Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 3 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. kovo 22 d. Liko atlikti 2 metai 6 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo bausmės.

Komisijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. B. formaliai atitinka įstatymo – (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punkte - numatytas sąlygas. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei kitose pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose, perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus vidaus taisyklių nepažeidinėjo, dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 4 kartus paskatintas, perkeltas į lengvąją grupę, atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo baldžiaus specialybę. Nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, pas artimuosius, iš kurių sugeba grįžti laiku ir be pažeidimų. Visa tai nuteistąjį apibūdina teigiamai ir rodo jo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 66 balai pagal OASys, 2019 m. liepos 11 d. rizika buvo įvertinta 71 balu, taigi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo tik 5, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia D. B. pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 66 balų net 21 balas yra dinaminis, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų simbolinis pasikeitimas nuo prieš tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimą nuo pačio pirmojo rizikos vertinimo, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 78 balai ir iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo gana nežymiai – tik 12 balų.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017).

Nuteistasis D. B. atlieka bausmę taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, ir ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų buvimą. Nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė organizuotoje grupėje, jis yra nuteistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Austrijoje, praėjus vos keliems mėnesiams po Austrijos teismo sprendimo jis vėl padarė naujus tyčinius labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Tai rodo, kad jis dėl ankstesnių nusikalstamų veikų tinkamų išvadų nepadarė, taikomos poveikio priemonės tikslo nepasiekė, jis ir vėl nusikalto.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvalaikiu bendraudavo su nusikaltimus darančiais, nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais žmonėmis, tad susidarydavo sąlygos įsitraukti į nusikaltimus. Nusikaltimus įvykdė su bendrininkais, D. B. suvokia, kad draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikaltimų darymu. Pokalbio metu informaciją apie save jis pateikia ribotai, sudaro užsisklendusio savyje žmogaus įspūdį. Stebimas polinkis kartoti tas pačias klaidas, nedaryti išvadų iš ankstesnių nusikaltimų. Apie pasekmes, kaip pats teigė, dažniausiai pagalvodavo, tačiau orientuodavosi daugiau į galimas teigiamas nei neigiamas pasekmes, nusikalsdavo orientuodamasis į tiesioginį atlygį. Nuteistasis turi ir smurtinių nusikaltimų patirties.

Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (linkęs kartoti ankstesnes klaidas, minimalizuoja galimas pasekmes, orientuodamasis į tiesioginį atlygį). Pažymėtina, kad jis nustatytas vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šis teistumas D. B. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, vienas kurių yra dar ir smurtinis. Šiuo metu jis atlieka bausmę taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu leidžia ir tai, kad jis praeityje buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir nors per lygtinio paleidimo terminą naujo nusikaltimo nepadarė, šis faktas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo manymu, neturėtų būti sumenkinamos.

Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 2 metai 6 mėnesių 21 diena laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. B. pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, yra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.