Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista. Nuosprendžio vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo laikas pagal abu nuosprendžius – nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 20 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad atėmė žmogui laisvę, pavartodamas smurtą: 2018 m. lapkričio 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, R. A. užrakino kambario duris ir iki 2018 m. lapkričio 24 d. 22.35 val. neišleido iš buto A. V. A. V. prašant ją išleisti, R. A. prieš nukentėjusiąją pavartojo smurtą – nukentėjusiajai besiveržiant prie durų, sugriebė ją už rankų ir nustūmė nuo durų, ne mažiau kaip du kartus smogė A. V. kumščiu į galvą, ją parklupdė, parklupusią tempdamas už plaukų, išrovė plaukų kuokštą. Mušdamas ir kitaip smurtaudamas R. A. padarė nukentėjusiajai A. V. nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – išrovė galvos plaukų plotą viršugalvyje, padarė poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje – ant skruosto bei dešiniajame paakyje, taip pat nedideles apvalias susiliejančias poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Rudienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bausmė R. A. paskirta tinkamai įvertinus visas jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo principų ir tiek rūšimi, tiek dydžiu pripažintina tinkama valstybės prievartos priemone asmeniui, kuris už smurtinę nusikalstamą veiką teisiamas nebe pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors R. A. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. A. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. A. nuteistas jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teistas taip pat ir už sunkiausius nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 73–75). Nusikaltimą R. A. padarė neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 76–81). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

BK 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, jog bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog R. A. visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dirbo (t. 1, b. l. 84), turi gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 82, 83), yra reikšmingos individualizuojant bausmę, t. y. parenkant jos rūšį ir dydį kaltininkui, tačiau nėra tokios išskirtinės, kad nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę, negu yra paskirta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu. Aptartos aplinkybės yra būdingos daugeliui bylų, jos savo ruožtu nedaro mažiau pavojingos nei R. A. asmenybės, nei jo padarytos nusikalstamos veikos. Be to, vertinant R. A. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, matyti, kad jis dažnai nusikalsta, t. y. nusikalstama veika, už kurios padarymą R. A. yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, yra ne atsitiktinė jo gyvenime, o greičiau pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Akivaizdu, kad poreikis dirbti, turima gyvenamoji vieta buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo 2018 m. lapkričio 24 d., tačiau nurodytos aplinkybės ir socialiniai ryšiai nesulaikė R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Darytina išvada, jog asmeninės, darbinės ir su socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės nėra pakankami pagrindai užtikrinti, kad nuteistasis laikytųsi įstatyme numatytų įpareigojimų ir nepažeistų nustatytų draudimų. Taigi akivaizdu, jog R. A. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė R. A. nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip teisingai yra pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, kadangi anksčiau skirtos bausmės nepaveikė R. A. ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų, reali laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Bausmės dydis pagrįstai paskirtas artimas baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui, nes tyčinių smurtinių nusikaltimų recidyvo situacija pripažintina aplinkybe, turinčia didesnį svorį, sprendžiant dėl skirtinos bausmės dydžio, nei aplinkybė, kad R. A. baigiamajame proceso etape pripažino kaltę ir imitavo atgailą.

Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas pakeisti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – švelnesne. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimas ir leista pradėti vykdyti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį R. A., kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Minėtoji nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 15 d. ir šiuo metu nuteistasis R. A. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Kadangi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartis yra priimta vėliau nei paduotas nuteistojo R. A., kuris šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, apeliacinis skundas, nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Papildomai pažymėtina, kad apygardos teismo nutartis dėl apeliacinio skundo įsiteisėja jos priėmimo dieną ir paskirta kardomoji priemonė nustoja galioti, taigi šiuo metu taip pat nesama pagrindo spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo ar panaikinimo.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad R. A. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.