Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja) atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. 4200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams už tai, kad 2014-07-17 apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdama neblaivi (nustatytas 1,84 promilių girtumas), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, įvažiavusi į privačią teritoriją apgadino gyvatvorę, medį, veją bei atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadino dešinės pusės priekines ir dešinės pusės užpakalines duris. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde cituojama ATPK 127 str. 3 d. ir nurodoma, kad Pažeidėjai kylanti atsakomybė pagal šį straipsnį nagrinėjamu atveju yra grindžiama vien suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo bei kaltinančios šalies – policijos pareigūnų, tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme. Tai, kad Pažeidėjai po nagrinėjamo eismo įvykio buvo nustatytas tam tikras neblaivumas, šioje byloje esminės įtakos jos kaltei neturi. Pabrėžiama, jog šiuo atveju ištyrus bei įvertinus byloje esančius įrodymus negalima daryti neginčijamos išvados, kad Pažeidėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pažeidėja tiek pirminiame paaiškinime po eismo įvykio, tiek ir teisme nurodė, kad eismo įvykio metu ji automobilio nevairavo, o sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir kalbėjosi su E. J.. Jai priklausantį automobilį prieš eismo įvykį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas, po eismo įvykio iš automobilio jis pasišalino, o po keleto minučių prie automobilio priėjo nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas V. K.. Tuo metu Pažeidėja išjungė automobilio variklį ir visos trys merginos išlipo iš automobilio. Tai, kad vairavo ne ji, o iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris po eismo įvykio pasišalino, ji paaiškino vėliau į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tokius parodymus Pažeidėja davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o be to šiuos jos parodymus patvirtino ir kartu su ja automobilyje buvusios liudytojos A. P. ir E. J..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pažeidėjos ir liudytojų A. P. ir E. J. parodymai skiriasi bei yra nenuoseklūs. Priešingai, visų trijų merginų parodymai tarpusavyje sutampa ir todėl teismas be pagrindo jais nesivadovavo. Tvirtinama, kad merginų parodymai nėra pakankamai informatyvūs dėl įvykį tyrusių pareigūnų kaltės, todėl negalima daryti išvados, kad jie tarpusavyje nesutampa. Be to, merginos įvykio metu buvo pakankamai apgirtusios, dėl ko parodymai negalėjo būti itin detalūs ir nuoseklūs, tačiau net ir tuo metu jos nurodė esminę aplinkybę, jog įvykio metu automobilį vairavo ne Pažeidėja. Kartu advokatas nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir paaiškinimai paimti iš neblaivių asmenų, o tai daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, kadangi tokiu būdu buvo pažeista ir Pažeidėjos teisė į gynybą, t. y. padarytas grubus esminis proceso pažeidimas. Negana to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu visos merginos davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus, todėl galima daryti išvadą, kad Pažeidėja įvykio metu automobilio tikrai nevairavo.

Skunde pažymima, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, Pažeidėjos kaltę iš esmės grindžia vieninteliu šaltiniu – nukentėjusiojo V. K. paaiškinimu policijos pareigūnams po eismo įvykio ir teisme jo duotais parodymais. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad medžiagą šiai bylai rinkę policijos pareigūnai D. D. ir E. V. savo parodymais patvirtino, kad jie neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. K. parodymais, kuris teigia, kad yra įsitikinęs jog automobilį vairavo Pažeidėja. Iš skundžiamame nutarime esančios byloje surinktos įrodymų analizės akivaizdu, kad nustatydamas Pažeidėjos kaltę teismas iš esmės vadovavosi V. K. parodymais, nurodant, kad teismas neturi pagrindo jais abejoti, kadangi nesurinkta duomenų, jog nukentėjusysis yra suinteresuotas. Tačiau toks teismo teiginys yra nelogiškas. V. K. suinteresuotumą bylos baigtimi rodo keletas aplinkybių. Visų pirma jo parodymai teisme skiriasi nuo pirminių parodymų, užfiksuotų tuoj po įvykio paimant iš V. K. paaiškinimą. Be to, jo parodymų nenuoseklumas leidžia pagrįstai spręsti, kad jis paties įvykio nematė, nors teisme tvirtina priešingai. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. K. parodymus, jog eismo įvykį matė ir girdėjo kiti asmenys, o jo parodymai dėl kieme stovėjusio automobilio apgadinimo yra prieštaringi. Tai rodo, kad nukentėjusysis išties siekia tik jam padarytos žalos atlyginimo, nekreipdamas dėmesio į tai, kas bus pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį.

Tvirtinama, jog nėra pagrindo visiškai tikėti ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. D. ir E. V. parodymais, kad nukentėjęs asmuo V. K. sako tiesą. Tai tik liudytojų nuomonė, kuri niekuo nepagrįsta. Policijos pareigūnai taip teigia galimai norėdami pateisinti savo neveiklumą, kadangi tirdami šį eismo įvykį netinkamai atliko visų aplinkybių ištyrimą. Negana to, iš įvykio vietos schemos tikrai negalima teigti, kad eismo įvykio metu buvo kliudytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra fiksuotas nei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias, nei šio automobilio padangų palikti pėdsakai, iš ko būtų galima spręsti apie šio automobilio judėjimo kryptį atsitrenkus į gyvatvorę. Iš pateiktos eismo įvykio schemos neaišku, nei kaip šis automobilis kliudė kitą automobilį, nei kaip atsidūrė pievoje. Nefiksuoti ir šio automobilio ratų pėdsakai šalia, tariamai apgadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nenustatyta, kuria dalimi automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kliudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono abi dureles ir jas apgadino. Tyrimo metu nebuvo nuimtos mikrodalelės nuo automobilio vairuotojų sėdynės, vairo, tam, kad būtų galima patikrinti, ar prie automobilio vairo prieš įvykį nesėdėjo kitas asmuo. Nenuimti ir pirštų antspaudai asmens identifikavimui. Galima tik konstatuoti, kad administracinėje byloje įrodymai yra surinkti labai paviršutiniškai, nesiaiškintos ir netirtos visos įvykio aplinkybės. Be to, abejones dėl įrodymų patikimumo kelia ir aplinkybė, kad medžiagoje yra tik vienas policijos pareigūno E. V. tarnybinis pranešimas, o kitas policijos pareigūnas D. D. buvo tik apklaustas teisme, kur jis paaiškino, jog kažkuri iš merginų nurodžiusi, jog vairavo Pažeidėja. Taigi kyla klausimas, kodėl tas nebuvo tinkamai užfiksuota iki teismo posėdžio. Akivaizdu, kad taip teigdamas D. D. be pakankamo pagrindo dėl sukelto autoįvykio Pažeidėją ir taip bando pateisinti savo ir kito policijos pareigūno – E. V. neveiklumą tiriant šį administracinį teisės pažeidimą. Teismas net netikrino šių liudytojo parodymų, todėl lieka neaišku, kuri mergina taip sakė, ar taip sakydama ji sakė tiesą, ar tai kalbėjo po policijos pareigūno grasinimo, ar dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Apeliaciniame skunde papildomai pažymima, jog Pažeidėjos nekaltumą padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodo ir liudytojo A. L. parodymai teisme, kad eismo įvykį sukėlė būtent jis, tačiau įvykio metu išsigando ir pabėgo. Vėliau, jis nusprendė nuvykti į policiją ir prisipažinti, tačiau policijoje jam buvo paaiškinta, kad byla jau teisme ir jo pareiškimo nepriėmė. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai, kadangi asmuo pats atvyko į policijos komisariatą padaryti pareiškimą, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau policijos pareigūnai jo pareiškimą atsisakė priimti dėl formalios priežasties – bylą dėl šio eismo įvykio jie jau buvo perdavę teismui. Šio liudytojo parodymai tik įrodo, kaip netinkamai, neobjektyviai policijos pareigūnai tyrė šį administracinį teisės pažeidimą. Negana to, pirmosios instancijos teismas į tokį liudytojo A. L. pareiškimą taip pat tinkamai nereagavo. Liudytojo parodymai skundžiamame nutarime nevertinami nei kaip melagingi, nei kaip teisingi. Tiesiog teigiama, kad taip parodydamas A. L. nori padėti Pažeidėjai išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjos advokatas nesutinka su byloje esančių duomenų vertinimu bei jų pripažinimu įrodymais, patvirtinančiais jo atstovaujamosios kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą, o taip pat tvirtina, kad tiriant šią bylą policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, apklausė neblaivius asmenis bei padarė esminį proceso pažeidimą, pažeisdami Pažeidėjos teisę į tinkamą gynybą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad būtent Pažeidėja, o ne kitas asmuo (A. L.) padarė jai inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pakankamai detaliai išanalizavo byloje esančius duomenis ir padarė jais pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad būtent Pažeidėja būdama neblaivi sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – nukentėjusiojo V. K. gyvatvorė, veja bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys – tai jo paties, policijos pareigūnų D. D. ir E. V. parodymai, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, fotonuotraukos, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys, duomenys apie įvykio metu apgadintas transporto priemones, asmens neblaivumo testo duomenys, pačios Pažeidėjos ir jos draugių E. J. bei A. P. paaiškinimai ir parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis V. K. tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai dėstė esmines įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad jis matė patį įvykį, kurio metu automobilis