Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Z. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, atsakovui J. K. ir jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Z. M. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. K. 49 531,40 Eur skolos, 40 468,60 Eur palūkanų, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. per 9 kartus paskolino atsakovui iš viso 49 531,40 Eur grynaisiais pinigais, atsakovui pasirašant skolos raštelius. Atsakovas pinigus skolinosi verslo reikalams, tačiau nuolatos skundėsi, jog verslas nesiseka. 2009 m. lapkričio 12 d., po paskutinės paskolos, siekdamas motyvuoti atsakovą kuo greičiau grąžinti paskolintus pinigus, pasirašė su juo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 3 % mėnesines palūkanas nuo paskolintos sumos, t. y. po 1 485,94 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas jau ilgą laiką vengia įvykdyti savo prievolę pagal sutartį, jis priverstas dėl skolos ir palūkanų išieškojimo kreiptis į teismą. Pažymi, jog jis vienašališkai atsisako daugiau nei nuo 200 000 Eur priskaičiuotų palūkanų ir prašo priteisti iš atsakovo tiktai 40 468,60 Eur palūkanų, t. y. mažiau, nei pati paskolintoji suma.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdyje jo atstovė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog 2009 m. jis su Z. M. įkūrė reklamos gamybos įmonę UAB „Admark Master“. Kadangi Z. M. šį verslą investavo savo asmeninėmis lėšomis, o jis tokių lėšų neturėjo, kaip garantą pasirašė teismui pateiktus skolos raštelius. Žodžiu sutarė, kad pinigus grąžins UAB „Admark Master“ reklamos paslaugomis. Nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 21 d. UAB „Admark Master“ atliko reklamos darbų Z. M. įmonei UAB „Gritpeddžiai ir Ko“ 19 119,38 Lt (5 537,35 Eur) sumai, už kuriuos Z. M. nesumokėjo, nes buvo sutarta, kad bus pasirašyti fiktyvūs kasos pajamų orderiai, taip sudengiant UAB „Gritpeddžiai ir Ko“ skolą UAB „Admark Master“ už atliktus darbus ir atsakovo paskolos dalį Z. M.. Taip pat 2011 m. lapkričio mėn. UAB „Admark Master“ dengdama jo (atsakovo) skolos dalį Z. M., atliko reklamos gamybos darbus su Z. M. susijusiai įmonei už 35 000 Lt (10 136,70 Eur), 2012 m. birželio 21 d. atliko 5 000 Eur bei 2012 m. gruodžio 7 d. atliko 3 200 Eur pavedimą S&A Spolka Akcyjna. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Gritpeddžiai ir Ko“ atliko bankinius pavedimus 75 000 Lt (21 751,50 Eur) sumoje UAB „Gritpeddžiai ir Ko“ už nesamas prekes, ko pasekoje, kad sudengti skolą tarp šių bendrovių buvo pasirašyti fiktyvūs kasos pajamų orderiai, taip dengiant skolą tarp atsakovo ir ieškovo. Visi pinigai buvo grąžinti iki 2013 m. Jis tų raštelių nepasiėmė, pasitikėjo žmogumi, ir asmeniškai neskolingas Z. M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas J. K. surašė ir pasirašė 9 skolos raštelius, kuriais jis patvirtino, jog pasiskolino iš ieškovo Z. M. 49 531,40 Eur sumą: 2009 m. liepos 10 d. pasiskolino 10 980 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; 2009 m. liepos 28 d. pasiskolino 2 900 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; 2009 m. rugpjūčio 5 d. pasiskolino 2 250 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; 2009 m. rugpjūčio 10 d. pasiskolino 4 345 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; 2009 m. rugpjūčio 18 d. pasiskolino 8 514 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.; 2009 m. rugsėjo 3 d. pasiskolino 20 000 Lt (5 792,40 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. spalio 1 d.; 2009 m. spalio 6 d. pasiskolino 4 600 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. lapkričio 1 d.; 2009 m. spalio 14 d. pasiskolino 4 350 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. lapkričio 1 d.; 2009 m. lapkričio 11 d. pasiskolino 5 800 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 1 d. (b. l. 12-20 ir voke bylos gale). 2009 m. lapkričio 12 d. sutartimi atsakovas J. K. įsipareigoja ieškovui Z. M. mokėti mėnesines palūkanas 3 % nuo jam paskolintų pinigų, pagal pinigų paskolos sutartis; pilnai įsipareigoja skolą ir palūkanas grąžinti iki 2010 m. gruodžio 25 d. (b. l. 21 ir voke bylos gale).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo, pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo, pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Skolos rašteliai, kurių pagrindu ieškovas Z. M. reikalauja priteisti iš atsakovo J. K. 49 531,40 Eur sumą ir kurie savo turiniu iš esmės yra panašūs (išskyrus dokumentų datas, paskolos sumas ir įsipareigojimo grąžinti pinigus apimtis), o jų forma iš esmės atitinka įstatymo reikalaujamą formą: juose nurodytas paskolos gavėjas – J. K., kuris gavo/pasiskolino iš Z. M. (paskolos davėjo) atitinkamas pinigų sumas. Atsakovo surašytuose ir pasirašytuose skolos rašteliuose išdėstytas teiginys: ,,Aš J. K. ...pasiskolinau (viename raštelyje – gavau) iš Z. M.....“ įrodo faktą, kad paskolos gavėjas yra ne kas kitas, o atsakovas J. K.. Šiuose dokumentuose nurodyti ir paskolos gavėjo įsipareigojimai grąžinti paskolos dalyką iki nurodytos datos (kaip pvz. 2009 m. liepos 10 d. skolos rašteliu atsakovas įsipareigoja gautą visą 10 980 Eur sumą grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir kt.). 2009 m. lapkričio 12 d., šalių sutartis dar kartą patvirtina, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo skolos rašteliuose nurodytas pinigus sumas, kurias ir palūkanas, dėl kurių susitarė minėta sutartimi, įsipareigoja grąžinti iki 2010 m. gruodžio 25 d. Ieškovas Z. M. paaiškino, kad skolos rašteliuose nurodytas pinigų sumas skolino atsakovui grynais, o atsakovas J. K. patvirtino, jog paskolos dalyką (pinigus) gavo (2017 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, CPK 187 str. 1, 2 d.). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo surašyti ir pasirašyti paskolos rašteliai yra pas ieškovą. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo atveju egzistuoja esminės paskolos sutarties sąlygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos grąžinti nustatytu terminu (CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.). Jeigu paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, tai ir jos vykdymo aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais. Šis draudimas nėra absoliutus, nes kelios jo išimtys nustatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytos aplinkybės, kada gali būti leista remtis liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje iš tiesioginių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti sandoriai (jie įforminti paskolos rašteliais, o vėliau ir sutartimi). Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, bet, jo teigimu, skola yra pilnai grąžinta UAB „Admark Master“ teiktomis reklamos paslaugomis ieškovo ar su juo susijusioms įmonėms, šioms nemokant už atliktus darbus. Viešai skelbiamais Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Admark Master“ (kodas 302433373, buveinės adresas Kauno m. sav. Chemijos g. 29G) yra išregistruota iš šio registro. Tokia aplinkybė vertintina kaip pakankama, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais galėtų būti naudojami liudytojų parodymai paskolos grąžinimo aplinkybėms įrodinėti. Tačiau tokia išimtis savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad liudytojų parodymai yra pakankami pinigų grąžinimo faktui patvirtinti.

Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų pinigų paskolos davėjui (t. y. ieškovui) grąžinimą. Atsakovas šias aplinkybes įrodinėja asmeniniu liudijimu ir liudytojos K. K. parodymais. Ši liudytoja iš esmės patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Z. (M.) dalimis paskolintus pinigus J. (K.) investavo į medžiagas, projektus; už UAB „Admark Master“ atliktus darbus UAB „Gritpedžiai ir Ko“ nebuvo atsiskaitoma ir taip buvo padengta J. K. skola Z. M.. Liudytoja yra atsakovo J. K. sutuoktinė, todėl, teismo vertinimu, toks asmuo yra suinteresuotas šalies (nagrinėjamu atveju – atsakovo) naudai. Taigi, atsakovas savo atsikirtimus įrodinėja remdamasis subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotos pagal bylos aplinkybes liudytojos K. K. parodymais bei savo asmeniniu liudijimu. Tokie įrodymai yra nepakankami faktui, kad paskola buvo grąžinta, įrodyti (CPK 185 str.).

Atsikirsdama, jog skolą J. K. Z. M. grąžino, atsakovo atstovo rėmėsi ir CK 6.39 straipsnio nuostatomis. Jei skolininkas įvykdė prievolę kitaip, nei nustatyta sutartyje ar įstatyme, turi būti aiškiai išreikšta kreditorius valia tokį prievolės įvykdymą priimti (CK 6.39 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2005). Kreditoriaus sutikimas pakeisti prievolės vykdymą gali būti išreikštas bet kokia forma, tačiau, iškilus ginčui dėl prievolės įvykdymo, pareiga įrodinėti, kad buvo laikytasi prievolės vykdymo principų ir prievolė įvykdyta tinkamai, tenka skolininkui, todėl jis turi rūpintis, kad galėtų įrodyti ir prievolės įvykdymo faktą, ir kreditoriaus sutikimą pakeisti jos įvykdymo būdą. Nors atsakovas tvirtina, jog paskolinti pinigai ieškovui grąžinti ne tiesiogiai, o per UAB „Admark Master“ teiktas paslaugas, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikia, o ieškovas šių jo nurodomų aplinkybių nepripažįsta. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog nėra įtikinamos ir atsakovo nurodomos skolinimosi aplinkybės (t. y. tam, kad atsakovas turėtų lėšų investuoti į UAB „Admark Master“ veiklą), nes pagal UAB „Admark Master“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. steigimo sutartį, ieškovas Z. M. buvo vienas iš šios bendrovės steigėjų (tarp kurių atsakovo nėra) ir turėjo pakankamai lėšų bendrovės veiklai (tokią išvadą leidžia daryti pinigų atsakovui skolinimo faktas), o atsakovo nurodoma įvykių seka, kad jis skolinosi pinigus (o sutartimi įsipareigojo mokėti ir palūkanas) iš Z. M. tam, kad ginčo lėšos būtų perduodamos UAB „Admark Master“ naudai ir jos veiklai, o Z. M. jos grąžintos šios bendrovės teiktomis paslaugomis, sunkiai logiškai paaiškinama ir įrodymais nepagrįsta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolos suteikimo faktas nustatytas, skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 49 531,40 Eur skolą yra teisėtas, pagrįstas, tenkintinas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.2 str., 6.870 str.).

Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taigi, šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

Iš šalių 2009 m. lapkričio 12 d. sutarties matyti, jog atsakovas J. K. įsipareigojo Z. M. mokėti mėnesines palūkanas 3 % nuo paskolintų pinigų, pagal pinigų paskolos sutartis <...>, o skolą su palūkanomis įsipareigojo pilnai grąžinti iki 2010 m. gruodžio 25 d. Įvertinus tai akivaizdu, jog ginčo atveju šalių sudaryta sutartis atlygintinė, o šalys sutartyje numatė CK 6.872 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžtas palūkanas bei savo sutartimi patvirtino to paties straipsnio antrojoje dalyje numatytą tokių palūkanų mokėjimo tvarką. Toks palūkanų mokėjimo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, ir turėjo būti suprantamas atsakovui, kad už naudojimąsi pinigais jis ieškovui turi mokėti mėnesines palūkanas 3 % nuo paskolintų pinigų. Ieškovas apskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas už paskolintus pinigus už 5 m. terminą (nors iki ieškinio padavimo praėję daugiau nei 6,5 m. ir atsakovas paskolintų pinigų negrąžina; CK 1.125 str. 9 d. numatytas 5 m. ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų) ir gautą sumą – 242 287,95 Eur, įvertinęs tai, jog ši suma yra pernelyg didelė, sumažinęs iki 40 468,60 Eur sumos, prašo ją priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, jog šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsakovas, atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės (advokatės), galiojant rungimosi principui, priešieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio pagrindu nepareiškė, teismas savo iniciatyva ex officio neturi pagrindo keisti sutartinių šalių santykių modifikuojant sutartį. Todėl yra pagrindas priteisti 40 468,60 Eur palūkanų (CK 6.872, 6.874 str.).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui J. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2.1- (NTP-2-)16-T-3961-16071 parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), todėl ieškinį tenkinus, iš jo nepriteistinos valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 2058 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.) bei 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 5, 24, CPK 98 str., Rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 49 531,40 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 40 ct) skolos, 40 468,60 Eur (keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (90 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 058,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.