Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui Andriui Žiužniui,

trečiojo suinteresuoto asmens A. L. įgaliotiems atstovams – A. L. , advokatei Ingai Blaževičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl 2008-08-19 įsakymų panaikinimo dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo D. G. santuoką įregistravo 1975-09-13 (b.l. 8, 142). 1976-10-12 pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 116) duomenys įrodo, kad tretysis suinteresuotas asmuo (pareiškėjo sutuoktinė) įgijo nuosavybėn pastatus, esančius žemės sklype Nr. 8-1, kuris šiuo metu yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (b.l. 9, 11-15, 38, 39, 50, 61-63). 2007-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas 2007-07-23) pareiškėjo sutuoktinė iš valstybės pirko žemės sklypą Nr. 8-2 (b.l. 9, 68-69, prijungtos Valstybinės žemės pirkimo bylos dokumentų duomenys). Teritorijos planavimo dokumento – teismo posėdžio metu apžiūrėto Kaišiadorių rajono Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000-05-31 įsakymu Nr. 02-04-354, taip pat 2006-03-31 įsakymu Nr. 02-04-3600 (projekto papildymas) duomenys patvirtina, kad per pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens – pareiškėjo sutuoktinės faktiškai naudojamą žemės sklypą Nr. 8-1 (namų valdą), kuris bylos nagrinėjimo metu yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, pažymėtas keliukas į trečiojo suinteresuoto asmens - A. Lazausko žemės sklypą Nr. 270-1. Atitinkamai keliuko tęsinys minėtame teritorijos planavimo dokumente pažymėtas ir šiuo metu D. G. vardu registruotame žemės sklype Nr. 8-2. 1998-11-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą. Taip pat buvo parengtas šio sklypo planas, kuris buvo suderintas su VĮ Registrų centras Kauno filialu. Minėtame plane buvo numatytas kelio servitutas – patekti į grąžintą nuosavybėn žemės sklypą per valstybei priklausantį žemės sklypą (šiuo metu tai pareiškėjo ir jo sutuoktinės naudojami žemės sklypai Nr. 8-1, 8-2). Grąžinto žemės sklypo Nr. 270 abrise taip pat buvo pažymėtas kelias per šiuo metu Gataveckų naudojamus žemės sklypus Nr. 8-1, 8-2. Kadangi žemės sklypą Nr.270 kirto upė Lapainia, todėl jis buvo padalintas į 2 žemės sklypus – Nr. 270-1 ir Nr. 270-2 (Žemės tvarkymo bylos dokumentų duomenys). Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2008-07-14 nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą. Administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas 2008-06-18 užvertė akmenimis keliuką, esantį Šnipelių kaime, Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, einantį į A. L. sodybą, tokiu būdu kliudydamas į ją patekti (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos II-867-422/2008, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų duomenys - b.l. 66).

Teisę kreiptis į administracinį teismą pagrinde reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTĮ) 5 straipsnis. ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Iš to taip pat seka išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 - 4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą kaip nepagrįstą ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pastatus, registruotus D. G. vardu ir esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype Nr. 8-1, tretysis suinteresuotas asmuo – D. G. įgijo santuokos su pareiškėju metu. Žemės sklypą Nr. 8-2 taip pat įgijo 9nusipirko iš valstybės) santuokos metu. Žemės sklypas, kuriuo šiuo metu realiai naudojasi pareiškėjas bei jo sutuoktinė ir už kurį jau sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos, taip pat kuris ateityje galimai bus parduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui, realiai gali tapti sutuoktinių (tame tarpe ir pareiškėjo) bendrąja jungtine nuosavybe (Teismų įstatymo 33 str., CK 3 knygos III dalies VI-VIII skyrių, Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 9 nuostatos – Teismų praktika Nr. 10). Iš to seka pagrįsta išvada, kad P. G. – tinkamas pareiškėjas šioje administracinėje byloje (ABTĮ 5 str., 57 str.).

Pareiškėjo pradinis skundas dėl 2008-08-19 įsakymo Nr. 02-04-9875 panaikinimo teisme gautas 2008-10-02, o dėl 2008-08-19 įsakymo Nr. 02-04-9876 – 2008-10-21. Prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-867-422/2008 duomenys patvirtina, kad apie įsakymo Nr. 02-04-9875 priėmimą pareiškėjas realiai turėjo galimybę sužinoti 2008-09-03 teismo posėdžio metu, nagrinėjant jo skundą dėl administracinės nuobaudos teisėtumo. Teismui pateikti duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2008-08-19 įsakymas Nr. 02-04-9876 pareiškėjo įgaliotam atstovui buvo išsiųstas 2008-10-16 (b.l. 36-43) į jo 2008-10-18 prašymą (b.l. 32). Duomenų, kad ginčijami įsakymai pareiškėjui arba jo įgaliotam atstovui buvo išsiųsti anksčiau ar apie jų priėmimą pareiškėjas sužinojo iš kitų šaltinių, teismui pateikta nebuvo, jų taip pat nėra ir prijungtose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-867-422/2008, Valstybinės žemės pirkimo byloje bei Žemės tvarkymo byloje. Iš to seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjas skundą dėl ginčijamų įsakymų padavė nepažeisdamas ABTĮ 33 str. 1 d. numatytų terminų. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2008-08-03 dar nebuvo priimti minėti administraciniai aktai ir ši data negali būti laikoma skundo padavimo termino eigos pradžia (ABTĮ 57 str.).

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. CK 4.124 str. 1 d. numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Iš to seka, kad administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti Žemės įstatymo 23 str.. Žemės įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu servitutus nustato Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės ( CK 4.112 str. 1d.). Taip pat servitutų nustatymą iš dalies reglamentuoja ir Žemės reformos įstatymo 19 str. Ginčijamuose įsakymuose nenurodytas joks Žemės įstatymo straipsnis, kurio pagrindu buvo priimti šie administraciniai aktai, taip pat nesivadovaujama nei CK, Žemės reformos įstatymu, nei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatomis. Kauno apskrities viršininko 2008-08-19 įsakyme Nr. 02-04-9875 (b.l. 40-42) teisiniu pagrindu abstrakčiai nurodytas visas Žemės įstatymas, taip pat visas 2002-04-15 LRV nutarimas Nr. 534 ,,Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Valstybinio žemėtvarkos instituto 2008-07-03 raštas Nr. K5-757 (b.l. 52), adresuotas Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodoma į A. L. pateiktą prašymą bei siūloma patikslinti duomenis – įrašyti sklypui Nr. 270-1 0,08 ha kelio servitutą (viešpataujantis daiktas). Kauno apskrities viršininko 2008-08-19 įsakyme Nr. 02-04-9876 (b.l. 37-39) teisiniu pagrindu taip pat abstrakčiai nurodytas visas Žemės įstatymas bei visas 2002-04-15 LRV nutarimas Nr. 534 ,,Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Kaip jau buvo paminėta ginčo situacijoje teisinius santykius pagrinde reglamentuoja CK 4.124 str. 1–3 d., Žemės įstatymo 23 str. 1-10 d., iš dalies Žemės reformos įstatymas, taip pat 2004-10-14 LRV nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklių) nuostatos.

Teismas, ginčo situacijoje vertindamas viešojo administravimo aktų teisėtumą, privalo nustatyti, ar jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas) yra naikintinas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010). Įvertinus skundžiamų įsakymų turinį, darytina išvada, kad jų priėmimo teisiniai pagrindai nurodyti iš esmės pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus (ABTĮ 57 str.). Žemės įstatymo 1 str. nurodyta, kad šis įstatymas - reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje; įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. 2002-04-15 LRV nutarimu Nr. 534 ,,Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką; kadastro paskirtis – kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis. Šių teisės aktų nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad Žemės įstatymas reglamentuoja daug platesnę teisinių santykių, susijusių su žeme, sritį, o Kadastro nuostatai – tai iš esmės taisyklės, kuriomis vadovaujamasi atliekant Nuostatų 1 p., 2 p. numatytus veiksmus. Žemės įstatymo 23 str., CK 4.124 str., Taisyklės yra specialios teisės normos, reglamentuojančios siauresnę teisinių santykių, susijusių su žeme, sritį ir atsakovas privalėjo jas nurodyti skundžiamuose administraciniuose aktuose kaip ginčijamų įsakymų priėmimo teisinį pagrindą. Šiuo atveju, iškilus ginčui dėl minėtų įsakymų tesėtumo, teismas neturi realios galimybės patikrinti, ar juos priimant buvo vadovautasi tomis teisės normomis, kuriomis ginčo situacijoje atsakovas privalėjo vadovautis. Iš to seka pagrįsta išvada, kad ginčijamų administracinių aktų teisiniu (juridiniu) priėmimo pagrindu paminėtų teisės aktų pavadinimo nurodymas pačiuose ginčijamuose administraciniuose aktuose, negali būti laikoma pakankamu bei teisėtu viešojo administravimo veiksmu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (LVAT 2008-03-04 nutartis Nr. A143-301/2008).

Įvertinus prijungtos Valstybinės žemės pirkimo bylos dokumentų duomenis (tame tarpe ir 2008-08-18 pažymos Nr. P9-682 duomenis) bei Žemės tvarkymo bylos duomenis (tame tarpe A. L. prašymų, 2008-07-03 rašto Nr. K5-757 duomenis) atsiranda prielaida išvadai, kad ginčijami įsakymai buvo priimti ir dėl to, kad vykdant žemės reformą, buvo padaryta klaida neteisingai įrašant servitutus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog Viešojo administravimo įstatymo 35 str. numatyta klaidų ištaisymo procedūra pagal savo prasmę negali būti taikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, o tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (LVAT 2008-05-23 nutartis Nr. A756-794/2008, 2008-06-02 nutartis Nr. A63-870/2008, 2009-04-02 nutartis Nr. A756-422/2009, 2009-02-12 nutartis Nr. A502-713/2009 ir kt.). Būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Nors sklypas Nr. 8-1 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau juo faktiškai nuo 1976 metų naudojasi pareiškėjas ir jo sutuoktinė, kurie šiame sklype turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančius pastatus ir ginčijamais įsakymais realiai suvaržomos jų teisės naudotis minėtu žemės sklypu. Dėl paminėtų priežasčių Viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatos ginčo situacijoje taip pat negalėtų būti taikomos (2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).

Teismas paminėtus pažeidimus pripažįsta esminiais ir jie sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamus įsakymus, kaip prieštaraujančius Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), detaliau nesvarstant bei nevertinant kitų skunde išdėstytų argumentų (LVAT 2010-04-30 nutartis Nr. AS442-185/2010, 2008-12-01 sprendimas Nr. A444 –3/2008, 2006-07-25 sprendimas Nr. I1-02/2006, 2005-10-28 sprendimas Nr. I1- 04/2005). Teismas taip pat pažymi, jog administracinių aktų panaikinimas neužkerta atsakovui kelio servitutų nustatymui apskritai, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų (ABTĮ 10 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010). Be to, administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti absoliutūs ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pagrindai – jie pripažinti neteisėtais iš esmės (savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams). Iš to seka, kad duotoje ginčo situacijoje būtina panaikinti pareiškėjo ginčijamus įsakymus ne dalyje, bet pilnoje apimtyje ir tokiu būdu realiai įgyvendinti teisėtumo, įstatymo viršenybės principų nuostatas. Vadovaudamasis LVAT suformuota praktika (ABTĮ 13 str., 20 str.), teismas pabrėžia, kad toks teismo sprendimas neišeina už skundo reikalavimo ribų (LVAT 2004-03-23 nutartis Nr. A2-333/2004, 2010-10-04 nutartis Nr. A525-969/2010).

Teismas taip pat laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog servitutai buvo nustatyti 2006-06-28 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-7641 (b.l. 83-85). Išnagrinėjus minėtą įsakymą ir jos priedus, matyti, kad šis įsakymas liečia tik žemės sklypus Nr. 8-1 ir Nr. 8-2 (nustatomas servitutas per sklypą 8-2 patekti į sklypą 8-1) ir neturi jokios reikšmės žemės sklypui Nr. 270-1. Taip pat nepagrįstais laikytini ir argumentai, kad servitutai nustatyti Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2000-05-31 įsakymu Nr. 02-04-354, taip pat 2006-03-31 įsakymu Nr. 02-04-3600 (projekto papildymas). Minėtame projekte tik schemiškai pažymėti keliukai, o atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kelio servituto suprojektavimą bei aprašymą žemėtvarkos projekte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo P.G. patikslintą skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 02-04-9875 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/12947) kadastro duomenų patikslinimo (Kaišiadorių r.)“.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 02-04-9876 ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 44/613605) kadastro duomenų patikslinimo (Kaišiadorių r.)“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.