Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui V. I., atsakovui G. B., jo atstovui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims UADB „Industrijos garantas“, UADBB „Draukeda“, E. Z., L. Z. –Š., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo UADB „Industrijos garantas“ ir trečiasis asmuo UADBB „Draukeda“ 2007 m. rugpjūčio mėn. 22 d. buvo sudarę pavedimo sutartį, kurios pagrindu Draudikas t.y. „Industrijos garantas“ suteikė teisę trečiajam asmeniui „Draukedai“ – Brokeriui, jo vardu ir dėl jo interesų sudaryti draudimo sutartis, tarpininkauti sudarant draudimo sutartis ir t.t. <...> ( t. 1, b.l. 102-106). Trečiasis asmuo UADB „Industrijos garantas“ pateikė byloje duomenis, kuriuose nurodė, kad informacinėje sistemoje „Draudimas“ duomenų bazėje užfiksuoti UADBB „Draukeda“ darbuotojos L. Z. veiksmai : 2010-04-08 10:02:18 atspausdintas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2010-04-20 16:36:59 ištrintas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 112). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens „Industrijos garantas“ atstovė nurodė, kad „draudimo įmoka buvo mokama grynais pinigais, išrašant kvitą. Nei vienas fizinis asmuo tokių kvitų neturi, tik įmonė turi kvitus. Pagrįsti pinigų paėmimą galėtų tik įmonės finansiniai dokumentai“ ( t. 1, b.l. 149), „iš byloje esančių dokumentų kyla įtarimai, kad jie „Industrijos garantas“ vardu dėl akių sudarė draudimo sandorį su atsakovu, iš kurio, kaip jis teigia buvo paimti pinigai, tačiau apie tokį sandorį draudimo bendrovė nebuvo informuota ir iš duomenų bazės draudimo sutartis buvo ištinta trečiojo asmens L. Z.. Taigi, mūsų manymu, šiuo atveju pinigai buvo paimti ir įsidėti į kišenę. Manome, kad šių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių <...> „( t. 2, b.l. 21).

2013 m. birželio 20 d. nutartimi patenkinus atsakovo ir trečiojo asmens UADB „Industrijos garantas“ prašymą, civilinė byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas procesinis sprendimas pagal atsakovo G. B. ir trečiojo asmens UADB „Industrijos garantas“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, trečiųjų asmenų UADBB „Draukeda“, E. Z., L. Z. atžvilgiu (t. 2, b.l. 48).

Atlikus tyrimą buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 1 d. (t. 2, b.l. 128).

Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ar draudimo sutartis galioja, nesumokėjus draudimo įmokos ar neturint tai patvirtinančių dokumentų t.y. mokėjimo kvito ar kito įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento.

Iš byloje esančios pavedimo sutarties tarp UADB „Industrijos garanto“ ir UADBB „Draukeda“ (Brokeris) 3.15 punkto nustatyta, kad Brokeris įsipareigojo vesti draudimo sutarčių ir polisų finansinę ir blankų panaudojimo apskaitą, bei pateikti Draudikui atitinkamas jo nustatytos formos ataskaitas. 3.16 punktas numato, kad kartu su 3.15 punkte nurodytomis ataskaitomis Brokeris privalo pateikti parduotų polisų antruosius ir / arba trečiuosius egzempliorius, bei visus tris sugadintų polisų egzempliorius. Tos pačios pavedimo sutarties 4.1 punktas numato, kad Brokeris privalėjo atsiskaityti su Draudiku už visas draudėjui priklausančias mokėti draudimo įmokas pagal sudarytas draudimo sutartis, išrašytus draudimo liudijimus (polisus), nepriklausomai nuo to, ar draudėjas (klientas) sumokėjo už teikiamą draudimo apsaugą ar ne, išskyrus atvejus, jei Brokeris (UADBB „Draukeda“) įrodo Draudikui (UAB „Industrijos garantas“), jog tinkamai kontroliavo draudimo sutarčių bei draudimo liudijimų savarankišką pratęsimą ir įmokų mokėjimą (įskaitant Draudiko nustatytos formos pranešimų dėl laiku nesumokėtų įmokų rašymą ir siuntimą draudėjams registruotais laiškais) ( t. 1, b.l. 102-103).

Pagrindinis atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tai, kad draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu, nes tai patvirtina draudimo sutarties liudijimas, jame esantys parašai, trečiojo asmens UADBB „ Industrijos garantas“ antspaudas, be to jis buvo sumokėjęs draudimo įmoką, kuri buvo 214,00 Lt, tačiau nėra išsaugojęs apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Ieškovas ir tretieji asmenys, pateiktuose procesiniuose dokumentuose prieštaravo tokiems atsakovo argumentams ir nurodė, kad sutartis negaliojo, kadangi nebuvo jos įsigaliojimo sąlygos – draudimo įmokos sumokėjimo, UADB „Industrijos garantas“ draudimo paslaugų neteikė, todėl ir neturi jokių pareigų draudėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UADBB „Draukeda“ pavedimo sutarties Nr. 43/84 pagrindu 2010-04-08 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė automobilį Mercedes Benz 250 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, 101). Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo pagrindu UADB „Industrijos garantas“ (draudikas) įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas (draudėjas) įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką, kuri liudijime įvardijama 214,00 Lt suma. Sutartis buvo terminuota – sutartyje numatytas jos galiojimo terminas nuo 2010-04-09 d. 00:00 val. iki 2011-04-08 d. 24:00 val., atsispindi byloje esančiame draudimo liudijime. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo įmoką sumokėjo sutarties sudarymo momentu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. CK 6.187 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-1818-657/2012). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (LR Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, draudimo sutarties įsigaliojimas, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka draudimo įmoką (CK 6.996 str. 1 d., 2 d.). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 Draudimo sutarties galiojimo, Draudimo apsaugos pradžios sąlygų 3.2.1 punkte numatyta, jog draudimo sutartis ir draudimo apsauga neįsigalioja sumokėjus tik dalį draudimo įmokos nebent kitaip yra sutarta ir nustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad su atsakovu sudarytos draudimo sutarties individuali šalių aptarta sąlyga nustatė konkretų draudimo sutarties įsigaliojimo terminą – 2010-04-09 d. 00:00 val., nes iš byloje esančio draudimo sutarties liudijimo nėra galimybės nustatyti ar draudėjas numatė kitas draudimo sutarties įsigaliojimo sąlygas, t.y. kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba jei dėl to susitarta, jos dalį). Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimo terminą apsprendė ne draudimo įmokų sumokėjimas, kaip teigia tretieji asmenys, o draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu. Taigi draudimo sutartis įsigaliojo joje nustatytais terminais, todėl šalims kilo pareiga jas vykdyti – draudikui ( UADB „Industrijos garantas“) teikti draudimo apsaugą, o draudėjui (atsakovui) sumokėti draudimo įmoką. Byloje nebuvo tiksliai nustatyta ar atsakovas sumokėjo 214,00 Lt draudimo įmoką, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmoka nebuvo sumokėta, nes trečiasis asmuo UADB „Industrijos garantas“ nurodė ir pateikė tai patvirtinančius duomenis iš kurių matyti, kad su atsakovu 2010-04-08 buvo sudaryta ir atspausdinta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo atspausdintas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ( T.1, b.l. 122). Teismo nuomone draudimo sutarties sudarymas, draudimo liudijimo atspausdinimas, bei byloje esantis draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad sutarties galiojimo pradžia – sekanti diena po sutarties sudarymo, ir tai sudaro pagrindą tikėti atsakovo paaiškinimais, kad pinigus jis sumokėjo. Iš byloje užfiksuotų šalių paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovas nesumokėjo nustatyto dydžio draudimo įmokos ar jos dalies, net ir įsigaliojus draudimo sutarčiai, UADB „Industrijos garantas“ įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka nutraukti draudimo sutartį vienos šalies iniciatyva, tačiau laikydamasis sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų. Nors nagrinėjant bylą atsakovas, bei tretieji asmenys nepateikė draudimo sutarties (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad su atsakovu sudaryta sutartis ir joje numatytos draudimo taisyklės buvo standartinės, bendros sąlygos, kurios paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. nurodyta, kad Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir jei tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo sutartis turi būti nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tretieji asmenys UABD „ Industrijos garantas“, UADBB „Draukeda“ ragino atsakovą pagal sudarytą draudimo sutartį sumokėti draudimo įmokas, ar pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, ar jos neįsigaliojimą. Bylos duomenimis, t.y. trečiojo asmens „Industrijos garanto“ raštu nustatyta tai, kad UADBB „Draukeda“ darbuotoja L. Z. 2010-04-20 d. iš sistemos ištrynė atsakovui išduotą draudimo liudijimą, bei atitvirtino draudimo sutartį. Tretieji asmenys E. Z., L. Z., bei UADBB „Draukeda“ atstovas, teismo posėdžio metu nebuvo apklausti. Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. nebuvo apklausta, nutarime nurodyta, kad parodymus duoti atsisakė, paaiškinimus davė tik elektroniniu paštu. E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. J., UADBB „Draukeda“ direktorius, nurodė, kad draudimo polisai galėjo būti pripažinti negaliojantys tik tuomet kai yra pateikiami abu : kliento ir draudimo kompanijos egzemplioriai – originalai. Jei yra tik vienas egzempliorius, o pas klientą likęs originalas ir apie sugadinimą jis neinformuotas, tokia sutartis negali būti laikoma negaliojančia (t. 2, b.l. 122-128). Pažymėtina, kad vienas sutarties egzempliorius buvo pas atsakovą, nors nutraukus sutartį (jei neįsigaliojus), draudėjas privalėtų grąžinti draudikui paskutinį galiojantį draudimo liudijimą. Teismas daro išvadą, kad trečiųjų asmenų veiksmai leido atsakovui daryti išvadą, kad sutartis yra galiojanti ir trečiasis asmuo taikys draudimo apsaugą transporto priemonei bei išmokės draudimo išmoką.

