- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1237-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14765-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Suinteresuotas asmuo
- E. U., A. K.
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-245-584/2012 pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims E. U., A. K. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pripažinti, kad K. K. prieš mirtį (duomenys neskelbtini) rašytas laiškas (b. l. 11-12) yra asmeninis testamentas pareiškėjo naudai ir jį patvirtinti. Pareiškėjas nurodė, kad jo draugas K. K. nusižudė (duomenys neskelbtini). Šalia K. K. kūno buvo rastas jo pasirašytas priešmirtinis laiškas, kuriame rašoma, jog visą savo turtą palieka J. (pareiškėjui). Nėra abejonių, kad laiškas rašytas paties K. K. 2011 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį buvo surašytas laiškas ir bendram draugui V. B., kuriame nurodyta, kad būdamas sveiko proto, paskutiniu savo apsisprendimu ir šiuo testamentu K. K. savo turtą palieka J. Š. Po laišku yra K. K. parašas. K. K. neturėjo giminių, pareiškėjas jį palaidojo savo lėšomis. Po K. K. mirties liko 1/2 namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, 321/643 dalys žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie minėto namo, piniginės lėšos AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškimą patenkino. Teismas patvirtino K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną Kaune surašytą asmeninį testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą paliko J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog testamente nenurodyta velionio pavardė, testamento surašymo data, nedaro testamento negaliojančiu. Atsižvelgęs į K. K. mirties aplinkybes, rašytinius įrodymus, baudžiamosios bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo V. B. parodymus, teismas nustatė, kad priešmirtinis laiškas surašytas palikėjo ranka (duomenys neskelbtini) Kaune, jis surašė ir pasirašė tekstą, kuris iš esmės atitinka asmeninį testamentą. Nurodė, kad velionis išreiškė valią palikti jam priklausantį turtą savo draugui J. Š., tai suponuoja išvadą, kad turtas pareiškėjui paliekamas po K. K. mirties. Konstatavo, kad nors testamente nenurodyta asmens, kuris palieka turtą pavardė, tik vardas, bylos aplinkybės nekelia abejonių, jog laiške būtent K. K. išreiškė valią palikti turtą (CK 5.30 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo E. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Paviršutiniškai vertintas faktas, jog pareiškėjas pareiškime nurodė melagingus duomenis, kad K. K. neturi giminių, liudytoją V. B. apibūdino kaip bendrą draugą. Pirmojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad V. B. yra antros eilės K. K. pusbrolis.Kritiškai vertintini advokatės S. K. parodymai, jog K. K. jai teigė neturėjęs giminių. Šios liudytojos paaiškinimas, kad niekas, išskyrus pareiškėją, su K. K. nebendravo, įrodo liudytojo V. B. melagingą liudijimą, kad jis, būdamas giminaitis, aktyviai dalyvavo K. K. gyvenime. Dėl to akivaizdu, kad tarp liudytojo V. B. ir pareiškėjo yra susitarimas, kad pastarasis, padedant V. B., bandytų pretenduoti į mirusio K. K. turtą.Jeigu K. K. būtų norėjęs savo turtą palikti pareiškėjui, jis tai būtų padaręs oficialiai. Tokią galimybę jis turėjo būdamas tardymo izoliatoriuje, tą jis galėjo padaryti ir būdamas laisvėje. Šiuo klausimu jam net du kartus buvo suteikta kvalifikuota teisinė konsultacija.Neįvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas į teismą atsinešė šūsnis laiškų, kelis galimo testamento variantus. Antrojo teismo posėdžio metu pareiškėjas išsitraukė užrašų knygelę, identišką užrašų knygelei, kurią pareiškėjas teigia radęs prie velionio K. K. kūno ir kurioje buvo surašytas atsisveikinimo laiškas.Nėra aišku, kada ir kur buvo rašytas „laiškas V.“, apie kokį turtą jame kalbama. Laiške nėra parašyta, kas yra testatorius – tėra tik vardas ir neaiškus parašas. Įgaliojime dėl turto pardavimo yra visiškai kitas K. K. parašas. Iš K. K. apklausos protokolo kopijos matyti, jog K. K. raštas skiriasi nuo pareiškėjo teismui pateikto „laiško V.“. Dėl to laiškas, pareiškėjo prašomas pripažinti testamentu, neatitinka privalomų asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų (CK 5.30 str. 1 d.). Netinkamai vertinti liudytojo V. B. parodymai dėl testamento sudarymo laiko ir vietos. Liudytojas nurodė, kad K. K., likus 3 mėnesiams iki savižudybės, kuomet atvykdavęs pas liudytoją savaitgaliais į (duomenys neskelbtini) rajone esantį kolektyvinį sodą, minėdavęs, jog jam bus parašytas laiškas, kurį turėsiąs susirasti (b. l. 80, 81). Mirties dieną K. K. liudytojui ryte paskambino į mobilų telefoną, prašė pas jį atvykti (b. l. 80), tačiau apie laišką neužsiminė. Liudytojas į advokatės klausimą, kada K. K. parašęs jam laišką, negalėjo atsakyti (b. l. 81), paliudijo, jog byloje esantys K. K. laiškai rašyti ne vieną dieną (b. l. 80). Liudytojo V. B. teiginys, jog laiškas – testamentas buvo parašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), yra prielaida, nes liudytojas nurodė, kad K. K. grįžus iš tardymo izoliatoriaus, jis gyvendavo pas pareiškėją (duomenys neskelbtini), savaitgaliais atvykdavo pas liudytoją į (duomenys neskelbtini) rajoną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo nekeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties. Atsiliepime nurodoma, kad visi teismo posėdyje apklausti liudytojai prieš duodami parodymus prisiekė. Apeliantė su K. K. nebendravo. Ji negalėjo nežinoti, jog velionis parašė testamentą, nes dalyvavo K. K. laidotuvėse ir bendravo su ten buvusiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis numato, asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikto tvirtinti asmeninio testamento turinys atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada.
Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą dėl galimai suklastoto K. K. parašo. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantei kilus abejonių, ar testamentas surašytas ir pasirašytas K. K. ranka, pareiga įrodyti šias aplinkybes priklausė jai, o ne pareiškėjui. Apeliantė nepageidavo skirti rašysenos ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. K. testamentas buvo surašytas ir pasirašytas jo paties ranka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog testatoriaus pavardės nenurodymas nekelia abejonių, jog testamente išreikšta būtent K. K. valia. Nors K. K. surašytas laiškas nėra pavadintas testamentu, tačiau jo turinys („...šiuo testamentu savo turtą palieku J. Š....“) nekelia abejonių dėl K. K. valios visą jam priklausantį turtą palikti pareiškėjui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog K. K. testamente nėra nurodyta jo sudarymo data ir vieta, tačiau laiko nepagrįstu teiginį, jog dėl šių aplinkybių jis negali būti pripažintas galiojančiu. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad laiškas buvo surašytas K. K. mirties dieną – (duomenys neskelbtini). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir laiško turinys – K. K. apsisprendimą savo turtą palikti pareiškėjui įvardijo kaip paskutinį („O būdamas sveiko proto, paskutiniu savo apsisprendimu...“). Aplinkybė, jog visi laiškai, tarp jų ir asmeniniu testamentu pripažintas laiškas, buvo rasti mirusio K. K. bute, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog testamentas buvo ten ir surašytas. Atskirojo skundo argumentai apie K. K. lankymąsi pas pareiškėją jo namuose (duomenys neskelbtini) ir liudytoją V. B. (duomenys neskelbtini), nenurodant konkretaus lankymosi laiko ir nepateikus konkrečių nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, neleidžia spręsti, kad testamentas buvo surašytas ne K. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Kiti apeliantės atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties dėl asmeninio testamento patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nevertintini.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį.