Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-03 · Administracinė byla Nr. I-3318-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
I-3318-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01262-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
I. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3318-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01262-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 20 Eur neturtinės žalos už kiekvieną kalinimo nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis parą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki skundo teismui parengimo dienos buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas: perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o kamerose esančio inventoriaus užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotą; sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas; vienintelė kameros ventiliacija buvo langas, todėl kameroje žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta; stalas buvo mažas, todėl neturėjo galimybės valgyti prie jo; pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandą per dieną, o į sporto salę – tik vieną kartą per savaitę; kameros buvo antisanitarinės būklės (kamerose drėgna, pelėsis ir grybelis, nuo lubų krito tinkas ir luposi dažai), jose taip pat buvo parazitų; nebuvo šilto vandens. Nurodo, kad dėl tokių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata, negalėjo pailsėti, tapo dirglus ir nervingas jautė baimę aplinkai, sutriko virškinimas ir krito svoris.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–15).

Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2017-04-14. Dėl kamerų ploto paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto. Iš pareiškėjo judėjimą patvirtinančių dokumentų turinio matyti, kad visą pareiškėjo Lukiškių TI-K kalėjimo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Nurodo kameroje esančių baldų matmenis ir pažymi, kad visose kamerose gultai yra vienodi, jose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Lukiškių TI-KL gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams. Pareiškėjo teiginys, jog minimalus plotas turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, kadangi reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą nenumato teisės aktai.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma tik projektuojamiems ir naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atkreipė dėmesį, jog atitinkamose kamerose asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Atsakovės atstovė taip pat nurodo pasivaikščiojimo tvarką, kiemelių dydį, jų išdėstymą, įrengimą. Teigia, kad asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje aplinkoje, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji ir nuteistieji vedami į sporto, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Lukiškių TI-K įrengta ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos tematika grindžiamų filmų demonstravimo vieta. Vykdant ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, suimtieji ir nuteistieji gali būti išvedami į minėtą vietą. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programų vykdymą dalyvauja ir kiti atitinkami skyriai bei tarnybos, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,56 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nuo 2016-06-06 iki skundo teismui parengimo Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovo Lukiškių TI-K į bylą pateiktoje medžiagoje (atsiliepime į skundą ir jo prieduose) (b. l. 5–15, 16–17), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-08 iki 2017-04-14, t. y. iki skundo teismui parengimo. Atsakovės atstovo atsiliepimas į skundą ir jo priedai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas aukščiau nurodytu laikotarpiu, pareiškėjui buvo įteikti 2017-05-26 (b. l. 71). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo skunde suformulavo prašymą teismui išreikalauti iš Lukiškių TI-K skundo nagrinėjimui reikalingą medžiagą, taip pat į tai, kad pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, nepatikslino laikotarpio, už kurį prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, daro išvadą, kad pareiškėjas, skunde teismui nurodydamas periodą, už kurį prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą (laikotarpis nuo 2016-06-06), padarė rašytinį apsirikimą netiksliai nurodydamas laikymo Lukiškių TI-K periodą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjas skundą parengė 2017-04-14 (tokią datą pats pareiškėjas nurodė skunde), laikytina, kad šioje byloje laikotarpis, už kurį nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, yra nuo 2016-06-08 iki 2017-04-14.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (5 str. 3 d.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovės atstovo teismui pateikta informacija patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-06-08 iki 2017-04-14 (b. l. 5–15). Minėtu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 114 (vienas), 7,94 kv. m ploto kamerose Nr. 133, Nr. 156, Nr. 155 ir Nr. 143 (vienas arba kartu su 1 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 181 (kartu su 1 asm.), 8,22 kv. m ploto kameroje Nr. 307 (vienas arba kartu su 1 asm.), 7,52 kv. m ploto kameroje Nr. 330 (vienas arba kartu su 1 asm.), 7,87 kv. m ploto kameroje Nr. 281 (vienas arba kartu su 1 asm.), 7,65 kv. m ploto kameroje Nr. 327 (vienas arba kartu su 1 asm.), 8,05 kv. m ploto kameroje Nr. 302 (kartu su 1 asm.). Taigi, visą Lukiškių TI-K kalėjimo laikotarpį, t. y. 311 parą, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytą minimalią gyvenamojo ploto vertės.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 p. nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo nurodyti pažeidimai, susiję su patalpų plotu, atmetami kaip nepagrįsti.

Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ginčui aktualios HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų, taip pat atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge, nenustato. Minėtos higienos normos taip pat nenustato, jog į kamerą turi būti tiekiamas karštas vanduo, kadangi HN 134:2015 18 p. nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir ilgalaikių kambarių patalpas.

Taigi, minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai, jog sanitarinis mazgas privalomai būtų įrengtas atskiroje patalpoje, sanitariniame mazge būtų užtikrinamas karštas vanduo ir būtų įrengta atskira oro šalinimo sistema.

