Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-27 · Civilinė byla Nr. e2A-213-124/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-16Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
e2A-213-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00637-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ARN
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-213-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00637-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 45.1; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.kovo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ARN group apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m.spalio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-785-672/2014 pagal ieškovo UAB ARN group ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ARN group“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. M. 1 000 Lt negrąžinto kredito, 144,0 0Lt nesumokėtos kredito kainos,384,00 Lt palūkanų,8,64 Lt,150,00 Lt skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas-54 ,00Lt žyminio mokesčio. Argumentavo, kad 2013 m. liepos 19 d. su atsakove buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 68706, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 1 000 Lt kreditą už 144 Lt mokestį, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą nustatyta tvarka ir terminais iki 2013 m rugsėjo 2 d . Atsakovė nesilaikė sutartyje numatyto kredito grąžinimo grafiko, todėl liko skolinga ieškovui 1 000 Lt kredito, 144,0 0Lt nesumokėtos kredito kainos,384,00 Lt palūkanų,8,64 Lt delspinigių,o taip pat ieškovas patyrė 150,00 Lt skolos išieškojimo išlaidas

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2014m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei UAB „ARN group“ 1 000 Lt negrąžinto kredito, 144,00Lt nesumokėtos kredito kainos,384,00 Lt palūkanų,8,64 Lt,delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas-49,14 Lt žyminio mokesčio Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 19d. ieškovas UAB „ARN group“ sudarė su kredito gavėja J. M. vartojimo kredito sutartį Nr. 68706, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 1 000 Lt kreditą už 144 Lt mokestį, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį nustatyta tvarka ir terminais ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 2 d. Taip pat atsakovė sutartimi įsipareigojo ieškovui mokėti palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos. Kadangi atsakovė laiku negrąžino kredito, susidarė 1 000 Lt skola ir 384,00 Lt dydžio palūkanos bei pagal sutartį paskaičiuotinos 0,05proc. dydžio delspinigiai 8,64 Lt. Motyvavo, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.).

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 150 ,00 Lt neteisminio skolos išieškojimo išlaidas, jas nelaikydamas netiesioginiais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, nes nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šių išlaidų būtinumą, protingumą bei tai, kad jie susiję su nuostolių išieškojimų ne teismo tvarka. Taip pat nurodė, kad ir galiojantis teisinis reglamentavimas eliminuoja vartojimo kredito davėjo galimybę prisiteisti netiesioginius nuostolius. Kredito gavėjo pareiga atlyginti nuostolius kredito davėjui pagal vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą atsiranda tik vieninteliu atveju – grąžinant kreditą anksčiau nustatyto termino. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, dėl anksčiau aptartų motyvų, yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovas yra nuotoliniu būdu „greituosius“ vartojimo kreditus teikianti bendrovė, todėl specifinio veiklos pobūdžio nuolatinis negrąžintų kreditų administravimas, apimantis ir jų išieškojimą ne teismo tvarka, yra kasdieninė ir įprastinė bendrovės veikla. Ta aplinkybė, kad vykdydamas savo komercinę veiklą kredito davėjas (ieškovas) skolai administruoti galimai pasitelkė trečiuosius asmenis, nesukūrė ieškovui teisės reikalauti dėl vienos įmonės funkcijų išskaidymo kelioms įmonėms patirtų išlaidų atlyginimo iš kredito gavėjo (atsakovo). Atsižvelgiant į visa tai, teismas atmetė reikalavimą priteisti 150 Lt skolos išieškojimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai.

Apeliantas UAB „ARN group“ prašo panaikinti Akmenės rajono teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 150,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų ir priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, jog šalių sudarytos vartojimo sutarties 9.2 punktu buvo numatyta, kai kredito gavėjas laiku negrąžina Kredito ar jo dalies, kredito davėjo teisė pavesti skolos išieškojimą trečiajam asmeniui ar kreiptis į teismą dėl jos išieškojimo.

Ieškovo reikalavimas priteisti patirtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas, nes įstatymai nenumato draudimo sudarant sutartis nustatyti pareigos atlyginti ieškovui patirtus nuostolius išieškant skolą. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri reglamentuoja tik netesybų dydį, bet ne nuostolius.

Šiuo atveju ieškovas reikalavo atlyginti patirtus nuostolius, apie jų dydį teikė įrodymus, nes neatgavęs skolos kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „A-START“.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto UAB ARN group apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl iš vartojimo kredito sutarties pažeidimo kylančios pareigos atlyginti nuostolius kredito davėjui-apeliantui, kurie susidarė dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, netenkino ieškinio šioje dalyje dėl to, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys šių išlaidų būtinumą ir protingumą. Taip pat netenkino ir tuo pagrindu, jog VKĮ 11str.8 dalyje yra nustatyta ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t.y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalies. Šioje dalyje teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Dėl šio VKĮ nurodytos dalies taikymo apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Ši įstatymo dalis reglamentuoja taikytinų vartojimo kredito gavėjui netesybų dydį bei riboja taikymą kitų mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą , bet ne nuostolių atlyginimą.

Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti skolos išieškojimo išlaidas, kurias patyrė kreipdamasis į skolos išieškojimo įmonę UAB „A-START“. Ieškovas nurodo, kad ši skola iš greitojo vartojimo kredito gavėjos-atsakovės J. M. nebuvo išieškota, jam buvo pateikta sąskaita dėl išlaidų, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šių išlaidų pagrįstumą, protingumą. Pažymėtina, kad CK 6.249 str.4 d.3p. numato tokių nuostolių priteisimo galimybę. Vadovaujantis LR CK 6.256 str. 2 d. asmuo, nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Be tiesioginių nuostolių, negautų pajamų, į nuostolius yra įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).Reikšdamas ieškinį, ieškovas šiuos nuostolius prašė priteisti, kaip sutartinius. Vartojimo kredito sutarties Nr.68706 9.2 punktu šalys sutarė, kad laiku nesumokėjus įsiskolinimų pagal minėtą sutartį, kredito gavėjas turi teisę pavesti skolos išieškojimą tretiesiems asmenims. Prašydamas priteisti nuostolius ieškovas turi pagrįsti jų atsiradimo pagrindą, faktą, jų dydį, pagrįsti, kas sudaro šiuos nuostolius. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad jis skolos išieškojimą pavedė atlikti UAB „A-START“. Kadangi skola nebuvo išieškota iš atsakovės, ši pateikė sąskaitą ieškovui. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė UAB „A-START“ 2014-03-31 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 33 150,00 Lt sumai bei 2014-05-013 apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Ieškovas nurodytą sumą iš esmės grindė tuo, jog buvo kreiptasi į UAB „A-START“ dėl skolos išieškojimo, bet skola nebuvo išieškota, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, leidžiantys nustatyti ryšį su prašoma priteisti suma, įrodymai, patvirtinantys neteisminio išieškojimo išlaidų pagrįstumą. Remiantis pateiktais įrodymais teismas neturėjo galimybių nustatyti, kaip ši suma susijusi su skola, jos išieškojimu, kas sudarė nuostolius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie patirtų išlaidų faktą, dydį, jų protingumą, todėl turėjo pagrindą netenkinti reikalavimo šioje dalyje kaip neįrodyto (CPK 178 str.). Pats apeliantas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl remiantis jo prašymu, teismas šį sprendimą priėmė, remiantis ieškovo su ieškiniu pateiktais įrodymais.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus (2013-11-15 paslaugų teikimo sutartį su UAB „A-START“,2013-11-18 Asmens duomenų sutartį, laiškų, siųstų SMS sąrašą), tačiau juos atsisakytina priimti, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatytą ribotą galimybę juos teikti apeliacijoje. Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantas nepagrindė, kodėl jų nepateikė kartu su ieškiniu, todėl apeliacinės teismas jų nevertina.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš sprendimo argumentus dėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies taikymo, palieka teismo sprendimą už akių nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014m. spalio 16 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė