- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 2-177-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00611-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Teisėjų taryba
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, priteisti 357 190,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, priteisti 120 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų ir jų priedų turi būti pateikiama tiek egzempliorių, jog po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui, tačiau ieškovas minėto reikalavimo neįvykdė, pateikė tik vieną pasirašytą ieškinio egzempliorių. Taip pat ieškovas pateikė ne visus įrodymus (ieškinio priedus), kuriuos ieškinyje nurodo kaip teikiamus teismui, t. y. trūksta ieškinio priedų nuo Nr. 1 iki Nr. 11. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, pažymėjo, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas. Be to, teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo / peržiūrėjimo, todėl sprendė, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtraukia ne tik teisėjus, bet ir visą eilę aukščiausių valdžios pareigūnų ir aukščiausių valstybės institucijų bei jų vadovų, tačiau ieškovas trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi tinkamai nepagrindė.
6. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio pagrindą suformulavo jame išreikšdamas nekorektiškus, įžeidžiančio turinio teiginius, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Ieškinys grindžiamas teiginiais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis, todėl ieškovas, pateiktame ieškinyje nevengdamas deklaratyvių, užgaulaus bei įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų Lietuvos valstybės institucijų ir jose dirbančių pareigūnų atžvilgiu, pateikdamas tokio turinio ieškinį, siekia rodyti nepagarbą Lietuvos valstybei, jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams.
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau jis jų sąmoningai nevykdo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, konstatavo netinkamą ieškovo procesinis elgesį, prilyginamą sąmoningu piktnaudžiavimui teise, todėl ieškinį teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti susijusią civilinę bylą Nr. 2-462-480/2021.
8.2. Teismas diskriminuoja ieškovą dėl jo asmenybės ir konstitucinės laisvės priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinę Lietuvos Respublikos santvarką.
8.3. Ieškovas jau kelis kartus prašė panaikinti ieškovo paskyrą, tačiau prašymas ignoruojamas.
8.4. Ieškinio priedai pateikti elektroniniu paštu su elektroniniu parašu, o priedų nebuvimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovas turi teisę siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismas turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios patvirtintų ieškovo elektroninio parašo autentiškumą.
8.5. Teismas siekia nepagrįstai kankinti ieškovą kaip disidentą ir politinį kalinį. Ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas yra ieškovo, o ne teismo teisė.
8.6. Ieškovas nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali patvirtinti / paneigti jo pateikiami rašytiniai įrodymai. Teismas pradėjo nagrinėti bylą dar net nepriėmęs ieškinio.
8.7. Teismo cituojami ieškovo įrodymai ir konkretūs bylos įrodymai, todėl teismas neapgrįstai neleidžia teikti šių įrodymų, teigdamas, kad jie yra įžeidžiančio pobūdžio.
8.8. Ieškinio pagrindas ir turinys suformuluotas tinkamai.
8.9. Tretieji asmenys ieškinio priimti netrukdo, jų įtraukimas išsamiai motyvuotas.
8.10. Teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
8.11. Ieškinys teikiamas dėl neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovui sukeltos žalos atlyginimo, o ne dėl jų procesinių sprendimų. Ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
11. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė pareikšto ieškinio trūkumus ir sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieškinį priimti, nes ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja teise. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina ar tokia teismo nutartis yra pagrįsta.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-246-1120/2021, ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžiant ieškovo kasacinio skundo dėl minėtos nutarties priėmimo klausimą, galimai neteisėtais teisėjų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, ir tokiu būdu padaryta žala, pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. ieškovas nesuformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat, teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo / peržiūrėjimo, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą ieškinį, taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovas, skųsdamas teismo atsisakymą priimti ieškinį, nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl neteisėtais teisėjų veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl jų procesinių sprendimų, taip pat teigia, jog nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali patvirtinti / paneigti pateikiami rašytiniai įrodymai, tačiau teismas pradėjo nagrinėti bylą dar net nepriėmęs ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
14. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, reiškiant ieškinį ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavęs ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedamas su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tai, kokius teisėjų veiksmus ieškovas nurodo kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jo nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip neteisėti teisėjų veiksmai, ar iš tiesų ieškovas siekia tik civilinės bylos peržiūrėjimo, bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti.
15. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme, padarė klaidingą išvadą.
16. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, jog kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką. Pritartina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, tačiau už tokį elgesį yra nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje.
17. Įvertinus ieškovo pateikto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad ieškinyje yra Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis įžeidžiančio pobūdžio argumentų. Priešingai nei teigia apeliantas, šie teiginiai nėra įrodymai – tai yra paties apelianto suformuoti teiginiai, kuriais jis siekia pažeminti Lietuvos valstybės teisinės sistemos svarbą. Pritartina ir skundžiamos nutarties išvadai, kad ieškovas ieškinyje nurodo daugybę trečiųjų asmenų, kurių dalies dalyvavimas procese nėra aiškus ir tikslingas, tačiau būtent teismas sprendžia dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ar pašalinimo iš civilinio proceso (CPK 47 straipsnis). Nors apeliantas atskirajame skunde didelį dėmesį skiria jo teisei procesinius dokumentus teikti elektroniniu paštu, ieškovui dar kartą išaiškintina, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos, kuri šiuo atveju nustato, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas), todėl ieškovas, siekdamas kreiptis į teismą ir apginti savo galimai pažeistas teises, turi laikytis nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, ši kreipimosi tvarka ieškovui jau buvo išaiškinta daugybę kartų, tačiau ieškovas toliau sistemingai ignoruoja nustatytus reikalavimus. Tačiau įvertinus minėtus trūkumus, darytina išvada, kad šie trūkumai gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakant priimti pareikštą ieškinį (CPK 115 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.