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą ir jo prieduose nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema (b. l. 5–15, 19). Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių laikant jį kamerose, kuriose buvo įrengtas sanitarinis mazgas (su sienele), taip pat netiekiant karšto vandens į kameras, todėl pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu jis neturėjo jokio privatumo naudodamasis tualetu. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. p, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz. 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Minėta, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Lukiškių TI-K 2017-05-15 pažymoje Nr. 24-3019 patvirtino, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 5–15, 19). Nors Lukiškių TI-K atsiliepime į skunde teigė, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, o atitinkamose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, Lukiškių TI-K teismui nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu gyvenamosiose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjos, sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. LVAT praktikoje (LVAT 2016-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mūrine sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dušu galėjo pasinaudoti 15 minučių tik kartą per savaitę. HN 134:2015 44 p įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę jis turėjo galimybę praustis po dušu, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per dieną. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Byloje nėra duomenų, partvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjui, remiantis gydytojų išvada ar kitu pagrindu būtų suteikti du pasivaikščiojimai per dieną, todėl 1 val. pasivaikščiojimas per dieną atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atmestini ir pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamo laisvalaikio organizavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo laisvalaikio organizavimo, tuo tarpu Lukiškių TI-K nurodė, kad sudaro galimybes Lukiškių TI-K laikomiems asmenims pasinaudoti sporto sale (b. l. 5–15). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokiu dažnumu asmuo turi būti vedamas į sporto salę, todėl tai, kad pareiškėjas vieną kartą per savaitę buvo vedamas sportuoti, negali būti laikoma neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje esantis stalas buvo mažas, todėl nebuvo galimybės prie jo valgyti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 p. nustatyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pažymėtina, kad minėtose taisyklėse kamerose tvirtinamo stalo išmatavimai nereglamentuojami. Šiuo atveju iš atsakovės atstovės atsiliepimo į skundą ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-15 pažymos Nr. 24-3019 (b. l. 5–15, 19) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose, be kita ko, įrengti stalai. Kamerose iki 4 lovų įrengti stalai užima apie 0,3 kv. m, kitose kamerose įrengiami atitinkamo dydžio stalai, įrengti priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kamerose iki 4 lovų įrengiamos kėdutės, o kamerose, kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Minėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose kalėjo vienas arba dar su 1 asmeniu. Todėl teismas, atsižvelgęs į kamerose esančių stalų išmatavimus, taip pat į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose kalėjo vienas arba su dar 1 asmeniu, konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad kamerose buvę stalai neužtikrino galimybės pavalgyti prie stalo. Be to, kamerose tvirtinamo stalo išmatavimai nereglamentuojami, taigi teismas vertina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl netinkamo kamerų įrengimo.

Pareiškėjas teigia, kad kameros vėdinamos per langus, jose nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos, todėl kamerose trūko oro, buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir grybelis. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi būti langas. HN 134:2015 17 p. reglamentuoja, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-15 pažymos (b. l. 5–15, 19) matyti, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinimui. Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka HN 76:2010 24 p. keliamus reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo parazitų. HN 134:2015 20 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) (b. l. 5–15). Byloje esančios tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytos sutartys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 33–40). Jokių įrodymų apie kamerose esančius parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo sienų byrėjo tinkas ir luposi dažai, ant sienų buvo pelėsis ir grybelis.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; LVAT 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Pareiškėjas šioje dalyje nekonkretizavo, kada ir kuriose konkrečiose kamerose pasireiškė galimi pažeidimai. Be to, iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Pareiškėjas nenurodė ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į VVSC dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, VVSC patikrinimų neatliko. Iš kitų Lukiškių TI-K teismui pateiktų VVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu (b. l. 20–21, 22–23, 27–28).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamą praktiką, laikytina, jog šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais, todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu. Vadinasi, atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle ir įrengimu, nėra nustatytas.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kuriose sanitarinis mazgas neužtikrinimo pareiškėjo privatumo), sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę (b. l. 44–69). Teismas, įvertinęs pareiškėjo I. T. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 200 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjo 1,56 Eur išlaidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas (b. 5–15).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p., 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso šalies statusas teisės į teismo atlyginimą neriboja – teismo išlaidos gali būti atlyginamos ir viešojo administravimo subjektui. Sprendžiant, ar šiuo atveju išlaidos atsakovės atstovui, kaip viešojo administravimo subjektui, gali būti atlyginamos, atsižvelgtina į tai, ar prašymas atlyginti išlaidas yra pagrįstas, ar išlaidos buvo būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus bei į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį (LVAT 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015; LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Dėl išlaidų pagrįstumo LVAT savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimą sumokėjo jo prašomą priteisti sumą (LVAT 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013). Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo reikalavimo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė