Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo laikotarpį ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 15 MGL (564.90 eurų), sumokant per 2 mėnesius nuo nutarties įteikimo dienos. 2020 m. lapkričio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu. 2020 m. liepos 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2025 m. gegužės 7 d. apie 20.35 val. prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria kliudė kitą automobilį ir nepranešęs policijai iš įvykio vietos su automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasišalino. 2025 m. gegužės 7 d. 22.07 val. E. P. buvo surastas savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2216061, 22.07 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad vidutinė „Opel Astra“, gamybos periodo 1998-2004 m., dyzelinio kuro, variklio darbinis tūris 1 995 cm³, variklio galia 74 KW (101 AG) kaina Lietuvoje su PVM yra 1 150,00 eurų (b. l. 70).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis suprato, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo vartoti alkoholį draudžiama, tačiau šio draudimo nepaisė, dėl ko jam pasišalinus iš eismo įvykio kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, jis namuose vartojo alkoholį ir jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, kad E. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis E. P. sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma arešto bausme, jos vykdymą atidedant, ir jos dydžiu.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, už analogiškos veikos padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, pakaltinamas, nedirba, pensininkas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Arešto bausmės dydis nustatytinas didesnis už minimalų, numatytą sankcijoje.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau nenusikalsti, taip pat atsižvelgiama į jo senyvą amžių, į tai, kad jo teistumas išnykęs, jis nebaustas administracine tvarka, paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant E. P. įpareigojimą nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba vykimu į gydymo įstaigas (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 7 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Byloje neginčytinai nustatyta, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant bausmės tikslų yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamajam nustatytinas 3 metų specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 12 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas sūnaus S. P. automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė „Opel Astra“, gamybos periodo 1998-2004 m., dyzelinio kuro, variklio darbinis tūris 1 995 cm³, variklio galia 74 KW (101 AG) kaina Lietuvoje su PVM yra 1 150,00 eurų. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 150 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant E. P. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti E. P. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 12 d.;

- konfiskuoti iš E. P. automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisė sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.