- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-7825-980/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03809-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 721,32 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2022 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, 2022 m. liepos 22 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose esmės sutiko ir neginčijo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Atsakovė sutiko, kad savo prievolę yra įvykdžiusi iš dalies. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Teismas preliminariu sprendimu priteisė atsakovei 8 proc. dydžio metinės palūkanas, todėl, atsakovė yra įsitikinusi, kad nurodyto dydžio palūkanos turėtų būti perskaičiuojamos pritaikant CK 2.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė pažymėjo, kad laiku skolos padengti negalėjo dėl susidariusio laikino apyvartinių lėšų trūkumo. Pandeminis laikotarpis bei vėliau išaugusios medžiagų kainos neleido atsakovei laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl mokėjimai buvo atliekami pagal galimybes. Atsakovė prašo teismo būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams dėl blogos finansinės padėties.
Ieškovė nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog yra skolinga ir sutinka su skolos suma. Pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti palūkanas nuo 8 proc. dydžio iki 6 proc. dydžio. Atsižvelgė į tai, jog 2020-10-30 sutartį Nr. 2020-10/113 (toliau – Sutartis) nebuvo nustatytos teisinės pasekmės už atsakovės vėlavimą atsiskaityti – atsakovės atsakomybei nustatyti, taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (nagrinėjamu atveju iki 2020-12-30) turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Skatinant atsakovę greičiau įvykdyti teismo sprendimą, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos nuo Teismo iš atsakovės priteistos sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1-2 dalyse, 2 straipsnio 5 dalyje, numatytas taisykles. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šis ieškinys teismui teikiamas 2022 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu, remiantis Įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalyse, 2 straipsnio 5 dalyje, iš atsakovės priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8,00 proc. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis pagerės ateityje, todėl dėl šios priežasties atsakovei su prašymu nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, ieškovė mano, kad nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti 3 mėnesiams teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą, kuriame prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad ieškovė visa apimtimi palaiko poziciją, išdėstytą ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Kadangi bylos aplinkybės yra aiškios ir ieškovė naujų įrodymų ar dokumentų į bylą neteiks, siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, atstovas posėdyje nedalyvaus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ieškovės atstovas paprašė papildomai apmokėti už taikos sutarties projekto paruošimą, nors atsakovės atstovė nurodė, kad pati gali paruošti taikos sutarties projektą, tačiau ieškovės atstovas su tokia sąlyga nesutiko. Nurodė, jog iš esmės atsakovė sutinka su skolos suma, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios įmonės padėties prašo priteistinos sumos apmokėjimą išdėstyti dalimis. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vykdo įvairias rangos sutartis, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių objektyvių aplinkybių atsiskaitymas už darbus yra sustojęs arba atliekamas ne anksčiau 2 mėnesių laikotarpyje. Tenkinus ieškovės ieškinį pilna apimtimi susiklostytų tokia situacija, kai dėl egzistuojančių nepalankių aplinkybių, t. y. dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo, atsakovė objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Priėmęs prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka negali būti keliami nauji reikalavimai.
Bylos nagrinėjimo pagal dokumentinio proceso taisykles (CPK XXII Skyrius) specifika lemia tai, kad atsakovas iš esmės yra išklausomas po to, kai byloje remiantis rašytiniais įrodymais yra priimamas preliminarus sprendimas. Teismas vertindamas ieškovo teiktų rašytinių įrodymų pakankamumą, byloje priima preliminarų sprendimą. Taigi atsakovas šiame procese turi pateikti tokius įrodymus ir nurodyti tokias aplinkybes, kurios teismui leistų daryti kitokias išvadas, nei teismas darė priimant preliminarų sprendimą. Taigi teismas priimdamas galutinį sprendimą turi įvertinti, ar atsakovo teikiami įrodymai ir nurodomos aplinkybės paneigia ar iš dalies paneigia priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Šioje byloje teismas tokios išvados padaryti negali, todėl teismas sprendžia galutinį sprendimą palikti nepakeistu, nes atsakovas nepateikė, teismo vertinimu, jokių duomenų, kurie teismui leistų padaryti kitokias išvadas, nei teismas padarė priimant preliminarų sprendimą.
Priimdamas preliminarų teismo sprendimą teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog 2020 m. spalio 30 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė “Ekogruntas“ su atsakove uždarąja akcine bendrovei „Terebro“ sudarė sutartį Nr. 2020-10/113 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pristatė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKO 0001985 apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi pilnai neatsiskaitė – sumokėjo tik dalį sumos.
Tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės “Ekogruntas“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 2022 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pirkėjas privalo sumokėti už jam parduotas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Jei šalis neįvykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad ši prievolė būtų įvykdyta natūra. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo prievolę pristatė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKO 0001985, 6890,87 Eur sumai.
Pateikdama prieštaravimus atsakovė neginčijo, kad 2020 m. spalio 30 d. ji ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė “Ekogruntas“ sudarė Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 2020-10/113. Tai, kad atsakovė pripažįsta 1 721,32 Eur skolą ieškovei.
CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pradinis kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovę kitam asmeniui.
Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.
Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas tik tuo atveju, jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė jai pagal Sutartį tekusią prievolę laiku atsiskaityti už pristatytas prekes(CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis) ir atsisakė ją vykdyti, ką draudžia įstatymas (CK 6.59 straipsnis). Laikytina, kad atsakovė pažeidė jai kilusią prievolę, todėl pradinė kreditorė įgijo teisę į savo teisių gynimą. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2022 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą išsiuntus atsakovei UAB „Terebro“ 2022 m. gegužės 12 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepažeidė jokių įstatymo normų, kadangi atsakovė netinkamai įvykdė jai pagal Sutartį tekusią prievolę, ji įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visus jos patirtus nuostolius, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 721,32 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintini (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 7 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti 2022 m. birželio 29 d. preliminarų sprendimą, todėl teismas preliminarų sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trejiems mėnesiams.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-21476-1087/2022 priteistas įsiskolinimas. Viešai prieinamais duomenimis matyti, jog įmonė turi įsiskolinimą VSDF.
Šie duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jos priteistą skolą, o priteistos skolos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip juridiniam asmeniui vykdančiam veiklą, nes taip jam sudaroma galimybė toliau vykdyti komercinę veiklą, grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprašo atidėti skolos mokėjimo, skolą sutinka mokėti, prašomas išdėstymo terminas, atsižvelgiant į įsiskolinimo sumą, teismo vertinimu nėra ilgas. Atsakovei nevykdant prisiimto įsipareigojimo, ieškovė turės galimybę kreiptis dėl pradelsto mokėjimo išieškojimo priverstine tvarka, kas suteikia pagrindo manyti, kad šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinamas.
Iš atsakovės priteista 1 721,32 Eur suma, kuri išdėstytina 3 mėnesių laikotarpiui ir 8 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (1 721,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas pradedant mokėti nuo 2022 metų lapkričio mėnesio.
Priteistų bylinėjimosi išlaidų tiek ieškovui, tiek valstybei teismas neišdėsto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
2022 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkinus visiškai ir galutiniu ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 19,00 Eur ir 300,00 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).
Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 5,22 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).
sprendimu paliekant šį sprendimą nepakeistu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ 1506,04 Eur skolą, 175,28 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 721,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 319 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ”Juris LT“.
Priteistos 1 721,32 Eur skolos mokėjimą išdėstyti trejiems mėnesiams mokant po 574,00 Eur.
Kitų mokėjimų vykdymas nėra išdėstomas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ į valstybės biudžetą 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.