įvažiavo į jo kiemą, apgadino jame esančius augalus bei atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai aiškino ir tą aplinkybę, jog įvykio metu automobilį vairavo šviesių plaukų mergina, vilkinti raudonos spalvos suknelę (tyrimo metu buvo nustatyta, jog tai ne kas kitas, o Pažeidėja, 25, 73 b. l.). Tai, kad šio asmens parodymai dėl tam tikrų neesminių įvykio detalių skiriasi, bendrai imant neleidžia tvirtinti, kad jis siekia apkalbėti ar pakenkti Pažeidėjai. Jau vien pats faktas, kad V. K. pranešė policijos pareigūnams apie įvykį ir iš esmės detaliai nurodė jo aplinkybes leidžia manyti, kad jis išties buvo tiesioginis šio įvykio liudytojas ir matė kas bei kokiomis aplinkybėmis įvažiavo į jo kiemą bei apgadino jame buvusį turtą. Žinoma, nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes buvo sugadintas jo turtas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad jis suinteresuotas tuo, kad už tai būtų nubausta būtent Pažeidėją ir kad būtent ji jam atlygintų padarytą žalą. Vertinant skundo argumentus nesuprantama, kodėl gi jis negalėtų to paties reikalauti iš, tarkim iš A. L., jei šis iš ties būtų buvęs kaltas dėl šio pažeidimo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam šiuo atveju svarbi yra pati tiesa, kad ne kas kitas, o būtent I. U. jam padarė žalą, kuri ir privalo ją atlyginti bei atsakyti administracine tvarka už sukeltą eismo įvykį.

Ne tik nukentėjusiojo, kuris neabejotinai galėjo matyti tiek patį įvykį, tiek asmenį, kuris jo metu vairavo „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimas bei parodymai, tačiau ir kiti bylos duomenys sudaro nuoseklią įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad būtent Pažeidėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Iš policijos pareigūno E. V. tarnybinio pranešimo bei jo ir jo kolegos D. D. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jie atitinka nukentėjusiojo dėstomas aplinkybes. Nuvykę į įvykio vietą pareigūnai rado tris neblaivias merginas, kurių viena ir buvo Pažeidėja. Jokių tikslių duomenų apie asmenį, kuris neva įvykio metu vairavo automobilį nei viena iš merginų įvykio vietoje nurodyti negalėjo. Be to, policijos pareigūnas D. D. pirmosios instancijos teisme papildomai parodė, kad įvykio metu viena iš merginų pripažino, jog automobilį vairavo būtent Pažeidėja. Šią aplinkybę pareigūnas nurodė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (73 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis policijos pareigūnas būtų suinteresuotas ją tyčia apkalbėti ar kaltinti, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Negana to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, visų trijų merginų pirminiai paaiškinimai bei teisme duoti parodymai esmingai skyrėsi, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir nesivadovavo.

Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ir pirminiais merginų paaiškinimais, iš viso nėra suprantamas. Bylos duomenys rodo, kad neblaivumas visoms merginoms buvo nustatytas 2014-07-17 nuo 2.18 iki 2.24 val., o paaiškinimus jos rašė tik po kurio laiko (iš Pažeidėjos paaiškinimo matyti, kad jis rašytas 2014-07-17 gerokai po trečios valandos nakties (21 b. l.), kas rodo, jog rašydamos paaiškinimus jos nebuvo tokio girtumo laipsnio, koks buvo nustatytas paties įvykio metu. Negana to, Pažeidėjai ir kartus su ja buvusioms merginoms nustatyti 1,84 promilių girtumas (Pažeidėjai), 1,69 promilių girtumas (A. P.) bei 0,39 (E. J.) promilių girtumas nėra toks, kad asmuo realiai nesuprastų su juo atliekamų veiksmų esmės, ką patvirtina ir jų pačių rašyti paaiškinimai, pasirašyti asmens neblaivumo testo rezultatų duomenys bei Pažeidėjos pasirašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Patys kelių policijos pareigūnai, kurie su panašiais įvykiais susiduria turbūt kiekvieną jų darbo dieną, taip pat neabejotinai įvertino jų galimybes adekvačiai suvokti ir vertinti įvykio aplinkybes bei apie jas duoti pirminius paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad nė viena iš merginų taip pat neužsiminė apie blogą savijautą dėl girtumo ar negalėjimą dėl kokių nors kitokių priežasčių iš karto po įvykio paaiškinti jo aplinkybes. Be to, viena iš merginų, t.y. E. J., buvo apklausiama dalyvaujant jos įstatyminei atstovei, o Pažeidėja pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama advokato, kuris ne tik aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau ir pateikė apeliacinį skundą. Tai rodo, jog padaryto administracinio teisės pažeidimo įvykis buvo tiriamas tinkamai, nepadarant jokių esminių proceso pažeidimų, įskaitant ir Pažeidėjos teisę į gynybą. Vien tai, kad byloje yra pateiktas tik vieno policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nesudaro pagrindo abejoti jame užfiksuotais ir išdėstytais duomenimis, juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, jog abu pareigūnai buvo įvykio vietoje ir fiksavo įvykio aplinkybes.

Pažeidėjos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino įrodymais. Policijos pareigūnas D. D. pirmosios instancijos teise parodė, kad eismo įvykį sukėlusiu automobiliu buvo bandyta atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo (73 – 74 b. l.). Be to, šio pareigūno parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo V. K. parodymais bei byloje esančiomis fotonuotraukomis ir duomenimis apie eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsitrenkusios į jo kieme stovėjusio automobilio dešinę pusę merginos pavažiavo keletą metrų atgal, nes kitu atveju niekaip nebūtų išlipusios iš savo automobilio (73 b. l.). Byloje esančios fotonuotraukos ir duomenys apie apgadintas transporto priemones patvirtina, jog Pažeidėjos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo stipriai apgadintas, įskaitant ir priekinės kairės pusės posūkio žibintą bei priekines kairės pusės duris; automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės durys, Pažeidėjos vairuoto automobilio paliktos vėžės driekiasi iki nukentėjusiojo namo kiemo vietos, kur stovėjo automobilis, o Pažeidėjos automobilio priekiniai ratai yra įklimpę į nukentėjusiojo namo kiemo veją (13 – 14, 17, 19, 90 b. l.). Visi šie duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl to, jog Pažeidėjos vairuotas automobilis įvykio metu kliudė nukentėjusiojo V. K. kieme stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad pastarasis automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis, byloje nėra. Priešingai, nukentėjusiojo pateikti šio automobilio stebėjimo ir sekimo duomenys (fotolentelė bei „(duomenys neskelbtini)“ sistemos duomenys (82 – 88 b. l.) patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, įvykio dieną kitur apgadintas nebuvo. Gynėjo bandymas diskredituoti policijos pareigūnų darbą akcentuojant tai, kad tyrimo metu nebuvo surinkti akivaizdžiai pertekliniai įrodymai (neišmatuoti atstumai, nerinkti mikropluoštai nuo vairuotojo sėdynės, nenuimti pirštų atspaudai, ir pan.) tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo pačios esmės ir gal būt kartu sumenkinti pačių policijos pareigūnų tvirtą ir neabejotiną poziciją, kad įvykio metu už vairo galėjo būti tik Pažeidėja.

Šiuo atveju negalima nepaminėti ir to, kad jei įvykio metu A. L. iš tikro būtų vairavęs automobilį, tai būtent Pažeidėja, kuri yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkės R. U. dukra, ir akivaizdžiai naudojosi šiuo automobiliu, turėjo būti neabejotinai suinteresuota ne tik kad jį sulaikyti įvykio vietoje, tačiau jam pasišalinus imtis visų įmanomų priemonių jį identifikuoti ir kaip galima greičiau apie tai pranešti policijai. Tai, kad A. L. buvo nuvykęs į policiją su pareiškimu, kuris iš jo nebuvo priimtas, tėra deklaratyvus ir niekuo nepatvirtintas skundo teiginys. Pagaliau, susipažinus su A. L. parodymais teisme matyti ir tai, kad jis neigė ir akivaizdžiai objektyviai nustatytą smūgį į kieme stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (jis tvirtino, kad į jį neatsitrenkė), tvirtino, kad iš karto pabėgo, nors pagal nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų parodymus įvykį sukėlęs automobilis po atsitrenkimo važiavo atbulas. Nesuprantama ir tai, kaip A. L. būtų galėjęs iš karto iššokti iš vairuotojo vietos ir pabėgti, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo įstrigęs gyvatvorėje ir tik patraukus jį atgal iš jo buvo galima išlipti. Labai įtartina ir tai, kad A. L. žinojo iki įvykio dviejų iš trijų merginų vardus, tuo tarpu jos negalėjo nurodyti net jo vardo. Šios abejonės ir sunkiai paaiškinamos aplinkybės tik patvirtina, jog jis įvykio metu vairuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo. Pirmos instancijos teismo argumentai šiuo klausimu yra visiškai įtikinami ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ATPK 127 straipsnio 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis Pažeidėjos veiksmuose yra neabejotinai įrodyta, byloje yra pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti bent vienu byloje esančiu įrodymu, o tuo pačiu ir apylinkės teismo išvadomis. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus duomenis apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visus bylai reikšmingus įrodymus. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir I. U. atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.