Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baubilas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ priešieškinį ieškovei V. J. dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7 916,00 Eur skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė pirko, o atsakovė pardavė butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4. papunktyje šalys susitarė, kad pirkėjui, t. y., V. J., yra žinoma, jog „yra sudaryta 2016 m. liepos 27 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutartis, Nr. EIBV-2016-5987-09 (pastatas - bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). <....> Jeigu iki 2018 m. gruodžio 20 d. bus pradėti pastato - bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)bei patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri yra padalinta į vienuolika turtinių vienetų, priklausančių pardavėjui UAB „Baubilas“, įskaitant ir Daiktą), renovacijos darbai pagal parengtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą Nr. KJS 20645, suderintą su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (suderinimo data: 2014 m. gruodžio 30 d. Pagal 2014 m. gruodžio 30 d. balsavimu raštu patvirtintas investicijų planas patalpai, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Baubilas“) tuomet pardavėjas, UAB „Baubilas“, pirkėjui V. J. įsipareigoja sumokėti 7 916,00 Eur. Pirkėjas V. J. nurodo ir sutinka, kad UAB „Baubilas“ pinigus sumokėtų į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ne vėliau kaip per 1 (vienus) metus nuo pastato - bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų pradžios. Jeigu pardavėjas šiame punkte nurodytu terminu pirkėjui nesumokėtų 7 916,00 Eur, tuomet pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, įsipareigoja sumokėti 0,01 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, nuo aukščiau nurodytos sumos ir pirkėjas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl aukščiau nurodytos sumos išieškojimo įstatymų nustatyta tvarka“. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), modernizacijos procesas buvo pradėtas 2015 m. sausio 29 d., kai butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą balsavimu raštu patvirtindami namo investicinį projektą bei nusprendė atlikti namo modernizacijos darbus. Daugiabučio namo modernizacijos procesas buvo sustojęs dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų skundų, vėlavusio finansavimo bei pasikeitusių LR teisės aktų teikiamos valstybės paramos. Galiausiai 2017 m. rugsėjo 11 d. butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė pritarti pratęsti namo modernizavimo darbus ir šio sprendimo pagrindu, kaip nurodė administratorius UAB „Nemuno būstas“, buvo sudaryta rangos darbų finansavimo sutartis su AB „Šiaulių bankas“, taip pat sutartis su rangovu UAB „Autokausta“ dėl rangos darbų vykdymo. Ieškovės turimomis žiniomis, po daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo pritarti pratęsti namo modernizavimo darbus, UAB „Autokausta“ rangos darbus faktiškai pradėjo 2017 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y., į tai, kad vadovaujantis Sutarties 2.4. punktu, atsakovė UAB „Baubilas“ privalėjo ieškovei per 1 (vienerius) metus nuo renovacijos darbų pradžios sumokėti 7 916,00 Eur, pervedant šiuo pinigus į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą, tačiau, renovacijos rangos darbams prasidėjus 2017 m. spalio 24 d., iki šios dienos atsakovė to nepadarė, ieškovė teikia šį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti minėtą sumą. Kadangi trečiojo asmens sąskaita šiuo metu nėra aktyvi, ieškovė prašo teismo priteisti UAB „Baubilas“ 7 916,00 Eur skolą, ją pervedant tiesiogiai ieškovei.

Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, valstybės parama teikiama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Prieš paskirstant mokėtinas sumas už renovaciją daugiabučio butų savininkams, visų pirma, projekto administratorius administruoja valstybės paramos skyrimo klausimus, nes tai turi įtakos savininkams paskirstomų mokėtinų sumų už įvykdytą renovaciją dydžiui. Po atsakingos institucijos sprendimo skirti paramą, renovacijos projektą administruojantis subjektas (šiuo atveju trečiasis asmuo), sudaro butų savininkams mokėjimo grafikus, kuriose nurodomos tikslios apskaičiuotos sumos gyventojams už atliktus renovacijos darbus. Šiai dienai, šie mokėjimo grafikai nėra sudaryti, nes daugiabučio renovacija nėra pasibaigusi. Taip pat nėra nustatyta konkreti mokėtina suma, tuo atveju, jei buto savininkas pageidautų sumokėti vienu kartu visą priskaičiuotą sumą už renovaciją. Todėl trečiasis asmuo negali atsakyti, kokią konkrečią sumą, daugiabučio, adresu Miško g. 30, Kaunas, butų savininkai turės sumokėti už renovacijos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė pirko, o atsakovė pardavė butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (e. b. l. 5-15). Sutarties 2.4. papunktyje šalys susitarė, kad „jeigu iki 2018 m. gruodžio 20 d. bus pradėti pastato - bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri yra padalinta į vienuolika turtinių vienetų, priklausančių pardavėjui UAB „Baubilas“, įskaitant ir Daiktą), renovacijos darbai pagal parengtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą Nr. KJS 20645, suderintą su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (suderinimo data: 2014-12-30. Pagal 2014-12-30 balsavimu raštu patvirtintas investicijų planas patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Baubilas“) tuomet pardavėjas UAB „Baubilas“ pirkėjui V. J. įsipareigoja sumokėti 7 916,00 Eur. Pirkėjas V. J. nurodo ir sutinka, kad UAB „Baubilas“ pinigus sumokėtų į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ne vėliau kaip per 1 (vienus) metus nuo pastato - bendrabučio, unikalus Nr. 1995-2011-7064, renovacijos darbų pradžios. Jeigu pardavėjas šiame punkte nurodytu terminu pirkėjui nesumokėtų 7 916,00 Eur, tuomet pardavėjas, pirkėjui pareikalavus, įsipareigoja sumokėti 0,01 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, nuo aukščiau nurodytos sumos ir pirkėjas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl aukščiau nurodytos sumos išieškojimo įstatymų nustatyta tvarka“.