Teismas pažymi, kad šioje byloje svarbu įvertinti dar vieną bendrą prievolių vykdymo principą – šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Ypač svarbu užtikrinti šio principo tinkamą realizavimą draudimo sutartyse. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai (CK 6.38 str.). Bendradarbiavimo principas svarbus ir tarpusavio atsiskaitymų srityje. Draudikas privalo paaiškinti draudėjui draudimo įmokos sumokėjimo terminus.

Teismas mano, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti į faktinį tarp šalių sudarytą susitarimą dėl sutarties įsigaliojimo laiko. Draudimo įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju su atsakovu sudarytos draudimo sutarties polise, kaip jau buvo minėta, buvo numatytas konkretus draudimo sutarties galiojimo terminas. Taigi šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimo terminą apsprendė ne draudimo įmokos sumokėjimas, kaip teigia ieškovas, bei tretieji asmenys, o draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu. Teismas daro išvadą, kad draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, nevykdė teisės aktuose nustatytos bendradarbiavimo pareigos, nepasinaudojo Draudimo įstatymo 94 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, tačiau 2010-04-20 d. t.y. po 12 dienų, darbo dienos pabaigoje, dėl atsakovui nežinomų priežasčių draudimo liudijimą ištrynė, draudimo sutartį „atitvirtino“.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. str. 3 d.).

Atsakovas teismui pateikė sutarties liudijimą, kas iš dalies patvirtina atsakovo teiginius, jog jis sutartį sudarė per draudimo brokerį UADBB „Draukeda“. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad UADBB „Draukeda“ direktorius pateikė įmonės dokumentus tik už laikotarpį nuo 2009-01-21 iki 31 d., tačiau sutartis su atsakovu buvo sudaryta žymiai vėliau t.y. 2010-04-08. Jokie šio laikotarpio įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriami ar apžiūrėti. Teismas daro išvadą, kad tretieji asmenys UADBB „Draukeda“, bei UADB „Industrijos garantas“ netinkamai vykdė ir šalių sudarytą pavedimo sutartį. Būdami draudikais, kuriems draudimo veikla yra profesinė, privalėjo paaiškinti draudėjui t.y. atsakovui, G. B., ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl įmokos ( jeigu ji nebuvo sumokėta sudarant sutartį) nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą. Trečiojo asmens argumentai, kad jis negavo pinigų iš brokerio, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir grindžiami tik prielaidomis, nes byloje esantis išrašas iš duomenų bazės apie ištrintą draudimo liudijimą, atitvirtintą draudimo sutartį, neįrodo, jog iki 2010-04-20 vakaro, atsakovui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo liudijimas (polisas) buvo anuliuotas ir sutartis nutraukta. Be to, teismas pažymi, jog pagal trečiųjų asmenų UADB „ Industrijos garantas“ ir UADBB „Draukeda“ 2007-08-22 sudarytos pavedimo sutarties Nr. 43/84 4.1 punktą brokeris privalo atsiskaityti su draudiku už visus išrašytus draudimo liudijimus, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas sumokėjo už teikiamą draudimo apsaugą ar ne. Šiame punkte nustatyta, jog brokeris turi įrodyti jog tinkamai kontroliavo draudimo sutarčių ir įmokų mokėjimą, siuntė draudėjams, registruotais laiškais, nustatytos formos pranešimus dėl laiku nesumokėtų įmokų. Bylos nagrinėjimo metu, bei ikiteisminio tyrimo metu tretieji asmenys teismui nepateikė jokių bendradarbiavimą vykdant pavedimo sutartį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas minėtus trečiojo asmens argumentus, kad pinigų iš atsakovo negavo, o draudimo liudijimas buvo anuliuotas, atsakovui iki 2010-04-20 nesumokėjus draudimo įmokos ir sutartis neįsigaliojo, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos advokato pagalbos išlaidos, pagal šioje civilinėje byloje iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas – 700,00 Lt (b.l. 77, 78).

Valstybė šioje byloje patyrė 117,75 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 37, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, atsakovui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 37, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, valstybei 117,75 Lt (vieną šimtą septyniolika litų 75 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.