Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., K. K., antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo duomenimis, skolininkas J. K. ir K. K. 2015-12-14 yra sudarę Povedybinę sutartį, kuri numato, kad kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra jų asmeninė nuosavybė. Areštuotasis žemės sklypas yra registruotas abiejų sutuoktinių vardu, su žyma, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl daro išvadą, kad abiejų bendraturčių dalys yra lygios ir prašo nustatyti, jog skolininko dalis šiame turte sudaro ½ dalį, į kurią turėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Suinteresuoti asmenys J. K., K. K., antstolis R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt (e. bylos kopijos b. l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, kad į ją būtų galima nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Iš bylos bei vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1004-480/2017 dėl 90 000 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 058 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo Z. M. naudai.

Antstolis nustatė, kad skolininkas J. K. neturi jokio asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Užklausus VĮ „Registrų centras“ nustatyta, kad J. K. ir K. K. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registruotas 6,700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų raj. Išieškotojo reikalavimams užtikrinti, antstolis 2017 m. balandžio 6 d. areštavo skolininko ir jo sutuoktinės vardu registruotą pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą. A. R. Stanislauskas 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-459 pasiūlė skolininkui ir suinteresuotam asmeniui per 20 dienų pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Toks sutikimas nebuvo gautas. Todėl 2018 m. vasario 19 d. antstolis patvarkymu Nr. S-1256 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdymui metu skolininkas J. K. turėjo asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. J. K. yra sudaręs santuoką su K. K.. Byloje yra pateikta tarp sutuoktinių 2015 m. gruodžio 14 d. sudaryta povedybinė sutartis Nr. 5-2-9188, kurios 2.1. punkte šalys susitaria, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė, ir šio turto teisinis režimas po šios sutarties sudarymo nesikeičia. Nekilnojamasis turtas – 6,700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų raj., įgytas iki minėtos sutarties sudarymo ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre yra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamasis turtas – 6,700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.4400-1994-9240, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų raj., laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad sutuoktinių santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas, tiek pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į CK 3.88 straipsnio 1 – 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, o taip pat į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių, išieškotojo pareiškimas tenkintinas. Nustatytina, kad bendrame su sutuoktine K. K. turte - 6,700 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Prienų raj., skolininkui J. K. priklausanti dalis sudaro ½ dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame turte – 6,700 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1994-9240, esančiame (duomenys neskelbtini) Prienų raj., jų dalys yra lygios ir skolininko J. K. dalis sudaro ½ šio turto dalį.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.