Iš bylos duomenų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta ir šalys dėl to ginčo nekėlė, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą pritarti pratęsti namo modernizavimo darbus, o rangos darbai faktiškai buvo pradėti 2017 m. spalio 24 d. (e. b. l. 17-25 ).

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje kilo ginčas, ar atsakovei atsirado prievolė sumokėti 7916,00 Eur ieškovei pagal Sutartį. Kaip nurodo atsakovė, ji prievolės negalėjo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, be to, ieškovei nekyla pareiga mokėti už gyvenamojo namo atnaujinimo darbus, kol gyvenamojo namo atnaujinimo darbai nėra baigti, todėl aiškinant Sutarties sąlygas turėtų būti atsižvelgiama į šias aplinkybes.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šalių sudarytos sutarties 2.4 papunktyje nustatyta, kad „jeigu iki 2018 m. gruodžio 20 d. bus pradėti pastato - bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)<...> renovacijos darbai pagal parengtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą <...> tuomet pardavėjas UAB „Baubilas“ pirkėjui V. J. įsipareigoja sumokėti 7 916,00 Eur. Pirkėjas V. J. nurodo ir sutinka, kad UAB „Baubilas“ pinigus sumokėtų į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ne vėliau kaip per 1 (vienus) metus nuo pastato - bendrabučio, unikalus Nr. 1995-2011-7064, renovacijos darbų pradžios“. Teismas konstatuoja, kad tokia sutarties sąlyga yra aiški, todėl nėra jokio poreikio taikyti CK 6.193– 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, kurios taikomos, kai sutarties sąlyga gali būti nevienareikšmiškai suprantama, neaiški, nepakankamai apibrėžta, kai net ir aiškios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, taip pat kitais atvejais, kai būtina nustatyti sutarties turinį. Kaip teigia atsakovė, ši sutarties nuostata turėtų būti vertinama kartu su aplinkybe, kad yra pradėta tarpusavio skolų užskaitymo procedūra su UAB „Autokausta“, kuri yra rangovė atliekant namo renovacijos darbus, UAB „Autokausta“ yra skolinga atsakovei, todėl atsakovė negali įvykdyti prisiimto įsipareigojimo. Atsakovė nesitikėjo, kad renovacijos darbai užsitęs ilgiau nei metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje atsakovės prievolės atsiradimas nėra siejamas su renovacijos darbų pabaiga, o atvirkščiai – siejamas su renovacijos darbų pradžia. Taip pat Sutartyje šalys nenumatė, neaptarė galimybės sustabdyti ar nevykdyti mokėjimo ieškovei, siejant tokią galimybę, pavyzdžiui, su trečiųjų asmenų (ne sutarties šalių), šiuo atveju UAB „Autokausta“, įsipareigojimų atsakovei nevykdymu. Taip pat svarbu paminėti, kad pirkimo pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris tvirtindamas Sutartį turėjo pareigą išaiškinti Sutarties sąlygų juridinę reikšmę sandorio šalių teisėms ir pareigoms. Šalys ginčo nekėlė ir nė viena iš šalių neteikė įrodymų, jog notaras šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus ir patvirtino tikrosios šalių valios neatitinkantį sandorį. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, o jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pagal savo veiklos pobūdį atsakovė privalėjo žinoti ir įvertinti galinčią kilti riziką tinkamai įvykdyti Sutartį. Atsakovė teigia, kad ieškovei buvo išaiškinta ir sutarta, kad atsakovė užskaitys ieškovės mokėtiną sumą už renovacijos darbus, kai tik UAB „Autokausta“ baigs gyvenamojo namo atnaujinimo darbus. Teismas tokį atsakovės argumentą vertina kritiškai, tik kaip gynybinę poziciją, kadangi nesuprantama, kodėl pastaroji sąlyga nebuvo įtvirtinta Sutartyje ­ – priešingai, šalys sutarė, kad atsakovė įvykdys savo prievolę ne vėliau kaip per 1 (vienus) metus nuo namo renovacijos darbų pradžios.

Dėl šių priežasčių atsakovės argumentai, kad Sutarties 2.4 papunktyje įtvirtinta nuostata turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į atsakovės santykius su trečiaisiais asmenimis bei tikrąją šalių valią, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

Iš Sutarties 2.4 papunkčio matyti, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti 7916 Eur ieškovei, jei ateityje atsiras iš anksto Sutartyje nurodyta (atidedamoji) sąlyga – jeigu iki 2018 m. gruodžio 20 d. bus pradėti daugiabučio namo, esančio Miško g. 30, Kaune, renovacijos darbai. Konstatavus, kad renovacijos darbai buvo pradėti 2017 m. spalio 24 d., t. y. įvykus Sutartyje aptartai sąlygai prievolei atsirasti, atsakovei atsirado pareiga sumokėti Sutarties 2.4 punkte nurodytą sumą ieškovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Nemuno būstas“ konstatavus, kad Sutarties 2.4 papunktyje nurodyta kaupiamoji sąskaita neaktyvi ir ieškovei pasirinkus atsakovės prievolės įvykdymo būdą – sumokėti tiesiogiai ieškovei – tai nelaikytina Sutarties keitimu, kadangi Sutartimi atsakovė įsipareigojo prievolę įvykdyti ieškovei (UAB „Nemuno būstas“ nėra Sutarties šalis), o ieškovė sutiko prievolę priimti kitokiu būdu nei aptarta Sutartyje (CK 6.39 straipsnio 2 dalimi).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė priešieškiniu prašo vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, pakeisti Sutarties 2.4 papunkčio nuostatą iš dalies, nustatant, kad atsakovė sumoka ieškovei 7916,00 Eur, juos sumokėdama į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo gyvenamo namo, adresu Miško g. 30, Kaunas, renovacijos pabaigos ir kaupiamosios sąskaitos aktyvavimo. Šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovei nebuvo žinoma, jog gyvenamojo namo renovacija nebus baigta taip, kaip planuota – per nepilnus metus ir atsakovės prievolė buvo siejama su atsakovės gautina suma iš UAB „Autokausta“, kadangi atsakovė buvo šios bendrovės subrangovė atliekant gyvenamojo namo renovaciją, bei aplinkybe, kad ieškinio tenkinimas taptų itin sudėtinga finansine našta atsakovei, kadangi prievolė sumokėti už ieškovę buvo siejama su pinigų sumos gavimu už stogo remonto darbus, kurie yra atlikti.

Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.

CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį, atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką.

Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Kaip aiškindamas minėtą teisės normą savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

Taigi, tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams).

Kasacinio teismo nurodyta, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

Iš priešieškinio reikalavimų ir atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė iš esmės neginčija prievolės įvykdymo sumos, tačiau siekia pakeisti prievolės įvykdymo terminą, kad prievolė sumokėti atsirastų ne metai nuo renovacijos darbų pradžios, o du mėnesiai nuo darbų pabaigos. Tokį savo reikalavimą sieja su tuo, kad atsakovė savo prievolės negalėjo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Be to, ieškovei neatsirado pareiga mokėti už renovacijos darbus, todėl Sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į tikrąją šalių valią.

Kaip matyti iš priešieškinio turinio ir atsakovės atstovo paaiškinimų, atsakovė neįrodinėjo iš esmės padidėjusios sandorio įvykdymo kainos, taip pat nenurodė prievolės įvykdymo pokyčio skaitinės išraiškos, nors parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir pasiūlyta teismui teikti atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Atsakovė, reikšdama priešieškinio reikalavimą, iš esmės remiasi ta aplinkybe, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakove, todėl ji negali įvykdyti savo įsipareigojimo ieškovei. Be to, pažymėtina, kad šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

Šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių (nagrinėjamu atveju – dėl trečiųjų asmenų neatsiskaitymo su atsakove), jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-514/2014).

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, Sutarties sudarymo metu privalėjo, kaip protingas ir atsakingas verslo santykių dalyvis, įsitikinti tokio sandorio naudingumu, įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, apsvarstyti Sutarties galimą įvykdymo pasunkėjimo riziką ir atitinkamai apsispręsti, ar toks Sutartyje numatytas prievolės įvykdymas yra priimtinas, todėl konstatuotina, kad atsakovė neįrodė egzistuojant ir CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, jog atsakovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių, esmingai suvaržančių Sutarties vykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nenustatė faktinių aplinkybių dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto, realaus įvykdymo kainos padidėjimo skaitinės išraiškos, dėl to daro išvadą, kad priešieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Argumentas, kad ieškovei neatsirado pareiga mokėti už renovacijos darbus, todėl Sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į tikrąją šalių valią, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi jis nenusijęs su sąlygomis, kurioms esant, galima būtų, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, pakeisti Sutartį.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7916 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1089 Eur advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 178 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 1267 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“, įmonės kodas 136034087, ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7916 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7916 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1267 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.