 18 d. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (abi šalys nurodė, jog bendro ūkio neveda nuo 2014 metų). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė ir atstovas paaiškino, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas 2004 m., sodo namas – 2006 metais (VĮ Registrų centro duomenimis, namo statybos metai 2007-2008, ūkinio pastato 2003, šulinio 2007-2008 m.). Atmestini apeliantės argumentai dėl neįvertintų šalių siekių, kurie, jos teigimu, pagrindžia šio turto įsigijimą ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Tokio siekio įrodymu ji laiko savęs įvardijimą žemės sklypo pirkėja, tačiau pažymėtina, kad pirkimo– pardavimo sandorio 1 punkte deklaruotas žemės sklypo įsigijimas būtent bendrojon jungtinėn nuosavybėn su atsakovu (b. l. 54), o deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu statiniai įregistruoti abiejų sutuoktinių vardu. Tai, kad sutartį pasirašė viena ieškovė, nėra reikšminga.
17. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog už žemės sklypą ieškovė pardavėjai prieš pasirašant sutartį sumokėjo 1000 Lt. Nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo atsiskaityta pinigais, asmeniškai priklausiusiais ieškovei. Tai, kad užsienyje dirbęs jos sūnus į ieškovės sąskaitą pervedinėjo pinigus, savaime neįrodo, jog tie pinigai buvo panaudoti ginčo sklypo įgijimui ar statinių statybai. Apeliantės teigimu, nors sūnus pinigų pervedimo tikslo nenurodė, tačiau žinojo, kokiu tikslu siunčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo laikyti, jog tas tikslas yra dovanoti pinigus ieškovei, kad ji asmeninėn nuosavybėn įsigytų ginčo žemės sklypą ir pasistatytų ten statinius. Į ieškovės sąskaitą 2003–2008 m. laikotarpiu buvo pervedami ne tik sūnaus, bet ir jo draugo bei žmonos pinigai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės sąskaitą tie asmenys panaudojo pinigų parsisiuntimui į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2007 m. sausio 10 d. R. Š. 10 000 sumos pervedimą įvardijo kaip skolos grąžinimą. Ieškovės teigimu, tai buvo skola sūnui, o į jos sąskaitą pervesta tam, kad ji įsigytų žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokiam vertinimui nėra jokio protingo pagrindo. Ieškovė neatskleidė duomenų apie visų iš kitų asmenų gautų pinigų tolesnį judėjimą, be to, paaiškino, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. pagal savo motinos išduotą įgaliojimą motinos vardu sūnaus draugui už 20 000 Lt nupirko žemės sklypą Vilniuje (t. 1 b. l. 173-176), kurį vėliau pardavė. Apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, kad tai buvo ne vienintelis Vilniuje pirktas tokio pobūdžio turtas. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, jog ji turėjo asmeninių lėšų įsigyti ginčo turtą, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog labiausiai tikėtina kitų asmenų mokėjimų į ieškovės sąskaitą paskirtis yra pinigų pervedimas į Lietuvą turint tikslą turtą įgyti sau, taip pat galimai išvengti pajamų apmokestinimo (CPK 185 straipsnis).
18. Tai, kad atsakovas neprisidėjo prie statybos projektavimo, ieškovės asmeninės nuosavybės teisės neįrodo. Atsakovas neginčijo, jog įsigyti sodo skylą buvo ieškovės pageidavimas, ji troško tokio pobūdžio užsiėmimo, todėl sudarė ir sutartį, ir rūpinosi statybos dokumentais, tačiau tam panaudoti pinigai buvo bendri. Apeliantės argumentus, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie statybos darbų, paneigia jo paaiškinimas (pažymėtina, jog ieškovė neneigia atsakovo indėlio tveriant tvorą, vedžiojant elektrą, tik nurodo, kad pastarasis darbas nebaigtas), liudytojų L. P. (atsakovui sode padėjo arti rankiniu plūgu, tvėrė teritoriją), R. S. (su atsakovu į sodą vežiojo statybines medžiagas, buitinę techniką, tvėrė tvorą) J. F. (tvėrė sode tvorą, atsakovas atsiskaitė mainų būdu), V. L. (atsakovo prašymu vežė medieną namo statybai, įvairius daiktus, atsakovas už tai atsiskaitydavo) parodymai. To nepaneigia apeliantės argumentas, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie lentų pirkimą ir jų transportavimą – pastarąjį faktą jis įrodinėjo liudytojo parodymais, kita vertus, nurodė, kad dokumentinė statybos pusė šalių susitarimu buvo ieškovės rūpestis, be to, iškeldama bylą, iš namų ji išnešė visus statybos dokumentus (ikiteisminio tyrimo byla rodo, jog šalių santykiai buvo konfliktiniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo turto įgijimo metu šalys buvo sutuoktiniai, kad nuo 2014 metų jie gyvena bendrame būste, tačiau nebeveda bendro ūkio, įvairių statybos dokumentų pateikimas į bylą, jų turėjimas ar neturėjimas negali būti vertinamas kaip bendro turto sukūrimo įrodymas ar tokių įrodymų nebuvimas – sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, kas pateikia to turto sukūrimo dokumentus (CK 3.87 straipsnis). Tai, kad namo statybai buvo panaudota ieškovės motinos padovanota mediena, taip pat nėra ieškovės asmeninės nuosavybės teisės įrodymas – dovanų gautą medieną ji panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui, tuo išreikšdama savo valią dėl padovanoto daikto paskirties (pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme šalys teigė ir apie dovanotos medienos panaudojimą statyboms sodų sklypuose Vilniuje). Analogiškai vertintina ir prielaida apie ieškovės nurodomą sūnaus atsiųstų pinigų panaudojimą ginčo turtui sukurti. Atmestini apeliantės argumentai, jog dėl atsakovo sveikatos būklės (2007 m. gruodžio 14 d. patyrė traumą, po kurios sutriko judesiai per peties sąnarį) jis prie namo statybos negalėjo prisidėti nei darbu, nei lėšomis. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas atliko kai kuriuos namo statybos darbus, be to, gyvenant santuokoje sukurto statinio nuosavybės teisės kilmė negali būti vertinama pagal konkretaus jos sukūrimui atlikto darbo pobūdį (statinių konstruktyvo darbų neatliko ir ieškovė, tai darė samdyti asmenys).
19. Apeliantės teiginiai dėl to, ar atsakovas išlaikė jos sūnų, šalių ginčo išsprendimui nėra reikšmingi. Sprendžiant, ar atsakovas turėjo piniginių lėšų, kurios buvo ar galėjo būti panaudotos ginčo turto sukūrimui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu apie tokių pajamų gavimą iš vertimosi automobilių remontu, darbo santykių (t. 1 b. l. 138-153). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiškino, jog dažniausiai iš minėtos veiklos gaunamos lėšos nebūdavo apskaitomos, be to pinigų uždirbdavo iš paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje įprasto verslo perkant ir parduodant įvairius daiktus Rusijoje, Karelijoje, Lenkijoje (to ieškovė neneigė). Abi šalys apeliacinės instancijos teisme pripažino ženklią pajamų dalį gaudavę verčiantis grybavimu ir uogavimu. Apeliantės argumentą, jog uždirbtų pinigų atsakovas nenaudojo statyboms, nes, nustojus vesti bendrą ūkį, kreipėsi į policiją dėl jų vagytės, paneigia ieškovo paaiškinimas ikiteisminio tyrimo metu apie iš garažo dingusių pinigų kilmę (pasiskolinti), be to, pažymėtina, kad tuo metu šalys treti metai bendro ūkio nebevedė.
20. Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisės į ginčo turtą yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abi šalys yra atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų, todėl su atstovavimu susiję bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.